Kompiuteriams skirti virusai ir tai, kad nuo jų būtina saugotis – nieko nestebina, tačiau dažnai pamirštame, jog išmanieji telefonai reikalauja tokių pačių apsaugos priemonių. Perskaityta speciali SMS žinutė ar prisijungimas prie neapsaugoto bevielio interneto („WiFi“) tinklo gali atverti programišiams duris į jūsų asmeninius duomenis, pridaryti finansinių nuostolių ar paversti telefoną įsilaužimo raktu į darbovietės vidinį tinklą. „Bitės Profai“ kartu su kibernetinio saugumo bendrovės „NRD Cyber Security“ ekspertu apžvelgia, kaip į mūsų telefonus atkeliauja kenksmingos programos ir kaip nuo jų apsisaugoti.

„Išmanieji telefonai šiuo metu yra bene populiariausia platforma su kuria dirba praktiškai visas pasaulis. Čia kaupiame begalę jautrių asmeninių duomenų, naudojamės elektronine bankininkyste, jungiamės prie savo darbovietės „WiFi“ tinklo. Kol kas, priešingai nei kompiuterių pasaulyje, nėra nusistovėjusios praktikos ir tradicijų kaip tokius įrenginius saugoti, todėl išmanusis telefonas – itin patrauklus kąsnis programišiams“, – sako Marius Urkis, „NRD Cyber Security“ kibernetinio saugumo incidentų valdymo ir tyrimo ekspertas.

Išmaniesiems telefonams skirtų kenkėjų yra itin įvairių. Vieni gali apsimesti tikromis programėlėmis ir tuo pačiu kažkam siųsti jūsų asmeninius duomenis. Pavyzdžiui, šį mėnesį „Google“ iš savo programėlių parduotuvės „Play Store“ pašalino 25 programėles, kurios be savo pirminės funkcijos – sekti žingsnių kiekį, redaguoti vaizdo įrašus ir pan. – programišiams perduodavo ir telefono naudotojo „Facebook“ prisijungimo duomenis.

„Kiti kenkėjai gali jūsų telefone dirbtinai rodyti daugiau reklaminių skydelių, netgi perduoti vaizdą iš įrenginio kameros ar garsą iš jo mikrofonų, užšifruoti visus telefono duomenis ir už jų atrakinimą paprašyti išpirkos. Kiti gali tyliai laukti, kol prisijungsite prie savo darbovietės bevielio tinklo ir tuomet suteikti programišiui tiesioginę prieigą prie įvairių vidinių dokumentų ar sistemų. Galimybės čia neribotos ir beveik niekuo nesiskiria nuo saugumo grėsmių įprastiems kompiuteriams“, – teigia „Bitės Profas“ Andrius Archangelskis.

Durys į telefoną – ir nesaugus „WiFi“

Turbūt nerasime nė vieno telefono savininko, kuris išvydęs įspėjimą, kad reikia atnaujinti operacinę sistemą ar programėles, pagalvojo „kada nors kitą kartą“.

„Taip elgtis nederėtų, nes šie atnaujinimai ištaiso naujai atrastas saugumo spragas, kurios programišiams leidžia be didelių pastangų į neatnaujintus telefonus įdiegti kenkėjiškas programėles be mūsų žinios. Įdomu tai, kad „iPhone“ savininkai yra kiek pareigingesni – „StatCounter“ duomenimis pačią naujausią „iOS“ versiją birželio pabaigoje pasaulyje naudojo per 35 proc. „iPhone“ ir „iPad“ savininkų. „Android“ stovykloje pačią naujausią šios operacinės versiją turėjo tik kas penktas, o beveik pusėje „Android“ įrenginių veikė tris ar net dar daugiau metų neatnaujintos operacinės sistemos versijos. Taip pat labai svarbu nepamiršti atnaujinti ir pačių telefone veikiančių programėlių“, – pastebi A. Archangelskis.

Nemokami vieši ir slaptažodžiais neapsaugoti bevielio interneto („WiFi“) tinklai – dar vienas kelias į mūsų įrenginius. „Programišiai gali sukurti dirbtinius „WiFi“ tinklus, kurie veiks ir atrodys lyg tikri, bet tuo pačiu leis surasti telefonuose esančias saugumo spragas, stebėti kokius portalus aplanko vartotojas ar net perimti įvairius prisijungimo duomenis. Tokiu atveju visada geriau naudoti mobilųjį internetą, o neturint kitos galimybės – nesijungti prie el. pašto, soc. tinklų ar bankininkystės platformų ir tuo pačiu užtikrinti, kad įrenginys turi naujausią operacinę versiją, o programėlės – atnaujintos“, – sako M. Urkis.

Taip pat reikėtų stengtis programėles siųstis tik iš oficialių jų parduotuvių: „Apple“ įrenginiams – „App Store“, „Android“ – „Google Play Store“. Kitu atveju iškyla didelė rizika, kad kartu su programėle į telefoną atkeliaus ir pasislėpusi kenksminga programa.

„Tai nėra vieninteliai būdai, kaip kenkėjai patenka į telefonus. Jei šie yra pilni saugumo spragų, programišiui gali pakakti atsiųsti SMS žinutę su specialiu tekstu – ją atidarius telefonas taps pažeidžiamu. Taip pat čia galioja ir tradiciniai, kompiuterių pasaulyje įprasti būdai, kaip žinutės ar el. laiškai su kenksmingomis nuorodomis ir failais“, – įspėja M. Urkis.

Požymiai išduodantys „užkrėstą“ telefoną

Kenksmingas programas aptikti gali būti nelengva, nes programišiai dažnai stengiasi, kad jos veiktų kuo mažiau pastebimai ir atneštų kuo daugiau naudos.

„Kenkėją telefone gali išduoti staigiai išaugęs matomų reklaminių skydelių kiekis, netikėtai sulėtėjęs įrenginys arba greičiau išsikraunanti baterija. Telefone gali atsirasti anksčiau nematytų programėlių, išaugti sąskaitos už mobilųjį ryšį arba adresų knygelėje esantys kontaktai gali pradėti gauti įvairias žinutes iš jūsų“, – teigia M. Urkis.

Pastebėjus tokius simptomus rekomenduojama parsisiųsti patikimo gamintojo (pvz., „Avast“, „AVG“, „Bitdefender“) antivirusinę programėlę ir leisti jai nuskanuoti telefoną. Situacijai nepasikeitus gali tekti ištrinti visą telefone esančią informaciją ir atstatyti telefono gamyklinius parametrus. Taip pat labai svarbu bet kuriuo atveju pasikeisti visus pagrindinius slaptažodžius.

Auksinės saugaus telefono taisyklės:

• Kuo greičiau atnaujinti telefono operacinę sistemą ir jame esančias programėles
• Vengti viešų, slaptažodžiais neapsaugotų bevielio interneto („WiFi“) tinklų
• Programėles diegti tik iš oficialių programėlių parduotuvių
• Įvertinti, kokių teisių prašo diegiama programėlė: jei vaizdo klipų redagavimo programėlė reikalauja prieigos prie adresų knygelės kontaktų, vertėtų paieškoti vartotojų atsiliepimų ar ji išties patikima
• Neatidarinėti įtartinų SMS žinučių, nepatikimai atrodančių nuorodų el. laiškuose ar draugų žinutėse socialiniuose tinkluose

Daugiau informacijos apie išmaniųjų įrenginių priežiūrą ir saugumą galite sužinoti iš didžiųjų miestų „Bitės“ salonuose įsikūrusių „Bitės Profų“. Išmaniųjų technologijų ekspertai konsultuoja nemokamai nepriklausomai nuo to, kokio tinklo paslaugomis naudojatės. Daugiau naudingų patarimų ir įdomių naujienų ieškokite „Bitės Profų“ puslapyje https://www.bite.lt/profai.

Šiais laikais, kai didžiąją dalį duomenų laikome skaitmeninėje erdvėje, išmaniojo saugumas turėtų būti aktualus kiekvienam vartotojui. Visiems geriausiai žinomas būdas, kaip apsaugoti bet kokį įrenginį nuo įsilaužėlių – antivirusinės programos. Tačiau tai nėra vienintelė išeitis galinti užtikrinti duomenų saugumą. Pateikiame kitų naudingų būdų ir programėlių, kurios dar stipriau užtikrins jūsų įrenginių saugumą.

Internetinėje paieškoje ieškodami saugos programų savo išmaniajam, gausite ilgą antivirusinių programų sąrašą. Gali susidaryti įspūdis, kad tai – vienintelis būdas apsaugoti savo telefoną. Tačiau yra daugybė skirtingų programėlių, kurios gali padidinti saugumą būtent toje srityje, kuri jums aktualiausia.

Pirmas žingsnis į saugumą yra išmaniojo operacinė sistema. Technologijų gamintojai kelis kartus per metus savo vartotojams pateikia operacinės sistemos naujinimus, kurie pašalina saugumo spragas ir siūlo apsaugoto „Wi-Fi“ tinklo galimybes, taip užtikrindami įrenginiuose kaupiamų duomenų apsaugą.

Pasirūpinus šiomis esminės išmaniojo funkcijomis, dar didesniam saugumui galima papildomai pasitelkti ir kitas programėles. Dalinamės patarimais, kaip maksimaliai sukurti išmaniojo apsaugą ir geriausiomis saugos programėlėmis, kurias galima įdiegti „Android“ operacinę sistemą naudojantiems išmaniesiems.

„Applock“ – saugi vieta privatiems duomenims

„DoMobile Lab“ gamintojo sukurtas „Applock“ yra viena geresnių „Android“ programų, skirta užrakinti programėles išmaniajame telefone po jums vieniems žinomu slaptažodžiu. Nesvarbu, nuotraukų galerija, užrašai, žinutės ar net socialinių tinklų programėlės gali tapti prieinamos tik telefono šeimininkui. Programėlė ne tik apsaugo nuo įsilaužėlių, bet ir palengvina kasdienybę, turint vaikų: ją naudojant galima paslėpti tam tikrą turinį ir apsaugoti dokumentus, kuriuos vaikai netyčia galėtų ištrinti.

Prieš parsisiųsdami „Applock“ įsitikinkite, ar jūsų telefone jau nėra įdiegta panaši funkcija, kadangi naujausiuosiuose telefonuose technologijų gamintojai pasirūpina papildomais duomenų saugumą užtikrinančiais sprendimais. Pavyzdžiui, „Samsung“ įrenginiuose konfidencialią informaciją galima sukelti į „Saugų aplanką“, kuris bus pasiekiamas tik suvedus slaptažodį. Tai ypač naudinga norint atskirti savo asmeninę ir darbinę aplinką.

„Bouncer“ – jūsų prieigomis pasirūpina už jus

„Bouncer“ yra viena iš naujesnių saugos programėlių, kuri padeda lengvai kontroliuoti jūsų suteiktas prieigas trečiosioms šalims. Dauguma programų prašo leidimų gauti prieigą prie asmeninių kontaktų, buvimo vietos ar bankinių duomenų, kuriuos dažniausiai patvirtiname ir pamirštame vėliau išjungti. Kuo daugiau prieigų prie asmeninės informacijos suteikiate, tuo didesnė rizika jų netekti. Tad jei nebesinaudojate programomis, patartina išjungti ir joms suteiktas prieigas.

Programėlė „Bouncer“ iš esmės gali tai padaryti už jus. Galite įgalinti buvimo vietą „Facebook“, o „Bouncer“ pateiks užklausą, ar to norite laikinai. Jei taip, vėliau leidimas bus automatiškai pašalintas. Taip galėsite laisviau naudotis programomis nesijaudindami, kad kažkas netinkamai pasinaudos jūsų asmenine informacija.

„GlassWire“ – patikima kontrolė jūsų programėlėms

Naujausiuose įrenginiuose instaliuota dirbtinio intelekto technologija nuolatos stebi, kokius veiksmus atlieka vartotojas ir mokosi. Pavyzdžiui, „Samsung“ išmanieji įsimena, kokias programėles telefono šeimininkas naudoja dažniausiai ir pagal tai optimizuoja prietaiso veikimą bei išjungia nenaudojamas programas. O „Knox“ saugumo sistema tikrina ir aptikusi kenkėjišką programą siūlo ją nedelsiant ištrinti.

Tačiau, jei jūsų telefonas panašiomis funkcijomis nepasižymi, „GlassWire“ padės pasiekti panašų rezultatą. Programėlė realiuoju laiku pateikia diagramą, rodančią, kiek duomenų sunaudoja jūsų programos ir pataria, ką reiktų išjungti. Be to, gausite įspėjamuosius pranešimus, kai kažkuri programa siurbia tam tikrus jūsų duomenis.

„LastPass“ – paprastesnis ir saugesnis tapatybės valdymas

Tapatybės valdymo funkcija tampa vis populiaresnė ir patogesnė išeitis naudotis savo slaptažodžiais. Ypač patogu turėti tiesiogiai savo išmaniojo gamintojo siūlomą autentifikavimo sistemą, kaip, pavyzdžiui, „Samsung“ savininkai iškart yra aprūpinti „Samsung Pass“. Tačiau jei jūsų išmaniojo gamintojas dar nesiūlo panašios paslaugos, galima parsisiųsti visiems „Android“ telefonams prieinamą „LastPass“.

Programėlė leidžia saugoti visus turimus slaptažodžius, PIN kodus po vienu pasirinktu pagrindiniu slaptažodžiu. Taip ne tik nepamiršite savo prisijungimo duomenų, bet ir turėsite didesnę apsaugą pasirinkdami papildomą autentifikavimą. Tad jei kažkas bandys prisijungti prie jūsų paskyros, galėsite būti tikri, kad be jūsų patvirtinimo jokie pašaliniai asmenys nepasieks jums svarbios informacijos.

Technologijų dėka mūsų gyvenimas kiekvieną dieną tampa lengvesnis ir paprastesnis. Šiandien išties nesudėtinga naudojantis telefonu atsisiųsti visą tuziną skirtingų programėlių, naršyti internete ar pramogauti. Nelaimei, gyvenimas paprastėja ir piktavaliams, kurie, naudodamiesi telefoniniais virusais, nori pakenkti kitiems. Tačiau yra ir dvi geros žinios. Viena ta, kad yra ne vienas būdas atpažinti telefoninį virusą šiam dar nepatekus į telefoną. Kita – „Bitės Profai“, kurie dalinasi realiais patarimais, kaip laiku atpažinti telefoninius virusus ir išvengti jų „malonės“.