Labai tikėtina, kad per pastarąją savaitę perskaitėte tekstą, kurį parašė dirbtinis intelektas (DI), ir apie tai net nesusimąstėte. 2022-ųjų pabaigoje pasirodęs „ChatGPT“ inicijavo tikrą rašytinio turinio kūrimo revoliuciją, kuri skatina permąstyti iki šiol egzistavusį santykį su skaitomais tekstais. Laikais, kai DI algoritmas gali sukurti argumentuotą ir įtikinamą straipsnį, el. laišką ar skelbimą iškyla svarbi problema: kaip atskirti, ar tekstą parašė žmogus, ar mašina? Su šiuo iššūkiu tvarkomasi skirtingais būdais, o vienas iš patikimiausių – DI kurto teksto atpažinimo sistemos, pateikiančios procentiškai išreikštą tikimybę, jog tekstas buvo sukurtas ne žmogaus. Nors anglų kalba tokių įrankiu apstu – ką tik pasirodęs sprendimas lietuvių kalba yra pirmas toks šalyje.

Išbandyti „Oxsico AI“ teksto atpažinimo sistemą lietuvių kalba galima – čia. 

„Dirbtinio intelekto perversmo laikais suprasti skaitomo teksto kilmę yra būtina. Tai daugiau nei kritinio mąstymo pratimas – DI priemonės dažnai mini melagingą ar klaidinančią informaciją, kurią būtina iš anksto identifikuoti, siekiant išvengti tolimesnės jos sklaidos. Todėl atpažinti algoritmo kurtą tekstą yra vis svarbesnis įgūdis visiems siekiantiems tapti informuotais turinio vartotojais. Be to, tai itin aktualus iššūkis švietimo įstaigose, kai vis daugiau mokinių ir studentų renkasi nesąžiningą DI įrankių pagalbą, kuriant rašto darbus. Tad džiaugiamės galėdami pasiūlyti savąjį problemos sprendimą nuo šiol nemokamai prieinamą ir lietuvių kalba“, – teigia startuolio „Oxsico“ vadovė Kotryna Tomkevičiūtė.

Naudojimasis „Oxsico AI“ teksto atpažinimo sistema lietuvių kalba yra paprastas ir intuityvus, o rezultatas aiškus. Įvedus norimą patikrinti tekstą ar jo ištrauką, produktas spalviškai pažymi galimai dirbtinio intelekto sukurtą tekstą. Kuo spalva ryškesnė, tuo didesnė tikimybė, kad sakinys yra sugeneruotas DI. Ir atvirkščiai, mažėjant spalvos intensyvumui, traukiasi tikimybė, kad tekstas buvo parašytas algoritmo.

Vertinant gautus rezultatus, svarbu atminti paprastą taisyklę. Jeigu modelis nurodo didesnę nei 50 proc. tikimybę, jog tekstas buvo sukurtas DI – galime manyti, kad tekstą parašė DI. Ir priešingai, jei pateikiama tikimybė siekia mažiau nei 49 proc., rekomenduotina tokį turinį vertinti kaip sukurtą žmogaus. 

Svarbių problemų sprendimas

Kaip priduria „Oxsico“ vadovė, plagijavimo, neteisingo citavimo, o šiandien ir DI kuriamų darbų iššūkiai aukštosiose mokyklose –  ne tik edukacinės, bet ir esminės visuomenės problemos. 

„Praėjęs pavasaris patvirtino išankstinius lūkesčius – studentai ir mokiniai sunkiai atsispiria pagundai palengvinti savo gyvenimą rašant atsiskaitomuosius darbus. Į pagalbą DI algoritmai pasitelkiami skirtingu laipsniu: galvojant rašto darbo temą, ieškant reikiamos literatūros, formuojant argumentus, o aplaidžiausi  renkasi apskritai nerašyti, šį darbą patikint dirbtiniam intelektui. Mažesnės studentų pastangos lems ne tik prastesnį kompetencijų bagažą, bet ir menkesnes karjeros perspektyvas.

Todėl akivaizdu, jog valstybės, kurios išmoks tinkamai panaudoti dirbtinį intelektą, nesumažinant, o padidinant savo gyventojų įgūdžius – pirmaus užtikrinant bendrą visuomenės gerovę“, – mintimis dalijasi Kotryna Tomkevičiūtė.

Įrankio tikslumui užtikrinti – net keli inovatyvūs sprendimai

„Oxsico AI“ nuo rinkoje egzistuojančių DI teksto atpažinimo sistemų skiriasi ne tik dėl lietuvių kalbos palaikymo. Startuolio kuriamo modelio apmokymui yra naudojama morfologinė informacija, kuri ženkliai padidina sprendimo efektyvumą.

Įrankio taiklumui matuoti yra naudojami keli skirtingi rodikliai, įvertinantys teksto kilmės prognozavimo tikslumą. Modelio tikslumas (angl. „precision“) parodo, kiek elementų buvo tiksliai atpažinti iš visų atpažintų elementų. Šiuo metu šis rodiklis siekia net 99,8 proc. – tai reiškia, kad jei sakinys yra pažymėtas kaip sukurtas DI, egzistuoja 99,8 proc. tikimybė, kad modelis pataikė. Tuo tarpu išsamumo (angl. „recall“) rodiklis parodo kiek elementų buvo atpažinti iš visų tų, kuriuos algoritmas turėjo įvertinti. Šiuo metu šio rodiklio reikšmė siekia 93,4 proc. – tad 6,6 proc. atvejų vis dar lieka neidentifikuoti. 

„Galvojant apie DI kurto teksto atpažinimo sistemas, svarbu pažymėti ir galimus tokių sprendimų ribotumus. Reikia turėti omenyje, jog galime kliautis tik tikimybiniu įvertinimu, kuris ne visada atitinka realybę. Todėl modelio veikimą reikėtų vertinti visumoje, atsiribojant nuo epizodinių netikslumų. B

e to, svarbu iš anksto aiškiai apsibrėžti, kas yra traktuojama kaip DI kurtas turinys. Pavyzdžiui, tekstinis turinys gali būti unikalus ir sukurtas žmogaus, tačiau vartotojui pasinaudojus DI pagalba, tvarkant stiliaus klaidas, gramatiką, skyrybą toks tekstas gali būti prilygintas DI kuriamam turiniui. Todėl siekiant išvengti nesusipratimų, būtina nusistatyti aiškias DI naudojimo gaires“, – pastebi Kotryna Tomkevičiūtė. 

Ateityje – dar ambicingesni tikslai

Inovatyvų įrankį sukūrusios bendrovės atstovė teigia, jog teksto atpažinimo sistema lietuvių kalba yra tik pirmasis iš plėtros etapų. 

„Pirmieji mūsų sprendimo naudotojai Lietuvoje yra esami klientai: universitetai, mokyklos, kolegijos. Nuo rugsėjo mėnesio ši priemonė bus prieinama mūsų teksto sutapčių  patikros sistemoje. Tačiau artimiausioje ateityje planuojame šią priemonę pristatyti ir kitomis kalbomis – iki spalio planuojame turėti DI atpažinimą bent 20 kalbų. Nors „Oxsico AI“ bus ir toliau nemokamai prieinamas visiems, tačiau ateityje turėtų pasirodyti „Premium“ versija, kurioje papildomos funkcijos bus prieinamos tik paslaugos prenumeratoriams. Todėl reikia akcentuoti, kad šiandien prieinamas įrankis išlieka beta versija, kurią nuosekliai tobulinsime“, – apibendrina Kotryna Tomkevičiūtė. 

Užsukę į parduotuves ir išsirinkę reikiamas prekes šiandien daugelis pirkėjų nedvejodami patraukia prie savitarnos kasų. Atsiskaityti jose paprastai yra greičiau ir patogiau. Anksčiau nemenka inovacija atrodžiusios savitarnos kasos tapo kasdienybe, tačiau tuo prekybos vietų transformacija ir automatizacija nesibaigia. Išbandomi ir diegiami vis nauji išmanieji mažmeninės prekybos sprendimai, o sklandžius parduotuvių procesus užtikrinti padedantis dirbtinis intelektas ir robotai jau nebėra tik futuristų ir fantastinių filmų scenaristų fantazijos vaisius. Tad kaip parduotuvės atrodys netolimoje ateityje?

Savitarnos kasa – mobiliajame telefone

Mažmeninės prekybos sprendimų bendrovės „StrongPoint“ vadovas Rimantas Mažulis sako, kad prekybininkai aktyviai domisi sprendimais, kurie padidintų parduotuvių veiklos efektyvumą ir padėtų užtikrinti gerą apsipirkimo patirtį pirkėjams. Dėl to paprastomis savitarnos kasomis, kurias šiandien jau turi daugelis Lietuvos parduotuvių, neapsiribojama.

„Vis daugiau parduotuvių įsidiegia savarankiško prekių skenavimo sprendimus – specialaus prietaiso pagalba pirkėjai vaikščiodami prekybos salėje iš karto nusiskenuoja į pirkinių krepšelį dedamas prekes. Išeinant iš parduotuvės belieka už jas atsiskaityti. Kitose parduotuvėse pirkėjai tą patį gali daryti paprasčiausiai savo telefonu, turinčiu lojalumo programėlę“, – sako R. Mažulis.

Naują savitarnos raidos etapą atvers išmanieji vežimėliai

Anot R. Mažulio, ateityje parduotuvėse išvysime ir moderniomis technologijomis aprūpintus išmaniuosius vežimėlius. Jų paskirtis – taip pat paspartinti apsipirkimo procesą ir sumažinti kasininkų darbo krūvį.

„Jau egzistuoja įvairūs išmaniųjų prekių vežimėlių variantai. Juose įmontuota įranga – išmaniosios svarstyklės, vaizdo kameros, jutikliai – leidžia fiksuoti į vežimėlį dedamas prekes ir iš karto formuoti prekių krepšelį, už kurį atsiskaitoma išeinant iš parduotuvės. Tai tarsi savitarnos kasos ant ratų, kuriose prekių skenuoti nereikia nei kasininkui, nei pirkėjui. Tokiame vežimėlyje įmontuotame ekranėlyje pirkėjai galėtų matyti ne tik pirkinių sąrašą, bet ir prekybos salės ir atskirų skyrių planą, specialius pasiūlymus bei kitą aktualią informaciją“, – sako R. Mažulis.

Prireikus, pirkėjų amžių patvirtins dirbtinis intelektas

Vienas iš sprendimų, kuris jau sėkmingai naudojamas Skandinavijos šalyse, taip pat Estijoje, ir kuris jau greitai gali atsirasti mūsų šalies parduotuvėse, yra pagal amžių ribojamų prekių pardavimo savitarnos sprendimai. Dabar pirkėjui norint savitarnos kasose įsigyti prekių su amžiaus ribojimu, jo amžių turi patvirtinti parduotuvės darbuotojas.

„Dirbtiniu intelektu grįsti amžiaus nustatymo sprendimai sumažina poreikį savitarnos kasose nuolat budėti darbuotojui. Šiandien žmogaus amžių tokios sistemos gali nustatyti išties tiksliai, tačiau apsidraudžiant nuo klaidų paprastai nustatoma kiek aukštesnė, nei pagal įstatymą reikalaujama, amžiaus kartelė. Jei, dirbtinio intelekto vertinimu, pirkėjo amžius šios ribos nesiekia ar tai nustatyti yra sudėtinga, tokiu atveju įsitraukia parduotuvės darbuotojas“, – pasakoja R. Mažulis.

Negana to, pasak technologijų eksperto, Lietuvos prekybininkams tampa aktualūs ir automatizuoti tabako gaminių pardavimo sprendimai, nes nuo 2025 m. šalyje įsigalioja draudimas prekybos vietose tokius gaminius eksponuoti. Automatizuotus sprendimus jau testuoja didieji prekybos tinklai Lietuvoje.

Populiarės autonominės parduotuvės

Artimiausiu metu, anot technologijų eksperto, galima tikėtis Lietuvoje pirmuosius žingsnius žengiančių autonominių parduotuvių plėtros. Tokiose parduotuvėse apsieinama be kasininkų, o pirkėjai už prekes atsiskaito savitarnos kasose arba reikiama suma automatiškai nuskaitoma nuo jų sąskaitos.

„Lietuvoje jau veikia kelios autonominės parduotuvės. Jose savarankiškam apsipirkimui užtikrinti naudojamos pažangios technologijos bei dirbtinis intelektas. Pasaulyje su įvairiomis autonominių parduotuvių koncepcijomis eksperimentuojama vis daugiau ir tik laiko klausimas, kuomet parduotuvės be kasininkų taps kasdienybe“, – sako R. Mažulis.

Daugės maistomatų

Dar viena mažmeninės prekybos inovacijų kryptis, anot R. Mažulio, yra maistomatų tinklo plėtra. Prekybininkai Lietuvoje jau taip pat diegia pirmuosius prekių atsiėmimo terminalus, kuriuose galima patogiai ir pirkėjui tinkamiausiu metu atsiimti internetu užsakytus prekes.

„Gyventojai jau įprato naudotis paštomatais, kurie yra tapę kasdienybe ir yra plačiai prieinami. Panašiu principu yra paremti ir maistomatai – tik išskirtinumas žemos temperatūros palaikymas, kas leidžia tokiu būdu atsiimti šviežius maisto produktus, šaldytą produkciją ir pan. O jo naujesnė modifikacija – mobilūs maistomatai gali būti įrengiami tose vietose, kur poreikis apsipirkti išauga tik tam tikru sezonu – pavyzdžiui, pajūrio kurortuose ar tam tikrose žmonių koncentracijos vietose. Keli maistomatai jau veikia ir mūsų pajūrio miestuose. Toks sprendimas suteikia lankstumo tiek prekybininkams, tiek pirkėjams. Be to, naudoti maistomatus yra tvariau nei užsakytus maisto produktus pristatyti kiekvienam pirkėjui atskirai. Dėl to maistomatai yra ypač populiarūs Skandinavijoje“, – sako R. Mažulis.

Parduotuvėse dirbs vis daugiau robotų

Mažulio teigimu, pasaulyje sparčiais žingsniais judama link mažmeninės prekybos robotizacijos. Ateityje robotai ne tik palaikys parduotuvių švarą, bet ir pasirūpins, kad lentynose netrūktų reikiamų prekių.

„Rutininėms užduotims atlikti parduotuvėse vis didesne apimti bus pasitelkiami robotai. Tai leis užtikrinti efektyvesnę parduotuvių veiklą, išvengti žmogiškų klaidų. Proveržis šioje srityje gali įvykti jau greitu metu, nes techniniu požiūriu robotizacijos sprendimai jau yra prieinami, prekybininkams tereikia į juos investuoti. Kai tai padarys didieji mažmeninės prekybos lyderiai, paskui juos paseks ir visa rinka“, – mano R. Mažulis.

®. Mažulio teigimu, mažmeninės prekybos sektorius toliau evoliucionuos ir sieks išnaudoti pažangių technologijų suteikiamas galimybes. Tai leis parduotuvėms veikti efektyviau, o pirkėjams apsipirkti patogiau. Laikas parodys, kurie sprendimai prigis Lietuvos rinkoje.

Startuolių kasdienybėje netrūksta iššūkių – konkurencingoje aplinkoje jie privalo būti novatoriški, greiti, kūrybingi. Visgi, populiarėjant dirbtiniam intelektui (DI), daugelis startuolių (ir ne tik) jau įtraukia DI įrankius į savo kasdienes užduotis.

Šiame straipsnyje apžvelgsime DI sprendimus, ateitį ir įrankius, kurie gali padėti startuoliams skaitmeninės rinkodaros srityje: analizuoti klientų duomenis, numatyti ateities tendencijas, automatizuoti procesus, kurti suasmenintą klientų patirtį.

„Šiuo metu DI sprendimų galima surasti jau nebe dešimtimis, o šimtais. Ir kiekvienas iš sprendimų gali ypatingai pagreitinti startuolio kasdienybę. Su šiais įrankiais galima lengvai susikurti logotipą, stiliaus knygą, turinį interneto svetainei ar socialiniams tinklams ir t. t. Kol šių įrankių nebuvo, prireikdavo tiek techninių, technologinių ir kūrybinių žinių, kurios startuojant yra imlios laikui išmokti ir pritaikyti versle“, – sako Gražvydas Kaminskas, „TechHub“ pre-akceleratoriaus startuolių mentorius, „NFQ Technologies“ rinkodaros vadovas.

Ekspertas pastebi, jog vis daugiau ankstyvosios stadijos startuolių aktyviai į savo veiklą įtraukia dirbtinio intelekto sprendimus. „Nereikia samdyti daugiau žmonių ar giliai išmanyti tam tikrą sritį, jog būtų galima čia ir dabar ištestuoti DI sprendimus ir įvertinti, ar jie yra naudingi. Tiesiog reikia gerai išmanyti užklausos formavimą, kad gautumėte pageidaujamą rezultatą“, – priduria G. Kaminskas.

DI ateitis: kol kas galima prognozuoti tik trumpalaikį laikotarpį

Gražvydas Kaminskas mano, kad DI sprendimai dar nepasiekė savo piko. „Artimiausiu metu rinkoje matysime įvairiausių sprendimų augimą, investuotojai šia industrija atrodo labai susidomėję. Tradiciniai verslai iki galo nesuprasdami, kaip sprendimais naudotis, bet patirdami spaudimą adaptuotis, privalės išbandyti DI įrankius ir eksperimentuoti“, – pastebi ekspertas.

Visgi, populiarumas priklauso nuo praktinių įrankių galimybių. Pavyzdžiui, rinkodaros srities darbuotojai jau pamatė DI naudą turinio kūrimo, analizės, edukacijos, skaitmeninės rinkodaros sritims. Pardavimų sektoriaus darbuotojai taip pat labai aktyviai pradeda išnaudoti dirbtinio intelekto sprendimus, tiek optimizuojant savo veiklos resursus, tiek ruošiant pasiūlymus, turinį ir t. t. „Pamažu galime įvertinti skaičiais, kiek laiko užtrunkame su tokiomis užduotimis, kurioms atlikti naudojame DI sprendimus. Taip pat galime palyginti, kiek greičiau pavyksta atlikti tam tikras užduotis“, – priduria G. Kaminskas.

G. Kaminskas prognozuoja, kad esant technologinei recesijai, startuoliams susiduriant su iššūkiais pritraukiant kapitalo verslo plėtrai, korporacijoms mąstant, kaip galima mažinti arba optimizuoti pasikartojančias operacijas, vis dažniau matysime produktų, turinčių DI integraciją, poreikį. „Dirbtinis intelektas pasitarnaus mažinant veiklos kaštus, ieškant naujų būtų eiti į rinką, pritraukti naujus klientus, susikurti naujus pardavimo kanalus“, – teigia ekspertas.

Plati DI įrankių pasiūla – išsigelbėjimas startuoliams

1. Pokalbių robotai – pagalba greitam klientų aptarnavimui

Pokalbių robotai – tai dirbtinio intelekto įrankiai, leidžiantys įmonėms automatizuoti klientų aptarnavimo procesus. Juos integruodami į savo svetainę ar pranešimų platformas, startuoliai gali visą parą atsakyti į savo klientų užklausas realiuoju laiku.

Pokalbių robotai taip pat geba rinkti klientų duomenis ir teikti suasmenintas rekomendacijas pagal ankstesnę kliento veiklą svetainėje. Pavyzdžiui, e-parduotuvėje veikiantis pokalbių robotas gali pasiūlyti produktus pagal kliento naršymo ir pirkimo istoriją.

Galite išbandyti šiuos DI pokalbių robotus: „Intercom“, „Drift“.

2. Nuspėjamoji analizė – ateities tendencijoms

Nuspėjamoji analizė naudoja mašininio mokymosi algoritmus istoriniams duomenims analizuoti ir ateities tendencijoms prognozuoti. Analizuodami klientų elgesį ir pirkimo modelius, startuoliai gali naudoti nuspėjamąją analizę, kad atrastų potencialius klientus, numatytų jų poreikius ir suasmenintų rinkodaros pranešimus.

Pavyzdžiui, startuolis iš sporto sektoriaus gali naudoti nuspėjamąją analizę, kad atrastų klientus, kurie potencialiai gali atšaukti treniruočių prenumeratą. Atradus tokius klientus, kuriamos tikslinės rinkodaros kampanijos, kad jie būtų išlaikyti.

Nuspėjamosios analizės įrankiai: „Google Analytics“, „Segment“, „Mixpanel“.

3. Personalizavimas – geriausiai klientų patirčiai

Dirbtinį intelektą galima sėkmingai išnaudoti norint sukurti personalizuotą patirtį kiekvienam klientui. Tokie DI įrankiai, analizuodami klientų duomenis, pvz., naršymo, pirkimo istorijas ir veiklą socialiniuose tinkluose, kiekvienam gali pateikti patrauklų turinį ir produktų rekomendacijas.

Pavyzdžiui, mados pramonės startuolis gali naudoti personalizavimo įrankius, kad rekomenduotų aprangos derinius pagal ankstesnius kliento pirkinius ir stilių.

Personalizavo įrankiai: „RichRelevance“, „Monetate“.

4. Vaizdo atpažinimas – tendencijų stebėjimui

Vaizdo atpažinimo įrankiai naudoja dirbtinio intelekto algoritmus vaizdiniam turiniui analizuoti bei gauti reikalingus duomenis. Startuoliai gali naudoti vaizdo atpažinimo įrankius, kad galėtų stebėti, ar (ir kaip dažnai) soc. tinkluose paminimas jų prekių ženklas, stebėti savo rinkodaros kampanijų sėkmę ir nustatyti populiariausias savo sektoriaus tendencijas.

Pavyzdžiui, maisto pramonės startuolis gali naudoti vaizdo atpažinimo įrankius, kad nustatytų populiariausią su maistu susijusį turinį socialiniuose tinkluose ir nenukryptų nuo rinkos tendencijų.

Vaizdo atpažinimo įrankiai: „Google Cloud Vision“, „Amazon Rekognition“, „Clarifai“.

Apibendrinant galima teigti, kad dirbtinis intelektas taps neatsiejamas nuo skaitmeninės rinkodaros. Startuoliai, kurie jau dabar išbando šiuos įrankius, yra žingsniu priekyje, nes šioms technologijoms tobulėjant, DI įrankiai taps dar pažangesni ir labiau prieinami, bus lengviau kurti suasmenintą patirtį savo klientams nuolat besikeičiančiame skaitmeninės rinkodaros pasaulyje.

„Visgi, svarbu nepamiršti, kad DI nėra stebuklingas sprendimas, galintis išspręsti visus startuolių iššūkius“, – priduria G. Kaminskas. Tam, kad dirbtinio intelekto įrankiai būtų veiksmingi, reikia tinkamo planavimo, strategijos ir jos vykdymo. Startuoliai turi atidžiai išanalizuoti savo verslo poreikius ir tikslus, kad nustatytų, kokie DI įrankiai yra tinkamiausi jų rinkodaros kampanijoms.

„TechHub“ startuolių pre-akceleravimo programą įgyvendina Inovacijų agentūra, projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Inovacijų agentūra įkurta agentūros „Versli Lietuva“ ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) pagrindu bei konsoliduojant Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vykdytas inovacinės veiklos funkcijas.

Projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Veiksmų programos priemonės numeris ir pavadinimas: 01.2.1-LVPA-V-842 „Inogeb LT“.   

Trys Lietuvą valdę karaliai ir Žemaitijos sostine tapę Mažeikiai – tai tik keletas „ChatGPT“ melagysčių. Pasaulį sužavėjęs dirbtinio intelekto (DI) robotas vis dažniau pagaunamas meluojant, o jį profesionaliai naudojančios bendrovės buvo priverstos atsitraukti ir jo priežiūrą patikėti žmonėms. Vis dėlto ekspertai teigia, kad dėl to kalti per aukšti lūkesčiai – su „ChatGPT“ reikia bendrauti kiek kitaip, nei su žmogumi, o jo pateikiamą informaciją būtina akylai tikrinti.

Pasaulį užvaldžiusios mašinos ir jų pavergti žmonės – tokį pesimistinį scenarijų piešė kritikai, stebėdami šiuo metu žaibiškai tobulėjantį dirbtinį intelektą (DI). Tačiau Europos Parlamentas (EP) praėjusią savaitę žengė svarbų žingsnį ir pateikė savo pasiūlymus dėl DI reguliavimo akto. Dabar prasideda derybos su Europos Sąjungos (ES) šalimis narėmis dėl galutinio reglamento turinio. Tačiau Europa aiškiai rodo: jokio žmonių „rūšiavimo“, veidų ar nuotaikų atpažinimo, sako „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro ekspertas teisės profesorius Paulius Pakutinskas.

ES apie DI etiką ir reguliavimą pradėjo galvoti beveik prieš dešimtmetį, tačiau dalis visuomenės į tai rimtai pažiūrėjo tik dabar, kai pastebėjo, kad „ChatGPT“ ir kiti populiarėjantys pokalbių robotai gali būti panaudoti kuriant dezinformaciją, netinkami panaudojant asmens duomenis, pažeidžiant vaikų teises ar sekant žmones.

„Išreikšta EP pozicija yra rimtas žingsnis DI reguliavimo kelyje, tačiau iki galutinio reglamento priėmimo dar laukia ilgas kelias. Priimta parlamento pozicija toliau bus derinama triloguose tarp EP, Europos Komisijos bei Europos Tarybos ir su visomis ES šalimis narėmis. Siekiama, kad bendras sutarimas būtų pasiektas iki šių metų pabaigos, tačiau, net priėmus aktą, realų jo poveikį pajustume tik po kelerių metų“, – naujojo reguliavimo esmę aiškina „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro dirbtinio intelekto ekspertas profesorius Paulius Pakutinskas.

Jis pabrėžia, kad šis DI reguliavimas yra ES skaitmeninės strategijos dalis ir yra reikalingas, kad būtų išsklaidytos tam tikros žmonių baimės, susijusios su DI panaudojimu. Taip siekiama surasti balansą tarp skaidraus mūsų kasdienybę transformuojančių inovacijų naudojimo ir pačių pavojingiausių rizikų užkardymo, įskaitant neteisėtą duomenų rinkimą, diskriminaciją, poveikį žmogaus pasąmonei, manipuliavimą pažeidžiamomis asmenų grupėmis.

Rizika paremtas modelis

Profesorius P. Pakutinskas pastebi, kad balsavimas dėl derybinės EP pozicijos toli gražu nebuvo vienbalsiai aiškus formalumas – jo patvirtinimui prireikė net 43 techninių ir 12 politinių susitikimų. Prie šio klausimo sudėtingumo prisidėjo ir politinis susiskaldymas – vieni politikai buvo linkę DI laikyti didžiule grėsme individui ir visuomenei, o kiti – šioje technologijoje pirmiausia įžvelgia galimybes ir baiminasi, kad pernelyg griežtai reglamentuodama DI plėtrą technologijų arenoje Europa gali atsilikti nuo kitų žemynų.

„Nenuostabu, jog norėdama rasti abiem šioms stovykloms tinkantį kompromisą, teisės aktus inicijuojanti Europos Komisija (EK) pasirinko rizika grįstą reguliavimo modelį, o EP šį dokumentą papildomai keitė, pridedant papildomų saugiklių.  Paprasčiau kalbant, tai reiškia, kad DI naudojantis jūsų robotas dulkių siurblys arba žoliapjovė priskiriami minimalios rizikos kategorijai ir nebus stipriai reguliuojami, o DI produktams, naudojamiems jautriose srityse, tokiose kaip švietimas, kritinė infrastruktūra ar teisėsauga, reikės atitikti kur kas griežtesnius reikalavimus. Jie apima rizikos vertinimą, aukštą duomenų kokybę, rezultatų atsekamumą, žmogišką priežiūrą ir didelį saugumo bei tikslumo lygį“, – detalizuoja pašnekovas.

Ekspertas nurodo, kad kalbant apie DI, jo panaudojimo rizikas, reikia neužmiršti, kad DI nėra blogis, kurį reikia naikinti ar drausti. Pasak jo, tinkamas DI naudojimas jau duoda ir duos dar daugiau naudos ateityje, pavyzdžiui, užtikrinant geresnę sveikatos priežiūrą, saugesnį transportą, gamtos apsaugą, efektyvesnę gamybą, įdomesnį laisvalaikį, pigesnę ir tvaresnę energiją. O keliamos rizikos taip pat yra labai nevienodos, todėl ir ES pasirinko kelią indentifikuoti ir klasifikuoti DI keliamų rizikų lygį ir taikyti skirtingus rizikos reikalavimus, nuo minimalių iki visiško uždraudimo.

Nuo šio akto nepasislėptų ir populiarieji ne ES sukurti „generatyvinio DI“ atstovai – „ChatGPT“, „Google Bard“ ir kiti. Naujasis DI aktas įpareigotų atskleisti, kad turinys buvo sukurtas DI, jo naudotus informacijos šaltinius, sukurti apsauginius mechanizmus, neleidžiančius DI kurti nelegalaus turinio bei teikti ataskaitas apie autorių teisėmis saugomo turinio naudojimą.

Saugos ir nuo neteisėtų pareigūnų veiksmų

„Telia“ Skaitmeninės pažangos centro ekspertas pastebi, jog EP nariai daug dėmesio skyrė tam, kad DI potencialas nebūtų išnaudojamas ne tik įvairių sukčių, bet ir valstybės institucijų savivalei. Geras to pavyzdys – noras uždrausti naudoti „realaus laiko“ nuotolinio biometrinio identifikavimo sistemas viešai prieinamose erdvėse. Tai yra stebėjimo sistemos, kurios atpažįsta potencialius pažeidėjus minioje. Taip pat siekiama drausti nuotolinio biometrinio atpažinimo sistemas, išskyrus atvejus, kai teisėsaugos institucijos persekioja asmenis už sunkius nusikaltimus ir tik gavus teismo leidimą.

„Politikų ir visuomenės baimes, jog DI galimybės gali būti panaudotos neteisėtam žmonių sekimui, pakurstė įrodymai apie jau egzistuojančius tam skirtus įrankius ir galimai pavojingą jų panaudojimą. „Amnesty International“ nustatė, kad Nyderlandų įmonė „TKH Security“ Artimuosiuose Rytuose okupuotų teritorijų stebėjimui pardavė žmones pagal veidus atpažinti galinčias kameras, o mažiausiai keletas Prancūzijos ir Švedijos bendrovių panašias technologijas už piniginį atlygį suteikė ir Kinijoje masinį piliečių sekimą vykdančioms institucijoms“, – draudimų motyvus atskleidžia P. Pakutinskas.

Naujosios DI panaudojimo taisyklės uždraustų dirbtinio intelekto algoritmams diskriminuoti asmenis dėl žmogaus lyties, amžiaus, rasės, tautybės, religijos ar politinės orientacijos, ką ne visada sugebame pasiekti tarp žmonių ir be DI įsikišimo. EP nariai teisinį stabdį siekia paspausti ir emocijų atpažinimo sistemoms – jų negalėtų naudoti nei darbdaviai, nei švietimo įstaigos, nei teisėsaugos institucijos.

„Šiuo metu DI produktai yra lyg pirmieji kažkada į gatves išvažiavę automobiliai – jų galimybių iki galo nežino nei jų kūrėjai, nei naudotojai, o įvertinus, kad DI gali pats mokytis ir priimti tam tikrus savarankiškus sprendimus, nuspėti ar visada DI bus panaudotas tinkamai tampa dar sudėtingiau. Todėl tam, kad nebūtume „šių automobilių nutrenkti“, reikia įvesti tam tikras taisykles. DI aktu siekiama užtikrinti į žmogų orientuotą ir etišką DI plėtrą Europoje, įgyvendinti naujas DI sistemų skaidrumo ir rizikos valdymo taisykles, kurios kiekvienam iš mūsų duotų tam tikras saugumo garantijas, pavyzdžiui, leistų mums žinoti kada bendraujame su žmogumi, o kada su „robotu“. Aktas draustų nuspėjančias policines sistemas, kurios grupuotų žmones pagal išvaizdą, elgseną ar kitus, tik DI žinomus požymius. Taip nebūtumėme priskiriami prie potencialių nusikaltėlių ir galėtume būti ramūs, jog atėję į darbo pokalbį neišgirsime neigiamo atsakymo tik dėl to, jog tądien dirbtiniam intelektui pasirodysime pavargę ar nusiminę“, – praktiškais pavyzdžiais naujojo DI akto prasmę reziumuoja „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro dirbtinio intelekto specialistas.

Būsimas DI aktas turės derėti su daugybę kitų ruošiamų ir jau patvirtintų ES teisės aktų, reguliuojančių skaitmeninę erdvę. Jis numatys ne tik labai svarbias taisykles, kaip elgtis arba nesielgti, bet ir milžiniškas baudas, siekiančias dešimtis milijonų eurų.