Login to your account

Username *
Password *

Šią savaitę visoje Lietuvoje startuoja Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojamas technologijų švietimo projektas Nacionalinis IT iššūkis. Jo metu šalies moksleiviai ir mokytojai galės nemokamai įgyti šiandien nepakeičiamomis tampančių IT ir programavimo žinių ir iš arti susipažinti su šios srities specialybėmis. „Telia Global Services Lithuania“ iniciatyva, orientuota į 7-9 klasių moksleivius vyks iki mokslo metų pabaigos ir bus įgyvendinama trimis etapais.

Pirmajame projekto etape mokymų kursą sudarys 12 teminių pamokų, į kurių nemokamą turinį moksleiviai galės gilintis tiek informacinių technologijų pamokose, tiek savarankiškai namuose.  Projekto tikslai – sudominti moksleivius ateityje rinktis tiksliuosius mokslus, papildyti mokymų programą naujausiomis žiniomis ir suvienodinti prieigą prie IT žinių didžiųjų miestų ir regionų mokiniams.

„Vienydami daugiau nei 1000 technologijų specialistų esame vienas didžiausių IT darbdavių šalyje, kasmet įdarbinantis virš 250 šios srities profesionalų. Sukaupę didžiulę patirtį vystant IT projektus matome prasmę pasidalinti ja su jaunąją karta ir įkvėpti ateičiai su technologijomis“, – sako projekto organizatorės „Telia Global Services Lithuania“ vadovas Marius Ivanauskas. „Tikimės, kad ši iniciatyva prisidės prie žinių prieinamumo ir atskirties tarp regionų bei didžiųjų miestų. Taip pat, žvelgiant į prognozes, 50% ir daugiau populiariausių specialybių jau 2030-iais bus technologinės – duomenų analitika, programinės įrangos kūrimas, procesų automatizavimas. Norime, kad moksleiviai ateityje rinktųsi studijas, kurios atvers daugiausiai galimybių.“

Moksleiviai kaups žinias „Telia Global Services Lithuania“ ir projekto partnerių „Code Academy“ specialistų parengtose bei vedamose nuotolinėse pamokose, kurių metu susipažins su IT sričių įvairove, darbui IT srityje reikalingomis kompetencijomis, o – visų svarbiausia – įgis praktinių programavimo pagrindų.

Kurso pabaigoje lauks žinių patikrinimo testas, kuris padės išrinkti pažangiausias mokyklas ir 20 moksleivių, kurie tęs iššūkį antrajame – praktiniame – projekto etape. Šie moksleiviai su IT profesionalų pagalba vystys ir įgyvendins savo individualius internetinių puslapių projektus. Iš jų bus išrinkti trijų geriausių internetinių svetainių autoriai. Jie bus apdovanoti pagrindiniais projekto prizais – nešiojamais kompiuteriais ir galimybe praleisti dieną su IT specialistais bei pamatyti iš arti, kaip atrodo jų darbas.

„Visi, kurie dalyvauja šiame projekte – ir moksleiviai, ir mokytojai – jau ištraukė sėkmingą bilietą. Jūs mokysitės, darbuositės Lietuvos, mūsų valstybės ateičiai, tiesiogiai susietai su technologijų pažanga“, –  teigė projektą globojanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Labai linkiu, kad jums būtų nepaprastai įdomu, o projekte įgytos žinios bei įgūdžiai atskleistų naujus moksleivių talentus ir gebėjimus, kurie bus be galo svarbūs kiekvienam, renkantis savo gyvenimo kelią ir tikslą.“     

Jos  teigimu, tai – neeilinė galimybė ir įgauti vertingų praktinių žinių ir IT mokytojams. Jie projekto metu bus kviečiami dalyvauti nuotoliniuose mokymuose su patyrusiais IT specialistais, kurie dalinsis patarimais, kaip įkvėpti ir sudominti mokinius technologijų sritimi.

Daugiau informacijos apie projektą rasti ir jame užsiregistruoti galima svetainėje www.itissukis.lt.

Plačios karjeros perspektyvos, puikios darbo sąlygos, solidus atlyginimas – dėl šių ir daugybės kitų privalumų programuotojo profesija tapo itin patraukli bei geidžiama. Nors užaugę vaikai savo gyvenimo kelią rinksis patys, yra daugybė būdų, kaip tėvai gali paskatinti savo atžalas domėtis informacinėmis technologijomis dar mokykloje. 

„Informacinės technologijos jau dabar mus lydi kiekviename žingsnyje, kuo toliau, tuo jų vaidmuo bus svarbesnis. Tam būtina pasiruošti, todėltėvų vaidmuo bei įsitraukimas yra ypač reikalingi. Tik padėdami vaikams atrasti technologijų suteikiamas galimybes, suprasti, ką svarbaus ir naudingo galima nuveikti su kompiuteriu ar telefonu, tėvai juos įgalins tobulėti. Taigi vietoje draudimų ir ribojimų svarbiau nukreipti vaikus teisinga linkme“, – sako „Baltic Amadeus“ Operacijų vadovas Vytautas Kaminskas. 

Startas – nuo žaidimų 

Šiuolaikinių vaikų pažintis su technologijomis dažnai prasideda dar pirmaisiais gyvenimo metais. Vaikas mato, kaip tėvai žiūri televizorių, dirba su kompiuteriu, naudojasi telefonu. Natūralu, vos ūgtelėjęs ir jis pats ima visu tuo domėtis: žiūri filmukus, klausosi vaikiškų dainelių, vėliau – jau ir žaidžia su telefonu ar kompiuteriu.  

„Tai ir gali tapti atspirties tašku, užvesti vaiką ant kelio. Pavyzdžiui, tėvai gali parinkti atitinkamus filmukus, žaidimus, kuriuose vaikai mokosi skaičiuoti, logiškai mąstyti, jungti detales, spalvas, formas, atrasti sąsajas, sekas ir panašiai. Šie dalykai turi daug bendro su programavimu ir gali pakloti pamatus vėlesniems užsiėmimams“, – sako V. Kaminskas. 

Priešmokyklinių ar pradinių klasių moksleiviai jau gali imtis rimtesnių užsiėmimų, kaip programavimo pradmenų mokantys fiziniai žaidimai (pvz., „Rumble & Bumble“, „Scottie Go“), žaidimai kompiuteryje ar išmaniajame (pvz., „Kidlo“ žaidimų serija, „CodeSpark Academy“), taip pat LEGO robotų konstravimas, o filmukus ir daineles iškeisti į įvairias edukacines, interaktyvias vaizdo pamokas.  

Lietuvoje tokio amžiaus vaikams taip pat siūlomi užsiėmimai „Robotikos akademijos“ ar „CodeAcademy Kids“ būreliuose, kuriuose, padedami mokytojų, jie gali išbandyti LEGO programavimą, kurti interaktyvius animacinius pasakojimus ir panašiai.  

„Gyvi užsiėmimai vaikams yra smagesni dėl to, kad tuomet jie gali dirbti ne vieni, susirasti bendraminčių. Bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžiai programuotojams taip pat itin svarbūs, kadangi su įvairiais projektais, produktais įprastai dirba ne pavieniai žmonės, o komandos“, – atkreipia dėmesį V. Kaminskas.  

Pirmosios programavimo kalbos 

Vyresnio amžiaus moksleivius jau galima supažindinti su tikruoju programavimu. „Programavimo kalbų yra daugybė, kiekviena jų turi savo ypatumų, skiriasi ir jų taikymo sritys. Realybėje, norint tapti profesionaliu programuotoju ir dirbti su dideliais projektais, teks mokytis sudėtingesnių kalbų, tokių kaip „PHP“, „Java“, „.NET“ ir panašių. Bet pačioje pradžioje svarbiausia perprasti algoritmus, jų taikymą, loginį mąstymą“, – sako V. Kaminskas.  

Pirmuosius žingsnius jis rekomenduoja žengti su „Python“ programavimo kalba – ją bene lengviausia suprasti, kadangi programinės eilutės labai primena įprastą kalbą. Taip pat prie lengvesnių priskiriamos „Ruby“, „Scratch“, „Lua“ programavimo kalbos. 

Programavimo pradmenis vaikai gali gauti tiek specifiniuose užsiėmimuose, būreliuose, tiek mokydamiesi individualiai. Pavyzdžiui, tam tinka tokie įrankiai, kaip „CodeMonkey“, „Tynker“ ir panašūs.  

Tiesa, programinių eilučių rašymas vaikui gali atrodyti nuobodus užsiėmimas. Todėl jam yra svarbu jausti prasmę, suprasti, kodėl jis visa tai daro. „Vienus motyvuoja matyti, kaip robotas atlieka jų pavestas užduotis, kiti nori kurti prasmingas programėles, kurios padeda taupyti išteklius, tretiems įdomūs grafiniai, dizaino sprendimai. Tėvų pareiga – padėti vaikui atrasti tai, kas jam išties įdomu, prasminga, bei pagirti už pasiekimus“, – sako V. Kaminskas. 

Pradėti niekada nevėlu 

Jei 9–12 klasių moksleivis iki šiol nebandė programuoti, tai anaiptol nereiškia, kad jis to niekada neišmoks. Tiesa, mokytis su gerokai jaunesniais vaikais jiems gali būti nepatogu. Paskutinių klasių moksleiviams pritaikytas programavimo pamokas siūlo NKKM kompiuterių mokykla, o norintys mokytis individualiai gali paieškoti dominančios srities internetinių kursų „Udemy.com“ ar „Edx.org“ svetainėse.  

„Pradėti niekada nevėlu, nei mokykloje, nei jau įsiliejus į darbo rinką. Ir tarp „Baltic Amadeus“ kolegų turime daugybę pavyzdžių, kaip žmonės pakeičia karjeros kryptį ir tampa programuotojais, o daugybė suaugusiems skirtų kursų tik patvirtina, kad viskas yra įmanoma“, – pastebi V. Kaminskas.  

Jis priduria, kad pagrindinė, būtina sąlyga nusprendus persikvalifikuoti – polinkis į technologijas. Kitu atveju, jei vienintelė motyvacija yra pinigai, tokie žmonės greit išsenka ir nusivilia. „Vien išklausyti kursus ar kelis mėnesius pasimokyti programuoti neužtenka. Programavimas yra sritis, kurioje būtina nuolat mokytis, kadangi technologijos nuolat keičiasi, tobulėja, vienas sistemas ir platformas keičia kitos. Smalsumas, imlumas naujovėms bei savarankiškumas yra būtinos programuotojų savybės“, – teigia V. Kaminskas. 

 „Baltic Amadeus“ – unikalius IT sprendimus kurianti ir skaitmenizacijos klausimais konsultuojanti bendrovė siekia užtikrinti geriausią patirtį savo klientams, naudotojams bei darbuotojams. Daugiau nei 250 kvalifikuotų profesionalų kuria naujausiomis technologijomis paremtus daugiakanalės prekybos, mobiliosios bankininkystės, duomenų bei verslo analitikos sprendimus, teikia individualios programinės įrangos kūrimo, IT konsultavimo, informacijos saugumo ir debesijos paslaugas. Per 34 veiklos metus „Baltic Amadeus“ bendrovė yra įgyvendinusi jau daugiau nei 2000 IT sprendimų Šiaurės Europos finansų, energetikos, telekomunikacijų, logistikos ir kitų sektorių įmonėms.  

Prestižiniame skaitmeninių inovacijų konkurse „World Summit Awards“ (WSA) apdovanota Lietuvoje sukurta platforma „Angis“, siekianti programavimą padaryti patrauklų jaunimui. Kūrėjų teigimu, per kelis mėnesius jiems pavyko tūkstančius paauglių sudominti „Python“ programavimu.

„World Summit Awards“ – pasaulinė iniciatyva, kurios tikslas – atrasti ir skleisti geriausias pasaulyje skaitmenines inovacijas, prisidedančias prie Jungtinių Tautų iškeltų Darnaus vystymosi tikslų.

„Angį“, sukurtą informacinių technologijų bendrovės „Visma Lietuva“, WSA apdovanojimui dar 2021-ųjų rugpjūčio mėnesį nominavo nacionalinis konkursas „Naujasis knygnešys”, skyręs pagrindinį prizą „Mokymosi ir švietimo“ kategorijoje. Šį vasarį iš skirtingų pasaulio valstybių sudaryta profesionalų žiuri išrinko po 5 geriausius skaitmeninius sprendimus 8 konkurso kategorijose.

Tarp jų „Švietimo ir mokymosi“ kategorijoje pateko ir paaugliams skirta nemokama platforma „Angis“, kurioje vaizdo įrašų formatu bei automatinių namų darbų pagalba patyrę programuotojai moko „Python“ – vienos populiariausių programavimo kalbų pasaulyje. Šiuo metu projektas pritraukė jau daugiau kaip 15 tūkst. Lietuvos moksleivių.

Reikšmingas komandos ir Lietuvos įvertinimas

„Visma Lietuva“ vadovo ir „Angies“ autoriaus Manto Urbono teigimu, platformos pripažinimas tarptautiniu mastu – didžiulis laimėjimas tiek visai prie projekto dirbusiai komandai, tiek Lietuvai.

„Per nepilnus metus „Angies“ platforma spėjo tapti reikšmingu ir įdomiu įvadu į programavimą tūkstančiams paauglių iš visos Lietuvos, todėl džiaugiamės, kad mūsų indėlis į IT švietimo puoselėjimą yra pastebimas ne tik vietiniu, bet ir tarptautiniu mastu. Šis įvertinimas – svarbus postūmis tiek mums, tiek visai šaliai, raginantis ir toliau ieškoti unikalių sprendimų, kurie padėtų auginti jaunąją programuotojų kartą nepriklausomai nuo jų socialinės aplinkos“, – sako M. Urbonas.

Ilgametė WSA Lietuvos nacionalinė ekspertė ir WSA Didžiosios žiuri narė Ieva Žilionienė priduria, kad vertindama pretendentus, žiuri kasmet ieško prasmingų ir realų pokytį kuriančių skaitmeninių produktų, padedančių praktiškai siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų. Anot jos, „Angies“ platforma – vienas iš tokių projektų.

„Pernai pristatytas „Angies“ projektas jau yra tapęs svarbiu, patraukliu ir nemokamu šalies paauglių IT išsilavinimo elementu. Tai – jau ne pirmas kartas, kai Lietuva įrodo savo pranašumą WSA Švietimo ir mokymosi kategorijoje, todėl šis laimėjimas tik dar kartą patvirtina faktą, kad esame puikius edukacinių technologijų sprendimus kurianti valstybė“, – teigia I. Žilionienė.

WSA laureatai šių metų kovo pabaigoje nuotoliniu būdu susitiks WSA Pasauliniame kongrese, vyksiančiame Vienoje. Jo metu bus pristatomi skaitmeninių inovacijų kūrėjų sprendimai, vyks mokymai ir susitikimai su tarptautiniais mentoriais bei ekspertais. Taip pat nugalėtojai bus apdovanoti iškilmingos pagerbimo ceremonijos metu.

Augina jaunąją programuotojų kartą

M. Urbonas pratęsia, kad „Angies“ platforma yra svarbi ir tuo, jog didina IT švietimo prieinamumą visoje Lietuvoje. Jo teigimu, nors platforma daugiausia vartotojų turi didmiesčiuose, tačiau aukštųjų technologijų žinias svarbu skleisti visiems vaikams, visose šalies vietovėse. Tai puikiai iliustruoja ir projekto partnerystė su „Mažaisiais stebukladariais“ – socialine iniciatyva, skirta mokyti programavimo pradmenų vaikus, gyvenančius mažuose miesteliuose ar augantiems nepasiturinčiose šeimose.

„Stengiamės, kad vaikų išsilavinimas taptų nepriklausomas nuo jų gyvenamosios vietos ar finansinių galimybių, o programavimo pagrindų galėtų išmokti kiekvienas jaunosios kartos atstovas. Šio tikslo siekti padeda ir sklandus bendradarbiavimas su kitais partneriais, pavyzdžiui, „Mažųjų stebukladarių“ projektu, leidžiančiu pasiekti socialiai pažeidžiamose grupėse esančius vaikus“, – teigia „Visma Lietuva“ vadovas.

Šį projektą kuruojančios organizacijos „Vaikų svajonės“ atstovė Rasa Statulevičienė pažymi, kad „Angies“ platformą „Mažųjų stebukladarių“ dalyviai naudoja nuo pat projekto starto praėjusių metų rudenį.

Jos teigimu, vaikai noriai jungiasi prie iniciatyvos – programavimo pagrindų jau mokosi 174 vaikų dienos centrų lankytojai, o šį kovą startuos nauja 182 vaikų grupė, nersianti į IT subtilybių pilną pasaulį.

„Angies“ platforma yra puiki galimybė vaikams susipažinti su programavimu – jos užduotys įtraukia savo draugiška ir šilta atmosfera. Pagrindiniu jos išskirtinumu laikyčiau lietuvių kalbą, nes tai yra itin aktualu vaikams, gyvenantiems mažuose miesteliuose ar augantiems nepasiturinčiose šeimose, kurių žinios skiriasi nuo didmiesčiuose augančių moksleivių. Reikšminga ir tai, kad šis bendradarbiavimas padeda atrasti talentingus vaikus, norinčius sieti savo ateitį su programavimu“, – sako R. Statulevičienė.

JAV 90 procentų tėvų trokšta, kad jų vaikai mokytųsi programuoti, o 71 procentas naujų STEM (mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričių) darbo pozicijų atsiras būtent informatikos sferoje. Tačiau dauguma vaikų šioje šalyje vis dar nenori mokytis programuoti. Ko gero, tą patį būtų galima pasakyti ir apie daugelį kitų valstybių, Lietuva šiuo atveju taip pat nėra išimtis.

Situaciją tikriausiai pataisytų aktyvesnis mokyklos vaidmuo, tačiau tėvai ir kiti įtakos turintys žmonės bei veiklos už mokyklos ribų gali suvaidinti ne menkesnį vaidmenį.

Kaip pastebi medium.com, viena svarbiausių priežasčių, atbaidančių vaikus nuo programavimo, yra giliai įsišaknijęs klaidingas suvokimas apie programavimą ir programuotojus. Populiariojoje kultūroje programavimas asocijuojasi su bendrauti nemokančiais jaunuoliais ir vyrais, tikrais moksliukais ir nuobodomis, visiškai pametusiais galvą dėl matematikos ir kompiuterių. Šis paviršutiniškas vertinimas ne tik yra nesąžiningas profesionalių programuotojų atžvilgiu, bet ir atgraso vaikus, visiškai nenorinčius tapatintis su tokiu stereotipu.

Tad kaip sužadinti vaikų susidomėjimą programavimu ir paskatinti juos mokytis? Štai penki populiariausi su programavimu susiję mitai ir būdai, kaip jiems galima pasipriešinti ir parodyti vaikams realybę: programavimas yra šaunus užsiėmimas, tinkamas visiems vaikams.

#1 mitas: programavimas tik moksliukams

Vienas dažniausių ir paprasčiausių mitų – programavimas siejamas su itin nuobodžia asmenybe, visišku moksliuku. Toks stereotipas įsišaknijęs populiariojoje kultūroje – prisiminkime „Simpsonus“, „Silicon Valley“, „Big Bang Theory“ ar „Moksliukų kerštą“ („Revenge of the Nerds“). Programuotojai asocijuojasi ne tik su vaikinais su akinukais – kur dar visa šūsnis „Star Trek“ plakatų, greitasis maistas ir elektronikos eksperimentais nukrautos erdvės. Visa tai žadina vaikams norą nuo programavimo bėgti kuo toliau, kad tik nebūtų tapatinami su stereotipiniu nuoboda moksliuku.

Tiesa: programavimas leidžia būti savimi

Moksliuko stereotipo neatitinkantys vaikai gali nesibaiminti: jiems nereikia palikti savo tapatybės prie kompiuterių klasės durų. Programavimas gali būti jų asmenybės dalis.

Profesorė Mizuko Ito, analizuojanti mokymosi ypatumus ir vaikų ir jaunimo santykį su technologijomis bei naujosiomis žiniasklaidos priemonėmis, pasakoja apie projektą, kuriame dalyvavo jos vadovaujama Kalifornijos universiteto „Connected Learning Lab“ komanda ir kūrybiško mokymosi grupė „Lifelong Kindergarten“. Projektas buvo skirtas kurti programavimo programoms, padedančioms įveikti stereotipus.

Projekto organizatoriai pradėjo nuo instrukcijų, kuriomis vaikams buvo nurodoma, kaip pagal hiphopo muziką atgaivinti vaizdus. Kad įtrauktų vaikus į programavimą, organizatoriai pasitelkė istorijų pasakojimą, žaidimus ir animaciją.

Ito taip pat pamini „Digital Youth Network“ mergaitėms skirtą projektą „Digital Youth Divas“, į programavimo ir kitų STEM dalykų mokymąsi nevengiantį įtraukti smagių kasdienių aksesuarų, ryškių spalvų ir kitų moksliukų stereotipui visiškai priešingų dalykų.

#2 mitas: programavimas skirtas vienišiams

Dar vienas plačiai paplitęs mitas: programuotojai yra vienišiai. Tereikia prisiminti, kaip filme „|Socialinis tinklas“ („The Social Network“) buvo pavaizduotas Markas Zuckerbergas, arba bendravimo vengiantį Eliotą Aldersoną iš populiaraus serialo „Mr. Robot.“. Atrodo, viskas labai paprasta: kuo geriau programuoji, tuo mažiau bendrauji. Jei pasinėrei į programavimą, galiausiai nebeturėsi draugų.

Tiesa: programavimui būtinas bendravimas

Tačiau realybė yra kiek kitokia: programavimas beveik visuomet yra veikla, kuriai būtinas bendravimas ir bendradarbiavimas. Programavimo pasaulį plačiai apėmęs reiškinys – programavimas poromis, kuomet du programuotojai dirba drauge tuo pačiu metu. Dar ankstyvuoju legendinio informatikos ir elektronikos mėgėjų susibūrimo „Homebrew Computer Club“ laikotarpiu jo nariai mokėsi vienas iš kito. Iš esmės vienas iš svarbių bruožų, apibūdinančių visą programavimo kultūrą, yra tarpusavio mokymasis.

Ito pasakoja, kad jos įkurtos internetinės vaikų mokymosi platformos „Connected Camps“ „Minecraft“ programavimo programos vaikus į programavimą įtraukia sukurdamos smagią bendravimo aplinką: vaikai bendradarbiauja su kitais dalyviais ir mato vieni kitų darbus.

#3 mitas: programavimas yra itin intensyvi veikla

Mitui, kad programavimas apriboja bendravimą, artimas kitas mitas: programavimas yra itin intensyvi veikla, norint programuoti, reikia būti tiesiog pamišusiam dėl technologijų. Susidaro vaizdas, kad technologijų entuziastai programuoja ir gyvena drauge 24 valandas per parą – bent jau taip atrodo pažiūrėjus tokius serialus kaip „Halt and Catch Fire“ arba „Silicon Valley“. Toks yra programavimo pasaulis: arba atiduodi viską, arba nieko neišeina.

Tiesa: programavimas gali būti įprastas užsiėmimas

Tais laikais, kai kompiuteriai buvo pakankamai nišinis užsiėmimas, toks požiūris, kad programavimas yra itin intensyvi ir visų jėgų reikalaujanti veikla, galbūt ir būtų buvęs pagrįstas. Tačiau šiandien kompiuteriai ir programavimas yra beveik kiekvieno mūsų gyvenimo aspekto dalis. Programavimas tapo įprastu dalyku dar tada, kai paaugliai ėmė keisti savo „MySpace“ profilius ar susidūrė su programavimu žaisdami videožaidimus. Nereikia būti pamišusiam dėl kompiuterinių technologijų ar tapti mokslininku, kad užsiimtumei programavimu. Juk nereikia būti rašytoju, kad sukurtumei elektroninį laišką.

„Connected Camps“ platformoje „Minecraft“ padeda vaikams įsitraukti į programavimą visiškai paprastai. Besimokydami rašyti komandas, vaikai žengia pirmuosius svarbius kompiuterinio raštingumo žingsnius. „Minecraft“ padeda be streso suvokti, kaip veikia skaitmeninės aplinkos taisyklės.

#4 mitas: programavimas – tai matematika

Dar vienas mitas apie programavimą: jei nori programuoti, privalai būti tikru matematikos genijumi, nuolat kažką rašančiu komandinėje eilutėje.

Tiesa: programavimas apima daugybę sričių

Šiandien programavimas yra veikiau mąstymo ir problemų sprendimo būdas, o ne tiesiog pamišėliškas tarškinimas klaviatūra. Tokios programavimo aplinkos kaip „Scratch“ leidžia vaikams perkėlinėti blokus, o ne vien rašyti komandinėje eilutėje. „Minecraf“ padeda perprasti svarbiausius programavimo principus. Programavimo mokymas šiandien veikiau pabrėžia esminių principų, bendro supratimo ir mąstymo būdų svarbą, o ne susitelkia vien į pačias programavimo kalbas.

Kitas svarbus šiandienės kompiuterijos ir programavimo bruožas – jis yra visų sričių, o ne vien mokslo ir technologijų, dalis. Nesvarbu, kuo užsiimate, prekyba, žemės ūkiu ar menais, kompiuteriai ir internetas yra visur. Tyrimai rodo, kad jei programuoti besimokantys vaikai nesitapatina su stereotipiniais moksliukais, vadinasi, tam didelės įtakos turėjo jų sudominimas programavimu pradedant nuo kitos srities, pavyzdžiui, meno. Nebūtina pradėti nuo technologijų. Štai todėl „Digital Youth Divas“ į programavimą įtraukia mados dizainą, o „Connected Camps“ siūlo tokių sričių kaip žaidimų dizainas programas, atitinkančias įvairiausius pomėgius.

#5 mitas: programavimas – tai aistra kompiuteriams 

Daugybė technologijų pasaulio herojų yra dėl kompiuterių pamišę vyriškiai, pavyzdžiui, Steve’as Wozniakas, Billas Gatesas ar Markas Zuckerbergas. Šie vaikinai kalbėjo apie tai, kaip jie tiesiog pasineria į programavimą ir yra visiškai pametę galvas dėl technologijų – tai juos skatina žengti pirmyn. Galime tik žavėtis šių technologijų burtininkų pasiekimais. Tačiau nebūtina palaikyti mito, jog visi programuoti norintys jaunuoliai privalo būti pamišę dėl kompiuterių.

Tiesa: programavimas – tai problemų sprendimas

Tačiau realybė tokia, kad dauguma žmonių programavimą regi kaip problemų sprendimo priemonę, o ne kaip dalyką, dėl kurio būtina pamesti galvą. Kai kuriems vaikams smagu spręsti kompiuterių pasaulio problemas. Tačiau labiau tikėtina, kad vaiką motyvuos iš jį supančio pasaulio atkeliaujančių problemų sprendimas, ar tai būtų smagaus gif‘as, kurį vaikas būtinai norės nusiųsti draugui, ar noras greitai suskaičiuoti savo pažymių vidurkį, o gal siekis sukurti Harry‘io Potterio gerbėjų puslapį. Galime sudominti vaikus programavimu, parodę, kad programavimas padeda išspręsti realaus pasaulio problemas.

„Connected Camps“ vaikai pradeda nuo paprastų ir praktiškų programavimo programų. Programavimas neprivalo būti kažkas didingo – tai gali būti paprasti, tačiau svarbūs dalykai, problemos, kurias pavyksta įveikti.

Jei leisime savo programavimo įsivaizdavimui susipažinti su kintančia programavimo realybe, daug daugiau vaikų pavyks juo sudominti.

https://www.codeacademykids.com/programavimo-kursai/

Naujas terminas psichologijoje – nomofobija. Kodėl taip bijome rankose neturėti išmaniojo telefono?

Socialiniai tinklai – ne tik susirašinėjimui: prekes juose įsigyja daugiau nei pusė lietuvių

Lietuvoje pradėjo veikti naujieji telefono numeriai: galima skambinti vietoje aštuoneto naudojant nulį

Šie ženklai išduoda, kad laikas atsinaujinti maršrutizatorių: senas įrenginys kelia riziką saugumui

2G ir 3G įranga paveiks jūsų daiktų interneto (M2M/IoT) sprendimus ateityje – 5 būdai, kaip elgtis, kad tai nenutiktų

Artėja vienas svarbiausių metų technologijų renginių: pristatys ir pirmą skraidančio automobilio prototipą

Laukiamiausi 2024 m. vaizdo žaidimai: nuo atgimusios „Final Fantasy VII“ klasikos iki „S.T.A.L.K.E.R. 2“ siaubo Černobylyje

Prastas ryšys namuose? Kaltas gali būti naujas ar renovuotas jūsų namas

„Philips Monitors“ E1 linijoje – keturi nauji monitoriai šių laikų profesionalams, dirbantiems hibridinėje darbo aplinkoje

Interneto slapukai miršta: kas juos pakeis ir kodėl visiškai atsisakyti – nenaudinga?

Mobiliųjų žaidimų tendencijos 2024: kas lydės šiais metais?

Ilgaamžiškumo paslaptys: kaip prie jų šiandien prisideda išmaniosios technologijos?

Dėl kilusių nesutarimų „TikTok“ platformoje nebeliko Taylor Swift, Drake ir kitų atlikėjų dainų: paaiškino, kas nutiko

5 būdai, kaip dirbtinis intelektas gali palengvinti jūsų kasdienybę

Išmanusis laikrodis vaikui su GPS – kodėl verta įsigyti tokį prietaisą?

4 priežastys, kodėl 2024 – išmaniųjų laikrodžių metai