Login to your account

Username *
Password *

Lietuvos kompiuterininkų sąjunga (LIKS) atliko tyrimą, siekdama nustatyti, ar atvirose lietuviškose ir islandiškose socialinio tinklo „Facebook“ diskusijų grupėse moterys savo pavardes rašo taisyklingai, t. y. naudodamos savitąsias raides.

Tyrimo rezultatai parodė, kad tik 59 proc. lietuvaičių moterų savo pavardę socialiniame tinkle rašė taisyklingai, likusios – šveplavo, keisdamos raides į lotyniškąsias be diakritinių ženklų. Islandės moterys savitąsias kalbos raides rašydamos savo pavardę naudojo daug aktyviau – net 90 proc. islandiškų pavardžių buvo parašytos taisyklingai. 

Panašus programėlės „Skype“ vartotojų moterų pavardžių tyrimas buvo atliktas 2006 metais mokslininko dr. Gintauto Grigo ir informatikos pedagogės Sigitos Pedzevičienės iniciatyva. Tyrimo duomenimis, tik 20 proc. lietuvaičių ir 80 proc. islandžių savo pavardes pokalbių programoje „Skype“ rašė taisyklingai.

Lietuviškos pavardės – unikalios

Lietuvės gali didžiuotis unikaliomis savo pavardėmis, išskiriančiomis jas iš daugybės kitų tautų, tačiau šios kalbos dovanos lietuvaitės neįvertina. Taip mano Lietuvos kompiuterininkų sąjungos Lokalizavimo sekcijos Garbės vadovas, Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkas dr. G. Grigas, tyrinėjantis lokalizavimo problemas.

„Pamatę pavardę, kuri baigiasi -aitė, -ytė, -iūtė, -ienė galime pasakyti, kad jos savininkė yra lietuvė. Islandžių pavardės taip pat unikalios. Jos baigiasi -dóttir, kas islandiškai yra duktė. Pavardėje prieš šį žodį eina jos savininkės tėvo vardas. Pavyzdžiui, pavardė Sigurdsdóttir reiškia, kad jos savininkė yra Sigurdso duktė.

Abiejų kalbų pavardžių unikalumą dar sustiprina, kad jų baigmenyse yra tų kalbų savitosios raidės ė, ū ir ó. Ypač lietuvių ė, kurios nėra kitose kalbose.

Bet yra vienas bet: daugelis moterų šią dovaną sugadina – vietoj savitųjų raidžių su diakritiniais ženklais rašo į jas panašias raides be diakritinių ženklų. Islandės vietoj dóttir parašo dottir, lietuvės vietoj aitėaite, vietoj ytėyte ir t. t.“, – tikina dr. G. Grigas.

Kiek lietuvaičių ir islandžių švepluoja?

Siekiant išsiaiškinti Lietuvos ir Islandijos moterų šveplavimo apimtis, analizei buvo parinkta po penkias populiarias lietuviškas ir islandiškas atvirąsias socialinio tinklo „Facebook“ diskusijų grupes.  Atrinkus moteriškas pavardes pagal priesagas buvo gauti rezultatai: teisingai pavardes rašė 59 proc. lietuvių ir 90 proc. islandžių.

Pasak dr. G. Grigo, atskirose lietuviškose grupėse šveplavimas nevienodas, svyravo tarp 53 ir 69 proc. Islandiškose – beveik vienodas, svyravo tik tarp 90 ir 91 proc.

„Analizuojant islandiškas grupes pavyko aptikti įdomų faktą – 12 lietuviškų pavardžių. Iš jų – 7 parašytos teisingai. Toks skaičiaus statistiškai nereprezentatyvus, bet atspindi tendenciją. Apvaliau būtų galima pasakyti, kad teisingai pavardes parašo 6 iš 10 lietuvių ir 9 iš 10 islandžių.

Jeigu šiuos skaičius lygintume su 2006 m. atliktu moterų pavardžių tyrimo rezultatais programoje „Skype“, per 16 metų švepluojančių lietuvaičių sumažėjo nuo 80 iki 40 proc., o islandžių – nuo 20 iki 10 proc. Taigi, abiejų tautų vienodai – dvigubai. Bet mūsiškių atsilikimas nuo islandžių išliko toks pat.

Dėl to, matyt, kaltos ne lietuvaitės, o lėtapėdžiai lietuvaičiai, laiku nesutvarkę lietuviškų rašmenų kompiuteriuose: iki 2000 metų buvo painiavos su rašmenų koduotėmis, o kompiuterių su fizinėmis lietuviškomis klaviatūromis neturime iki šiol“, – ironizuoja dr. G. Grigas.

Domenų vardai – taip pat švepli

Lietuvos nacionalinį .lt domeną administruojantis Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centras DOMREG taip pat atliko .lt domeno vardų tyrimą, siekdamas sužinoti, kiek domenų turėtojų švepluoja.

Lietuviškų .lt domeno vardų analizė parodė, kad vos 7 proc., arba apie 2000 iš 28 000, registruotų ir potencialiai atitikmenis su savitosiomis lietuvių kalbos raidėmis galinčių turėti .lt domeno vardų užrašyti naudojant lietuviškos abėcėlės raides ė, ą, ę, į, ų, ū, č, š, ž. Visi likusieji, arba net 93 proc. registruotų .lt domeno vardų, yra švepli, t. y. užrašyti raidėmis be diakritikų – taško, brūkšnelio, nosinės ar varnelės.

„Toks didelis šveplavimas domenų varduose sietinas su susiformavusiu įpročiu švepluoti, kai dar nebuvo galimybės .lt domeno varduose naudoti savitųjų lietuvių kalbos raidžių.

Galimybė įkurti domenų vardus su diakritiniais nacionalinių kalbų ženklais atsirado interneto standartus kuriančiai IETF organizacijai patvirtinus IDN (angl. Internationalized Domain Name) techninių dokumentų rinkinį, skirtą savitosioms nacionalinėms raidėms koduoti ir atvaizduoti. Nors 2004 metais įdiegėme IDN, kol nebuvo techninių galimybių naudoti savitąsias lietuviškas raides, žmonės įprato švepluoti ir šio įpročio neatsisakė iki šiol.

Kita priežastis, kodėl net ir praėjus 19 metų nuo galimybės registruoti IDN domenus, dauguma švepluoja – neišspręstos kitos techninės problemos. Deja, kol kas populiariausias socialinis tinklas „Facebook“ tinkamai neatvaizduoja nuorodų į IDN domenus naudojančias interneto svetaines. Taip pat labai ribotos galimybės naudoti elektroninio pašto adresą su IDN domenais“, – teigia KTU Interneto paslaugų centro DOMREG vadovas Tomas Mackus.

Pasak pašnekovo, net ir esant tam tikriems apribojimams, IDN domenai turėtų būti lygiagrečiai įkuriami švepliems jų atitikmenims siekiant didesnės vardo apsaugos, vengiant painiavos ir ginčų dėl klaidinamo domenų vardų panašumo su kitam asmeniui priklausančiu domenu vien dėl panašios rašybos.

Turint abu domeno vardo variantus, galima padaryti nukreipimą neprarandant srauto, kai lankytojas adresą rašo vienaip arba kitaip. Sakant telefonu ar radijo reklamoje švepla interneto svetainė skamba nenatūraliai, todėl turint IDN domeną tokių problemų būtų išvengta, o prekių ženklus viešojoje komunikacijoje puoštų taisyklinga lietuvių kalba.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centras DOMREG pastebi, kad nuo praėjusių metų vidurio itin išaugo lietuviškų su kriptovaliutomis susijusių domenų registracijos apimtys. Vien per šių metų pirmuosius du mėnesius užregistruoti 126 nauji su kriptovaliutomis susiję lietuviški interneto vardai, o iš viso jų registruota daugiau nei 350.

„Logitech“ pirmoji bendradarbiavimui skirtų vaizdo sprendimų asortimente perėjo prie perdirbto plastiko ir antrosios gyvybės medžiagų

Fotografas D. Ščiuka pataria, kaip pasidaryti profesionalių nuotraukų su telefonu: padės dirbtinis intelektas

Naujas DI vaizdo įrašų kūrimo įrankis pribloškė: tuoj galėsime namuose „gaminti“ net Holivudo filmus?

Interneto sukčiai nemiega: per mėnesį sustabdyta 7 mln. sukčiavimo atvejų 

„Tele2“ kartu su „Interpol“ saugo vaikus nuo išnaudojimo internete: skaičiai šokiruoja

„Fintech Day“ konferencija: dirbtinis intelektas, tvarus investavimas ir pokyčiai finansų srityje

„Samsung“ pristatė naująją „Galaxy Fit3” išmaniąją apyrankę, skirtą stebėti sveikatingumo rodiklius

Netikrus profilius dirbtinis intelektas „kepa“ milijardais: 5 žingsniai, kaip juos atpažinti socialiniuose tinkluose

„Luminor Phone POS“ Lietuvoje jau išbandė daugiau nei 200 prekybininkų

Naujas terminas psichologijoje – nomofobija. Kodėl taip bijome rankose neturėti išmaniojo telefono?

Socialiniai tinklai – ne tik susirašinėjimui: prekes juose įsigyja daugiau nei pusė lietuvių

Laukiamiausi 2024 m. vaizdo žaidimai: nuo atgimusios „Final Fantasy VII“ klasikos iki „S.T.A.L.K.E.R. 2“ siaubo Černobylyje

„Philips Monitors“ E1 linijoje – keturi nauji monitoriai šių laikų profesionalams, dirbantiems hibridinėje darbo aplinkoje

Mobiliųjų žaidimų tendencijos 2024: kas lydės šiais metais?

Lietuvoje pradėjo veikti naujieji telefono numeriai: galima skambinti vietoje aštuoneto naudojant nulį

2G ir 3G įranga paveiks jūsų daiktų interneto (M2M/IoT) sprendimus ateityje – 5 būdai, kaip elgtis, kad tai nenutiktų