Neseniai Marko Zuckerbergo valdoma „Meta“ paskelbė apie kelis atnaujinimus, susijusius su dirbtinio intelekto (DI) technologijomis. Vienas jų – galimybė realiuoju laiku susirašinėti su tokiomis įžymybėmis, kaip Paris Hilton ar Kendal Jenner. Tiesa, siūloma pasikalbėti ne su tikromis žvaigždėmis, bet jų DI kopijomis, kurioms perteiktos šioms garsioms asmenybėms būdingos bendravimo savybės. Anot ekspertės, DI vis dažniau kopijuoja žinomas žvaigždes – ne tik jų asmenybes, bet ir išvaizdą ar net dainavimo stilių, tačiau tai patinka ne visiems.

Kviečia pasikalbėti su žvaigždėmis

„Dirbtinis intelektas bendrai keičia kasdienį mūsų technologijų naudojimą, o dabar įtraukia ir vis daugiau pramogų bei įžymybių į šią sritį. Atsiradus „TikTok“ ir vystantis vadinamajam metaverslui, dirbtinis intelektas ėmė imituoti realias įžymybes“, – sako Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė.

Naujausias toks pavyzdys – „Meta“ pristatyti atnaujinimai. Nuo šiol „Facebook“ ir „Instagram“ vartotojai gali realiuoju laiku susirašinėti su 14 naujų pokalbių robotų, kurie imituoja tokias žinomas asmenybes, kaip Kendal Jenner, Paris Hilton, Snoop Dog, Tom Brady, Charli D’Amelio, Dwyane Wade ir kiti, o sąrašas dar gali plėstis.

Visi pokalbių robotai turi jiems priskirtą temą, pavyzdžiui, P. Hilton personažas Amber dalinsis patarimais, kaip išpainioti detektyvinę mįslę, T. Brady personažas Bru atsakys į su fiziniu aktyvumu susijusius klausimus, o K. Jenner imituojantis robotas Billie sieks tapti itin atvira ir artima drauge. Kiekvienam personažui sukurtos ir specialios „Facebook“ bei „Instagram“ paskyros.

„Šis naujas žingsnis priartins žmonės prie mylimų įžymybių, nes jos ir pačios yra įsitraukusios į juos atkartojančių DI robotų vystymą. Žinoma, užtruks šiek tiek laiko, kol pokalbių robotai išmoks duoti autentiškus atsakymus, tad kol kas ši funkcija prieinama tik JAV gyventojams, o vėliau, tikėtina, pasirodys ir kitose rinkose“, – teigia J. Antropik.

Apsimeta tikrais atlikėjais

Kol „Meta“ iš savo impersonuojamų įžymybių gavo sutikimą ir net dirba kartu kuriant pokalbių robotų personažus, kitas žvaigždes DI klonavo be jų sutikimo. Tokie atvejai itin paplito „TikTok“ platformoje – čia buvo galima išvysti, kaip nuo realių atlikėjų beveik neatskiriamos DI sugeneruotos žvaigždės atlieka vieni kitų dainas. Pavyzdžiui, Drake atlieka dainininkės Colbie Caillat dainą, o Michael Jackson perdainuoja The Weeknd kūrinį. Tačiau iš tiesų atlikėjai šių dainų neatlieka – visos jos sugeneruotos naudojant dirbtinio intelekto priemones. Sukurti vaizdo įrašai sulaukė dešimčių milijonų peržiūrų.

Atlikėjo Drake gerbėjai platformoje galėjo išvysti ir kitą trumpą vaizdo įrašą su daina, kurią atlieka, atrodytų, pats reperis. Įraše Drake vaikšto, atlieka įvairius judesius – niekuo nesiskiria nuo tikrosios asmenybės. Tačiau iš tiesų visas šis turinys yra sugeneruotas dirbtinio intelekto – pats Drake nei rašė ir įdainavo kūrinį, nei filmavosi jo vaizdo klipe. 

„Tai, kad kai kurie tokių DI kūrinių kūrėjai galėjo pasipelnyti klonuodami garsenybes, papiktino didžiąsias muzikos įrašų kompanijas. Jos siekė pašalinti tokį turinį iš „TikTok“, „Spotify“ ir kitų populiarių platformų, kaltindamos autorių teisių pažeidimais, bet nieko nepešė. Nustatyta, kad originalios dainos, sukurtos naudojant DI balso klonavimo technologiją, nepažeidžia autorių teisių“, – sako J. Antropik.

Kitiems interneto naudotojams ši tendencija ėmė kelti etinių klausimų – vieni svarstė, ar dirbtinio intelekto klonuojamos garsios asmenybės neklaidina jų gerbėjų, kiti diskutavo apie tai, kokią žalą tokie neatsakingi kūriniai gali padaryti įžymybių reputacijai.

Neseniai socialiniuose tinkluose plito nuotrauka, kurioje parduotuvių iškabų apšviestu naktiniu miestu žingsniuoja ilgais juodais paltais ir suknelėmis pasidabinusios damos bei jas lydintis džentelmenas. Atrodytų – graži scena iš filmo ar kadrai su į prabangų renginį besirenkančiais svečiais. Tačiau iš tiesų ši nuotrauka neegzistuoja, o joje užšifruota dirbtinio intelekto (DI) sukurta žinutė „obey“ (liet. „paklusk“). Tokios paslėptos žinutės DI sukurtuose paveikslėliuose vertinamos dvejopai – ir kaip galimybė kūrybiškoms reklamoms, ir kaip priemonė apgauti.

„Dirbtinio intelekto generuojamų vaizdų kokybė jau kurį laiką yra stulbinanti, bet dabar iš naujo stebina DI gebėjimas kurti iliuzinius vaizdus. Internetas linksminasi – juk iki šiol nupiešti iliuziją buvo daug kūrybiškumo ir darbo reikalaujanti užduotis. Dabar galime tai sukurti per pusę minutės“, – sako Lukas Keraitis, „Tele2“ Inovacijų ekspertas ir dalijasi savo sugeneruotais DI kadrais su paslėptomis žinutėmis.

Galimybę suteikė DI įrankiai

Pasak eksperto, šiandien daugelis interneto vartotojų turi paprastą prieigą prie generatyviojo – kurti gebančio – dirbtinio intelekto įrankių. Garsusis „ChatGPT“ jau prigijo kaip pagalbinė priemonė darbui ar mokslams, o tokie įrankiai, kaip „Dalle-2“ leidžia sukurti realistiškus paveiksliukus pagal bet kokią naudotojo užklausą.

Išpopuliarėjus DI paveikslėlių kūrimo platformoms, jos išnaudojamos vis kūrybiškiau. Pavyzdžiui, neseniai interneto naudotojai sugalvojo dirbtiniu intelektu pagyvinti įprastus „QR“ kodus juos apipiešiant įvairiais animaciniais personažais ar gamtos vaizdais. Tam buvo naudojamas vaizdų generavimo įrankis „Stable Diffusion“ bei metodas, vadinamas „ControlNet“. Idėją pasiskolino ir verslas – viena turizmo įmonė savo reklamoje kvietė skenuoti tokį patobulintą kodą ir sužinoti apie kelionę į Santorini salą.

Dabar socialiniuose tinkluose ėmė plisti DI sukurti paveikslėliai, kuriuose užšifruotos paslėptos žinutės, primenančios optinę apgaulę. Įprastai tokiuose paveikslėliuose bandoma paslėpti vieną ar kelis žodžius, kurie iš pirmo žvilgsnio akiai nepastebimi. Tačiau pažiūrėjus į nuotrauką iš toliau ar prisimerkus, žodžiai išryškėja.

„ControlNet“ vadinama technika leidžia generuoti vaizdą, bet tuo pačiu pateikti ir savo paveikslėlį, į kurį DI turi atsižvelgti. Panašų paveikslėlį sukurti gali kiekvienas, tiesa, nemokamai tai daryti leidžiančios programos dažnai būna perkrautos, tad norintiems išbandyti gali reikėti kantrybės“, – pastebi L. Keraitis.

Paslėptos žinutės naudotos ir anksčiau

Nuotraukose ar vaizdo įrašuose užšifruotos žinutės nėra naujiena – su jomis buvo galima susidurti ir anksčiau. Pirmą kartą į šią sąvoką dar penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje dėmesį atkreipė tyrėjas Jamesas Vicary.

Jis atliko eksperimentą, kurio metu kino teatruose žiūrovams parodydavo trumpas žinutes su paskatinimu valgyti spragėsius ir gerti „Coca-Cola“. Pats J. Vicary tvirtino, kad jo poelgis paskatino šių užkandžių pardavimus. Tiesa, vėliau jo teiginiai buvo paneigti, tačiau sukėlė didelį susidomėjimą paslėptomis žinutėmis reklamos srityje – ši priemonė imta naudoti kaip vadinamosios partizaninės rinkodaros dalis.

Dabar apie užšifruotas žinutes vėl kalbama būtent dėl dirbtinio intelekto, nes jis gali būti masiškai naudojamas kuriant žinutes, pritaikytas konkrečiam asmeniui ar žmonių grupei.

Kelia abejonių

Vis dėlto, daliai interneto naudotojų ši nauja tendencija kelia nerimą. Kol vieniems paslėptos žinutės DI sukurtuose paveikslėliuose atrodo kaip smagus žaidimas, kiti įžvelgia ir neigiamų aspektų – baiminamasi, kad tokias žinutes galima pasitelkti ir žmonių manipuliacijai siekiant parduoti nereikalingas prekes ar paskatinti neigiamą elgesį.

„Kiekviena panaši technologija iškelia diskusijas. Visgi, reklamoje ir kitose nustebinti besistengiančiose srityse tokias iliuzijas tikrai išvysime. Galbūt ir socialinių tinklų programėlių kūrėjai nuspręs integruoti tokias funkcijas į nuotraukų dalinimąsi. Tuomet tai taptų taip populiaru kaip nuotraukų filtrai ar lipdukai“, – sako L. Keraitis.

Praėjusieji metai nustebino pirmaisiais lengvai prieinamais dirbtinio intelekto įrankiais. Su „Dalle-2“ ar „Stabble Diffusion“ galiu sukurti paveiksliuką, su „Riffusion“ – melodiją, o visą dainą su „Suno AI“. Atsirado net video kuriančios programos, kurių tereikia paprašyti – ir gausi. Ką jau kalbėti apie „ChatGPT“, kuris išgelbėjo ne vieną studentą, paskutinę minutę rašiusį tą nelemtą esė. 

Tarsi internetui iki šiol būtų trūkę tekstų, paveikslėlių ar kitokio turinio – skęstam jame ir be dirbtinio intelekto. Prieš keliolika metų interneto augliu tapo SEO (angl. „search engine optimisation“) tekstai, skirti į savo pusę palenkti algoritmus, tačiau itin įkyrūs nuolatiniu raktažodžių kartojimu. Dirbtinis intelektas; algoritmai; technologijos; „ChatGPT“. Štai ir aš „optimizavau“ visų jūsų dėmesio kaina.

Su dirbtinio intelekto įrankiais nutiko tai, kas ir turėjo nutikti. Visų mūsų laimei ir nelaimei, jie aktyviai naudojami. 

Metų pradžioje vienam mokslinės fantastikos žurnalui teko stabdyti rašytojų paraiškas pateikti savo kūrinius, kadangi redakciją užplūdo dirbtiniu intelektu sukurtos istorijos. Kaip pastebi redaktorius – intriguojančiai blogos. „Amazon“ vasarą pranešė savo knygų platformoje ribojanti vieno autoriaus per dieną galimų publikuoti knygų skaičių iki trijų. Tiek knygų parašyti gebantys autoriai arba geria daug kavos, arba moka gerai promptinti (liet. pateikti tekstines užklausas tekstą rašančiam DI).

Su knygomis „Amazon“ turėjo ir kitų problemų. Pavyzdžiui, itin pagausėjo kelionių briošiūrų ir gidų. Kaip netikėta – gerokai pigesnių, nei jau įsitvirtinusių autorių. Vienas nusivylęs pirkėjas savo atsiliepime sako – nuvilia, atrodo, kad autorius tiesiog permetė akimis „Vikipediją” ir dar kelis straipsnius ir copy-paste sukalė visą knygą. Žavus naivumas.

Ironiška – tas pats „ChatGPT“ ne tik parašys paviršutinišką knygą, bet ir mielai atsakys į klausimą „kokioms platformoms ar leidiniams galiu parduoti dirbtiniu intelektu parašytas knygas?“.

Pralobti, pakenkti ar apgauti norintiems interneto naudotojams generatyvaus intelekto įrankiai yra tarsi raktai nuo buldozerio. Juos noriai ima prie kastuvo pripratusios rankos.

Prieš kelias savaites aktorius Tomas Hanksas, taip pat „YouTube“ įžymybė mr. Beast ir keli kiti žinomi žmonės dalinosi žiniomis, kad ne, ne jie internete reklamuoja dantų pastą ar maino du eurus į naujausią „iPhone“. Nors vaizdo įrašuose atrodo kalbantys į kamerą, jų lūpos juda, visa tai – DI apgaulės. Jau bent prieš penkerius metus buvo pranašauta, kad deepfake ( liet. giluminių klastočių) technologija įgalins sukčius naudotis įžymybių veidais. Suprantu tingius sukčiautojus – deepfake‘ų pats taip ir nesukūriau, tam reikia programavimo žinių. O suanimuoti portretą ir pakeisti kalbančiojo balsą su DI netruks dešimties minučių.

Ir iki šiol „YouTube“ kanale buvo gausu abejotino turinio vaizdo įrašų – iškeptų kaip galima greičiau ir apie tokią naujieną, kurios vaizdo įrašas pritrauktų daugiau dėmesio nei vien straipsnis. Bet atsidaręs tokį video gauni tik pavadinime jau matytą ir robotišku balsu įskaitytą antraštę... Prieš kelerius metus sukurti tokį vaizdo įrašą kelis centus užsidirbti norinčiam spammeriui (liet. brukalų platintojui) bent jau atėmė vieną ar dvi minutes gyvenimo. Dabar – kažin.

JAV Nacionalinė reklamuotojų asociacija ( angl. Association of National Advertisers) yra paskaičiavusi, kad 21 proc. internetinių reklamų parodymų keliauja į vadinamuosius „reklamai skirtus“ tinklalapius. JAV reklamuotojams tokia netikslinga reklama atsieina $13 milijardų dolerių per metus. Kur kas brangesnis į tokius puslapius užsukusių žmonių dėmesys ir laikas.

Autorių teisių pažeidimai, plagiavimas, apsunkęs kokybiško turinio radimas yra šio dirbtinio intelekto įrankių (šiaip jau įspūdingų ir lig valiai naudingų) neigiamos pasekmės. Neramina vadinamasis melagio dividendas – kai aplinkoje gausu netikrumo laimi tas, kuriam naudinga pati abejonė. 

Ir nors „TikTok“ jau skelbiasi žymintis DI sugeneruotą turinį, o Europos Sąjunga tikisi įpareigoti technologijų gigantus tai daryti priimdama Dirbtinio intelekto Aktą, progresas nestoja. Tad belaukiant stebuklingo vaisto nuo stebuklingų įrankių, belieka naudoti labai senamadišką metodą – stipriai primerktą žvilgsnį ir labai žmogišką, tiriantį, suglumusį „hmmm“. Pūkinę striukę dėvintis Popiežius mane jau apgavo. Bet paviršutiniško kelionių gido dar nenusipirkau. Lygiosios – kol kas.

Pasaulyje gerai žinomas kosmetikos prekių ženklas „Maybelline New York“ paskelbė apie bendradarbiavimo su technologijų kompanija „Microsoft“ sėkmę – platformoje „Microsoft Teams“ nuo šiol vaizdo skambučiams galima pasiruošti su virtualiu makiažu.

Nuo šiol „Maybelline“ grožio programa „Microsoft Teams“ vartotojams leidžia greitai ir lengvai pagal savo asmeninį stilių prisitaikyti vieną iš 12 makiažų.

„„Maybelline“ misija – kiekvienam suteikti pasitikėjimo savimi, kad žmogus galėtų išreikšti savo grožį. Ar dirbate bei bendraujate gyvai, ar virtualiai, gera savijauta gali padėti kuo geriau pasirodyti, – įsitikinusi Trisha Ayyagari, „Maybelline New York“ pasaulinio prekių ženklo prezidentė, – būtent todėl puoselėdami partnerystę su „Microsoft Teams“ drauge sukūrėme virtualų makiažą. Dabar net ir labai užimtą dieną galite pasidaryti makiažą vos vienu spustelėjimu. Tikimės, kad šiek tiek palengvinome žmonių gyvenimą.“

Inovacijos kūrėjai savo viziją vadina virtualiu makiažo krepšeliu, kurį sudaro visos būtinos skaitmeninės makiažo priemonės, padedančios sklandžiai įsilieti į vis labiau skaitmenizuotą pasaulį. Pasak kūrėjų, vartotojai ir vartotojos vienu spustelėjimu gali rinktis iš 12 makiažų, kad papildytų savo natūralią išvaizdą ir puikiai jaustųsi be didelių pastangų. 

„Maybelline New York“ yra šios „L'Oreal“ grupei skirtos inovacijos pradininkė. Technologijų sprendimą palaiko „Modiface AI“ dirbtiniu intelektu pagrįsta programa, kuri buvo sukurta bendradarbiaujant su Geenos Davis institutu, siekiant užtikrinti įvairovę ir atstovauti plačiai populiacijai.

Šiuo projektu „Maybelline“ siekia, kad vartotojai turėtų galimybę pasirinkti makiažą, kuris geriausiai atitinka jų virtualių susitikimų aplinką. Be to, jos ir jie gali pritaikyti sau įvairius makiažus, kurių kitu atveju galbūt neturėtų progos išbandyti.

Virtualūs makiažai visame pasaulyje dabar prieinami kaip „Teams“ vaizdo skambučių parinktis licencijuotiems „Teams“ vartotojams.