medicina

Operacija per atstumą: kaip 5G gelbės gyvybes regionuose?

Jau netrukus, prasimerkę po operacijos, prieš savo akis galite išvysti ne besišypsantį chirurgą, o jus operavusį robotą. Mūsų planetą vis tankiau apraizgant 5G ryšiui, pasaulyje kiekvieną mėnesį daugėja sėkmingai per atstumą atliekamų operacijų, kuriose pacientą ir operuojantį gydytoją skiria tūkstančiai kilometrų. „Telia“ pasakoja, kaip vyksta šios inovatyvios telechirurginės operacijos, ir kaip 5G kiekvieną iš mūsų gali priartinti prie kokybiškesnių medicinos paslaugų.

„Prieš gerą dešimtmetį daugelis mūsų būtų sunkiai sutikęs gultis ant operacinio stalo, žinodamas, kad chirurgas mus operuos per mobilųjį internetą. Kai ryšys „YouTube“ įrašus paleidžia tik po geros pauzės, galima nebent košmaruose sapnuoti, kokiu tikslumu jis po mūsų kūną vedžiotų chirurgo per nuotolį valdomą skalpelį. Tačiau vis labiau plėtojamas 5G su smarkiai mažesne delsa baimę keičia į realius rezultatus. Ir tai nėra tik prašmatni technologijų galimybių demonstracija – dedama daug vilčių, kad 5G telechirurgija leis atlikti aukščiausio lygio procedūras net nutolusiuose regionuose ir geriausių specialistų kompetencijomis naudotis kone bet kuriame pasaulio taške“, – teigia „Telia“ Tinklų komandos vadovas Ramūnas Mikalauskas.

Pirmoji operacija – dar prieš 30 m.

Pacientus operuojantys robotai, kurių kiekvieną veiksmą per internetą valdo kitame mieste ar net kontinente esantis chirurgas, net šiomis dienomis skamba kaip mokslinė fantastika. Bet iš tikrųjų pirmieji tokio tipo eksperimentai buvo įgyvendinti dar praėjusio amžiaus pabaigoje. 1993 m. buvo atlikta bene pirmojo nuotolinė laparoskopija, kurią vykdžiusio chirurgo valdymo pultas buvo Kalifornijos valstijoje esančiame Pasadenos mieste, o organinės medžiagos modelis buvo patalpintas Milane esančioje operacinėje.

Ryšių sistemą tada sudarė net trys optiniu kabeliu sujungtos tarpinės stotys (pirmoji buvo Niujorke, antroji – Pasadenoje, o paskutinė – Milane) bei du palydovai – vienas skriejo virš Atlanto vandenyno, kitas – virš JAV). Tuomet paciento muliažą ir gydytoją fiziškai skyrė 14 000 km, o nustatytas signalo vėlinimo laikas pasiekė tais laikais nematytas žemumas – 1,1 s.

„Pagrindinis telechirurgijos iššūkis yra užtikrinti, kad chirurgo per nuotolį matomas vaizdas kuo mažiau atsiliktų nuo realiojo, o tarp jo komandų ir roboto atliekamų veiksmų būtų kuo mažesnis vėlinimas. Visa tai tiesiogiai priklauso nuo interneto pajėgumų. Jei delsa siekia vieną sekundę, operacijos atlikimas šių dienų standartais yra sunkiai įsivaizduojamas. Pasiekus perpus mažesnį 400–500 ms vėlinimą, operuoti įmanoma, bet tai vargina chirurgą, nes jis turi stabdyti save ir įvairias greitas manipuliacijas atlikti kiek lėčiau, nei yra įpratęs. Idealus vėlinimo lygis, užtikrinantis maksimalią operacijos kokybę ir saugumą, turėtų siekti mažiau, nei 100 ms“, – sako R. Mikalauskas.

5G duoda paspirtį telechirurgijos vystymuisi

Anot „Telia“ eksperto, pasiekti tokią delsą šiais laikais įmanoma be optinių kabelių, palydovų ir kitos sudėtingos infrastruktūros. Panašų vėlinimo lygį galėtų garantuoti net 4G tinklas, bet turint omenyje, kad mobiliojo kokybė bei pajėgumai dinamiškai kinta, priklausomai nuo aktyvių vartotojų skaičiaus ir kitų faktorių, iš jo vis dar negalima tikėtis tokio stabilumo, koks reikalingas operacijos atlikimui.

Dėl šios priežasties pagrindiniu modernios telechirurgijos varikliu tampa pažangusis 5G, kurio teorinė delsa gali būti mažesnė, nei 10 ms, o kur kas didesnė tinklo talpa garantuoja, jog šis rodiklis nepradės smarkiai prastėti prie tinklo staiga prisijungus didesniam žmonių kiekiui. Be to, 5G atveria „tinklo pjaustymo“ galimybes, todėl ligoninės tinklas gali būti izoliuojamas įprastame komerciniame tinkle, kas dar labiau sumažina galimus ryšio kokybės svyravimus ir garantuoja didesnį tinklu keliaujančios informacijos saugumą.

Kad visa tai nėra tik sausa teorija, patvirtina ne viena sėkmingai 5G ryšiu atlikta procedūra. Pernai Bario poliklinikoje Italijos mobiliojo ryšio operatorius palaikė nuotolinę akių operaciją, kurios metu profesorius Gianni Alessio iš savo biuro nuotoliniu būdu valdydamas lazerinę įrangą, atliko ragenos korekcija. Pacientas tuo metu buvo nuo biuro nutolusioje operacinėje, bet dėl vos 50 ms siekiančios delsos laiko gydytojui pavyko sklandžiai valdyti lazerinį instrumentą, užtikrinant maksimalų tikslumą.

Tačiau nuotoliniu būdu šiandien atliekamos ir dar sudėtingesnės operacijos. Pavyzdžiui, Kinijoje chirurgai Parkinsono liga sergančiam pacientui implantavo smegenų stimuliatorių, būdami nuo jo nutolę daugiau nei 3000 km atstumu. Šiais metais telechirurgijos pasaulį taip pat sudrebino žinia apie pirmąją nuotoliniu būdu įvykdytą radikalią, distalinę skrandžio šalinimo operaciją. Per 5G atliktos operacijos prireikė 51 metų pacientui, kuriam diagnozuotas skrandžio vėžys – ketvirta pagal mirštamumą onkologinė liga pasaulyje. Komplikacijų nebuvimas ir greitas išrašymas iš ligoninės patvirtino procedūros saugumą ir veiksmingumą.

Galiausiai, 5G šiemet įrodė galintis vienai operacijai sujungti net keletą skirtinguose žemynuose esančių chirurgų. Orlando mieste, JAV, esančiame „Nicholson Center“ mokymų centre šimtai specialistų stebėjo operaciją, kurią bendradarbiaudami atliko Orlande, Šanchajuje ir Dubajuje esantys gydytojai. Tai demonstruoja telechirurgijos potencialą bendradarbiavimui sutelkti geriausius medicinos protus, kuriuos vienu metu fiziškai sukviesti į vieną vietą būtų logistiškai beveik neįmanoma užduotis.

Lietuvoje pradžią teleschirurgijai jau davė Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centre pernai pirmą kartą Baltijos šalyse atliktos operacijos, kurių metu chirurgo matomas vaizdas specialiais akiniais tiesiogiai siunčiamas į Ispaniją. Nors užsienyje, už 3000 kilometrų, buvęs gydytojas per nuotolį jokių manipuliacijų nevykdė, jis davė naudingų patarimų operaciją atliekantiems ir taip prisidėjo prie didesnės procedūros sėkmės.

Pergalė regionams

Nagrinėjant telechirurgijos temą, ne vienam gali kilti klausimas, kodėl mums reikalingos tokios sudėtingos technologijos ir ar nebūtų paprasčiau gydytojui tiesiog pačiam nuvykti į operacijos vietą. Deja, kaip teigia telechirurgijos sprendimų vystytojai, nuotolinės operacijos taps neišvengiamos dėl didėjančio medicinos paslaugų netolygumų tarp regionų ir didmiesčių. Dažniausiai medicinos kompetencijos koncentruojasi didžiųjų miestų ligoninėse, o rajono gydymo įstaigoms darosi sunku prisivilioti specialistus. „5G telechirurgija, leidžianti patyrusiam chirurgui operuoti per atstumą, nepaliekant savo kabineto, turėtų pacientui suteikti aukščiausio lygio chirurgines procedūras greičiau ir nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos“, – komentuoja R. Mikalauskas.

Tarp kitų telechirurgijos privalumų įvardinamas ir didesnis chirurgų darbo našumas. Atlikus vieną operaciją, kitaip nei fiziškai dirbant tikroje operacinėje, gydytojui nereikia laukti, kol bus atvežtas ir operacijai paruoštas kitas ligonis. Po trumpos pertraukėlės savo kabinete jis gali nuotoliu iškart kibti į darbus kitoje ligoninėje ir taip per dieną atlikti daugiau operacijų. Tai gali būti ypač naudinga karo ar stichinių nelaimių atvejais, kai ligonines užplūsta didelis nukentėjusiųjų skaičius ir pagalbą reikia suteikti per trumpą laiką arba gelbėti žmones tose zonas, į kurias gydytojui vykti būtų pavojinga.

Audrius Stasiulaitis

I WILL TELL YOU TELIA

Tel. (8 5) 236 7019, Mob. 0 686 77988

El. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Telia Lietuva, AB, Saltoniškių g. 7A, 03501 Vilnius

Pranešimą paskelbė: Gabija Vaitkevičiūtė, UAB „INK agency“

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.

2024-11-06 11:27

Švietimas ir mokslas, Verslas, ekonomika, finansai

Kontaktinis asmuo

Gabija Vaitkevičiūtė
Projektų asistentė
UAB „INK agency“
+37067556098
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Prisegti failai

Technologijos

Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?

Šiuo metu nėra karštesnės technologijos už dirbtinį intelektą (DI). Ir viena iš sričių, kurioje žmonės labiausiai tikisi perspektyvų, yra medicina. Nė diena nepraeina be pranešimo apie DI programinę įrangą, kuri gali geriau nei radiologai skaityti medicininius vaizdus, geriau nei gydytojai nustatyti diagnozę pagal simptomų aprašymą arba atidžiai išnagrinėti ligoninių tvarkaraščius ir sutrumpinti laukimo laiką.

Vienas žymiausių Lietuvos mokslininkų, prof. Arminas Ragauskas taip pat neslepia, kad DI iš tiesų turės milžinišką įtaką vienai svarbiausių mūsų sričių – medicinai: „Kodėl? Jau nuo 16-17 amžiaus, Renė Dekarto laikų, buvo sprendžiamas klausimas, kaip pažinti tokias sudėtingas sistemas, kurių sudėtingumas yra didesnis negu mūsų pažinimo instrumento – smegenų. Sudėtingesnis dalykas už smegenis yra tik mūsų organizmas. Negalime pažinti sudėtingesnės sistemos naudodami mažesnio sudėtingumo instrumentą.“

Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad DI itin lengva dirbti su tekstu, nes yra determinuotas ir fiksuotas. Jau dabar 90 proc. akcijų biržų bei finansų įmonių naudoja šią technologiją, tačiau medicinos srityje ilgai prireiks gydytojų rankų bei žinių.

„Kalbant apie medicinos startuolius, tenka priminti, kad vadybos klasikas Peteris Druckeris yra sakęs: „Jeigu tu būsi pirmas, visas naujos rinkos nišos pelnas yra tavo, kol nišoje neatsiras konkurentai.“ Jeigu DI plėtros sukurtas galimybių pokytis tau iškėlė klausimus: kaip ir iš ko uždirbti pinigus, bet tu prisitaikei prie pokyčio – patirsi nulinę verslo riziką. Svarbiausia inovacijų kūrėjams – stebėti aplinką savo verslo srityje. Kai tu pamatai pokytį, užduok teisingus klausimus, kaip pasinaudoti tuo pokyčiu bei jo teikiamomis verslo galimybėmis, ir sugeneruok reikiamus atsakymus“, – apie sėkmingus inovacijų kūrėjus sako prof. A. Ragauskas.

Netolima ateitis

Vieno sėkmingiausio medicinos startuolio, EVOLUT 4.0 pre-akceleravimo programos alumno, „Ligence“ – DI paremtas programinis įrankis automatizuojantis didžiąją dalį širdies ultragarsinio tyrimo, kuris padeda gydytojams greičiau atlikti vaizdų analizę, įvertinti daugiau širdies parametrų per tą patį laiką – operacijų vadovas Justinas Balčiūnas neslepia, kad pagrindiniai iššūkiai, kurie juos supa – užauginti DI technologijas puikiai valdančių darbuotojų kartą.

„Nacionaliniu bei Europos mastu efektyviai spręsti sveikatos duomenų prieigos, pakartotinio šių duomenų panaudojimo iššūkius – lengvinti duomenų prieinamumą startuoliams bei mokslininkams, užtikrinti saugumą. Nes sveikatos duomenys – dirbtinio intelekto technologijos kuras“, – sako J. Balčiūnas.

Inovacijų kūrėjo teigimu, DI sprendimai medicinoje nėra tik tolima ateitis, daugybė DI įrankių jau naudojami klinikinėje praktikoje siekiant, kad būtų priimami efektyvesni sveikatos sprendimai, lengvinamas gydytojų darbas, gerinama pacientų patirtis.

Taupo gydytojų laiką

„Tech-Park Kaunas“ vadovo Pauliaus Nezabitausko teigimu, medicinos srityje DI gali sumažinti medikų darbo krūvį net iki keturių kartų. Tačiau didžiausias privalumas – klinikinių duomenų analizė, jų sekimas ir greitesnis bei patikimesnis diagnozės nustatymas. Tuo pačiu ir preciziškesni bei labiau personalizuoti gydymo sprendimai.

„Diagnostinė informacija bus žymiai išsamesnė ir reikiamai apdorota priimant sprendimus dėl paciento gydymo. Šiuo metu medikai didžiąją laiko dalį praleidžia renkant ir analizuojant duomenis. DI sprendiniai jau šiandien gali rinkti bei analizuoti duomenis apie pacientą. Tiesa, verta paminėti, kad DI negali priimti galutinių sprendimų dėl diagnozės, tai turi padaryti pats gydytojas“, – prof. A. Ragauskui antrino „Tech-Park Kaunas“ vadovas

Tech-Park Kaunas kviečia visus medicinos ir sveikatos priežiūros startuolius iki balandžio 17 dienos dalyvauti „Medaccelerator.lt“ programoje. Tai – unikalus medicinos akceleratorius, kuris vienija tarptautinius ir Lietuvos mentorius. Nuo balandžio 17 d. prasidės įžanginė mokymų savaitė, po kurios atrinkti startuoliai keliaus į kitą programos etapą, kuris truks iki pat šių metų pabaigos. Sėkmingiausiai programoje pasirodę vyks į „YES!Delft“ akceleratorių Nyderlanduose, kur pristatys savo produktus ar idėjas vietiniams investuotojams.

Technologijos

Lietuviai garsiausioje išmaniosios medicinos konferencijoje – tarp tokių technologijos milžinių, kaip „Google“, „Roche“, „Microsoft“

Dirbtinio intelekto taikyme besispecializuojančios lietuvių informacinių technologijų įmonės UAB „Acrux cyber service“ sprendimai susilaukė dėmesio rugsėjo 7-8 d. Bazelio mieste, Šveicarijoje vykusioje prestižinėje išmaniosios medicinos konferencijoje „Intelligent Health 2022“.

Lietuviai – tarp pasaulinio lygio inovatyvių dirbtinio intelekto technologijų kūrėjų

Įmonės komanda į prestižinę konferenciją buvo atrinkta tarp 5 geriausių išmaniosios medicinos sprendimus kuriančių įmonių ir pakviesta pristatyti pranešimą apie unikalią savo sukurtą dirbtinio intelekto sistemą, skirtą gydyti sudėtingiausių būklių pacientus, kuriems reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija.

Kartu su lietuviais pranešimus skaitė tokios sveikatos technologijų sektoriaus kompanijos, kaip „Novartis Foundation“, „Microsoft“ ir „Deloitte“, „Roche“, „Baidu“, „Astra „Zeneca, „Google“, „Facebook“. „IBM“, „Nvidia”. Taip pat tokios mokslo bei nevyriausybinės organizacijos, kaip Harvardo bei Oksfordo universitetai, Pasaulio sveikatos organizacija, UNICEF, Jungtinės Tautos.

„Šis pripažinimas mums yra labai svarbus. Džiaugiamės, kad galime ne tik pagerinti pacientų būklę ir palengvinti gydytojų darbą, bet ir parodyti, kad Lietuva kuria pasaulinio lygio inovatyvius dirbtinio intelekto sprendimus“, – teigia Jokūbas Drazdas.

„Acrux Cyber Services“ sukurta technologija pasitarnavo COVID-19 pacientų gydymui

Lietuvių įmonė jau daugelį metų kuria dirbtinio intelekto technologijas įvairiuose sektoriuose, tačiau dar 2019 m. pradėta kurti išmaniosios medicinos technologija, skirta dirbtinei plaučių ventiliacijai, susilaukė ypatingo dėmesio pasauliniu mastu.

2019 metais įmonė, bendradarbiaudama su Respublikine Vilniaus universitetine ligonine, pradėjo kurti produktą, optimizuojantį dirbtinės plaučių ventiliacijos procesą. Pasitelkiant mašininio mokymosi metodus sukurta sistema, kuri padėjo užtikrinti COVID-19 pacientų stebėjimą intensyviosios terapijos skyrių palatose pandemijos įkarštyje ir šimtams ūminiu kvėpavimo nepakankamumu sergančių pacientų sumažinti dirbtinės plaučių ventiliacijos trukmę, galimų komplikacijų riziką.

„Sprendimo poreikis atsirado dar prieš pandemiją, tačiau didžiausia jo nauda išryškėjo pandemijos metu atsiradus daugiau pacientų, kuriems buvo būtinas gydymas dirbtine plaučių ventiliacija. Kiekvieno iškvėpimo ir įkvėpimo metu medicinos prietaisai fiksuoja daugybę parametrų, kurie įprastai ligoninėse niekur nėra kaupiami. Labai yra svarbu užtikrinti, kad dirbtinės plaučių ventiliacijos kvėpavimo ciklo dalys (įpūtimas, iškvėpimas) kuo tiksliau atitiktų paciento savarankiško kvėpavimo pastangas. Ligoninės personalas, prižiūrintis daug pacientų, ne visada yra pajėgus išanalizuoti didžiulį, nuolat atsinaujinančių duomenų kiekį iš medicininės įrangos, susieti visų prietaisų rodomus parametrus, įvertinti jų sąsajas ir pagal tai individuliai kiekvienam pacientui pritaikyti dirbtinės plaučių ventiliacijos metodiką. Dirbtinio intelekto sistemos, kaupiančios ir analizuojančios didelės apimties duomenis, geba daug greičiau pastebėti ir tinkamai vertinti nuolat kintančią paciento kvėpavimo sistemos būklę intensyviosios terapijos skyriuje“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių centro vadovas profesorius Saulius Vosylius

Profesoriaus Saulius Vosylius teigimu, dirbtinio intelekto sistema, kuri yra pritaikyta dirbtinei plaučių ventiliacijai, gali ne tik palengvinti medicinos personalo darbą, bet taip pat – užtikrinti pacientui geresnę plaučių ventiliacijos kokybę ir taip sumažinti mechaninio poveikio riziką anksčiau ligos pažeistiems plaučiams.
Svarbus renginys, žengiant į tarptautines rinkas

„Esu tikras, kad šis renginys yra tik pirmas žingsnis, įžengiant į tarptautines rinkas. Turime didelių planų ir manome, kad savo sprendimais, dirbtinio intelekto pagalba galime pasaulį padaryti tvaresnį“, – teigia įmonės vadovas Jokūbas Drazdas.

Konferencijoje buvo nagrinėtos tokios temos, kaip skaitmeninės technologijos ir dirbtinis intelektas gali padėti lėtinių ligų gydymui, moterų sveikatai, didelis dėmesys skirtas individualizuotai sveikatos priežiūrai, apžvelgti kibernetinio saugumo ir privatumo iššūkiai bei kitos aktualios temos, pristatyti įvairūs išmaniosios medicinos sprendimai.

Internetas

5G ateitis medicinoje: nuotolinis chirurgas ir duomenų centrais virtusios ligoninės

Lietuvoje pasibaigę 5G dažnių aukcionai davė startą didelės apimties technologijos plėtrai ir skatina aktyviai ruoštis naujos kartos mobiliojo ryšio erai. Daugelis jau žino, jog 5G suteiks akimirksninę interneto spartą ir talpą, tačiau kai kurių svarbių penktos kartos tinklo galimybių didelė dalis žmonių dar gerai nežino. Viena jų – geresnės sveikatos priežiūra, su tuo 5G sieja vos trečdalis Lietuvos gyventojų, rodo „Telia“ užsakymu atlikta apklausa.

„Žmonėms kol kas sunku rasti ryšį tarp naujos kartos mobiliojo ryšio ir medicinos. Vis dėlto, tokių 5G pritaikymo pavyzdžių – apstu. 5G ryšiu aprūpinti greitosios medicinos pagalbos automobiliai gali perduoti didžiulius kiekius duomenų apie ligonio sveikatą jo laukiančioms gydytojų komandoms, nuotoliniu būdu valdomi robotai-chirurgai, visavertės nuotolinės gydytojų konsultacijos, sveikatos būklę stebintys davikliai ir sveikatos priežiūros decentralizavimas jau gretai žmonėms leis gauti visiškai naujos kartos medicinos paslaugas“, – sako „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.

Pandemijos suteikta paspirtis

Pasak S. Tilindžio, itin spartaus ir patikimo interneto ryšio poreikis šiuolaikinėje vis labiau besiskaitmenizuojančioje medicinoje juntamas jau gana ilgai, todėl įvairūs 5G paremti šios srities sprendimai pradėti vystyti šiam ryšiui dar tik žengiant pirmuosius žingsnius. Galbūt nemažai jų vis dar nebūtų peržengę uždarų laboratorijos durų, jei ne pasaulį pastaraisiais metais supurčiusi pandemija, suteikusi progą kūrybingai pritaikyti naujausias technologijas.

„Vienas paprasčiausių ir efektyviausių 5G pritaikymo medicinoje pavyzdžių – įvairiose šalyse dėl itin didelio iškvietimų skaičiaus pradėti testuoti greitosios medicinos pagalbos automobiliai, aprūpinti vaizdą realiu laiku ligoninei transliuojančiomis 4K kameromis ir papildytos realybės akiniais ar išmaniosiomis pirštinėmis. Tokia įranga leidžia ligoninės personalui iš anksto gauti paciento gyvybinių rodiklių duomenis, atlikti vizualią apžiūrą ir tinkamai pasiruošti jo atvykimui. Taip pat esant poreikiui, ligoninės gydytojai balsu arba pateikdami instrukcijas išplėstos realybės akiniuose ar išmaniosiose pirštinėse gali instruktuoti ekipažo paramedikus, kad jie specializuotą pagalbą pradėtų teikti dar prieš pasiekiant gydymo įstaigą“, – pasakoja pašnekovas.

Kita problema, kuriai spręsti taip pat pasitelktas 5G – užsikrėtimo baimė. Kaip įmanoma labiau siekdamos apriboti nebūtiną lankymąsi gydymo įstaigose, dauguma valstybių, įskaitant Lietuvą, COVID-19 protrūkį išnaudojo kaip paspirtį greičiau reglamentuoti nuotolines gydytojo konsultacijas. 5G prisidėjo prie sklandžios telekonferencijos patirties užtikrinimo ypač tose vietovėse, kuriose prieš tai buvęs ryšys iki tol negalėjo garantuoti nieko panašaus.

Ligoninių transformacija

„Telia“ išmaniųjų technologijų ekspertas svarsto, jog priešingai, nei daugelis įsivaizduoja, 5G neturėtų apsiriboti vien įvairių šiandieninių medicininių procesų efektyvumo didinimu ar supaprastinimu. Šis ryšys turėtų inicijuoti tektoninius lūžius ligoninės sampratoje ir ligų diagnostikoje, gydymo įstaigas paversdamas didžiuliais duomenų centrais, kuriuose praktiškai sunku išvysti baltą chalatą dėvintį gydytoją.

„Visų pirma, 5G paskatins visišką gydymo įstaigų skaitmenizaciją ir visų pacientų duomenų perkėlimą į debesijos saugyklas, eliminuojant bet kokius popierinius dokumentus. Penktos kartos tinklo galimybės skirtingoms ligoninėms leis šia informacija saugiai keistis akimirksniu ir be apribojimų, kas pagerins suteikiamų paslaugų kokybę. Be to, tokios didelės apimties duomenų bazės patalpinimas debesijoje leis lengviau šią informaciją apdoroti ir panaudoti dirbtinio intelekto (DI) treniravimui, moksliniams tyrimams bei naujų gydymo praktikų paieškai. Dėl šios priežasties labai tikėtina, kad ateityje gydytojo darbas priartės prie duomenų mokslininko“, – prognozuoja S. Tilindis.

Specialistas taip pat mano, jog ateityje ligoninėse pradėti diegti vidiniai 5G tinklai padės vis daugiau šių įstaigų darbo patikėti DI ir robotams. Daugybė šiuo metu vystomų automatizuotos DI radiologinių vaizdų analizės startuolių leidžia tikėtis, kad po keleto metų rentgeno, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimo atsakymą gausime ne po kelių dienų, bet iškart – vos pasibaigus tyrimui.

Sveikatos priežiūros decentralizacija

Vis dėlto, pašnekovo nuomone, didžiausia 5G sveikatos apsaugos sistemai suteikiama nauda pasireikš paslaugų prieinamumo gerinimu. Vakarų pasaulio valstybėse šiuo metu stebima tendencija, kad mažesnės ir šalies periferijoje esančios gydymo įstaigos yra uždaromos, paslaugų teikimą centralizuojant didesnėse miestų ligoninėse. Nors taip taupomos sveikatos apsaugos sistemos lėšos, vyresniems ir atokiose vietovėse gyvenantiems asmenims tampa kur kas sunkiau patekti pas specialistą bei gauti net ir elementarias medicinines paslaugas.

„5G padėtų šią problemą spręsti, panaikindamas geografinę atskirtį. Pasitelkdami šį ryšį ir įvairius pacientų dėvimus įrenginius, gydytojai galėtų nuotoliniu būdu konsultuoti ir sekti būklę, žmonėms neiškėlus kojos iš namų. Tuo metu įvairūs kiti 5G sprendimai, automatizuojantys diagnozės nustatymą ir suteikiantys galimybę įvairias medicinines procedūras atlikti nuotoliniu būdu labiau patyrusiems specialistams iš kitų miestų ar net šalių, galėtų padėti išlaikyti dabartines mažąsias ligonines neuždarytas, jose paliekant minimalų darbuotojų skaičių. Visa tai leistų visiems gyventojams džiaugtis vienoda medicinos paslaugų kokybe ir jų prieinamumu, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos“, – apibendrina „Telia“ ekspertas S. Tilindis.

„Telia“ užsakymu KOG instituto atliktu vartotojų nuomonės tyrimu buvo siekiama įvertinti 5G ryšio technologijos žinomumo ir požiūrio į ją skirtumus 2020 ir 2022 m. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 18 – 65 m. Lietuvos gyventojai.

Technologijos

Dar prieinamesnės medicinos paslaugos ir niekada nestringanti registracija pas gydytoją: ko galime pasimokyti iš Graikijos?

Nors teoriškai šiandien Lietuvoje ir daugelyje pasaulio šalių užsiregistruoti vizitui pas gydytoją ar pamatyti medicininius įrašus galima keliais mygtuko paspaudimais telefone ar kompiuteryje, praktikoje šis procesas ne visada toks sklandus.

Valstybinių elektroninių sveikatos sistemų veikimą dažnai lydi nesklandumai, lemiantys visuomenės nepasitenkinimą ir mažesnį gyvybiškai svarbių paslaugų prieinamumą. Tačiau, pasak Dano Masiliūno, „Huawei“ įmonių verslo grupės vadovo Baltijos šalyse, Graikija daugeliui valstybių įrodė, jog šiuos iššūkius išspręsti įmanoma pasitelkus modernius technologinius sprendimus.

Toliaregiški politiniai sprendimai

Graikijos elektroninių sveikatos sistemų priežiūra 2012 metais buvo perleista naujai įkurtai Nacionalinei sveikatos paslaugų aprūpinimo organizacijai (EOPYY). Šiai sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiai įstaigai, kurios valdomomis sistemomis naudojasi 98% sveikatos draudimu apsidraudusių šalies gyventojų, patikėta užduotis sukurti pažangesnes elektronines sveikatos sistemas, išnaudojant naujausių technologijų teikiamą potencialą.

Augant EOPYY IT infrastruktūrai keliamiems reikalavimais ir apkrovai, pirmiausia buvo nuspręsta atnaujinti šios įstaigos duomenų centrus. „Šiomis reformomis buvo siekiama ne tik palengvinti duomenų centrų aptarnavimą, platėjant EOPYY teikiamų elektroninių paslaugų asortimentui, bet ir užtikrinti nepertraukiamą skaitmeninių sveikatos sistemų darbą 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, 365 dienas per metus. Kitaip tariant, tam, kad šalies gyventojai visomis paslaugomis, nuo kurių priklauso jų sveikata ar net gyvybė, visada galėtų naudotis be jokių sutrikimų“, – pasakoja Danas Masiliūnas.

Dėl šios priežasties 2016 metais EOPYY pradėjo ieškoti technologinio partnerio, kuris įstaigą galėtų lydėti šioje ilgalaikėje misijoje ir suteikti visus naujajai infrastruktūrai būtinus komponentus, pradedant serveriais, duomenų talpyklomis ir baigiant ugniasienėmis, maršrutizatoriais bei šakotuvais. Po viešųjų pirkimų konkursų ir kruopščių vertinimo procedūrų nugalėtoju buvo paskelbtas „Huawei“ produktų portfelis, sugebėjęs geriausiai patenkinti visus projekto reikalavimus.

Graikijos sveikatos apsaugos sistemai – pažangiausios technologijos

Nors EOPYY svarstė rinktis 2U tipo serverių spintas, „Huawei“ už tą pačią kainą pasiūlė kur kas efektyvesnes 4U tipo „FusionServer Pro“ serijos serverines. Taip pat duomenų centruose buvo nuspręsta diegti „UPS2000-G“ nenutraukiamo maitinimo šaltinį, kuris Graikijos sveikatos apsaugos duomenų centrams gali garantuoti patikimą energijos tiekimą, prisitaikydamas prie apkrovos ir aplinkos sąlygų.

Svarbiausiu atnaujinimo komponentu tapo „Huawei OceanStor V3“ integruota talpyklos sistema, kuri pritaikyta didelėms duomenų bazėms, dalinimuisi dideliais failais ir debesijos kompiuterijai sveikatos apsaugos srityje. Tuo metu tinklo kūrimui buvo pasirinkti „S7700“ serijos išmanieji šakotuvai, kurie suteikia dideles sistemos plėtros galimybes ir rinkoje patikrintą patikimumo standartą, jų apsaugai panaudojant naujos kartos „Huawei USG“ ugniasienę.

Sistemos keitimo procesas buvo atliktas trimis etapais. Pirmajame etape įgalioti vietiniais „Huawei“ partneriai – „Uni Systems“ ir „OTE“ suprojektavo duomenų centro kambarį, o antrajame – pristatyta ir įdiegta visa reikiama įranga. Paskutinėje projekto fazėje į naują duomenų centrą buvo perkeltos visos EOPYY elektroninės paslaugos ir informacija. Siekiant Graikijos piliečiams sukelti kuo mažiau nepatogumų, duomenų migracijos procesas buvo vykdomas savaitgaliais.

Kur kas lengviau pasiekiamos sveikatos paslaugos

Visiškai įdiegus naująją „Huawei“ duomenų centro infrastruktūrą, teigiamus pokyčius Graikijos pacientai galėjo pajusti iš karto. Kadangi duomenų prieigos greitis padidėjo beveik 10 kartų, tokie procesai kaip registracija pas gydytoją ar medicininių įrašų paieška, tapo kur kas sklandesni ir spartesni. Taip pat nauja infrastruktūra reikšmingai sumažino veikimo sutrikimų skaičių, įgyvendindama šalies vyriausybės iškeltą nulinių sistemos prastovų tikslą.

Tačiau ryškiausiai atnaujinimo privalumai išryškėjo užklupus COVID-19 pandemijai. Turėdama pajėgią „Huawei“ infrastruktūrą, EOPYY sukūrė skaitmeninę platformą, kurioje buvo nuotoliniu būdu tapo galima teikti prašymus specializuotoms paslaugoms, pradedant ergoterapija ir baigiant psichoterapija, taip išvengiant užsikrėtimo riziką didinančių fizinių apsilankymų gydymo įstaigose ir laukimo eilėse. Tai netgi lėmė greitesnį, nei bet kada anksčiau, tokių paraiškų apdorojimą. Sumažinti biurokratiją ir užsikrėtimo tikimybę papildomai padėjo naujasis e-portalas, kuriame Graikijos gyventojai gali gauti visus reikalingus vaistų receptus be fizinio apsilankymo pas gydytoją, išskyrus tuos atvejus, kai tai tikrai būtina.

Naujoji sistema ne tik padidino medicinos paslaugų prieinamumą, bet ir padeda lengviau valdyti augantį sveikatos apsaugos sistemos duomenų kiekį, kurį sudaro pacientų ligos istorijos, tyrimų atsakymai ir kita svarbi informacija. Taip pat „Huawei“ įranga EOPYY suteikė galimybę kurti naujas šių duomenų analizės strategijas, kurios leistų gauti svarbių įžvalgų, kaip ateityje papildomai patobulinti pacientams teikiamas paslaugas.

„Huawei“ džiaugiasi galėjusi prisidėti prie šio ambicingo projekto bei taip Graikijos žmonėms padėti dar sklandžiau ir paprasčiau gauti jiems ypač svarbias sveikatos paslaugas. Įžvalgi Graikijos politika ir ilgalaikė viziją galėtų tapti pavyzdžiu kitoms šalims, kaip pasitelkus pažangius ir į ateitį orientuotus technologinius sprendimus galima išspręsti įsisenėjusias elektroninių sveikatos sistemų problemas bei išvengti naujų, netikėtai užklupus tokiai krizei, kaip COVID-19 pandemija.“ – apibendrina „Huawei Technologies“ įmonių verslo grupės vadovas Baltijos šalyse.`