„Tele2“ grupė pradėjo bendradarbiavimą su technologijų milžine „Amazon“. Operatorius klientų aptarnavimo srityje pritaikė pažangų JAV bendrovės technologinį sprendimą, kurį pirmiausiai išbando Švedijos rinkoje. Dirbtiniu intelektu (DI) paremtas įrankis generuos reikalingą informaciją ir padės klientų aptarnavimo specialistams greičiau rasti atsakymus į klientams kylančius klausimus.

„Girdime, ko nori mūsų klientai ir darome viską, kad jie būtų laimingi. Teikiame aukštos kokybės paslaugas už gerą kainą, ieškome naujų būdų, kaip ir toliau užtikrinti nepriekaištingą aptarnavimą. DI sprendimus jau išbandome ir Lietuvoje, o bendradarbiavimas su industrijos milžine duos dar daugiau naudingos patirties“, – sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

Naująjį klientų aptarnavimo įrankį naudos „Tele2“ klientų aptarnavimo specialistai, teikiantys konsultacijas dėl daiktų interneto („IoT“) paslaugų. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į plečiamą daiktų interneto paslaugų spektrą ir augantį aukštos kokybės klientų aptarnavimo poreikį.

Švedijos rinkoje išbandomas įrankis paremtas „Amazon Bedrock“ paslauga, naudojančia generatyvųjį (kurti gebantį) DI. Šis sprendimas naudoja DI kalbos modelius – specializuotus pokalbių robotus, apmokytus tiksliai atsakyti į su telekomunikacijų ir „IoT“ sritimi susijusius klausimus.

Naudodamiesi šiuo įrankiu, klientų aptarnavimo specialistai gaus apibendrintas įžvalgas su duomenimis apie daiktų interneto paslaugas. Taip bus sutrumpinamas laikas nuo užklausos iki atsakymo pateikimo, padidinamas klientų duomenų saugumas ir privatumas, užtikrinama geresnė klientų patirtis.

Jau išbandomas „Amazon Bedrock“ įrankis ateityje bus tobulinamas ir palaipsniui įvedamas kitose bendrovės rinkose.

„Tele2“ dirbtinį intelektą klientų aptarnavimui pasitelkė jau anksčiau – bendrovės klientus konsultuoja pokalbių robotai „Rūta“ ir „Pildyk Botas“, o bendrovės darbuotojus – žmogiškųjų išteklių „Happy Botas“. Kuriant naujus pažangius sprendimus ir tobulinant šiuos įrankius, užtikrinama inovatyviausia klientų aptarnavimo patirtis.

Jau metus diskutuojame apie dirbtinio intelekto (DI) įtaką Lietuvos švietimo sistemai. Nors dėmesio mokykloms skiriame daug, apie situaciją universitetuose ar kolegijose sužinoti sunkiau. Kaip teigia vieno didžiausio šalies universiteto ekspertai – nesąžiningo darbo problemą efektyviai sprendžia specializuoti DI įrankiai.

„Neturime baimintis ar iš anksto nusistatyti prieš DI grįstas technologijas. Tinkamai naudojamos jos sukuria pridėtinę vertę, atlaisvina žmogų nuo gana techninių darbų ir sudaro sąlygas produktyviau panaudoti savo laiką.

Studijų procesas ne išimtis. Žinoma, egzistuoja ir akivaizdžios rizikos plisti nesąžiningam elgesiui. Tad labai svarbu susitarti dėl teisingo naudojimo pozityviems tikslams. Dėl to stengiamės suderinti tikslų DI sugeneruoto teksto identifikavimo ir atitinkamo žymėjimo procesus, kurie padės išvengti galimų rizikų“, – teigia Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) prorektorė dr. Simona Pilkienė.

Kokį vaidmenį DI atlieka universitete?

Kaip pastebi dr. Simona Pilkienė, DI įrankiais sugeneruotas tekstas vis dažniau pradedamas naudoti studijų procese. 

Nesąžiningi studentai dirbtinį intelektą į pagalbą pasitelkia skirtingoms užduotims atlikti: galvojant rašto darbo temą, ieškant cituotinų šaltinių, formuojant argumentus, o kiti – ir parašyti visą rašto darbą. 

„Priešingai vyraujančiai nuomonei, DI baigiamųjų darbų rengimui dar nėra taip plačiai paplitęs. Studentai technologiją dažniau mėgina naudoti mažesnės apimties rašto darbuose. Būtina pastebėti, kad baigiamojo darbo rengimo procedūros nėra palankios dirbtiniam intelektui, nes metiniai projektai negimsta per naktį.

Tai ištęstinis ilgo laikotarpio darbas, susidedantis iš kelių dalių, kuriose studentas naudojo įgytas žinias, atlieka kokybinį ar kiekybinį tyrimą pagal aiškiai apibrėžtą metodologiją. Ir visuomet kartu su juo darbo rengime dalyvauja vadovas, kuris nuolat stebi savarankiško studento darbo procesą“, – sako VDU prorektorė.

Šie ir papildantys veiksniai išlieka neįkandamu riešutu šiandienėms teksto generavimo sistemoms.

Užtikrinti sąžiningumą padeda ir dirbtinis intelektas

Aukštosios mokyklos turi labai aiškias vertybines nuostatas akademiniam sąžiningumui palaikyti, todėl nuolat organizuojami įvairūs informaciniai renginiai bei akcijos studentams šviesti. Tačiau greta teisinių normų – naudojami ir pažangūs DI įrankiai.

„Universitetas vadovaujasi Europos komisijos patvirtintomis gairėmis, taip pat mūsų ilgamečio partnerio „Oxsico“ parengtomis rekomendacijomis ir įrankiais. Nuo šių mokslo metų pradžios naudojame specialių  įrankį, kuris skirtas būtent lietuvių kalbai. „Oxsico“ kuriamas teksto sutapties atpažinimo sprendimas leidžia atpažinti galimai su DI kurtą tekstą ir taip užkirsti kelią galimam nesąžiningam elgesiui“, – dalinasi VDU prorektorė.

Švietimo technologijų startuolio „Oxsico“ vadovė Kotryna Tomkevičiūtė pabrėžia, kad dirbtinio intelekto perversmo laikais suprasti skaitomo teksto kilmę yra būtina.

„Įvairūs DI įrankiai, įskaitant ir populiarųjį „ChatGPT“ leidžia daug lengviau sugeneruoti tekstą. Nors prieš metus galvojome, kad toks sugebėjimas prilygintinas burtams, jau suprantame: šiandien šių įrankių potencialas nėra toks beribis, kaip manėme iš pradžių. DI įrankiams trūksta priėjimo prie naujausios informacijos, mokslinių šaltinių ir gebėjimo dirbti prie išties sudėtingų problemų.

Be to, DI dažnai sugeneruoja klaidinančią informaciją, kuri gali suklaidinti ne tik teksto tikrintojus, bet ir patį autorių. Dėl to atpažinti algoritmo kurtą tekstą yra itin svarbus įgūdis visiems švietimo sektoriaus dalyviams“, – pastebi Kotryna Tomkevičiūtė. 

Turi keisti švietimo sistemos tikslą 

Žiūrėdami į šiandienę situaciją ir požiūrį į DI, matome du kontrastuojančius pasaulius. Švietime DI yra visiškas tabu, o net menkiausia jo pateisinimas sulaukia kritiškų žodžių. Tuo tarpu darbo rinkoje – situacija kardinaliai priešinga, nes ten iš darbuotojų reikalaujama bent minimalių DI įrankių naudojimosi žinių. Tai sukuria akivaizdžią problemą, kurios aktualumas ateities pasaulyje tik didės.

Todėl reikia ne mažinti DI naudojimą švietimo institucijose, bet integruoti jį taip, kad studentams nebūtų pagundų nesąžiningai pasilengvinti  sau darbą. 

„Reikėtų iš naujo įvertinti namų darbų ar atsiskaitomosios užduoties sąvokas. Sukčiavimas su dirbtinio intelekto įrankiais smarkiai plinta atliekant užduotis, kurios reikalauja tik faktinių žinių, monotoniško ar atsikartojančio darbo. Todėl uždaviniai reikalaujantys konkrečių atsakymų, datų ar apibrėžimų nėra efektyvus būdas tikrinti mokinių žinias, kadangi jų atsakymus nesunkiai galės pakeisti „ChatGPT“.

Tačiau jei vietoj klausimų „kas?“, „kur?“, „kada?“ su studentais diskutuosime ir prašysime realiu laiku pagrįsti savo nuomonę – DI įrankiai neturės šansų“, – įsitikinusi startuolio vadovė.

Kaip apibendrina Kotryna Tomkevičiūtė, studentams reikia siūlyti atlikti tokias užduotis, į kurias pokalbių robotai turi tik labai ribotus atsakymus arba juos pateikus būtų iš karto matoma tikroji jų kilmė. Švietimo sektoriui reikėtų susikoncentruoti į aukštesnių gebėjimų lavinimą. Pavyzdžiui, kritiniam informacijos vertinimui, gebėjimui diskutuoti, problemų sprendimui ar inovacijų kūrimui. 

Aukštosios mokyklos visada buvo žinių ir mokslo kalvės, tad natūralu, jog technologinis progresas ir atsirandantys nauji įrankiai kaip dirbtinis intelektas (DI) aukštųjų mokyklų bendruomenėse greitai randa savo vartotojus. Kaip su nauju iššūkiu tvarkosi Lietuvos kolegijos ir kokią DI ateitį mato studijų procese?

DI - galingas įrankis skatinantis progresą

Šiandien DI kelia tiek daug diskusijų kaip niekas kitas. Žmonės skirtosi į grupes – palaikančių naująją technologiją ar bijančių progreso ir nežinomybės, kurią ji atneš. Visgi, pasak Utenos kolegijos doc. dr. V. Bartkutės-Norkūnienės, nors ir labai galingas, visgi, tai kol kas yra tik įrankis.

„DI gali padidinti tam tikrų užduočių efektyvumą ir automatizavimą, bet negali pakeisti žmogaus įgūdžių. Skverbiantis DI, bendravimas, atsparumas, empatija, smalsumas, gebėjimas prisitaikyti, kūrybiškumas, kritinis mąstymas ir mokymasis visą gyvenimą yra minkštieji įgūdžiai, kurie tampa vertingesni nei bet kada anksčiau.

Visgi, norime to ar ne, DI jau lemia tai, kaip besimokantieji mokosi ir atlieka užduotis. DI iš tikrųjų gali būti priešas, kai piktnaudžiaujama sukčiavimo ir plagiato tikslais. Tačiau apgalvotai integruotas, jis gali būti vertingas įrankis ar vertinga technologija siekiant pedagoginių tikslų. Visiškas draudimas yra neįgyvendinamas ir neduos rezultatų, tai atstumtų technologijas išmanantį jaunimą“, - sako ji.

Doc. dr. V. Bartkutės-Norkūnienės teigimu, naivus DI naudojimas gali sumažinti žmogaus mokymąsi ir mąstymą. Besimokantieji dabar dažnai yra labiau išmanantys DI nei jų mokytojai.

„Būtina rasti sprendimus naudoti ar nenaudoti DI,  kuriant išmintingą politiką ir pedagoginius sprendimus, siekiant gauti DI naudą ir sumažinti jo riziką. Užuot kovoję su DI, turime išmokyti jaunimą naudoti jį kritiškai ir etiškai, pavyzdžiui,  DI gali būti leidžiamas naudoti kūrybiškumui didinti. Apgalvotai įgyvendintas DI gali padaryti mokymąsi labiau suasmenintą, efektyvesnį ir patrauklesnį, gali padėti „įkvėpti“ idėjų ir pateikti konstruktyvių atsiliepimų studentams. 

DI užuot išstūmęs žmones, mokytojus, tampa pagalbininku mokymosi procese. Lygiai taip pat labai svarbu vystyti besimokančiųjų etiką ir kritinį požiūrį į patį DI. Kadangi generatyvūs modeliai skverbiasi į visuomenę, studentams reikia žinoti apie visuomeninį poveikį, šališkumą ir algoritmų apribojimus”, - mano specialistė.

Kolegei pritaria ir Vilniaus kolegijos doc. dr. Joana Katina, kurios nuomone, dirbtinis intelektas nėra priešas, jeigu atsakingai juo naudojamasi. 

„Aukštojo mokslo įstaigoms jis naudingas, nes gali padėti automatizuoti rutininius procesus, padėti moksliniuose tyrimuose, tokiu būdu efektyvinant organizacijos veiklą. Dėstytojams gali padėti parengti metodinę medžiagą, paskaitų prezentacijas, o, pavyzdžiui, informatikos studentams gali padėti surasti klaidas programiniame kode, su jo pagalba galima rašyti įvairius rašto darbus (projektus, kursinius, baigiamuosius). Taip pat pati DI sritis yra dėstoma kaip atskiras studijų dalykas, todėl gali būti naudojamas tiriamiesiems darbams. 

Tačiau reikia atminti, kad DI nesiremia moksliniais šaltiniais, o rengiant įvairius rašto darbus reikia jais remtis. Taip pat reikia būti atidiems, negalima aklai kopijuoti teksto, nepatikrinant patiems DI pateiktų faktų, nes jis dažnai klysta. O ir tekstas, pavyzdžiui, pateiktas lietuvių kalba, dažnai būna nerišlus, todėl DI geriau naudoti tik kaip pagalbininką, užvedantį ant kelio“, - sako ji.

Padės studijuoti personalizuotai

DI pastaraisiais metais tapo itin populiariu, tačiau jo poveikis švietimui tik pradedamas suvokti. Sparčiai tobulėjant technologijoms, DI gali pakeisti mokymo ir mokymosi būdą. Pasak doc. dr. V. Bartkutės-Norkūnienės, DI ir švietimo sankirta atveria naujas asmeninio mokymosi, klasės valdymo ir specialiojo ugdymo galimybes. Vienas iš perspektyviausių DI pritaikymų švietime yra personalizuotas mokymasis.

„DI algoritmai gali analizuoti daugybę duomenų, tam kad nustatytų modelius ir pritaikytų mokomąją medžiagą, kad ji atitiktų unikalius studentų poreikius. DI taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį valdant auditoriją. Mokytojai dažnai daug laiko skiria administracinėms užduotims, tokioms kaip užduočių vertinimas, lankomumo stebėjimas ir elgesio klasėje valdymas. 

Naudojant dirbtinį intelektą šios užduotys gali būti automatizuotos, todėl mokytojai gali daugiau laiko skirti mokymui. DI gali pakeisti specialųjį ugdymą, teikiant asmeninę pagalbą studentams, turintiems įvairių mokymosi poreikių. Pavyzdžiui, studentams su negalia DI grįsti įrankiai gali pasiūlyti pagalbines priemones, kurios prisitaiko prie jų individualių poreikių“, - DI pritaikomumo galimybes vardina doc. dr. V. Bartkutė-Norkūnienė.

Kartu su progresu ateina ir iššūkiai. Vienas jų – plagijavimas ir sukčiavimas. Vilniaus kolegijos atstovės teigimu, reikia ne kovoti su DI, o gebėti prisitaikyti.

„Kova su DI yra bergždžia ir tam reikalui nėra jokių patikimų įrankių. Internete galima rasti nemažai taip vadinamų DI detektorių, kurie tikrina turinio autentiškumą. Tačiau lygiai taip pat galima rasti įrankių, kurie DI sugeneruotą turinį pakeis taip, kad niekas nepasakys, kad jis buvo sugeneruotas DI. Dirbtinis intelektas yra turtingas savo kaupiamais duomenimis, tačiau neturi proto ir kol egzistuos persvara tarp DI ir žmogaus, žmogus atras būdų kaip jį apeiti. Mokytojams ir dėstytojams siūlau susikoncentruoti ne į kovą su DI, o į tokį užduočių pateikimą, kurių DI negalėtų išspręsti, tuomet ir gaudyti sukčiavimo atvejų nereikėtų.

Džiugina ir tai, kad didesnioji dalis studentų supranta, kad baigę studijas norės eiti dirbti pagal savo specializaciją, o DI nepraeis darbo pokalbio, nepademonstruos studento įgūdžių ir nedirbs vietoj jo, todėl studentai ir suvokia, kad turi patys mokytis ir nepasikliauti vien DI“, - optimistiškai į ateitį žvelgia doc. dr. J. Katina.

Kokius specialistus pakeis DI?

Nors apie dirbtinį intelektą garsiai kalbėti pradėjome tik pastaraisiais metais, tačiau jį naudojame gana dažnai. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) direktoriaus pavaduotojos akademinei veiklai Rimos Mickienės teigimu, skaitmeninių duomenų yra visur, o jų kiekis kas dvejus metus padvigubėja.

„Jūrų transporto ir tarptautinės logistikos sektoriuje vyksta sparti skaitmeninė revoliucija, kurią sukėlė didžiųjų duomenų, blokų grandinių ir DI technologijos. Skaičuojama, kad globalioje laivybos rinkoje veikia daugiau nei 50 000 prekybinių laivų, gabenančių visų rūšių krovinius. Pasaulio laivynas yra registruotas daugiau nei 150 valstybių ir jame dirba daugiau nei milijonas beveik visų tautybių jūrininkų. DI ypač svarbus jūrų transportui, nes juo gabenama net 90 proc. tarptautinės prekybos apimties.

Skaitmeninės technologijos ir DI sudarė sąlygos plėtoti autonominių laivų ir skaitmeninių uostų terminalų segmentą. Autonominė laivyba yra viena iš ,,karščiausių" laivų statybos pramonės plėtros krypčių, sparčiai plėtojama Norvegijos, Suomijos ir JAV laivų statyklose. 

Tikimasi, kad autonominiais laivais bus itin dideli konteinervežiai, tanklaiviai ar kruiziniai laivai. Debesų technologijos jau veikia pasaulinės reikšmės išmaniuosiuose Antverpeno, Hamburgo, Singapūro ir kt. uostuose. Visiškai automatizuoti jūrų uosto konteinerių terminalai yra Roterdamo, Barselonos ir kituose uostuose“, - pasakoja R. Mickienė.

DI intelektas kuria ne tik naujus procesus ir standartus, bet ir specialybes. Utenos kolegijos atstovės teigimu, prognozuojama, kad ilgainiui turėtų atsirasti tokios profesijos kaip: DI auditorius, DI treneris, DI etikos ekspertai ir kt. 

Pastaraisiais metais dirbtinio intelekto (DI) pažanga sulaukė daug dėmesio, o ypač iš verslų, kurie seka, kokios inovacijos ar technologiniai sprendimai galėtų pagerinti jų veiklos procesus ir kokybę. Dėl pastarosios priežasties – kokybės gerinimo ir efektyvumo, DI yra pasitelkiamas ir automobilių rinkoje. Automobilių ekspertas išsamiau papasakojo, kaip ši technologija jau yra taikoma kasdienėje veikloje ir kaip galėtų būti naudojama ateityje. 

DI padeda kelti paslaugų kokybę

Šiandien svarbiausia klientų aptarnavimo srities aktualija yra DI. Tiesa, klientų aptarnavime ši technologija  naudojama jau ne vienerius metus. Todėl daugelį nebestebina, kad į jų klausimus atsakinėja ne žmogus, o pokalbių robotas (angl. chatbot). Šis ir panašūs sprendimai ženkliai palengvina klientų aptarnavimo specialistų darbo krūvį. 

Tačiau DI panaudojimo galimybių yra ir daugiau. Kadangi technologija yra pajėgi analizuoti įvairius informacinius išteklius bei pateikti išvadas, ji nesunkiai atrado vietą ir naudotų automobilių rinkoje. Pasak „Longo LT“ vadovo Pauliaus Valiukėno, jų įmonėje, siekiant užtikrinti dar geresnę klientų aptarnavimo patirtį, jau nuo praėjusių metų, DI yra integruotas patentuotoje CRM sistemoje.

„Klientų aptarnavimas yra labai svarbi darbo dalis parduodant automobilius, todėl būtina jam skirti ypatingą dėmesį. Pirmiausia užtikrinti, kad klientui būtų suteikta visa reikalinga informacija. Kadangi naudotas automobilis turi savo unikalią istoriją, svarbu su ja tinkamai supažindinti klientus ir atsakyti į visus jų rūpimus klausimus“, – sako P. Valiukėnas. 

Kai kur ši užduotis yra visiškai patikėta pokalbių robotams, tačiau, automobilių eksperto teigimu, jų veiklos modelyje DI atlieka kitą funkciją. 

„Mūsų tikslas, kad DI padėtų pakelti mūsų gyvų konsultacijų kokybę, todėl laikomės nuomonės, kad bent jau kol kas geriausiai patarti, pakonsultuoti gali darbuotojai, kurie turi sukaupę solidžią patirtį. Tačiau dirbtinis intelektas pasitarnauja tuo, kad anonimiškai padeda įvertinti pokalbių su klientais kokybę“, – kaip į kasdienę veiklą yra įtraukiamas DI pasakoja automobilių ekspertas. 

Praktikoje, pasak eksperto, aiškiai nustačius keliamus konsultanto ir kliento pokalbiui kriterijus, DI pagalba įvertinti jo kokybę yra gana paprasta. 

„Pokalbių įrašymas kone visose paslaugų srityse, jau daugelį metų, yra laikomas savaime suprantamu standartu. Tuo tarpu pasitelkus DI, kiekvienas įmonės konsultanto su klientu pokalbis yra įrašomas, tuomet konvertuojamas į tekstą ir išverčiamas į anglų kalbą.

Šią medžiagą DI toliau anonimiškai analizuoja ir įvertina pagal nustatytus įmonės reikalavimus, pavyzdžiui, ar buvo papasakota apie automobilio istoriją, ar buvo pasiūlytą atvykti išbandyti automobilį gyvai ir t.t.“, – aiškina „Longo LT“ vadovas.

Prisideda prie verslo sėkmės

Pagrindinis privalumas, kurį suteikia DI ir išskiria P. Valiukėnas – sutaupytas laikas. Anot jo, įmonei nereikia papildomų žmogiškųjų resursų perklausyti, išanalizuoti ir įvertinti pokalbio kokybę, kas buvo pasiūlyta ir ar apskritai buvo pasiūlyta – visa tai puikiai daro DI.

„Dirbtinis intelektas pats įvertina pokalbio kokybę, atlieka pokalbio analizę ir santrauką. Pagal ją galima spręsti, kaip buvo atliktas darbas, kas labai patogu ne tik patiems darbuotojams pastebėti savo klaidas, bet ir vadovams įvertinti darbuotojų darbo kokybę“, – savo pastebėjimu dalijasi „Longo LT“ vadovas, pridurdamas, kad dėka DI darbuotojai gali būti veiksmingiau apmokyti, atsižvelgiant į jų stipriąsias ir silpnąsias vietas.

Jis taip pat pastebi, kad pasitelkus DI pasikeitė darbų atlikimas ir jų planavimas. Visų pirma dėl to, kad DI atlieka visos medžiagos analizę ir ja remiantis apibendrina rezultatus, pateikia įžvalgas.

„Nebūtina išklausyti kiekvieno pokalbio ir jį analizuoti. Siekiant taupyti laiką, pakanka peržiūrėti bendrą įrašų analizę, iš kurios matyti, apie ką buvo kalbėta, kas buvo pasiūlyta. Svarbu, kad DI indėlis pasitarnautų vardan geresnės įmonės klientų aptarnavimo kokybės. Juk nuo to, kaip išsamiai ir kokybiškai žmogui yra pateikiama informacija  priklauso pardavimai – verslo sėkmė“, – teigia automobilių ekspertas.

Be viso to, P. Valiukėnas papildo, kad DI taip pat gali padėti ir sumažinti įmonės rinkodaros išlaidas bei padidinti įmonės konkurencingumą. 

Ateityje DI bus naudojamas plačiau

Pasak automobilių eksperto, DI pagalba įmonės procesuose galima optimizuoti ne vieną užduotį, todėl laiko klausimas, kada jis naudotų automobilių rinkoje bus pritaikytas ne tik klientų aptarnavimo srityje, bet ir kitose. 

„Visi suprantame kad dirbtinis intelektas sparčiu žingsniu ateina į mūsų gyvenimus ir lieka tik klausimas,  kada ir kaip jį pritaikysime savo veikloje, o kad jis gali pasiteisinti įvairiose srityse yra daugybę pavyzdžių“, – apie didelį DI potencialą naudotų automobilių rinkoje kalba P. Valiukėnas. 

Anot jo, siekiant atliepti klientų lūkesčius, kurie greitai perima įvairias naujoves, verslams pravartu savo veikloje diegti inovacijas. Nebijoti jų, juo labiau, kad jas integruoti savo versle šiandien yra prestižo klausimas, o į proveržį orientuotam verslui pravartu eiti koja kojon su technologiniu perversmu.  

„Klišė, kad naudotų automobilių verslas yra konservatyvus ir visa prekyba vyksta turguose, vis dar gaji, bet nėra tiksli. Dideli sertifikuoti naudotų automobilių pardavėjai į savo veiklą intensyviai įsileidžia įvairias inovacijas, kaip dirbtinio intelekto, ir jas taiko.

Tai rodo, kad verslas, nesvarbu koks, gali keistis, augti ir būti vienaragiu savo rinkoje, priimdamas kūrybiškus, į kokybės gerinimą orientuotus, inovatyvius sprendimus“, – įsitikinęs P. Valiukėnas. 

Pernai dirbtinio intelekto (DI) įrankis „ChatGPT“ labai garsiai skambėjo visame pasaulyje. Šis įrankis gali ne tik paaiškinti įvairius klausimus, sutrumpinti ir apibendrinti ilgus tekstus, bet ir padėti paruošti kalbą ar socialinio tinklo įrašą ir pritaikyti norimiems žmonėms. Visas šias užduotis galite nesudėtingai atlikti ir lietuvių kalba. „Telia“ Skaitmeninės pažangos centras pateikia penkis patarimus, kaip lengviau pradėti naudotis „ChatGPT“ ir išnaudoti jo suteikiamas galimybes.