Lietuvos gyventojų išmaniuosiuose telefonuose 4G ženkliukui pamažu keičiantis į 5G, vis labiau susimąstoma, ką tiksliai koduoja šie simboliai. Nors dažnai tikima, jog didesnis skaičius paprasčiausiai reiškia didesnę mobiliojo ryšio spartą, ekspertų teigimu, tai tėra tik labai nedidelė dalis to, ką pasauliui pasiūlė kiekvienas „G“.
Vis dėlto trumpa istorija ir žvilgsnis į tai, kaip vystėsi mobiliojo ryšio technologija, gali padėti suprasti, kur esame šiandien ir ko tikėtis iš artėjančio, bet dar labai tolimo 6G paleidimo.
„Raidė „G“, sekanti paskui skaitinį simbolį, sutrumpintai reiškia mobiliojo ryšio standartų kartą. Nepaisant to, kad naujausią standartą žymintis penketas matematine prasme neatrodo itin įspūdingai, už jo slepiasi daugiau negu 40 metų skaičiuojantis technologinis progresas.
Pirmos ryšio kartos paleidimo laikotarpiu mobiliaisiais telefonais netgi nebuvo plačiai prekiaujama, o tarptinklinis ryšys įsitvirtino tik 3G laikais. Tuo metu 5G mobiliojo interneto kokybę priartino prie laidinio bei prie jo prijungs daugybę daiktų, o su 6G einama link bangų panaudojimo, kurios sklinda dar trumpesniu atstumu ir potencialiai suteiks terabitinę spartą“, – teigia „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.
Nuo išrinktųjų iki kultūrinės revoliucijos
Pasak A. Strolios, nors didelės dalies informacinių ir komunikacijų technologijų (IKT) tėvyne laikomos Jungtinės Valstijos, mobiliojo ryšio istorijoje pionierės vaidmenį suvaidino Japonijos kompanija „Nippon Telegraph and Telephone“. 1979 m. Tokijo gyventojams pristatytas 1G ryšys po penkerių metų padengė visą Japoniją, o JAV pasiekė tik 1983 m.
„Nepaisant to, kad Japonijoje pirmos kartos mobilusis ryšys išplito palyginus greitai, juo naudotis galėjo tik labai nedidelė visuomenės dalis. Pirmasis komerciškai parduodamas mobilusis telefonas „Motorola DynaTAC“ parduotuvėse pasirodė tik 1983 m., o jo kaina, įvertinus infliaciją, šiandien atitiktų 10 tūkst. eurų.
Deja, tik išrinktiesiems prieinama pinigų suma negarantavo net patenkinamos paslaugos kokybės. Susikalbėti su pašnekovu dėl statinio triukšmo ir foninio traškėjimo buvo itin sudėtinga užduotis, o analoginė ryšio prigimtis reiškė, jog pokalbių galėjo pasiklausyti bet kas, turintis radijo skenerį“, – aiškina pašnekovas.
Kita vertus, viskas aukštyn kojomis apsivertė 1991 m., kai Suomijoje pradėjo veikti pirmasis 2G tinklas. Jis ne tik naudojo skaitmeninį GSM standartą bei buvo šifruotas, bet ir įgalino tai, ką šiandien laikome visiškai įprastu dalyku – SMS ir MMS pranešimus. Šie nauji komunikacijos formatai ir gerėjanti ryšio kokybė smarkiai pakeitė bendravimo suvokimą, todėl iš turtingųjų privilegijos mobilusis ryšys pamažu virto būtinu šiuolaikinio gyvenimo atributu.
„Visgi didžiausiu 2G nuopelnu laikoma tai, kad jis davė pradžią tam, be ko šiandien neįsivaizduojame savo kasdienybės – mobiliajam internetui. Nors tuometinė jo sparta tesiekė maždaug 40 kilobitų per sekundę, to pakako į mobilųjį telefoną atsisiųsti naujiems skambėjimo tonams ar nuotraukoms.
Šių galimybių potencialą vartotojai netruko pastebėti, todėl 2G technologijos buvo pradėtos tobulinti labai greitai, kol pasiekė pakankamai neblogą 500 kbit/s spartą. Tiesa, 2G kamavo kita problema – ribotas tarptinklinis ryšys.
Nors antroji mobiliojo ryšio karta teoriškai ir siūlė tokią funkciją, dėl įvairiose šalyse naudojamų skirtingų ryšio dažnių ir ribotų tuometinių telefonų galimybių nuvykus į užsienį savo mobiliuoju pasinaudoti dažniausiai nepavykdavo“, – prisimena „Telia“ atstovas.
Vaizdo pokalbiai ir aukštos raiškos transliacijos
Pasauliui besirengiant žengti jau trečią mobiliojo ryšio žingsnį, į priekį vėl išsiveržė Japonija, kurioje 3G pradėjo veikti dar 2001 m. Tačiau su šia karta mobilusis ryšys peržengė vietinį kontekstą ir tapo tarptautiniu – vartotojai duomenis galėjo pasiekti iš bet kurios pasaulio vietos, o rinkoje pagaliau atsirado keletą ryšio dažnių palaikančių mobiliųjų.
„3G buvo kuriamas turint ambicingą viziją, kad žmonės pradės bendrauti vaizdo skambučiais, o tuo laikotarpiu netgi debiutavo nemažai telefonų, turinčių tam skirtą priekinio vaizdo kamerą. Vis dėlto tuo metu ši komunikavimo forma taip ir neprigijo, bet užtat 3G atliko kitą reikšmingą darbą – leido visavertiškai, nedaug prasčiau nei kompiuteriu, naršyti internete ir kelis kartus greičiau už 2G siųsti turinį.
Nenuostabu, kad tada šokoladinio batonėlio ar plytelės formos mobiliuosius į paraštes nustūmė visavertę klaviatūrą turintys „BlackBerry“, o vėliau – ir dideliu ekranu pasižymintys pirmieji „iPhone“, – pasakoja specialistas.
Deja, A. Strolia pastebi, jog kitaip, nei 2G atveju, kuris vis dar naudojamas įvairiose saugos, telemetrinėse, automatinių vartų ir kitose sistemose, 3G dienos Lietuvoje bei daugelyje kitų šalių jau yra suskaičiuotos. 2006 m. „Telia“ pirmoji mūsų šalyje įjungusi 3G ryšį, pirmoji įsipareigojo ir jį išjungti – tai bus atlikta dar iki šių metų pabaigos. Tai leis padidinti naujesnėms ryšio kartoms tenkantį ryšio spektrą bei taip smarkiai pagerinti jų spartą ir veikimo kokybę.
„Po 3G 2009 m. sekęs 4G, dar sinonimiškai vadinamas LTE, iš esmės pratęsė savo pirmtako pradėtus darbus. Mobiliojo interneto sparta padidėjo maždaug 10 kartų, todėl tapo įmanoma savo išmaniajame telefone mėgautis aukštos raiškos vaizdo transliacijomis, internetiniais žaidimais bei sklandžiai dalyvauti nuotolinėse konferencijose.
Be to, 2017 m. Lietuvoje įjungėme 4G galimybes dar labiau išplečiančią VoLTE technologiją, kuri skambučių kokybę pakėlė iki HD garso standarto, tris kartus paspartino sujungimą ir įgalino skambučio metu naršyti telefone“, – ketvirtos kartos tinklo privalumus vardina „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.
Daiktų interneto ir 6G aušra
Strolios teigimu, nepaisant per eilę metų pasiektos 4G pažangos, ši mobiliojo ryšio karta nėra tinkama tam, kas pamažu skverbiasi į įvairias mūsų gyvenimo sritis – daiktų internetui (IoT). Didžiausios ketvirtos kartos tinklo problemos yra maždaug 50 milisekundžių dydžio delsa ir ypač dideliam internetinių prietaisų kiekiui nepakankama talpa.
„2019 m. P. Korėjoje pirmąkart plačiai pradėtas teikti ir nuo 2020 m. „Telia“ Lietuvoje įjungtas 5G ryšys žymi dar vienos pramonės revoliucijos pradžią. Vos 10 ms siekianti ir, tikėtina, ateityje iki 1 ms sumažėsianti delsa leis prie šio ryšio prijungti savavaldžius automobilius, žmones operuojančias robotines rankas ir logistikos sandėliuose zujančius robotus, jau nekalbant apie išmanius šviesoforus ir virtualios realybės sistemas.
Nors interneto spartos šuolis leis vos per minutę ar net mažiau atsiųsti visą „Netflix“ serialo sezoną, kur kas labiau juntamas patobulinimas yra apie 250 kartų padidėjusi talpa. Tai reiškia, jog mobilusis internetas beveik nesulėtės net ir tūkstančius žmonių suburiančiuose renginiuose bei nestrigs prijungus visą galybę aukščiau paminėtų įrenginių“, – dėsto ekspertas.
Nors 5G pasaulyje dar tik žengia pirmuosius žingsnius, o naujos mobiliojo ryšio kartos teks palaukti bent iki 2030 m., „Telia“ tinklo vadovas pasidalino prognozėmis, kokių naujovių ji galėtų suteikti. Jo teigimu, 6G daugiausia dėmesio skirs mobiliojo interneto pasiekiamumui kiekviename pasaulio kampelyje ir netgi už jo ribų bei susikoncentruos į įrangos energetinį efektyvumą.
„6G eroje greičiausiai jau nebeskaičiuosime, per kiek laiko galime atsiųsti tam tikrus failus, o pats mobilusis internetas taps tokiu pačiu savaime suprantamu dalyku, kaip oras, kuriuo kvėpuojame. Prognozuojama, kad, galbūt, su 6G galėsime valdyti savo avatarą, gal turėsime lustus po oda, kuris naudosis ryšiu, o gal sensoriai tiesiog bus kiekviename daikte, prie kurio liečiamės“, – prognozuoja „Telia“ atstovas.
Kai lygiai prieš 10 metų penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose startavo „Omnitel“ (dabar – „Telia“) 4G ryšys, galimybė be laidų naudotis 20–80 Mb/s spartos internetu kompiuteryje atrodė stulbinantis pasiekimas. Per dešimtmetį šis ryšys tapo prieinamas net atokiausiuose kemsynuose, o kas mėnesį persiųsti dešimtis gigabaitų duomenų kiekvienam – norma.
„4G ryšiu Lietuvoje pirmaisiais metais galėjo naudotis tik kompiuterių savininkai, nes 4G modemų jau buvo galima įsigyti, o telefonų – dar ne. Žinoma, netrukus viskas pasikeitė ir 4G tinkle ėmė dominuoti išmanieji. Telefonai tobulėja vis sparčiau, o pernai Lietuvoje startavęs nekomercinis „Telia“ 5G ryšys jau veikia su keliolika skirtingų išmaniųjų modeliais, jų savininkai yra aktyviausi naujos technologijos testuotojai“, – sako „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.
Garsino Lietuvos vardą
Tiek pernai 5G, tiek ir prieš dešimtmetį 4G pirmiausia buvo įjungtas didžiuosiuose šalies miestuose. „Telia“ metraščiai byloja, kad 2011-ųjų pabaigoje Lietuvoje veikė 68 bazinės 4G stotys, šiuo ryšiu buvo padengti penkių didžiausių šalies miestų centrai. Taip pat 4G prisidėjo prie Lietuvos vardo garsinimo: šiuo ryšiu buvo aprūpintos arenos, kuriose tais metais vyko Europos vyrų krepšinio čempionatas. Tai buvo pirmas kartas, kai „FIBA Europe“ renginyje naudotas 4G ryšys.
4G arenose pirmiausia buvo skirtas Lietuvos ir užsienio žurnalistams, kurie sparčiu belaidžiu internetu galėjo siųsti nuotraukas, vaizdo įrašus, rengti tiesioginius reportažus. Per kelias savaites iš arenų 4G ryšiu buvo persiųsta 52 GB duomenų. „Anuomet tai buvo įspūdingas duomenų kiekis, tačiau šiandien jis kelia šypseną. Turime klientų, kurie tiek duomenų 4G ryšiu išnaudoja per kelias dienas, o kiekvienas „Telia“ mobiliųjų paslaugų klientas kas mėnesį vidutiniškai persiunčia daugiau nei 23 gigabaitus“, – pastebi A. Šemeškevičius.
Persiunčiamam duomenų kiekiui įtakos turi ne tik nauji žmonių įpročiai, 99 proc. Lietuvos teritorijos prieinamas 4G ryšys, bet ir mobiliojo interneto planai. Prieš dešimtmetį buvo siūlomi tik riboti mobiliojo interneto planai, o išnaudojus suteiktus gigabaitus interneto sparta sumažėdavo. Dabar tiek nešiojamojo interneto, tiek telefonų savininkai gali rinktis neribotus planus, jiems pirmiesiems atverta ir 5G technologija.
Naujos galimybės ir paslaugos
4G ryšio plėtrai itin svarbūs buvo 2014-ieji: tais metais 4G tinklas buvo atvertas išmaniesiems telefonams, taip pat pradėjo veikti 4G tarptinklinis ryšys, taigi žmonės įspūdinga sparta naršyti galėjo ne tik būdami Lietuvoje, bet ir keliaudami po užsienį. Tų pačių metų pabaigoje didmiesčiuose imta diegti 4G+, o 2015-aisiais – ir dar pažangesnę 4G++ technologiją, kuri leido naršyti jau iki 330 Mb/s sparta.
4G bazinių stočių skaičius tuo metu artėjo prie pusės tūkstančio, šiuo ryšiu jau galėjo naudotis daugiau kaip 80 proc. Lietuvos gyventojų. Ir naudojosi: atvėrus 4G tinklą telefonams, vos per metus vartotojų skaičius išaugo daugiau nei 11 kartų ir pasiekė 111 tūkstančių.
4G ryšys leido operatoriams ne tik pasiūlyti mobiliojo interneto planus namų vartotojams, bet ir patobulinti kitas paslaugas. Pavyzdžiui, nuo 2016 metų „Telia“ klientai gali skambinti naudodami pažangiausią balso perdavimo technologiją VoLTE, kuri užtikrina greitesnį skambučio sujungimą, visiškai naują pokalbių kokybę ir suteikia galimybę vienu metu kalbėti ir naršyti internete. Iki šiol „Telia“ yra vienintelis operatorius Lietuvoje, siūlantis VoLTE skambučius.
Veikia kur tik reikia
Grįžkime į 2021-uosius. 4G ryšys veikia nuo Nidos švyturio iki Drūkšių ežero pakrantės, nuo Biržų girios iki Čepkelių gamtinio rezervato, o kadangi dauguma žmonių turi išmaniuosius, 4G ryšiu perduodama net 99 procentai visų mobiliųjų duomenų.
Ir nors apetitas mobiliesiems duomenims per metus ūgteli beveik dvigubai, 4G tinklo plėtra leidžia poreikius patenkinti. Naujausiais Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, vidutinė duomenų gavimo sparta „Telia“ tinkle siekia 93,5 Mb/s, kitų dviejų operatorių – atitinkamai 54,6 Mb/s ir 43,2 Mb/s.
„Atsižvelgdami į realius žmonių poreikius ir vartojimą, 4G ryšio kokybę, tinklo talpą ir spartą geriname šiai technologijai perleisdami 3G išteklius – radijo dažnius. Pastaroji technologija tapo pereinamąja, jos vartojimas nykstamai mažas, todėl iki ateinančių metų pabaigos 3G numatome palaipsniui išjungti“, – sako A. Šemeškevičius.
Visgi mobiliojo interneto vartojimui taip augant, vien 4G ateityje neužteks. Todėl dar pernai „Telia“ pakvietė žmones testuoti 5G ryšį, kurio sparta siekia iki 1,9 Gb/s, o komercines 5G paslaugas Lietuvoje operatorius pradės teikti įvykus 5G radijo dažnių aukcionui.
