Nemažai šiuo metu populiarių inovacijų buvo sukurtos tam, kad palengvintų gyvenimą tik daliai visuomenės. Galiausiai jos tapo neatsiejama kasdienybės dalimi daugumai žmonių. Retas kuris žino, kad tokie technologiniai išradimai, kaip audioknygos, balso asistentai ar vaizdo skambučiai, iš pradžių buvo skirti išskirtinai tik žmonėms su negalia, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Technologijų evoliucija dažnai prasideda nuo noro palengvinti kasdienes užduotis ir yra taikoma masiniam vartojimui. Vis tik istorija rodo, kad daug svarbių išradimų buvo sukurti siekiant užtikrinti prieinamumą žmonėms su negalia. Tokiu principu buvo išrasta nemažai inovacijų, kurios ilgainiui tapo visiems savaime suprantamos“, – sako Mindaugas Rauba, „Bitės“ technologijų direktorius.

Nuo specifinio poreikio iki globalios reikšmės

Pasirodžius pirmiesiems telefonams žmonės su klausos negalia dar ilgai negalėjo naudotis šiuo išradimu. Viskas pasikeitė 9-ajame dešimtmetyje, kai buvo išrasti ne tik specialūs pranešimų gavikliai (angl. pager) turintiems klausos negalią, bet ir trumposios SMS žinutės.

„Pagrindus SMS žinutėms padėjo telefono rašymo (angl. telephone typewriter) technologija, skirta klausos negalią turintiems žmonėms. Vis tik didesnis proveržis įvyko atsiradus pranešimų gavikliams, kurie trumpai buvo naudojami ir Lietuvoje. Mūsų šalyje jie veikė vienpusiu ryšiu – norint išsiųsti pranešimą, tekdavo paskambinti operatorei ir padiktuoti norimą žinutę. Pasaulyje buvo pranešimų gaviklių su klaviatūra. Tokiu būdu žmonės su klausos negalia galėjo susirašinėti dar iki atsirandant SMS žinučių funkcijai mobiliuosiuose telefonuose“, – pasakoja M. Rauba.

Pasak jo, 1992 metų pabaigoje išsiųsta pirmoji SMS žinutė atvėrė naują technologijų etapą ir pranešimų gavikliai tapo nebereikalingi. Nors dabar trumpąsias žinutes kėsinasi išstumti tokios momentinio susirašinėjimo platformos, kaip „Messenger“ ar „WhatsApp“, SMS tebėra aktyviai naudojamos.

Panašus likimas ištiko ir balso atpažinimo technologiją. Ji pradėta kurti dar XX a. viduryje, bet jos evoliucija prasidėjo, kai buvo pritaikyta žmonėms su regos ir judėjimo negalia.

„Dabar tokios balso atpažinimo sistemos, kaip „Alexa“, „Siri“ ar „Google Assistant“, leidžia žmonėms balsu valdyti išmaniuosius namų įrenginius, atlikti paiešką internete, nustatyti priminimus. Nors ši inovacija plačiai naudojama, vis tik daugiausia galimybių ji atvėrė būtent žmonėms su negalia. Jie gali aktyviau dalyvauti visuomenėje, būti savarankiškesni, labiau pasitikėti savimi“, – pabrėžia „Bitės“ technologijų direktorius.

Atvėrė galimybes patogiau bendrauti

Vaizdo skambučiai iš pradžių taip pat buvo skirti klausos negalią turintiems žmonėms – kad jie galėtų lengvai bendrauti naudodami gestų kalbą. Šiandien tai yra viena pagrindinių bendravimo priemonių versle ir asmeniniame gyvenime.

„Vaizdo pokalbiai iš esmės pakeitė bendravimo įpročius ne tik žmonėms su klausos negalia. COVID-19 pandemijos metu ši inovacija tapo nepamainoma galimybe ir dirbti, ir mokytis nuotoliniu būdu. Be to, vaizdo skambučiai praverčia ir prireikus nuotolinės gydytojo ar kitokios konsultacijos“, – sako vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovų.

Kaip pavyzdį jis nurodo galimybę žmonėms su klausos negalia „Bitės“ salonuose pasinaudoti vertimo į gestų kalbą paslauga. Ji taip pat vyksta vaizdo skambučiu – bendraujant su gestų kalbos vertėju per nuotolinių skambučių programėlę.

Kita inovacija, kurią paskatino žmonės su negalia – audioknygos. Pirmoji audioknyga pasirodė 1932 m., ją įrašė Amerikos aklųjų fondas. Regos negalią turintiems žmonėms skirtos pirmosios audioknygos būdavo įrašomos į vinilines plokšteles.

„Šiuo metu audioknygos yra plačiai naudojamas turinio formatas – ne tik kaip pramoga, bet ir galimybė mokytis. Tai vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip sprendimai, skirti prieinamumui didinti, tampa naudingi daugumai žmonių“, – sako M. Rauba.

Skaičiuojama, kad praėjusiais metais audioknygų rinkos vertė siekė 3,3 mlrd. JAV dolerių, o per ateinančius kelis metus ji gali išaugti net iki 5 kartų. Panašu, kad pasaulio vartotojai pamėgo audioknygas, nes jos leidžia žinių ar įkvėpimo įgauti specialiai tam neskiriant laiko, o tiesiog vaikštant, bėgiojant, vairuojant ar atliekant namų ruošos darbus. Tiems, kam garsinių knygų prisijaukinti vis dar nepavyko, verta dėmesį atkreipti į šį knygų sąrašą – visus jame paminėtus kūrinius galima perklausyti vienu belaidžių ausinių įkrovimu, tad be didelių įsipareigojimų galėsite išbandyti pasaulyje ypač populiarėjantį knygų formatą.

„Audioknygų populiarėjimo priežastis labai paprasta: vartotojai gauna galimybę ne tik kažko klausytis sparčiai žingsniuojant ar bėgiojant, bet ir sužinoti naujų dalykų arba tiesiog perskaityti knygą kitu formatu. Tokia veikla labai patinka taupantiems laiką. Tiesa, dalis vartotojų iki šiol vengė rinktis audioknygas, nes bijojo, kad neturės laiko išklausyti tiek teksto, tačiau šiandien situacija kiek pasikeitusi. Audioknygų išleista labai daug ir šiandien prieinamas didelis tiek trumpų, tiek ir ilgų kūrinių pasirinkimas. Tikriausiai nustebtumėte, kad net ir gerai žinomas knygas galima perklausyti vos per pusdienį“, – sako Šarūnas Urbonas, „Huawei“ produktų vadovas Lietuvoje, ir dalijasi audioknygų rekomendacijomis, kurias galima perklausyti vienu belaidžių ausinių įkrovimu. 

Stephen Hawking „Trumpi atsakymai į sudėtingus klausimus“ – 6 val. 16 min.

Stephen Hawking buvo visame pasaulyje žinomas fizikas ir kosmologas, galėdavęs pasiūlyti atsakymus net į pačius sudėtingiausius klausimus. Tikėtina, kad būtent iš jo sužinojote daugiau apie visatos kilmę ar juodųjų skylių prigimtį. Knygoje „Trumpi atsakymai į sudėtingus klausimus“ garsus mokslininkas pateikia savo paskutines mintis apie svarbiausius klausimus, su kuriais iki šiol susiduria žmonija.

Taigi, ši knyga – galimybė vos per kiek daugiau nei 6 valandas sužinoti, ar įmanoma keliauti laiku, kas yra juodosios skylės viduje, ar dirbtinis intelektas gali mus pergudrauti ir daug kito. Taip pat ši knyga yra labai koncentruota, tad joje pateikiamų klausimų bei atsakymų galima išklausyti vos per vieną ilgesnį pasivaikščiojimą. Audioknyga tinka ir mėgstantiems daryti pertraukas tarp klausymo – nusprendus sustoti, pakaks išklausyti atsakymo į konkretų klausimą ir nesijaudinti, kad nutraukėte knygos klausymą įdomiausioje vietoje.

George Orwell „1984-ieji“ – 8 val. 41 min.  

Yra knygų, kurios laikomos nemaria klasika ir kurias visiems rekomenduojama bent kartą perskaityti. Viena tokių – iki šių dienų aktualumo neprarandantis distopinis romanas „1984-ieji“. Nors parašytas dar 1948 metais, romanas ir šiandien laikomas vienu geriausių tokio žanro kūrinių. Ši knyga išversta į daugiau nei 60 kalbų, o kai kuriose šalyse – tebėra uždrausta.

„Egzistuoja toks nusistovėjęs mitas, kad klasika laikomus kūrinius perskaityti užtrunka daug laiko, o juo labiau – perklausyti. Audioknyga „1984-ieji“, nors ir nėra labai trumpa, paneigia šį mitą, nes ją tikrai nesunkiai įmanoma perklausyti per ne pilną dieną. Tam prireiks maždaug 8 su puse valandų. Vis tik tokiai trukmei reikės ir kiek galingesnių belaidžių ausinių. Pavyzdžiui, belaidės „Huawei FreeBuds 4i“ ausinės, visiškai įkrautos, gali veikti iki 10 valandų, tad to tikrai pakaks, kad iki galo perklausytumėte audioknygą ir dar mėgstamą albumą“, – išskiria Š. Urbonas. 

Erich Maria Remarque „Vakarų fronte nieko naujo“ – 7 val. 8 min. 

Dar vienas klasikai priskiriamas kūrinys – „Vakarų fronte nieko naujo“, kuris puikiai tiks norintiems užpildyti savo istorinių žinių spragas. Vadinamosios „prarastosios“ kartos rašytojas E. M. Remarque autentiškai pasakoja apie laiką, kuriuo jam teko gyventi. Šis kūrinys - vienas geriausių būdų, norintiems sužinoti, kas iš tikrųjų dėjosi Pirmojo pasaulinio karo priešakinėse linijose. Rašytojas su precizišku tikslumu pasakoja apie dramatiškus įvykius ir jų paliestų jaunų žmonių tragiškus likimus bei neišsipildžiusias svajones. Knygoje „Vakarų fronte nieko naujo“ keliamas ir amžinųjų vertybių klausimas karo beprasmybės bei žiaurumo kontekste. Taip pat tai ir knyga, kurią galima perklausyti vos per 7 valandas, tad jei išėjote pasivaikščioti niūresniu oru – gera proga pagilinti istorines žinias bei atversti vienus skaudžiausių žmonijos istorijos puslapių.

1. K. Rowling „Haris Poteris ir išminties akmuo“ – 8 val. 18 min.

„Haris Poteris ir išminties akmuo“ – absoliučiu pasauliniu bestseleriu tapusi knyga, kuri išgarsino rašytoją J. K. Rowling ir pradėjo ilgą „Hario Poterio“ epopėją. Šiandien apie šį burtininką yra sukurta daug filmų, kompiuterinių žaidimų ar net atributikos – tikroviškų burtų lazdelių ar skraidymo šluotų. Didelė tikimybė, kad lietuviškai šią knygą skaitė jau visi, bet skaitant (ar klausant jos) originalo kalba – visai kitoks jausmas.

„Pirmoji „Hario Poterio“ knyga – įrodymas, kad net ir vieną populiariausių knygų visame pasaulyje mes galime perklausyti per nepilną dieną. Ir net originalo kalba. Kita vertus, įpratusiems audioknygų klausytis vien lietuviškai, perėjimas prie anglų kalbos gali kiek užtrukti. Būtent todėl pirma „Hario Poterio“ dalis yra labai patogus būdas pradėti pratintis prie angliškų audioknygų – tai visų mėgstama istorija bei personažai, o skaitymo tempas ir sakinių struktūra yra suprantami ir pradedančiajam klausytojui. Žinoma, jeigu anglų kalbos turite klausyti labiau įsitempę, įsitikinkite, kad klausote audioknygų tikrai geromis, kokybiškomis ausinėmis“, – pataria Š. Urbonas.

Robert T. Kiyosaki „Turtingas tėtis, vargšas tėtis“ – 6 val. 9 min.

Norintiems toliau gilinti anglų kalbos žinias ir pasiklausyti ko nors sudėtingesnio, puikiai tinka knyga „Turtingas tėtis, vargšas tėtis“. Ji patiks ir dažniau mėgstantiems rinktis negrožinę literatūrą. Knyga parašyta lengvu stiliumi ir joje aiškiai pasakojama, kaip tinkamai valdyti asmeninius finansus. Autorius su skaitytojais arba klausytojais dalinasi savo asmeniniais patarimais: kaip efektyviau tvarkyti asmeninius finansus, kaip išmokti investuoti arba tiesiog pateikiami pavyzdžiai, kaip turtuoliai tampa turtingi. Gera žinia ir taupantiems laiką – šiai knygai pakaks vos pusdienio, tad jei svarstėte, kaip sumaniai išnaudoti pusę savo dienos – audioknyga gali tapti geru pasirinkimu.