Cpu.lt naujienas galima perpublikuoti tik gavus raštišką administracijos sutikimą. Nebijokit, paprašykit, mes draugiški :) Jei vis dėl to nuspręsite "biški pavogti", būsim priversti imtis teisinių priemonių.
+(370) 684-97070
info(eta)cpu.lt
Lapkričio pradžioje pradėjo veikti unikali Baltijos šalyse sukurta srautinio aukų perdavimo platforma „Stopify“. Siekdami paremti Ukrainą, bendradarbiaudama su Ziedot.lv ir Ukrainos ambasada Latvijoje, grupė bendraminčių sukūrė srautinio reguliarių aukų perdavimo paslaugą mėnesinio abonemento forma remti kasdienius Ukrainos kariuomenės poreikius atšiauriomis žiemos sąlygomis ir prisidėti prie Rusijos pradėto beprotiško karo pabaigos. Per pirmąsias dvi platformos veikimo dienas užsiregistravo 1405 prenumeratoriai iš 27 šalių ir paaukota per 16 332 eurų.
Nors mus ir toliau šiurpina ir piktina Rusijos agresija, tačiau bėgant mėnesiams, deja, pripratome prie naujienų apie įvykius Ukrainoje. Visuomenės aukojimo ir pagalbos entuziazmas nuo pavasario sumažėjo, nepaisant to, kad parama Ukrainos žmonėms yra labai svarbi. Kaip galime tai pakeisti?
„Galvojant apie būdus, kaip suaktyvinti aukas ir paskatinti žmones aukoti, kilo labai paprasta mintis. Šiais laikais įprasta, kad žmonės užsiprenumeruoja įvairias transliacijos paslaugas, kad galėtų mėgautis serialais ir filmais už poros kavos puodelių kainą per mėnesį.
O jei galėtume „užsiprenumeruoti“ savo žemyno laisvę ir ateitį, kuri šiuo metu iš tikrųjų sprendžiama mūšio lauke? Po kelių mėnesių savanoriško darbo su puikia ir nesavanaudiška komanda, įskaitant skaitmeninės agentūros „Cube“ ir kitus kūrybiškus profesionalus, sukūrėme „Stopify“ – paslaugą, kuri leis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms kas mėnesį srautiniu būdu perduoti nedideles aukas, padedančias greičiau užbaigti šį beprotišką karą“, – apie srautinio aukų perdavimo platformą aiškina idėjos autorius ir kūrybos vadovas Māris Upenieks.
Platforma veikia mėnesinio abonemento pagrindu: vartotojai pasirenka vieną iš trijų „prenumeratos planų“, kuriuos galima bet kada pakeisti arba atšaukti. Aukos skiriamos specialiam „Stopify“ fondui, kurį valdo projekto partnerė didžiausia Latvijos labdaros organizacija Ziedot.lv.
Už lėšas kariams bus perkama įranga ir kitos būtiniausios prekės, o Ukrainos ambasada Latvijoje teiks informaciją apie neatidėliotinus kariuomenės poreikius. Informacija apie aukų panaudojimą bus skelbiama „Stopify“ socialinių tinklų paskyrose. Ši paslauga veiks iki Ukrainos pergalės arba taikos sutarties Ukrainos sąlygomis pasirašymo dienos.
„Nuoširdžiai sveikiname kiekvieną iniciatyvą, kiekvieną idėją, kuri įrodo Ukrainos žmonėms, kad nesame vieni, o tarptautinė bendruomenė yra su mumis! Tęsti kovą su teroristinės Rusijos valstybės kariuomene kiekvieną dieną Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms reikia įvairių svarbių atsargų – nuo vandens valymo tablečių, maisto ir drabužių iki naktinio matymo akinių ir UAV (bepiločių orlaivių).
Esu įsitikinęs, kad ši platforma taps galinga ir efektyvia paramos priemone Ukrainos kariuomenei, kuri savo jėgomis, didvyriškumu ir pasiaukojimu priartina mus prie dienos, kai taika, laisvė ir saugumas viešpataus visoje Ukrainos žemėje“, – sakė Ukrainos ambasadorius Latvijoje Aleksandras Miščenko.
„Stopify“ prieinama anglų ir ukrainiečių kalbomis. Pasak jos kūrėjų, Latvija nori įkvėpti tarptautinę bendruomenę aktyviau remti Ukrainą jos kovoje už laisvę.
Aukoti galite čia: stopify.org.ua
Projekto koncepcijos autorius ir kūrybos vadovas – Māris Upenieks, platformos kūrėja – skaitmeninė agentūra „Cube“, strateginiai partneriai – Ziedot.lv ir Ukrainos ambasada Latvijoje.
Apie 60 proc. lietuvių yra prisidėję prie paramos Ukrainai, bet gerokai aktyviau tai darė karo pradžioje nei dabar. Tačiau 6 iš 10 tautiečių ir šiuo metu yra labiau linkę įsigyti prekių ar paslaugų iš įmonių, remiančių Ukrainą, bei tokiu būdu prisidėti prie pagalbos karo niokojamai šaliai. Tokius duomenis atskleidė „Bucha.app“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa.
Karas tapo kasdienybe
30 proc. gyventojų teigia rėmę Ukrainą (teikę finansinę paramą, savanoriavę, rėmę daiktais, apgyvendinimu ir pan.) karo pradžioje, tačiau dabar visiškai neberemiantys. 22 proc. lietuvių teigia pradžioje Ukrainą rėmė daugiau, dabar mažiau. Nuosekliai Ukrainą remia apie 10 proc., o visiškai neremia – 38 proc. tautiečių.
„Apklausos duomenys patvirtino prielaidą, kad bėgant laikui karas tampa kasdienybe. Žmonės pripranta prie naujienų apie karą, tad natūraliai ir parama nuo jo nukentėjusiems ima mažėti. Todėl verta ieškoti būdų, kaip paskatinti paramą – atrasti formų, kaip žmonėms priminti apie galimybę remti Ukrainą, palengvinti šį procesą. Kitaip tariant, karui tapus kasdienybe, įkasdieninti ir paramą“, - teigia Ieva Nomeika, paramos Ukrainai programėlės Bucha.app, skirtos el. parduotuvėms, autorė.
Apklausos duomenimis, aukščiausio išsimokslinimo, didesnių pajamų respondentai ir didmiesčių gyventojai Ukrainą remia nuosekliai, o žemesnio išsilavinimo apklaustieji dažniau nurodo, kad rėmė karo pradžioje, o dabar neberemia.
Įmonės, remiančios Ukrainą, vertinamos palankiau
Tyrimas taip pat parodė, kad 68 proc. gyventojų palankiau vertina įmones, remiančias Ukrainą, o 62 proc. yra labiau linkę iš jų įsigyti prekių ar paslaugų. 36 proc. gyventojų teigia, kad netgi renkantis darbdavį, jo parama Ukrainai būtų privalumas.
„Vienas iš būdų paskatinti paramą – įtraukti verslą ir jį paraginti įkasdieninti paramą. Pavyzdžiui, pirkimas internetu mums visiems jau įprastas procesas. Tad perkant suknelę ar televizorių suteikti galimybę pirkėjui pridėti prie krepšelio kelis eurus arba pačioms el. parduotuvėms skirti apyvartos dalį paramai neturėtų būti sudėtinga. Ypač žinant, kad tai ne tik padeda nuo karo kenčiančiai šaliai, bet ir prisideda ir prie palankaus įmonės įvaizdžio formavimo“, - teigia I. Nomeika.
Įdomu tai, kad 38 proc. gyventojų įmones, viešinančias informaciją apie paramą, vertina pozityviai, ir tiek pat – neutraliai.
„Dažnai įmonės galvoja, kad gerus darbus reikia daryti tyliai. Tačiau apklausa parodė, kad apie juos reikia kalbėti garsiai – tai skatina ir kitus prisidėti, ir kelia pasididžiavimo jausmą“, - sako I. Nomeika.
Daugiau aukoti paskatintų skaidrumas
Paklausti, kas paskatintų daugiau remti Ukrainą, didžioji dalis lietuvių (47 proc.) teigia, kad tai būtų skaidrumas – aiškus žinojimas, kur nukeliauja parama. Penktadalį (20 proc.) paskatintų paprastesnė galimybė remti (pavyzdžiui, galimybė aukoti telefonu, daiktų paėmimas iš namų), 13 proc. – dažnesni priminimai, kad šaliai reikia pagalbos, o 11 proc. – daugiau informacijos, kaip galima remti.
El. parduotuvėms skirtos programėlės „Bucha.app“, padedančios rinkti paramą Ukrainai, užsakymu „Spinter tyrimų“ apklausa atlikta 2022 m. liepos mėnesį. Jos metu apklausta daugiau nei 1000 18-64 m. Lietuvos gyventojų.
„Bucha.app“ yra paramos Ukrainai rinkimo programėlė, skirta el. parduotuvėms. Ją įsidiegusios parduotuvės gali pasirinkti – arba paramai skirti dalį savo apyvartos, arba kviesti pirkėjus greitai ir paprastai paaukoti Ukrainai apsiperkant internetu. Visos per programėlę suaukotos lėšos skiriamos paramos fondams „Blue Yellow“ ir „Pagalbos sparnas“. Verslui, besinaudojančiam programėle, nereikia mokėti prisijungimo, naudojimosi ar jokio kito mokesčio – kiekvienas pirkėjų paaukotas centas keliaus pelno nesiekiančioms organizacijoms, o skaidrumo užtikrinimui pateikiamos lėšų panaudojimo ataskaitos.