Pripažinkite, kad radus paliktą USB smalsu, kas gali būti saugoma jame. Vienintelis būdas tai sužinoti – prijungti laikmeną prie kompiuterio, tačiau saugumo specialistai perspėja jokiu būdu to nedaryti. Kibernetiniai nusikaltėliai naudoja USB kaip spąstus vartotojams, kadangi prijungus svetimą laikmeną prie asmeninio kompiuterio, į jį gali būti įrašoma kenkėjiška programa.

„USB yra itin populiarus failų saugojimo ir perkėlimo būdas, tačiau nerekomenduojama naudotis nežinomais USB įrenginiais, kadangi juose gali slėptis ne tik failai, bet ir kenkėjiškos programos. Nors kai kurie gamintojai jau pradeda užkamšyti saugumo spragas, patys vartotojai turi žinoti ir vadovautis esminėmis saugumo taisyklėmis“, – teigia Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas.

Vartotojai gali net nenutuokti

USB įrenginiai su kenkėjiška programine įranga nėra naujiena – jau 2008 m. „US-CERT“ (Computer Emergency Response Teams) ekspertų grupė įspėjo apie užkrėstus įrenginius. Yra daugybė būdų, kaip galima panaudoti USB atmintines kompiuteriams užkrėsti – dauguma virusų įsijungia automatiškai, kai USB atmintinė prijungiama prie kompiuterio. Jei užpuolikui pavyksta užkrėsti vieną kompiuterį virusais, paprastai gali juos išplatinti ir į kitus kompiuterius el. laiškais ar kitomis priemonėmis.

Nors šis būdas reikalauja daugiau pastangų, jis gali paveikti tiek paprastų vartotojų, tiek ir įmonių kompiuterius. Į USB paprastai įkeliamas akį traukiantis failas, vartotojui jį spustelėjus, įdiegiama kenkėjiška programinė įranga. USB raktuose iš anksto užprogramuota atakos strategija, leidžianti pavogti naudotojo duomenis, gauti prieigą prie jo klaviatūros, stebėti jo ekraną ir užšifruoti jo duomenis, mainais už reikalaujamą išpirką. Šie kenkėjiški veiksmai gali vykti fone, vartotojui apie tai net nenutuokiant.

Svarbiausios saugumo taisyklės

Prie asmeninio kompiuterio neprijunkite svetimų USB įrenginių. Ši prevencija geriausiai užtikrins saugumą jūsų įrenginyje, kadangi įsilaužėliai tiesiog neturės prieigos prie jo. Taip pat neprijunginėkite savo prietaisų prie kompiuterių (ar tinklų), kuriais nepasitikite, ir nejunkite kitų žmonių prietaisų prie savojo kompiuterio. Nežinomoje USB laikmenoje gali būti platinamos kenkėjiškos programos, užkrėsiančios jūsų kompiuterį, taip pat galinčios pasisavinti jūsų asmeninius duomenis.

Nuolat atnaujinkite savo kompiuterio programinę įrangą. Atnaujinimuose ištaisomos saugumo spragos bei suteikiama naujų apsaugos įrankių. Pavyzdžiui, naujausia „MacOS Ventura“ nebeleidžia prijungti bet kokio seno USB įrenginio be vartotojo patvirtinimo.

Išjunkite „Autorun“ funkciją. Kai keičiamosios laikmenos, kaip CD, DVD ir USB įrenginiai, yra įdedamos į diską, „Windows“ funkcija „Autorun“ priverčia jas automatiškai atidaryti. Išjungę ją galite užkirsti kelią automatiškai atsidaryti kenkėjiškoms programoms, esančioms užkrėstame USB įrenginyje.

Naudokite USB apsaugos funkcijas. Siekdami apsaugoti turimus USB įrenginius, naudokite slaptažodžius ir šifravimo funkcijas. Taip apsaugosite savo duomenis ir neleisite neįgaliotiems asmenims prisijungti prie jūsų laikmenos. Taip pat pasirūpinkite atsarginėmis failų kopijomis, jei pagrindinė USB laikmena būtų prarasta.

Išmaniuosiuose įrenginiuose laikome daug svarbios informacijos, tačiau jų atmintis itin greitai užsipildo. Informacijos saugojimo būdai laikui bėgant itin patobulėjo, tad dabar dokumentus galima archyvuoti ne tik fizinėje laikmenoje, bet ir debesijoje. Ekspertas aiškina, kuo skiriasi šie du saugojimo būdai bei kurią talpyklą reikėtų rinktis, atsižvelgiant į jūsų poreikius ir kasdienę veiklą.

Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas teigia, kad saugyklos tipo pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių, kaip failo dydis ar net bendrinimas su kitais vartotojais, tad verta žinoti šių saugyklų išskirtinumus bei trūkumus.

Debesų saugykla dėl paplitusio hibridinio darbo modelio per pastaruosius kelerius metus tapo itin populiari. Anot įmonės „Zippia“ tyrimo, 2022 m. net 60 proc. pasaulio verslų duomenys yra saugomi debesyje. Debesų saugyklos veikimo principas yra gana paprastas – duomenys archyvuojami specialiuose serveriuose, o dokumentus galima pasiekti naudojantis interneto ryšiu.

Išorinė saugykla – tai skaitmeninių duomenų saugojimas fiziniuose įrenginiuose, pavyzdžiui, kietuosiuose diskuose (HDD, SSD) arba išoriniuose saugojimo įrenginiuose (USB laikmena). Tam, kad šie prietaisai veiktų, jie turi būti tiesiogiai prijungti prie kompiuterio.

Kurį saugojimo būdą rinktis?

Kaina. Pirkti USB laikmenas ar kietuosius diskus gali būti brangiau nei įsigyti debesijos paslaugas. Didelės talpos lokalių saugyklų kaina yra gana didelė, o taip pat reikėtų turėti omenyje ir tai, kad jas patariama atnaujinti ne rečiau nei penkerius metus. Tad priešingai nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tai nėra vienkartinis pirkinys. Tuo tarpu debesijos paslaugomis iki tam tikros duomenų ribos galite naudotis nemokamai.

Saugumas. Debesija yra laikoma saugesne dėl naudojamų šifravimo algoritmų. Debesijos savininkas gali pats rinktis, kuriais duomenimis ar failais dalintis su kitais asmenimis, todėl tai apsaugo informaciją nuo svetimų akių. Tuo tarpu pavogta ar pamesta vietinė saugykla gali kitiems vartotojams suteikti prieigą prie jums svarbios informacijos.

Prieinamumas. Naudojant vietinę saugyklą, jums nereikia interneto ryšio, todėl norėdami pasiekti savo duomenis, nebūsite priklausomi nuo interneto. Vis gi, jei laikmeną paliksite namuose, neturėsite jokios galimybės peržiūrėti reikiamus dokumentus. Debesija suteikia prieigą prie failų iš bet kurios vietos ir įrenginio, o tam reikės tik interneto ryšio.

Duomenų bendrinimas. Vienas iš esminių lokalios saugyklos trūkumų yra tai, kad duomenis sunkiau bendrinti su kitais žmonėmis. Naudodami debesiją pasidalinti prieiga prie failo su kitais žmonėmis galite vos keliais paspaudimais. Debesijos saugykloje taip pat galėsite dalintis didesniais failais, nei leidžiama siųsti el. paštu, o tai ypač naudinga dalinantis vaizdo įrašais.

Atkūrimas. Sugedus kietajam diskui ar įvykus kitam techninės įrangos gedimui, failus galima pasiekti debesyje – taip neprarasite jums svarbių duomenų. Dauguma tokio tipo saugyklų siūlo galimybę automatiškai sukurti atsargines kopijas debesyse, todėl galėsite būti ramūs dėl jų saugumo. Norint pasiekti bet kokius duomenis lokalioje talpykloje, reikės su savimi turėti USB laikmeną arba kietąjį diską. Jeigu šias laikmenas pamesite ar jos suges, nebeturėsite prieigos prie savo failų.

Atnaujinimas. Kaskart, kai faile atliksite bet kokį naujinimą, turėsite iš naujo įkelti failą į lokalią saugyklą. Išvengti šio žingsnio padės debesija, kadangi kiekvieną kartą atnaujinus failą, jis bus automatiškai sinchronizuojamas visuose jūsų įrenginiuose.

Talpa. Vartotojai, kuriems reikia nedidelio duomenų saugyklos kiekio, dažnai naudojasi nemokama „Google Drive“ arba „iCloud“ paskyra, priklausomai nuo turimo išmanaus telefono operacinės sistemos. Užpildžius visą nemokamą talpą, už papildomą mokestį galima ją išplėsti, arba pasirinkti kitą debesijos paslaugų įmonę. Šiuo metu pasaulyje pirmaujantis šios paslaugos teikėjas yra „Amazon Web Services“, kuris užima net 32 proc. rinkos.

Greitis. Naudojant vietinę saugyklą, jūsų neriboja interneto pralaidumas, tad duomenų perdavimo greitis bus gerokai didesnis nei debesų saugykloje. Tai reiškia, kad didesnius failus daug greičiau įkelsite į išorinius diskus nei į debesiją. Failus saugant debesijoje reikėtų atsiminti, kad paslaugos tiekėjas gali susidurti su prastu interneto ryšiu, elektros energijos tiekimo nutrūkimu, tad visi šie komponentai turės įtakos darbo našumui.