Nors BDAR sąvoka verslams tikrai ne naujiena, vis dar pasitaiko tokių, kurie į šią sritį žiūri atsainiai. Nesilaikantys nustatytų reikalavimų ir nesekantys šios srities pokyčių, rizikuoja ne tik baudomis, kurios gali siekti iki 2–4 proc. ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, arba iki 10 000 000–20 000 000 eurų, bet ir klientų pasitikėjimo praradimu.
Kaip teigia „Motieka ir Audzevičius“ teisininkė Raminta Girtavičiūtė, tikėtina, jog šiemet duomenų apsaugos priežiūros institucijos ir toliau gana griežtai vertins BDAR principų pažeidimus. Tarp jų, tokie kaip skaidrumas, duomenų kiekio mažinimas ar saugojimo trukmės apribojimas. Teisininkė pastebi, jog pastaruoju metu institucijos vis griežčiau baudžia už netinkamą teisinio pagrindo identifikavimą ir gerokai daugiau dėmesio skiria duomenų perdavimui už ES ribų.
BDAR atitiktis – kelionė, o ne vienkartinis projektas
Anot R. Girtavičiūtės, dauguma verslų BDAR atitiktį vertina kaip vienkartinį projektą. Įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, daugelis įmonių pasirūpino BDAR dokumentacija, tačiau daugiau niekuomet jos taip ir neatnaujino. Tokiu atveju duomenų subjektai dažnai nežino, kokie jų duomenys yra renkami, ką įmonė su jais daro, kiek juos saugo, todėl natūralu, kad duomenų subjekto teisės pažeidžiamos.
„Atsižvelgus į tai, kad BDAR yra gana „jaunas“ dokumentas, jo nuostatų interpretavimas vis kinta – kas tiko tik įsigaliojus BDAR, nebūtinai tinka dabar po įvairių teismo ar Europos duomenų apsaugos valdybos pateiktų išaiškinimų. Verslai dažnai net nežino, jog buvo pateiktas naujas išaiškinimas ir tuo labiau, jog atsirado prievolė koreguoti dokumentaciją ar taikyti papildomas su BDAR atitiktimi susijusias priemones“, – teigia Raminta Girtavičiūtė.
Dažna klaida – klientų duomenų rinkimo formos neatitinka numatytų reikalavimų
Skaitmenoje klientų duomenų rinkimas prasideda vos vartotojui įžengus į įmonės internetinį puslapį ir savo sutikimu patvirtinus, jog verslas gali naudoti jo asmeninius duomenis. Tačiau svarbu suvokti, jog net ir įmonės, kurios iškart vartotojui pristato savo sutikimo formą nebūtinai atliepia visus Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus.
„Reikia suprasti koks visgi reikšmingas verslui yra „sutinku“ klavišo paspaudimas ir kokią atsakomybę jis prisiima gaudamas ir apdorodamas vartotojų duomenis. Slapukų pagalba gauname delikačią informaciją tokią kaip IP adresas, informacija apie kliento naršymo kelionę, tinklalapyje praleistą laiką ir kt. Šią informaciją vėliau naudojame savo rinkodaros procesuose siekdami tokių tikslų kaip pardavimai“,– dalinasi Remigijus Kuliešius, skaitmeninės rinkodaros agentūros „Raibec“ vadovas.
Eksperto teigimu prieš pradėdamas rinkti klientų duomenis verslas turėtų įsitikinti, jog naudoja tinkamą, sertifikuotą klientų duomenų rinkimo platformą. Taip pat, dažnas neįsigilina į standartų gaires ir savo sutikimo formoje nekonkrečiai apibrėžia kokiais tikslais duomenys renkami, pradeda juos rinkti vartotojui nepateikus sutikimo, nepristato galimybės atsisakyti tam tikrų slapukų ar vizualiai manipuliuoja kliento pasirinkimų galimybėmis taip bandydamas gauti didžiausią naudą sau. Tačiau sutikimas dėl slapukų yra galiojantis tik tada, kai atitinka visus BDAR keliamus reikalavimus ir yra duodamas laisva valia. Asmuo, kuris nusprendžia sutikimo neduoti, privalo turėti galimybę laisvai naršyti internetinėje svetainėje ir galėti naudotis visomis jos funkcijomis.
Vis daugiau įmonių pradeda suprasti BDAR svarbą ir jo nepaisymo grėsmes
Situacija Lietuvoje gerėja, atsiranda vis daugiau verslų, kurie nenori rizikuoti ir nelaukdami įspėjimo kreipiasi pagalbos dar iki pažeidimų užfiksavimo, sako teisininkė Raminta. Skirstydama verslus į tris grupes: tuos, kurie kreipiasi norėdami pasitikrinti, ar jų turima dokumentacija vis dar užtikrina BDAR atitiktį, taip pat tuos, kurie išgirdę apie kitoms įmonėms skirtas baudas skuba pasitikrinti ar atitinka visus reikalavimus ir, žinoma, gana nemaža dalis tų, kurie kreipiasi jau gavę VDAI nurodymus pateikti paaiškinimą ar ištaisyti tam tikrus pažeidimus.
R.Kuliešius sako, jog taip pat nemažai verslų suklūsta supratę ir tai kokie svarbūs duomenys ir jų rinkimas yra reklaminių kampanijų našumui. Jei informacijos, apie vartotojų elgesį tinklalapyje, rinkimas yra netikslus, jis iškreipia statistiką. Dėl klaidingos statistikos blogai pradeda veikti ir pačios reklaminės kampanijos, ko pasekoje įmonės netenka pardavimų, investuoja į skaitmenines reklamas kurios neatsiperka. Pamačiusios, jog kažkas neveikia, jos kreipiasi ieškodamos atsakymų, o esama situacija dažnu atveju parodo, jog duomenų rinkimo spragų yra daugiau nei įmonė tikėjosi. Tačiau reikiamu metu apčiuopus problemą, galop ją išsprendus, galima apsisaugoti ne tik nuo neveiksnių skaitmeninės reklamos kampanijų, bet ir nuo skaudžių finansinių baudų.
Pirmadienį šalia Vilniaus televizijos bokšto įvyko inauguracinė ceremonija, kurios metu buvo duotas startas dviems naujiems valstybės duomenų centrams.
Abu valstybės duomenų centrai pastatyti Vilniuje, vienas nuo kito nutolę per 20 kilometrų. Jų bendra talpa siekia 288 serverių spintas. Šiuose valstybės duomenų centruose, kuriuos pastatė ir jų veiklą organizuos Telecentras, bus centralizuotai saugomi ir valdomi kelių šimtų valstybės institucijų ir organizacijų informaciniai ištekliai. Į pastatus, technologinę įrangą, telekomunikacinius sujungimus ir kitus projekto elementus Telecentras investavo daugiau negu 20 mln. eurų.
„Šie du nauji duomenų centrai užtikrins mūsų vientisą, prieinamą, efektyvų ir, svarbiausia, saugų valstybės informacinių išteklių laikymą. Turint omenyje susiklosčiusią geopolitinę situaciją, tai mums yra ir bus itin svarbu. Dar daugiau – dėl didelio energetinio efektyvumo ši naujoji centralizuota infrastruktūra padės taupyti mūsų valstybės išteklius“, – sakė inauguracijoje dalyvavęs susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Informacinių išteklių perkėlimas į dedikuotus valstybinius duomenų centrus ne tik leis padidinti valstybės informacinių išteklių saugumą, bet ir leis reikšmingai sumažinti sąnaudas IT ūkiui. Ekspertų teigimu, Lietuvos valstybės institucijos kasmet išleidžia apie 40 mln. Eur neefektyviai, decentralizuotai, o svarbiausia, nesaugiai, neturinčiai veiklos tęstinumo užtikrinimo priemonių, ITT infrastruktūrai prižiūrėti.
„Naujieji duomenų centrai energetiškai yra daugiau negu 4 kartus efektyvesni, lyginant su vidutiniu esamų valstybės serverinių lygiu. Dėl aukštesnio efektyvumo jie leistų per metus sutaupyti per 30 mln. kWh elektros energijos ir sumažinti CO2 išmetimus apie 15 t/metus“, – teigia Telecentro vadovas Remigijus Šeris.
Naujieji duomenų centrai taip pat yra draugiški gamtai, nes didelę dalį elektros energijos jie gauna iš Telecentro nuosavų saulės jėgainių, kurių bendra galia siekia 8 megavatus. Vieno iš dviejų duomenų centrų atliekinę šilumą numatoma panaudoti Vilniaus gyventojų karšto vandens ruošimui daugiabučių namų kvartaluose. Šis eksperimentinis projektas yra pirmasis Lietuvoje ir yra vykdomas kartu su Vilniaus šilumos tinklais.
Naujųjų valstybės duomenų centrų atidarymo proga į Vilniaus TV bokštą buvo iškelta didžiausia Lietuvos Trispalvė.
Kasmetiniame Europos duomenų portalo tyrime Lietuva šiemet pakilo net šešiomis pozicijomis ir užėmė rekordinę 7-ą vietą tarp 35 šalių. Atvirų duomenų politiką ir jos praktinį įgyvendinimą vertinančiame tyrime Lietuva aplenkė tokias valstybes kaip Airija, Italija, Slovėnija, Danija, Norvegija ir Čekija.
„Lietuvos pasiekta 7-a vieta viršijo net Vyriausybės plane numatytus lūkesčius. Tai aukščiausias mūsų šalies pasiekimas šioje srityje. Jis rodo, kad einame teisingu keliu, stiprindami skaitmeninę valstybę, nes atviri duomenys – ypač svarbus ekonomikos pagrindas. Skaičiuojama, kad praktinis duomenų panaudojimas 2026 m. gali siekti 1,71 proc. nacionalinio BVP“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Europos atvirų duomenų tyrime vertinama, kiek patobulėjo 4 pagrindinės sritys: atvirų duomenų politika, nacionalinis atvirų duomenų portalas, atvirų duomenų poveikis ir duomenų kokybė.
Lietuva padarė pažangą visose vertinamose srityse. Didžiausia pažanga padaryta atvirų duomenų poveikio srityje – iš 12 vietos pakilome į 8-ąją – ir duomenų kokybės srityje – iš 13 vietos pakilome į 9-ąją.
Ne ką mažesnė pažanga padaryta ir nacionalinio atvirų duomenų portalo srityje – iš 10 pozicijos pakilome į 7-ą. Be to, Lietuva visose srityse viršija ES vidurkį. Labiausiai (21 proc.) Lietuva jį viršija atvirų duomenų poveikio srityje.
„Prie šio rekordinio Lietuvos pasiekimo prisidėjo tiek viešojo sektoriaus institucijos, tiek ir verslas. Priimtais teisės aktais sudarėme prielaidas didesniam duomenų atvėrimui, daug dėmesio skyrėme atvirų duomenų bendruomenės švietimui ir pradėjome didelės vertės duomenų atvėrimo iniciatyvas. Tai pasiteisina jau dabar ir turės didelį poveikį ateityje, nes atvirų duomenų rinka Lietuvoje 2025 metais gali sudaryti 125 mln. eurų, o 2026 metais – 285 mln. eurų“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina.
EIMIN, bendradarbiaudama su šalies institucijomis, siekia visuomenei ir verslui atverti kiek įmanoma daugiau nuasmenintų duomenų ir skelbti juos Lietuvos atvirų duomenų portale, kuris yra pagrindinė atvirų duomenų ir verslo poreikio atviriems duomenims platforma Lietuvoje.
2022 m. atvertų duomenų rinkinių skaičius Lietuvoje padidėjo 13 proc., o besidominčių atvertais duomenimis skaičius išaugo daugiau nei 2 kartus ir siekė 1135 registruotus portalo naudotojus.
Šalys pagal duomenų atvėrimo pažangos raidą skirstomos į keturias grupes: krypčių formuotojų, sparčiųjų sekėjų, pasekėjų ir pradedančiųjų. Lietuva šiemet, nuo 2020 m., priskiriama sparčiųjų sekėjų grupei.
Šiais metais Europos atvirų duomenų tyrime dalyvavo 35 šalys: Europos Sąjungos šalys, Europos laisvosios prekybos asociacijos šalys Islandija, Norvegija, Šveicarija, ES šalys kandidatės Albanija, Juodkalnija, Serbija, Ukraina, taip pat Bosnija ir Hercegovina.
Lyderių pozicijas šiame reitinge išlaiko ir krypčių formuotojų grupei priklauso Prancūzija, Lenkija, Estija, Ukraina, Ispanija ir Kipras.
Daugiau informacijos apie Europos atvirų duomenų tyrimą galite rasti Europos duomenų portale.
Šiandieniniame pasaulyje, kurį sparčiai keičia technologijos, skaitmeniniai duomenys jau tapo viena didžiausių vertybių, o tokių duomenų generavimo greitis ir apimtys – rimtu iššūkiu tiek verslui, tiek ir su duomenimis dirbantiems specialistams.
Tad nenuostabu, jog tam kuriami ir įrengiami didžiuliai, modernūs duomenų centrai. Šiuolaikinėms įmonėms tokie technologiniai veiklos centrai sukuria specifinę IT infrastruktūrą, reikalingą tiekti išteklius ar paslaugas verslui, partneriams ir klientams visame pasaulyje.
Tam, kad sukurtume efektyvius duomenų centrus bei kokybiškas erdves ten dirbantiems žmonėms, svarbu iš anksto apgalvoti kiekvieną detalę, nuo pasirengimo projektavimui, iki jau veikiančio centro eksploatavimo.
Mažas ar vidutinis verslas neretai naudojasi vietoje įrengtu optimaliu duomenų centru serverių spintoje ar specialiai įrengtoje serverinės patalpoje. Tačiau didžiajai daliai įmonių, dirbančių su didelės apimties skaitmeninių duomenų srautais, reikia ir didelių tam skirtų erdvių, kurios turi būti profesionaliai suprojektuotos taip, kad patenkintų visus tokiai IT infrastruktūrai reikalingus ir privalomus patalpų erdvės, energijos tiekimo galios ir patikimumo, vėsinimo, valdymo ir saugos poreikius.
Profesionaliai įrengtas duomenų centras yra svarbiausias ir brangiausias įmonės turtas – tiek kapitalo investicijų, tiek periodinių veiklos išlaidų požiūriu. Verslo ir IT vadovai turi ypač daug dėmesio skirti problemoms, susijusioms su duomenų centro projektavimu, statyba ir įrengimu, siekdami užtikrinti, kad sukurtas objektas atitiktų verslo poreikius per visą duomenų centro gyvavimo ciklą ir besikeičiančias verslo aplinką ir aplinkybes.
Kaip kuriami duomenų centrai
Kalbant apie architektūrinį sprendimą, duomenų centro projektavimui kol kas nėra privalomų reikalavimų. Kiekvienas jis skirtas unikaliems verslo poreikiams tenkinti, o ne atvirkščiai. Tačiau, kai kalbame apie techninę projekto dalį, čia jau reikia vadovautis daugybe griežtų duomenų centro įrengimo standartų, kuriuos projektuotojai turi taikyti, kad užtikrintų kokybišką ir saugią aplinką tiek duomenų laikymui ir apdorojimui, tiek ir patalpose dirbantiems žmonėms. Tokių specialios paskirties objektų projektavimo standartai padeda užtikrinti, kad reikiamas dėmesys būtų skiriamas tokiems esminiams veiksniams:
- Pastato tūrio ir erdvės planavimas – bendras patalpų plotas ir skaičius, aukštingumas, speciali konkrečių patalpų paskirtis;
- Konstrukcijos ir medžiagiškumas;
- Pastato vidaus inžinerinė įranga (elektros energijos tiekimo, apšvietimo, ŠVOK, vandentiekio ir priešgaisrinės sistemos);
- Pastato durų skaičius;
- Pastate dirbančių žmonių skaičius;
- Fizinės ir elektroninės saugos klausimai;
- Eksploatacija ir priežiūra.
Lietuvoje, planuojant ir projektuojant šiuolaikinius duomenų centrus, į pagalbą pasitelkiami patyrę ir profesionalūs tokių objektų projektuotojai bei konsultantai, kurie kviečiami, kai tik prasideda inžinerinės pastato dalies projektavimas. Jau dvidešimt metų rinkoje dirbanti įmonė „ARTechnika“ nuolat konsultuoja modernių duomenų centrų projektuotojus ir tiekia tokių pastatų įrengimui būtiną techninę įrangą ir sistemas, atitinkančias visus šioms sistemoms galiojančių standartų reikalavimus.
Saugumas – svarbiausias duomenų verslo sėkmės veiksnys
Saugumą bendrąja prasme be abejojo galime įvardinti kaip vieną svarbiausių bet kurio verslo sėkmės veiksnių, būtent todėl tiek daug įmonių vis daugiau išteklių skiria įvairioms saugos sistemoms.
Duomenų centre surenkamų ir apdorojamų duomenų srautų technologinė sauga yra atskira, labai svarbi ir specifinė tema, kurios nagrinėjimui reikia skirti specialų skyrių.
Duomenų centro fizinis saugumas paprastai apima du pagrindinius aspektus: prieigos prie technologinės įrangos saugumą ir bendrą vidaus aplinkos saugumą. ARTechnika gali pasiūlyti techninius sprendimus abejoms minėtoms saugos problemoms spręsti. Įmonė jau daugelį metų sėkmingai tiekia į Lietuvos rinką įvairių laiko patikrintų pasaulinių prekinių ženklų, tokių kaip Aritech, Carrier, Bosch, Honeywell įrangą, puikiai žinomą ir paklausią nuo 1995 metų.
Prieigos apsauga arba patekimo kontrolė. Bet kokiose diskusijose apie duomenų centrų serverinių patalpas turi būti atsižvelgiama į patekimo kontrolę ir fizinę saugą. Patekimo kontrolė – tai dirbančio personalo srautų valdymas ir prieigos prie technologinės įrangos kontrolė, o fizinė sauga - tai paties objekto bei jo IT infrastruktūros apsauga.
Tinkamai įgyvendinta tokia patekimo kontrolė užtikrina, kad į objektą ir prie įrangos galėtų patekti tik įgalioti darbuotojai, o visi personalo veiklos įrašai būtų dokumentuojami, išsaugomi ir archyvuojami. Tokia sauga gali būti užtikrinama šiomis priemonėmis:
- Patekimo valdymas (pvz. Aritech ATS Advanced integruota sistema su biometriniais patekimo skaitytuvais);
- Vaizdo stebėjimas, išorinis ir vidinis (pvz. Aritech ar Bosch skaitmeninės vaizdo kameros, jungiamos į Aritech ATS Advanced integruotą sistemą);
- Perimetro apsauga (tiek išorės, tiek vidaus) (pvz. Aritech perimetro pažeidimo detektoriai, jungiami į Aritech ATS Advanced integruotą sistemą);
- Apsauga nuo įsibrovimo (pvz. Aritech ATS Advanced integruota sistema);
- Bendras visų saugos sistemų valdymas (pvz. C4 vientisas programinis pastato saugos sistemų valdymo sprendimas).
Vidaus aplinkos sauga. Fizinė sauga taip pat apima duomenų centro aplinkos integralumą, įskaitant pilną patalpų temperatūros, drėgmės, apšviestumo, oro kokybės taip pat ir gaisro ar potvynio kilimo kontrolę. Tam, kad visi čia išvardinti duomenų centro saugos aspektai veiktų tikslingai, bendrovė „ARTechnika“ rekomenduoja vientisą programinį pastato saugos sistemų valdymo sprendimą C4, įgalinantį kartu veikti integruotą pastato apsaugos, patekimo kontrolės ir vaizdo stebėjimo bei gaisro aptikimo sistemas kartu su visa pastato automatikos valdymo sistema. Visos sistemos gali būti stebimos ir valdomos realiu laiku iš kelių darbo vietų, įdiegus valdymo ir grafinio sistemos būsenos atvaizdavimo programinės įrangos paketus.
„Tik veikdamos kartu patekimo, vaizdo stebėjimo, priešgaisrinės apsaugos sistemos gali užtikrinti išties kokybišką apsaugą. Integruotos į vieną valdymo platformą jos papildo viena kitą ir leidžia reaguoti greičiau, taip sumažinant laiko, energijos sąnaudas, bei žalos rizikas“, - pasakoja „ARTechnika“ direktorius Arūnas Kazlauskas.
Nesvarbu, apie kurią duomenų centro apsaugos sritį kalbėtume, įmonės „ARTechnika“ profesionalai konsultacijų metu parenka tikslingiausius spendimus kiekvienam projektui. Ši bendrovė jau dabar savo siūlomoms sistemoms kelia žymiai didesnius, nei įprasta reikalavimus, kadangi žvelgia į ateities pastatų poreikius.
Sistemų priežiūra
Šiuolaikiniai duomenų centrai yra technologiškai ir techniškai sudėtingos struktūros, kurias reikia nuolat stebėti ir valdyti tiek įrenginių, tiek IT infrastruktūros lygmenyje. „Jokia sistema neveiks gerai be tinkamos priežiūros“, - sako A. Kazlauskas. Duomenų centrų saugos sistemų priežiūrai taikomi specifiniai reikalavimai, nurodyti įrengimo reglamentuose ir įrangos gamintojo rekomendacijose. Apsaugos sistemų techninės priežiūros paskirtis – užtikrinti pilnavertį šių sistemų veikimą, siekiant suvaldyti galimas rizikas.
Norint visada būti tikriems dėl tinkamo sistemų funkcionavimo, visos sistemos turi būti reguliariai tikrinamos specialistų, kad esant nekorektiškam jos veikimui, būtų galima laiku imtis reikiamų korekcinių priemonių. Reguliarių apsaugos sistemų patikros metu yra tikrinama ir įvertinama apsaugos sistemų būklė bei funkcionavimas, o visi rasti trūkumai arba gedimai užfiksuojami. Tokiu būdu periodinis apsaugos sistemų patikrinimas leidžia užkirsti kelią galimiems sistemos sutrikimams, užtikrina sklandų sistemos veikimą ir ilgalaikiškumą.
Duomenų centro sistemų priežiūra taip pat susijusi su ateities planavimu. Valdymo įrankiai gali prižiūrėti esamą pajėgumą, t.y. naudojamus ir laisvus išteklius, ir padėti duomenų centrų operatoriams sekti panaudojimą, kad galėtų planuoti didesnį pajėgumą. Jie taip pat padeda reguliariai tobulinti duomenų centro galimybes, pvz., sistemos atnaujinimus, technologijų atnaujinimą ir naujų duomenų centrų technologijų diegimą. Visapusiška stebėsena ir valdymas padeda užtikrinti verslo tęstinumą ir atkūrimą po nelaimių, o tai gali būti labai svarbu vykdant šiandieninius teisės aktų laikymosi įsipareigojimus.
Ateities perspektyvos
Šiandieninė duomenų centrų evoliucija gręžiasi link saugesnių, modernesnių ir išmanesnių erdvių, kurios jau buvo kuriamos, tačiau praėjusi pandemija ir ypač Rusijos pradėtas karas Ukrainoje šias tendencijas paaštrino ir paskubino. Dabar rangovų iššūkis – suprasti besikeičiančias tendencijas ir pasiūlyti savo klientams tinkamiausią ir efektyviausią sprendimų derinį. Kalbant apie saugos sistemas, daugeliui su skaitmeniniais duomenimis dirbančių įmonių jau reikia ne tik pagrindinių saugos reikalavimų sąrašo, bet ir vietoje pritaikytos saugos sistemos, kuri tenkintų jų unikalius poreikius.
„ARTechnika“ kaip konsultantai ir įrangos tiekėjai yra dalyvavę įrengiant daugumą Lietuvoje ir Estijoje veikiančių komercinių ir valstybinių bankų pastatų, svarbius infrastruktūros objektus, daugelį verslo centrų bei duomenų centrų, todėl gali padėti visiems, norintiems kurti saugias ateities darbo aplinkas jau šiandien.
Nuolatinis komandos noras tobulėti ir teikti kokybiškas paslaugas savo partneriams bei klientams – architektams, projektuotojams, saugos ir inžinerinių sistemų integruotojams – suteikia galimybę tiek klientams, tiek įrengtų erdvių darbuotojams mėgautis bendra sėkme, funkcionaliomis sistemomis, kurios leidžia jaustis saugiai ir patogiai, net ir kritinėse situacijose.
