Šiandien Lietuvoje ir visame pasaulyje yra sparčia modernizuojama pramonė. Tai padeda vystytis ekonomikai, nors ir tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sumažėjo 34%, tačiau investicijos šalies viduje išliko stiprios. Vietinės įmonės investavo į gamybos modernizavimą ir jos atnaujinimą. Ir tai rodo, kad šviesolaidžio tiesimas atspindi ne lūkesčius ar prognozes, bet verslo sprendimus. 

Lietuvos banko ir finansų institucijų vertinimais, 2025 m. investicijų augimą Lietuvoje palaikė būtent vietinio kapitalo įmonės. Per pirmuosius devynis mėnesius privataus sektoriaus materialinės investicijos padidėjo apie 14 proc., daugiausia dėl įmonių lėšų, nukreiptų į gamybos modernizavimą. Verslas investavo ten, kur matė aiškų augimo potencialą, o ryšio infrastruktūra šiuose procesuose atliko būtiną pagalbinį vaidmenį – kaip ir elektros ar kelių prieinamumas.

Telekomunikacijų rinka Lietuvoje pasiekė brandos etapą, kuriame infrastruktūros plėtra vyksta ne iš anksto „žymint teritorijas“, o reaguojant į susiformavusį poreikį. Šviesolaidis diegiamas ten, kur jau veikia arba netrukus pradės veikti gamykla, laboratorija, energetikos parkas ar verslo centras. Sprendimą investuoti priima verslas, o ryšio infrastruktūra prisitaiko prie plėtros poreikių.

Šią kryptį patvirtina ir „Telia“. Reaguodami ne į abstrakčias prognozes, o į konkretų, augantį poreikį visoje šalyje, planuojame, kad šviesolaidžio paslaugų augimas verslo klientams šiemet sieks apie 8 proc. Tai dar kartą parodo, kad ryšio infrastruktūros plėtra tampa integralia ekonominio augimo dalimi – kartu su naujais verslo objektais kuriant sąlygas jų augimui nuo pirmųjų veiklos etapų.

Verslas atidžiai planuoja plėtrai skirtas investicijas, todėl kiekvienas naujas šviesolaidžio kilometras turi aiškų ekonominį pagrindą. Optinis ryšys tampa viena iš būtinų sąlygų stabiliai veiklai užtikrinti. Jei planuojamoje verslo vietoje nėra elektros ar ryšio, tai reiškia papildomas investicijas, kurios turi būti įvertintos kartu su visais kitais projekto kaštais.

Augantis perduodamų duomenų kiekis dar labiau sustiprina patikimo ryšio poreikį. Automatizuotos gamybos linijos, išmanieji įrenginiai, duomenų analitika ir dirbtinio intelekto sprendimai reikalauja stabilaus, didelės pralaidos ryšio. Šviesolaidis leidžia užtikrinti ne tik greitį, bet ir nenutrūkstamą veiklą, kuri šiandienos verslui tampa kritiškai svarbi.

Ypač tai aktualu stambiajai pramonei, energetikos, gynybos ar gyvybės mokslų sektoriams, kur ryšio sutrikimai nėra vien techninis nepatogumas – tai tiesioginė finansinė ir operacinė rizika. Todėl šviesolaidinis ryšys išlieka patikimiausiu pasirinkimu verslams, kuriems svarbus stabilumas ir maža delsa.

Tvarus ekonomikos augimas neįmanomas be regionų, ir tai aiškiai matyti ryšio infrastruktūros žemėlapyje. Šviesolaidžio poreikis sparčiai auga ne tik didmiesčių verslo centruose, bet ir atokiose vietovėse, kur vystomi saulės parkai, vėjo jėgainių masyvai ar naujos pramoninės zonos.

Jei 2025 m. TUI statistika signalizavo didesnį užsienio investuotojų atsargumą, nuosekli ir tikslinga infrastruktūros plėtra rodo optimistinį vaizdą šalies viduje. Lietuvos verslas išlieka stabilus ir orientuotas į aukštą pridėtinę vertę, o gebėjimas lanksčiai ir tiksliai pritaikyti ryšio infrastruktūrą prie realių verslo poreikių stiprina šalies konkurencingumą ilgalaikėje perspektyvoje.

Nors šviesolaidinis internetas Lietuvoje skaičiuoja jau trečią dešimtmetį, o komercinis 5G įjungtas tik pernai, tačiau naujos kartos mobilusis ryšys techninėmis savybėmis meta iššūkį stiklo skaiduloms. Europos šviesolaidžio asociacija „FTTH Council Europe“ teigia, kad 5G ir šviesolaidinis internetas negali būti laikomos konkuruojančiomis paslaugomis, nes vienas kitam yra būtini. Iš jų simbiozės didžiausią naudą gaus vartotojai – nuo mažiau iškasinėtų šaligatvių iki didžiausios spartos.

„Kasmetinis Europos FTTH tarybos renginys šiemet organizuojamas Ispanijoje – šalyje, kuriai pavyko įvykdyti vieną sėkmingiausių šviesolaidžio plėtros operacijų Europoje. Taip tarsi simboliškai norima brėžti menamą brūkšnį prie plėtros klausimų ir padiskutuoti apie tai, kas šviesolaidžio laukia ateityje, kai jo tinklas bus galutinai išvystytas. Tarp karščiausių šių metų temų yra šviesolaidinio interneto bei jo paslaugų įsisavinimo didinimas, varinių kabelių infrastruktūros išjungimas bei 5G ir šviesolaidinio interneto infrastruktūrų sinergija“, – kitą mėnesį vykstančios konferencijos programą anonsuoja „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Jis primena, kad Lietuva pagal FTTH matuojamą šviesolaidžio plėtrą bent šešis metus pirmavo Europoje ir iki šiol išlieka daugiausiai šviesolaidinę prieigos turinčių šalių dešimtuke.   

Atsisveikinimas su variu

Nepaisant to, kad kartu su aktualiais klausimais FTTH turėtų pateikti ir naujausią 2022 m. Europos šviesolaidinio interneto statistiką, jos tendencijas galima prognozuoti jau šiandien. Beveik nėra abejonių, jog šviesolaidžio tinklas, kaip ir paskutinius kelerius metus, visoje Europoje pamažu plėtėsi bei sėkmingai didino atotrūkį nuo 2021 m. pasiektos 50 proc. ribos – šiandien jau daugiau, negu vienas iš dviejų, Europos namų ūkių turi prieigą prie šviesolaidinio interneto.

„Deja, kertinis žodis šiame sakinyje yra „prieiga“, sufleruojanti, kad toli gražu ne visi vartotojai linkę naudotis jiems prieinamomis šviesolaidinio interneto paslaugomis. Skaičiuojama, jog mūsų žemyne realiai šviesolaidžiu besinaudojančių namų ūkių yra tik maždaug pusė iš tų 50 proc., kas FTTH tarybą paskatino šį didelį atotrūkį tarp egzistuojančių techninių galimybių ir realių naudojimo apimčių paskelbti nauju rinkos iššūkiu. Žinoma, plėtros klausimai iš dienotvarkės taip pat galutinai nedingo, nes šviesolaidis kaimo vietovėse vis dar yra retas svečias, tačiau šiuo atveju daug vilties teikia alternatyvūs operatoriai tame pamatę naują verslo nišą“, – atskleidžia pašnekovas.

Pasak A. Strolios, šviesolaidinio interneto paslaugų įsisavinimo reitinge Lietuva gali pasigirti net 85 proc. siekiančiu rodikliu, kuris nusileidžia tik Islandijai ir Suomijai bei keliais kartais lenkia tokias senąsias Europos ekonomikas, kaip Vokietija, Italija ir Graikija.

Ekspertas svarsto, jog tarp priežasčių, kodėl šių šalių gyventojai nesinaudoja jiems prieinamu spartesniu internetu, yra reikšmingas kainų skirtumas tarp jo ir senesnės kartos plačiajuosčio interneto paslaugų.

Būtent todėl FTTH prognozuoja, kad šviesolaidinio interneto paslaugų plėtra išaugs tada, kai Europos valstybėse prasidės varines telefono linijas naudojančio plačiajuosčio interneto išjungimas. Estija ir Švedija šiuos procesus pradėjo dar praėjusiame dešimtmetyje, šiemet prie jų turėtų prisijungti Prancūzija ir Nyderlandai, o paskui šias šalis neišvengiamai paseks ir visos kitos. Atsisakyti senstančios interneto infrastruktūros skatina kasmet augančios jos išlaikymo sąnaudos, o ypač dėl pabrangusios elektros. Tuo metu šviesolaidis tituluojamas energetiškai efektyviausia interneto technologija.

Tačiau konkrečiai Lietuvoje „Telia“ yra neseniai atlikusi dideles investicijas į vario technologijos atnaujinimą ir skirtingai nuo kitų grupės šalių, šios infrastruktūros artimiausiu metu nežada atsisakyti. Dar 2018 metais „Telia“ pirmoji Baltijos ir Šiaurės šalyse pristatė „Super VDSL“ technologiją, kuri varinėmis linijomis suteikia iki 250 Mb/s spartos internetą. Visgi „Telia“ tinklo vadovas pripažįsta, kad nors varinis internetas gali dažnai viršyti 5G technines galimybes, tačiau interneto ateitis vis tiek priklauso šviesolaidžiui.

5G ir šviesolaidinį internetą siūloma vystyti kartu

„Telia“ atstovas A. Strolia pastebi, jog nepaisant to, kad 5G bazinės stotys naudoja tuos pačius šviesolaidžio kabelius, kaip ir šviesolaidinis internetas, abi šios paslaugos net ir daugelio tų pačių operatorių asortimente tarsi konkuruoja tarpusavyje ir yra plėtojamos atskirai viena nuo kitos. Įtardama, kad ši praktika yra ydinga bei neracionali, FTTH taryba prieš maždaug ketverius metus nusprendė šią hipotezę patvirtinti tyrimais, kurių atnaujinti rezultatai turėtų būti pristatyti šiųmetės konferencijos metu.

„Pagrindinė organizacijos mintis – tiesiant šviesolaidinio interneto trasą iš karto numatyti galimybes ją panaudoti ir tą vietovę dengsiančioms 5G antenoms. Taip vienu šūviu nušaunama visa eilė zuikių. Visų pirma, infrastruktūrą padaryti bendra operatoriui kainuoja vos kelis papildomus procentus, bet atneša nuo 65 iki net 96 proc. sumažėjusias išlaidas tinklo plėtrai. Taip pat viena trasa vietoje dviejų reiškia dvigubai mažiau užtvertų gatvių, šaligatvių ir kitų eilinių žmonių įprasto gyvenimo sutrukdymų, neišvengiamai kylančių tiesiant dar vieną naują ar renovuojant seną tinklą“, – privalumus vardina ekspertas.

Be to, tokia moderni tinklo vystymo strategija turėtų teigiamai atsiliepti ir interneto kokybei. 5G pritaikyti šviesolaidžio tinklai pasižymi didesniu pralaidumu, mažesne delsa ir geresniu ryšio patikimumu, kas itin aktualu tokiems daiktų interneto įrenginiams, kaip prie 5G prijungtiems išmaniesiems šviesoforams ar ateityje neišvengiamai išpopuliarėsiantiems savavaldžiams automobiliams.

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ baigė testuoti šviesolaidinio interneto paslaugą ir pradeda jos komercinį etapą viename Vilniaus rajonų. Ši paslauga Žirmūnuose pradės veikti gegužės pradžioje, tačiau gyventojai jau dabar turi galimybę atlikti išankstinius šviesolaidinio interneto paslaugos užsakymus.

„Bandomasis šviesolaidinio interneto projektas padėjo geriau įsigilinti į šios paslaugos vartotojų poreikius. Po pusmečio trukusio pasiruošimo galime klientams pasiūlyti kokybišką šviesolaidinį internetą už patrauklią kainą“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

Planuojama, kad paslauga apims iki 7 tūkst. namų ūkių. Žirmūnų rajonas pasirinktas dėl pilotiniam projektui itin tinkamos infrastruktūros.

Žirmūnų gyventojai, kurie nori pirmieji užsisakyti šviesolaidinio interneto paslaugą, kviečiami nurodyti savo kontaktus „Tele2“ internetiniame puslapyje. Operatoriaus darbuotojams patikrinus technines galimybes, užsisakiusiems bus pateiktas pasiūlymas.

Šviesolaidinis internetas yra laikoma viena greičiausių interneto technologijų – optiniu kabeliu galima pasiekti iki 1 Gbps greitį. 2021 m. rugsėjį operatorius pranešė, kad žengia į šviesolaidžio interneto rinką, matydamas, kad joje trūksta konkurencijos, kuri užtikrintų didesnę naudą vartotojams. Praėjusiais metais mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ į ryšio kokybės gerinimą investavo 17,2 mln. eurų.