10 mlrd. dolerių ribą pernai peržengusi pasaulinė dirbtinio intelekto (DI) rinka per artimiausius penkerius metus, skirtingomis prognozėmis, išaugs iki 50 mlrd. ar net 170 mlrd. dolerių ir pasaulio ekonomikai sukurs trilijonais dolerių skaičiuojamą pridėtinę vertę. Tačiau šiandien DI sprendimus daugiausiai taiko technologijų kompanijos, o kitose srityse verslininkai į DI žiūri kur kas atsargiau.

Skaičiuojama, kad DI sistemos gali padidinti darbo efektyvumą iki 40 procentų. Verslui tai reiškia svarų konkurencinį pranašumą, todėl net 84 proc. verslų ateityje taikys DI savo veikloje, rodo atliktas „Statista“ tyrimas.

Didžiausias DI potencialas įžvelgiamas kelionių, prekybos, transporto ir logistikos, gamybos, aukštųjų technologijų ir energetikos rinkose. Ir nors dalis kompanijų savo veikloje jau taiko DI sistemas ir sprendimus, kartu įžvelgiamos ir įvairios su tuo susijusios rizikos.

„Pasaulyje dirbtinis intelektas pasitelkiamas vis naujose srityse ir vis sudėtingesnėms problemos spręsti. Todėl, natūralu, kad didėja ir rizikų, susijusių su tokių sprendimų diegimu, vertinimo poreikis“, – teigia Linas Dičpetris, profesinių paslaugų bendrovės „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.

Klausimai aktualūs ir Lietuvoje

Dičpetris paaiškina, kad dirbtinis neuroninis tinklas veikia kitaip negu tradicinė programinė įranga. Pavyzdžiui, apdorodama subjektyviai sukauptus duomenis DI sistema gali kurti subjektyvius ir net nepriimtinus rezultatus. Be to, opūs ir kur kas sudėtingesni yra dileminiai klausimai, tokie kaip DI taikymo etiniai, ekonominiai, socialinio poveikio, atskaitomybės ir saugumo ir daugelis kitų.

„EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovo teigimu, DI vertinimo klausimai aktualūs ir Lietuvoje. „Esame palanki ekosistema technologijų startuoliams, lietuvių kuriami dirbtinio intelekto sprendimai pritraukia vis daugiau investicijų ir jau yra eksportuojami į kitas rinkas. Be to, neseniai buvo parengta Nacionalinė dirbtinio intelekto strategija. Taigi mūsų verslas ir institucijos sprendžia tuos pačius svarbius su dirbtiniu intelektu ir jo galimybėmis susijusius klausimus, kaip ir visas pasaulis“, – sako L. Dičpetris. 

Sukūrė unikalų sprendimą

Anot pašnekovo, jau atėjo laikas, kai reikia ieškoti atsakymų į dileminius klausimus. Šia linkme dirba ir tarptautinė profesinių paslaugų bendrovė „EY“, kuri rinkai pasiūlė pirmąjį pasaulyje sprendimą, padedantį įvertinti dirbtinio intelekto rizikas ir galimybes. Naujoji platforma, pavadinta „EY Trusted AI“, modeliuodama ir analizuodama galimus dirbtinio intelekto taikymo scenarijus, padeda numatyti, apskaičiuoti ir valdyti tikėtinas rizikas.

„EY Trusted AI“ platforma dirbtinio intelekto įtaką gali įvertinti skirtingais aspektais ir įvairiose srityse – nuo švietimo ir sveikatos apsaugos iki valstybės saugumo ir gynybos. Ji pasitelkia pažangius analitikos modelius: akumuliuodama didelius kiekius duomenų ir dirbdama pagal specialų algoritmą ji gali tikslia skaitine išraiška pateikti dirbtinio intelekto sistemos sandaros vertinimą, išmatuoti galimus jos veiklos rizikos veiksnius, nustatyti susijusias šalis ir poveikį joms, įvertinti ekonominę naudą ir kitus parametrus.

Atliekant DI sprendimų vertinimus platforma padeda apibrėžti DI sprendimų objektyvumą (kūrėjų komandos, duomenų, DI mokymo metodų), pačios sistemos kibernetinį saugumą, DI mokymosi metodų ir sprendimų priėmimo kriterijų aiškumą/pagrįstumą, bendravimo su DI sistema skaidrumą bei galimybę valdyti bendravimo gylį, taip pat platforma nustato, kaip rezultatai atitinka tikslumo ir stabilumo lūkesčius. Vertinama sprendimo valdysena, etiškos sandaros principai ir standartai, etiško elgesio kodeksas, sistemos kūrimo rizikos ir kontrolių sistema, atitiktis teisės aktų reikalavimams (pvz. Bendrajam Duomenų Apsaugos Reglamentui), validuojami duomenų modeliai, panaudojami DI sprendimai duomenų kokybei patikrinti, atliekamos kitos procedūros.

Platformos sugeneruota informacija suteikia vertingų įžvalgų dirbtinio intelekto kūrėjams, programuotojams, projektų vadovams, investuotojams ir verslininkams, kurie finansuoja tokius projektus, bei padeda geriau suprasti vykdomų projektų potencialą, ekonominę naudą ir valdyti su tuo susijusias rizikas.

Naująja „EY Trusted AI“ platforma, kuri sukurta „Microsoft Azure“ debesų kompiuterijos sprendimų pagrindu, šiuo metu naudojasi jau dešimtys įmonių ir organizacijų.

Apie „EY“:

Profesinių paslaugų bendrovė „EY“– audito, mokesčių, apskaitos, teisinių, valdymo ir įmonių sandorių konsultacijų paslaugų lyderė Baltijos šalyse, vienijanti daugiau nei 600 joje dirbančių specialistų ir priklausanti pasauliniam „EY“ tinklui.

„EY“ yra „EY Global“ narė – viena iš pirmaujančių pasaulyje organizacijų, teikiančių audito, mokesčių, sandorių ir verslo konsultavimo paslaugas. Daugiau nei 270 000 mūsų specialistų visame pasaulyje vienija bendros vertybės ir tvirtas pasiryžimas siekti kokybės.

Birželį „LG Electronics“ (LG) į prekybą išleidžia savo 2019 metų aukščiausios klasės OLED W9, E9, C9 ir B9 serijų televizorius su dirbtiniu intelektu, kurie nustebins technikos gerbėjus neregėtos kokybės vaizdu ir garsu. Kino teatrui prilygstančius potyrius užtikrins „Dolby Vision™ HDR“ ir „Dolby Atmos®“ technologijos.

OLED televizoriai išsiskiria sodria juoda spalva ir puikiu kontrastu, nes jiems, kitaip nei standartiniams LCD ekranams, nereikia galinio pašvietimo. Kitas svarbus naujos kartos LG televizorių pranašumas yra tas, kad jie leidžia mėgautis puikia vaizdo kokybe iš platesnio žiūrėjimo kampo.

Antros kartos išmanusis procesorius „Gen 2 α9“, įdiegtas W9, E9 ir C9 serijų televizoriuose, pagerina vaizdo ir garso kokybę išnaudodamas dirbtinį intelektą ir giliojo mokymosi technologiją bei gausią duomenų bazę.

Procesorius atpažįsta šaltinio kokybę ir pritaiko geriausią įmanomą algoritmą, taip sukurdamas stebėtinai realų vaizdą. Jis taip pat analizuoja aplinkos sąlygas, todėl pasiekiamas optimalus ekrano ryškumas ir aiškus vaizdas. Erdvinio atpažinimo technologija prisitaiko prie namų aplinkos ir ją užpildo kokybišku „Dolby Atmos®“ garsu.

2019 m. OLED televizorių modeliai palaiko HDMI 2.1, todėl juose galima iš išorinių šaltinių rodyti 120 kadrų per sekundę turinį, taip pat žiūrėti didelio dažnio 4K raiškos vaizdus (4K HFR), naudoti automatinį mažos delsos režimą (ALLM), kintamą atnaujinimo dažnį (VRR) ir patobulintą garso grįžties kanalą (eARC). Naujausias funkcijas neabejotinai įvertins vaizdo žaidimų mėgėjai, nes jiems kadrų atnaujinimo dažnis ir vaizdo kokybė yra itin svarbi.

Be to, „LG WebOS Smart TV“ operacinė sistema kartu su „Magic Remote“ pulteliu pasirūpina patogiu ir intuityviu televizoriaus valdymu bei leidžia mėgautis internetinėmis video platformomis, prijungti telefoną prie televizoriaus ir atkurti 4K turinį iš įvairių šaltinių išlaikant aukščiausią kokybę.

LG OLED televizorius bus galima įsigyti Lietuvoje nuo birželio mėnesio.

Dirbtinis intelektas šiandien jau veikia ir lietuvių kalba. Jis gali būti pritaikomas ne tik sudėtingų techninių operacijų atlikimui, bet ir kasdienybėje. UAB „Tilde informacinės technologijos“ sukūrė programėlę, pasinaudojusi viešai prieinamais Vilniaus universiteto (VU) projekto „Lietuvių šneka valdomos paslaugos – LIEPA“ rezultatais – lietuvių natūralios šnekos garsynu ir teksto sintezatoriumi.

Kalba, kurios nėra technologijose, ateities neturi

Kaip teigia VU Filologijos fakulteto mokslininkas dr. Audrius Valotka, šnekos sintezavimo ir atpažinimo projektas buvo pasirinktas dėl kelių priežasčių. „Pirmiausia, tokį pasirinkimą lėmė moksliniai interesai, kurie sutapo su projekto finansavimo sfera. Ne mažiau svarbus ir tyrėjų požiūris į kalbos ateitį: jeigu lietuvių kalbos nebus skaitmeninėse technologijose, ji pasmerkta išnykti. Taip kažkada nutiko toms kalboms, kuriomis nebuvo pradėta spausdinti knygų – jos liko istorijos paraštėse“, – sako projekto vadovas. Nepakanka deklaruoti valstybinio lietuvių kalbos statuso, reikia ją „apgyvendinti“ mus supančiose skaitmeninėse technologijose.

Būtent tokias technologijas kuria įmonė UAB „Tilde informacinės technologijos“. Jos direktorė Renata Špukienė teigia, kad kalbinių technologijų vystymas yra įmonės strateginė kryptis nuo 2000 m. Prieš kelerius metus prasidėjus dirbtinio intelekto plėtros proveržiui, atsirado daugiau galimybių kurti kalbines technologijas, kurios iki tol buvo pernelyg sudėtingos, nes nebuvo pakankamai pajėgumų apdoroti didžiulius duomenų kiekius. Šios technologijos kuriamos naudojant dirbtinį intelektą bei pritaikant neuroninių tinklų ir giluminio mokymosi metodiką.

Kalbos technologijų kūrėjų ir vystytojų mūsų rinkoje yra labai nedaug, tad natūralu, kad mokslininkai bei verslininkai vieni kitus pažįsta ir domisi vieni kitų veikla, dalyvauja tose pačiose konferencijose, bendrauja ir ieško bendrų sąlyčio taškų. Taip ir UAB „Tilde informacinės technologijos“, kurdama naujas technologijas, domėjosi, kas Lietuvoje dirba šioje srityje, kas jau yra nuveikta, kokią ateitį ir visuomenės poreikius mato tos srities mokslininkai.

Bendravimas atveria kelius mokslo ir verslo vystymui

Įmonė „Tilde informacinės technologijos“ turi ilgametę bendradarbiavimo su mokslininkais patirtį ir yra vykdžiusi projektus su Vilniaus universitetu, Lietuvių kalbos ir Baltijos pažangiųjų technologijų institutais.

Įmonės direktorė R. Špukienės teigia, kad bendradarbiavimas su mokslininkais nėra paprastas. Mokslas paprastai atlieka fundamentinius mokslinius tyrimus, o verslas sutelkia dėmesį daugiau į eksperimentinę plėtrą ir vystymą, produktų ir paslaugų kūrimą. Todėl čia svarbų vaidmenį atlieka įvairios nacionalinių ir Europos Sąjungos fondų finansuojamos mokslo bei verslo bendradarbiavimo priemonės: HORIZON 2020, Eureka, Eurostars (MITA), programa Intelektas LT (LVPA).

„Nėra lengva suderinti mokslininkų ir verslo požiūrį į fundamentinius tyrimus, nes mokslininkai dažnai linkę tyrinėti tai, kas juos domina, tačiau tai nebūtinai tuo metu yra aktualu rinkai, ne visada iš to gali vystytis tolimesni projektai arba gimti paslaugos ir produktai. Vis dėlto, komunikuojant galima surasti bendrus požiūrio taškus“, – patirtimi dalijasi verslininkė.

Siekiama kuo geresnio rezultato su kuo mažesniais skaitmeniniais ištekliais

Dr. A. Valotka sako, kad šnekos sintezatorius jau dabar yra iš esmės gerai veikiantis produktas, kuriuo naudojasi Vilniaus savivaldybės, DELFI.lt, „Lietuvos žinių“ ir kitų portalų skaitytojai. Šiuo metu gerinama sintezatoriaus kokybė, plečiamas jo pritaikymas, derinami skaičių ir matavimų vienetų linksniai, vyksta perkėlimas į Android ir iOS aplinką. Be to, lietuviškas šnekos sintezatorius suteikia daug galimybių žmonėms su regos negalia.

„Stengiamės sukurti tokį produktą, kad su kuo mažesniais skaitmeniniais ištekliais (pvz., neprisijungus prie interneto) būtų pasiektas rezultatas. Tam naudojame didelį, 1000 valandų, labai kruopščiai anotuotą garsyną – duomenų bazę, kurioje tūkstančiai balsų įrašyti įvairiose aplinkose: triukšmingoje, ramioje, kalbant keliems žmonėms, radijo studijoje. Kita projekto dalis – šnekos atpažinimas. Vienas iš esminių projekto tikslų – valdyti balsu daiktus, kurie tuo metu nėra prisijungę prie interneto“, – apie projektą pasakoja A. Valotka.

Nauja technologija – ir kasdienis prietaisas, ir specialistų įrankis

A. Valotka pabrėžia, kad produktas yra skirtas įvairaus amžiaus grupėms be apribojimų. „Programos vartotojais gali būti tiek vyresnio amžiaus žmonės, kuriems nereikia skaityti naujienų, bet jas gali klausyti balsu, tiek ir neįgalieji, kurie balsu gali valdyti savo aplinką. Vis tik, mes labai norime, kad šnekos technologijomis naudotųsi ir kuo jaunesni vartotojai. Juk vaikystėje, paauglystėje labai lengva priprasti prie naujų technologijų, kurios vaikams yra visiškai natūrali aplinka. Pradėję naudotis lietuviškomis šnekos technologijomis dabar, jomis naudosis ir ateityje“, – mano mokslininkas.

R. Špukienė papildo, kad šnekos atpažinimo technologiją galima taikyti labai plačiai. Programėlė „Tildės balsas“ skirta paprastam vartotojui naudotis kasdieninėje veikloje – rašant trumpąsias žinutes, elektroninius laiškus, pastabas ar užrašus. Specialistams įmonė siūlo būtent jiems pritaikytus sprendimus, atitinkančius konkrečius poreikius: nuo filmų ar kitų vaizdo įrašų subtitravimo, teismo posėdžių stenografavimo iki ligoninėse apžiūrų metu daromų įrašų arba diagnozių aprašų įdiktavimo. Šiandien šnekos technologijas kasdien naudoja įmonė „Kantar TNS“, kuri užsiima žiniasklaidos stebėjimu. Ji yra viena iš pirmųjų įmonių Lietuvoje, kuri savo veikloje kliaujasi technologijomis, sukurtomis naudojant dirbtinį intelektą bei pritaikant giluminio mokymosi metodiką.

Lietuvių kalbos technologijų rezultatai prieinami visiems

Integruotų lietuvių kalbos ir raštijos išteklių, produktų ir paslaugų interneto svetainėje „Raštija“ galima rasti ir daugiau integruotos lietuvių kalbos bei raštijos išteklių – mokslinių projektų rezultatų, pavyzdžiui, anglų-lietuvių-anglų ir prancūzų-lietuvių-prancūzų kalbų porų mašininio vertimo programą. A. Valotka teigia, kad vertėjų naudojimąsi šia programa liudija užplūstantys laiškai, ypač tada, kai vykdomi serverio tvarkymo darbai.

Kitą tinklapyje pateiktą programų pluoštą: virtualiąją mokymosi aplinką „Claroline“, elektroninio portfelio rengyklę „Mahara“, buhalterinės apskaitos programą „TurboCash“, klientų ryšių valdymo programą „Vtiger“, lokalizavo prof. Valentinos Dagienės, gerai žinomos informatikos ir informacinio mąstymo konkurso „Bebras“ iniciatorės ir vadovės, vadovaujamos grupės. Greta minėtų programų – vertimo atminties žodynas ir keletas kompiuterijos terminų žodynų.

Visi integruotų lietuvių kalbos ir raštijos išteklių tinklalapyje pateikti Vilniaus universiteto mokslininkų sukurti produktai gali būti naudojami nemokamai. Be apribojimų jais galima  naudotis kuriant naujus, komercinius produktus.

Remiantis tyrimų kompanijos „Counterpoint“ duomenimis, jau 2020 m. 1 iš 3 rinkai pristatomų išmaniųjų telefonų galės pasigirti dirbtinio intelekto smegenimis, kurias valdys specialiai tam sukurtas lustas. Tuo metu bendrovės IDC baltojoje knygoje „Mobilusis dirbtinis intelektas ir protingų prietaisų ateitis“ rašoma, kad iki 2021-ųjų daugiau nei 60 proc. visų pasaulio gyventojų turės po išmanųjį telefoną, o asmeninių kompiuterių pardavimas ims dar labiau mažėti.

Šviesiai dirbtinio intelekto ir telefono, kaip kompiuterio, ateičiai pritaria ir telekomunikacijų ekspertas Liudvikas Andriulis.

Telefonai su dirbtiniu intelektu keičia kompiuterius

Anot „Huawei“ Baltijos šalių vartotojų verslo grupės vadovo Yanfei, tai, kad telefonai pagal pardavimą jau lenkia kompiuterius nei kiek nestebina, kadangi per pastarąjį dešimtmetį išmanieji telefonai išmoko atlikti visas funkcijas, kurias anksčiau atlikdavo atskiri įrenginiai, pavyzdžiui kompiuteriai ir kameros. Dabar naudojantis telefonais, galima dirbti su dokumentais, filmuoti ir fotografuoti. Taip pat telefonai geba apdoroti aukštos raiškos vaizdo įrašus, naudojantis išmaniaisiais, gali būti žaidžiami daug energijos sąnaudų reikalaujantys žaidimai.

„Integruotas atskiras dirbtinio intelekto lustas telefone reiškia, kad įrenginys geba gerokai sparčiau apdoroti duomenis ir tausoti energiją – kitaip tariant, užtikrinti gerokai ilgesnį baterijos gyvavimo laiką, atsižvelgiant į telefono naudotojo įpročius. Naudojantis dirbtiniu intelektu, jau dabar galima nufotografuoti konkretų produktą ir iš karto gauti informaciją apie tai, kur jį galima įsigyti geriausiomis kainomis. Nors kažkada tokios funkcijos atrodė kaip mokslinė fantastika, dabar nuolat besimokantis dirbtinis intelektas gali ir dar daugiau“, – pasakoja Yanfei.

Kad įrenginiai su dirbtiniu intelektu keičia pasaulį bei turi šviesią ateitį, neabejoja ir telekomunikacijų ekspertas Liudvikas Andriulis. Jis pripažįsta, kad sparčiai tobulėjančios technologijos prisidėjo prie radikalių jo gyvenimo pokyčių

„Technologijų progresas yra tai, ką stebiu ir seku labiausiai. Jis radikaliai pakeitė mano gyvenimą – gimęs Brežnevo laikais bute be telefono, šiandien leidžiu dirbtiniam intelektui, gyvenančiame mano nuotraukų kolekcijoje, rūšiuoti jas ir kurti filmukus“, – pasakoja L. Andriulis.

Jis priduria, kad telefonas jau dabar jam yra tiesiog kita kompiuterio forma.

„Telefoną naudoju visiškai taip pat, kaip nešiojama kompiuterį – ir elektroniniam paštui, ir vidinei komunikacijai per „Slack“, ir „Cisco Webex“ konferencijoms, ir dokumentams, ir kaip nešiojamą interneto prieigos stotelę, ir knygą, žurnalą, vaikų priežiūros priemonę“, – sako L. Andriulis.

Talkina ir neįgaliesiems

Mokydamasis iš naudotojo įpročių dirbtinis intelektas padeda ir fotografijos mėgėjams. Telefonas su dirbtiniu intelektu gali atpažinti kelis šimtus skirtingų objektų bei automatiškai parinkti optimalius nustatymus, kurie užtikrina profesionalią nuotraukų kokybę.

Tačiau vystoma dirbtinio intelekto technologija telefone jau signalizuoja apie galimybę žengti gerokai toliau. Specialiai „Huawei Mate 20 Pro“ telefonui pritaikyta programa „Facing Emotions“, naudodama įrenginio kamerą bei dirbtinį intelektą, atpažįsta pagrindines septynias žmogaus veide matomas emocijas ir paverčia jas unikaliais garsais, taip padėdama regos sutrikimų turintiems žmonėms bendrauti.

„Tai tik viena iš dirbtinio intelekto galimybių, parodančių, kad tokio tipo įrenginiai įgyja vis didesnį funkcionalumą bei gali būti pritaikomi įvairiausioms žmonių grupėms, pradedant fotografijos mėgėjais ir baigiant neįgaliaisiais. Neabejoju, kad ateityje tokių pritaikymo atvejų tik daugės bei dirbtiniu intelektu aprūpinti telefonai talkins sprendžiant įvairias problemas“, – kalba Yanfei.

Ateityje – į kūną integruoti įrenginiai?

Dirbtinis intelektas taip pat leidžia į žmonių gyvenimą įnešti naujovių, susijusių su duomenų apsauga. Nors pirštų atspaudų skaitytuvas galbūt neatrodo didelė naujiena, dirbtinio intelekto pagalba apsaugos funkcija gali būti dar efektyvesnė. Be to, naujos kartos telefonuose atsirado galimybė į duomenų apsaugą įtraukti kitus biometrinius duomenis, pavyzdžiui, žmogaus veidą.

„Pernai rinkoje pasirodę telefonai buvo pirmieji, turėję ekrane integruotą pirštų atspaudų skaitytuvą. Be to, siekiant didesnės apsaugos gamintojai pradėjo siūlyti daugiau įrenginių su 3D veido atpažinimo funkcija. Pastarasis sprendimas atpažįsta žmogaus veidą vos per 600 milisekundžių, o sistemos klaidos tikimybė tesiekia mažiau nei vieną iš milijono“, – kalba Yanfei.

Jis priduria, kad jau kalbama ir apie akių rainelės skenavimą, atpažinimą balsu ir panašius sprendimus, paremtus dirbtiniu intelektu, kurie užtikrins aukštesnio lygmens apsaugą.

Anot L. Andriulio, dabartinės dirbtinio intelekto galimybės – tai pirmi maži žingsniai į žmogaus buities palengvinimą, kurie jau atneša aiškiai matomų rezultatų.

„Dirbtinis intelektas bus kita didžioji pasaulio pažangos revoliucija. Ir kaip dažnai būna, mes net negalime įsivaizduoti, kaip ir kokiais būdais ji pakeis mūsų darbą ir gyvenimą. Manau, kad ateityje dirbsime daug mažiau, keliausime greičiau ir patogiau, žinosime daugiau ir klysime mažiau. Bus įdomu“, – svarsto L. Andriulis.

Kaip, anot L. Andriulio, turėtų atrodyti ateities išmanusis telefonas?

„Labiausiai norėčiau į kūną integruoto komunikacijos įrenginio, kurio nereikėtų nešiotis, kilnoti, krauti. Manau, kad ta kryptimi bus judama“, – prognozuoja jis.