Login to your account

Username *
Password *

Create an account

Fields marked with an asterisk (*) are required.
Name *
Username *
Password *
Verify password *
Email *
Verify email *
Captcha *
Reload Captcha

Įsibėgėjant vakcinacijai pagreitį įgauna ir atostogų sezonas. Kad išvykus atokvėpiui nereikėtų krimstis, ar namuose paliktas turtas yra saugus, o sugrįžus nepasitiktų nemalonios staigmenos, „Tele2“ rekomenduoja namų apsauga pasirūpinti iš anksto.

Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pateikė 6 išmanius būdus, kaip be didelių pastangų apsaugoti savo namus išvykus.

  1. Pasirūpinkite tinkamu apšvietimu. Ko gero, pirma instinktyvi mintis prieš paliekant namus – išjungti visas šviesas. Tačiau tamsūs namų langai ilgapirščiams yra vienas aiškiausių signalų, jog čia galima apsilankyti. Ekspertai rekomenduoja pasirūpinti paprastu sprendimu – išmaniomis apšvietimo lemputėmis.

Išmanios lemputės atrodo lygiai taip pat kaip ir įprastos. Tačiau jose integruota belaidžio ryšio technologija leidžia jas kontroliuoti iš bet kurios vietos, naudojant savo išmanųjį prietaisą. Kai kuriose iš jų, be šviesos temperatūros ir spalvos reguliavimo, papildomai galite nustatyti laikmatį, kada įjungti ar išjungti šviesas, bei nurodyti konkretų kambarį, kuriame tai norite padaryti. Taip namuose sukursite iliuziją, jog kažkas yra nuolatos.

  1. Patikrinkite, ar veikia dūmų detektoriai. Dūmų detektoriai – privaloma apsaugos priemonė kiekvienuose namuose. Tačiau standartiniai prietaisai turi vieną ryškų minusą – apie kilusį pavojų iš jų operatyviai sužinome tik tuo atveju, jeigu tuo metu patys esame namuose. Be to, dažno namuose detektoriai neveikia dėl paprasčiausios priežasties – išsekusių elementų.

Ekspertai siūlo išbandyti paprastai diegiamus išmaniuosius dūmų detektorius, pavyzdžiui, „Fumerex“. Juos galima suporuoti su telefonu ar net keliais telefonais, todėl pranešimą apie tai, kad dūmų lygis pasiekė pavojingą ribą, žmogus gauna tiesiai į savo mobilųjį. Tokie detektoriai gali būti sujungti ir su artimiausios ugniagesių stoties sistemomis, todėl padeda daug patikimiau apsidrausti nuo galimų nelaimių išvykus.

  1. Suteikite namams „akis“. Dar daugiau ramybės atostogaudami turėsite tada, kai prireikus galėsite tiesiogiai stebėti, kas vyksta namuose ar kieme. Jei anksčiau vaizdo stebėjimo sistemą turėjo diegti patyręs meistras, šiandien šia įranga pradėti naudotis kur kas paprasčiau. Dauguma belaidžių apsaugos kamerų valdomos tiesiog išmaniuoju telefonu, per joms skirtą aplikaciją. Vaizdo įrašai išsaugomi atminties kortelėje arba saugiai užšifruotuose serveriuose, todėl prireikus galima bet kada juos peržiūrėti.

Pavyzdžiui, kompaktiškai „Arlo Go“ nereikia nei Wi-Fi ryšio, nei elektros lizdo. Kamera naudoja standartinę SIM kortelę bei ypač ištvermingą bateriją. Vaizdą galima stebėti tiesiogiai arba peržiūrėti įrašus, išsaugotus debesyje. Tuo tarpu kita, programėle valdoma, belaidė lauko ir vidaus vaizdo kamera „EZVIZ C3W Color Night Vision“ turi integruotą garsiakalbį ir mikrofoną įspėjimams realiu laiku. Ji taip pat gali atpažinti judesį ir savaime per garsiakalbį paleisti iš anksto įrašytą balso įrašą.

  1. Apdrauskite savo būstą. Norintiems išvengti finansinių nuostolių patyrus turto žalą, rekomenduojama pasirūpinti būsto ir turto draudimu. Šiandieną draudimo pasirinkimų rinkoje yra daugybė, o mėnesinės įmokos siekia vos kelis eurus per mėnesį.

Pavyzdžiui, „Tele2“ vieni pirmųjų iš mobiliojo ryšio operatorių savo klientams suteikė galimybę būsto ir gyventojų turto draudimą įsigyti paprasčiau – tiesiog užpildžius internetinę formą. Patogiausia tai, kad įmoka kiekvieną mėnesį įtraukiama į kliento „Tele2“ paslaugų sąskaitą, tad atskiru sąskaitos apmokėjimu rūpintis ne0reikia.

  1. Atostogų akimirkomis pasidalinkite grįžę. Jeigu mėgstate savo gyvenimo akimirkomis reguliariai dalintis socialiniuose tinkluose, žinutes apie atostogų planus ar vaizdus iš kurortų pasilikite vėlesniam laikui – kai grįšite.

Ši atsarga gėdos tikrai nepadarys, ypač jeigu turite daug sekėjų ar viešą socialinių tinklų profilį – niekados nesate tikri, kas ir kokiomis intencijomis gali sekti jūsų įrašus.

  1. Papildomi saugumo triukai. „Velnias slypi detalėse“ – sako liaudies išmintis. Todėl prieš išvykstant atostogauti ekspertai pataria apgalvoti net šias, iš pažiūros nereikšmingas smulkmenas.

Pirmiausia, ištuštinkite pašto dėžutę, o kol būsite išvykę, paprašykite, kad tai už jus reguliariai padarytų kaimynai ar artimieji. Perpildyta pašto dėžutė – žalia šviesa įsibrovėliams.

Taip pat rekomenduojama užsukti vandentiekį, sureguliuoti termostatą, užrakinti visus langus, o brangius daiktus padėti mažiau matomose ir užrakintose patalpose. Be to, prieš išvykstant patariama susitvarkyti kiemą, kad jame būtų aktyvios veiklos ženklų. Kol atostogausite, paprašykite artimųjų, kad šie reguliariai užsuktų ir nugrėbtų lapus ar žiemą nukastų sniegą – bet kokios neseniai kieme ar sode atlikto darbo apraiškos gali atbaidyti potencialius ilgapirščius.

 

Apsaugoti savo išmanųjį telefoną slaptažodžiu, piršto atspaudo atrakinimo ar veido atpažinimo funkcija gali atrodyti kaip savaime suprantamas dalykas. Vis dėlto, panašu, kad kai kuriems lietuviams saugumo klausimai vis dar lieka antrame plane. „Huawei“ inicijuotas kibernetinio saugumo raštingumo tyrimas parodė, kad net 24 proc. šalies gyventojų nenaudoja jokių įrenginių apsaugos priemonių, o ketvirtadalis apklaustųjų visoms savo turimoms paskyroms ir prisijungimams naudoja tą patį slaptažodį, kurio neretai nekeičia net kelis metus iš eilės.

Ketvirtadaliui saugumas nerūpi

Lietuvoje mobiliaisiais telefonais ir išmaniosiomis programėlėmis kasdien naudojasi didžioji dalis populiacijos – 9 iš 10 lietuvių. Natūralu, kad šiuose įrenginiuose atsiduria gausybė jautrios asmeninės informacijos – ne tik adresatų telefono numeriai, įvairūs susirašinėjimai, nuotraukos, bet ir prisijungimai prie internetinės bankininkystės ir kitų paskyrų. Nors apie kibernetinio saugumo priemonių svarbą kalbama jau ne vienerius metus, Baltijos šalyse atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad lietuviai svarbiausių pamokų dar neišmoko.

Paaiškėjo, kad net beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų (24 proc.) apskritai nesinaudoja jokiomis išmaniųjų telefonų apsaugos priemonėmis. Be to, net 25 proc. žmonių visoms savo paskyroms naudoja tą patį slaptažodį, o panaši dalis apklaustųjų tą patį slaptažodį savo paskyroms ir prisijungimams naudoja net kelis metus iš eilės. Šie rodikliai – didžiausi Baltijos šalyse.

„Tokie skaičiai verčia sunerimti – naudoti tą patį slaptažodį visoms paskyroms arba jo reguliariai nepakeisti yra didelė klaida, o jei žmogus daro abu dalykus, riziką dar labiau padidina. Sunku patikėti, kad tiek daug žmonių vis dar nepasirūpina savo įrenginių apsauga, nors tai padaryti būtina. Tyrime pastebima, kad labiausiai savo telefonų apsauga nesirūpina vyresnių amžiaus grupių žmonės nuo 45 iki 75 metų, o aktyviausiai telefonus saugo jaunuoliai. Tad jie galėtų imtis daugiau iniciatyvos ir rodyti pavyzdį tėvams bei seneliams“, – sako Audrius Granickas, „Huawei Mobile Services“ verslo vystymo ir operacijų vadovas.

Vis dar atsiliekame nuo kitų Baltijos šalių

Apklausos rezultatai parodė, kad iš visų išmaniojo telefono apsaugos priemonių lietuviai daugiausiai naudojasi įrenginio atrakinimo slaptažodžiu funkcija. Atrakinimo kodą naudoja kiek mažiau nei pusė – 46 proc. – apklaustųjų. Tiesa, čia nuo kaimynų taip pat atsiliekame – Estijoje šis rodiklis siekia 70 proc., Latvijoje – 62 procentus. Kita populiari saugumo priemonė – piršto atspaudo nuskaitymo funkcija, kurią renkasi beveik 4 iš 10 apklausos dalyvių. Tik 14 proc. apklaustųjų naudojasi veido atpažinimo funkcija, o 36 proc. žmonių naudoja slaptažodį pirkdami iš programėlėse esančių elektroninių parduotuvių. 

„Dabar, kai atsakingos organizacijos pasaulyje stebi didėjantį kibernetinių atakų skaičių, apsaugoti telefonus bent pagrindinėmis priemonėmis yra būtina. Įsilaužę į neapsaugotą telefoną, sukčiai gali nutekinti jautrią informaciją ir vėliau naudoti ją šantažavimui bei reikalauti atlygio, gali sužinoti internetinės bankininkystės kodus ar kredito kortelių numerius ir taip pasisavinti jūsų pinigus“, – įspėja A. Granickas.

Anot jo, itin dažnai kibernetiniai sukčiai kėsinasi į vartotojų slaptažodžius, tad juos pirmiausiai ir reikėtų susikurti, saugoti bei dažnai keisti, nenaudoti to paties slaptažodžio visiems savo prisijungimams ir paskyroms. Vis dėlto tyrimas atskleidžia kitokią realybę – tik trečdalis Lietuvoje apklaustų dalyvių teigė kaskart prisijungdami prie naujos paskyros jai sugalvojantys naują slaptažodį ir visus juos įsimenantys. Kitose Baltijos šalyse šis rodiklis buvo didesnis – Latvijoje siekė 52 proc,. o Estijoje – 49 procentus. 

„Tikrai dar turime, kur plėsti akiratį saugumo srityje. Tobulėjantys išmanieji telefonai mums suteikia vis daugiau galimybių savo prietaisus ir jų naudojimą paversti saugesniais. Pažangiausiomis dabar galima laikyti biometrinių užraktų funkcijas – piršto antspaudo ar veido atpažinimo technologijas, kurių pavogti nuotoliniu būdu praktiškai neįmanoma. Slaptažodžiuose nenaudokite savo asmens duomenų, kurkite juos ilgesnius, naudokite įvairius simbolius, o jei negalite atsiminti visų paskyrų slaptažodžių, venkite juos saugoti pačiame įrenginyje, geriau naudokite tam skirtas mobiliąsias programėles. Galiausiai, patys gamintojai savo oficialiose parduotuvėse taip pat skiria vis daugiau dėmesio saugumui. Pavyzdžiui, programėlių parduotuvėje „AppGallery“ taikomas net keturių sluoksnių apsaugos procesas. Šioje parduotuvėje saugumo lygis toks aukštas, kad vien praėjusiais metais buvo atmesta net 37 proc. programėlių, nes jos neatitiko mūsų keliamų saugumo reikalavimų“, – išskiria specialistas.

„Huawei“ užsakymu tyrimą apie Lietuvos gyventojų kibernetinio saugumo raštingumą atliko tyrimų bendrovė „RAIT“.

Vargina kiekvieną vasarą užklumpanti alergija? Technologijos gali pagelbėti

Kuriais išmaniaisiais laikrodžiais muzikos klausytis patogiausia?

Vykstantiems atostogauti: kaip keliaujant greitai įkrauti telefono bateriją?

Kaip išmanusis laikrodis gali padėti nubėgti 5 ir 10 kilometrų ar net pirmąjį maratoną

Naujausius „LG QNED Mini LED“ Lietuvoje bus galima įsigyti jau nuo rugpjūčio

Nauja „Ratchet & Clank” žaidimo versija: pritaikymas neįgaliesiems ir išskirtinis garso takelis

„NordPass” tyrimas atskleidžia dešimt populiariausių slaptažodžių tipų Lietuvoje

3 patarimai, kaip sukurti nepamirštamą vasaros atostogų filmuką

„Samsung“ pristatė prieinamą ir visas vartotojų pamėgtas funkcijas turintį „Galaxy Tab S7 FE“ planšetinį kompiuterį

Smėlis – klastingas telefono priešas. Kaip nuo jo apsisaugoti?

TOP 5 mobiliosios programėlės prasmingoms mokinių vasaros atostogoms

5 dažniausiai paauglius įtraukiančios apgavystės ir kaip jų išvengti

5 naujos technologijos, kurios mūsų gyvenimą padarys lengvesnį

Minint Pasaulinę emociukų dieną: kaip japono išradimas pasiekė kiekvieno mūsų telefonus?

Laiko istorija: nuo valandų atsiradimo iki išmanių sprendimų ant mūsų riešo

Planuojate kelionę užsienyje: kaip paruošti išmanųjį kelionei be rūpesčių?