Siekdama stiprinti Lietuvoje veikiantį kripto turto verslą, jos dalyviams atstovaujanti asociacija „Crypto Economy Organisation“ (CEO) ragina Lietuvos Vyriausybę patobulinti šiai rinkai skirtus įstatymų projektus.

Dabartiniai jų variantai, nors ir galima suprasti jų logiką ir tikslus, nėra iki galo išdirbti, nesiderina su Lietuvos ir ES teise, diskriminuoja rinkos dalyvius, yra neišbaigti teisinės technikos požiūriu, stokoja teisinės logikos.

Dėl viso to, priimti įstatymai gyvenime neveiks, taps sunkiai arba išvis neįgyvendinami praktikoje. Be to, dalis investuotojų apleis Lietuvą ir ją lenks ratu, o pasitraukę investuotojai tikėtina Lietuvai teiks ieškinius dėl nuostolių, sukeltų ženkliai ir be pagrindo apribojus jų investicijas.

„Kviečiame įstatymų projektų autorius atsižvelgti į teisės ekspertų nurodytus trūkumus. Tai padarius bus galima efektyviau užtikrinti tai, ko šiais pasiūlymais iš esmės ir siekia Vyriausybė bei Lietuvos bankas – tvarios, riziką valdančios ir skaidrios kripto turto rinkos plėtros Lietuvoje.

Mes - už šios rinkos sureguliavimą, ir manome, kad pasvertas ir protingas reguliavimas užtikrins ilgalaikius įstatymų rengėjų tikslus, ir bus pozityvus mūsų ekonomikai“, - sako CEO prezidentas Vytautas Kašėta.

Teisės ekspertų vertinimu, yra taisytini Vidaus reikalų ministerijos bei Vyriausybės siūlymai pakeisti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) įstatymą. Tobulinti reikia ir Finansų ministerijos siūlomą reguliavimą atsisakant pereinamojo laikotarpio ES kripto rinkos reglamento MiCA (Markets in Crypto-Assets) reikalavimų įsigaliojimui ir licencijų išdavimą patikėti Lietuvos bankui.

Pavyzdžiui, siūlomi PPTFP įstatymo pakeitimai prieštarauja ES ir Lietuvos teisei, kadangi iškraipo konkurenciją ir privilegijuoja atskiras kredito įstaigas. Pakeitimais siekiama įtvirtinti, kad virtualiųjų valiutų keityklos operatoriai, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai (VASP) įstatinio kapitalo lėšas (125 000 EUR) galėtų įnešti tik lietuviškoje kredito įstaigoje arba filialą Lietuvoje turinčioje ES narės kredito įstaigoje.

„Tai išskiria mažą ūkio subjektų grupę, ir neleistinai apriboja verslo galimybes įsigyti kredito įstaigų paslaugas kitose ES valstybėse”, – pabrėžia V. Kašėta.

Be to, jei būtų įtvirtinti, tokius pakeitimus būtų sunku įgyvendinti, nes dauguma Lietuvos kredito įstaigų savo praktikoje kol kas neteikia finansinių paslaugų VASP sektoriui.

Neapgalvotas skubėjimas dėl ES reglamento

Savo ruožtu Finansų ministerijos siūlymai dėl MiCA reikalavimų ir licencijų išdavimo vertinami kaip neatitinkantys teisėkūros proporcingumo – jais norima verslui užkrauti neadekvačią, neproporcingą naštą, be to, neįvertinti protingi ir realistiški įstatymo įgyvendinimo terminai.

Projektai skuboti, neparuošti ir dėl to neretai stokoja teisinės logikos.

Pavyzdžiui, siūloma nustatyti, kad Lietuvoje galėtų veikti tik Lietuvos banko leidimą gavę VASP. Tačiau, teisiniu požiūriu, prašymams pateikti suteikiama tik viena diena - Finansų ministerijos siūlomas naujasis reguliavimas įsigaliotų 2024 m. birželio 30 d. (sekmadienį), o sekanti diena, t.y., 2024 m. liepos 1 d., jau būtų paskutinė diena pateikti prašymus ir visus reikiamus dokumentus.

Tad, jei reikėtų vadovautis dar net nepradėtu taikyti MiCA reglamentu, verslai per sekmadienį, kai nedirba ir Lietuvos bankas, turėtų surinkti daugiau nei 20 įvairių dokumentų, įvairios kitos, su verslu susijusios informacijos, gauti notarų patvirtinimus, apostiles ir pan.

Be to, teisininkai pabrėžia, kad įstatymo projektas, nurodydamas, kokius dokumentus pateikti, vadovaujasi ES teisės aktu, t.y., MiCA, kuris tuomet formaliai net nebus taikomas. Maža to, reikalavimai kai kuriems paraiškai būtiniems dokumentams bus nustatyti papildomais, įgyvendinamaisiais ES teisės aktais, ir tai atsitiks jau po birželio 30 d.

Kitas svarbus trūkumas, kad projekte nenurodomos Lietuvos banko teisės ir pareigos.

„Projektas nenumato nei Lietuvos banko pareigos nagrinėti pateiktus dokumentus, nenurodo, per kokį terminą ir pagal kokią procedūrą bankas turi juos nagrinėti ir nenumato jokios banko teisės laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. tokių dokumentų pagrindu priimti kokius nors sprendimus“, – vardina V.Kašėta.

Taip pat abejojama, ar centrinis bankas sugebės per šešis mėnesius įvertinti potencialias daugiau nei 540 paraiškų, arba tiek, kiek dabar šalyje registruota VASP.

Savo ruožtu MiCA reglamentas, kuris etapais pradės galioti nuo 2024 m. vidurio, numato pereinamąjį laikotarpį iki pat 2026 m. vidurio.

Tiesa, Lietuva gali netaikyti jokio pereinamojo laikotarpio ir tapti viena pirmųjų, o gal netgi pirmąja ES valstybe, kurioje pilna apimtimi ir iš karto įsigaliotų viso MiCA taisyklės. Ir tai visai mūsų ekonomikai būtų reikšmingas privalumas, didelis teigiamas impulsas.

Visgi, jeigu ketinama eiti tokiu keliu, „Crypto Economy Organisation“ siūlo gerai apgalvoti visas praktines detales ir numatyti pakankamai laiko ūkio subjektams parengti dokumentus paraiškoms, suteikti aiškumą ir konkretumą dėl MiCA reikalavimų, kurie dar tuo metu negalios, bei aiškiai įvardinti Lietuvos banko teises bei pareigas nagrinėjant VASP paraiškas dėl licencijų.

CEO viliasi, kad į šiuos trūkumus ir pasiūlymus bus atsižvelgta. Priešingu atveju, teisininkai nuogąstauja, kad tokie projektų trūkumai gali Lietuvoje VASP veiklą vykdančius ir dešimtis milijonų mokesčių sumokančius užsienio investuotojus priversti pasitraukti iš Lietuvos.

Savo ruožtu, šalies įstatymai numato, kad žala, padaryta investuotojui neteisėtais valstybės veiksmais, turi būti atlyginama valstybės, tai yra - mokesčių mokėtojų pinigais.

„Patobulinus įstatymų projektus, vietoje investuotojų ieškinių galėtume sulaukti daugiau investicijų ir naujų darbo vietų“, – pabrėžia V.Kašėta.

CEO savo pasiūlymus išsiuntė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir Europos reikalų komitetui, taip pat Prezidento kanceliarijai, Konkurencijos tarybai, Lietuvos bankui, Vidaus reikalų, Teisingumo ir Finansų ministerijoms.

Gruodžio 19-tą dieną Vilniuje įvykęs šeštasis „Lithuania Bitcoin Meetup“ ir vėl susilaukė didžiulio virtualių valiutų entuziastų susidomėjimo. Nuo 2016-ųjų metų virtualių valiutų keityklos „SpectroCoin“ organizuojamas „Lithuania Bitcoin Meetup“ šiemet sutraukė arti 200 dalyvių. „Kaskart renginiui turime ieškoti vis didesnės erdvės, kad sutalpintume visus norinčiuosius“, - džiaugėsi Evaldas Krampas, „Crypto Hub Lithuania“ asociacijos vadovas bei „Lithuania Bitcoin Meetup“ organizatorius.

Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ advokatė, ESG paslaugų grupės vadovė Vitalija Impolevičienė ir teisininkė Akvilė Jurkaitytė

Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas dėl kriptoturto rinkų – vadinamasis MiCAR (angl. Markets in Crypto-Assets Regulation) – yra bene ambicingiausias bandymas sureguliuoti kriptoturto rinką. Be kitų plačiai aptarinėjamų taisyklių ir prievolių, MiCAR taip pat numato ir pareigą kriptoturto paslaugų teikėjams įvertinti ir viešai atskleisti neigiamą konkrečios kriptovaliutos ar žetono poveikį aplinkai. Šis reikalavimas yra aktualus ir daugiau nei 500 Lietuvoje registruotų kriptoturto paslaugų teikėjų. Ką jiems svarbu žinoti artėjant Reglamento įsigaliojimo pilna apimtimi datai kitų metų gruodžio 30 d.?

Investuotojams tvarumo aspektas – vis svarbesnis

Finansinio turto poveikis aplinkai ir klimatui yra vis didesnę reikšmę investuotojų sprendimams turintis veiksnys. Tai pasakytina tiek apie tradicinį, tiek apie skaitmeninį finansinį turtą. Kriptoturto turto „kasimas“ gali būti energijai imlus procesas, o skirtingų susitarimo mechanizmų, naudojamų kriptovaliutų sandoriams patvirtinti, poveikis aplinkai gali reikšmingai skirtis. Paprastai tariant, vieni kriptoturto sandorių sudarymo metodai reikalauja daugiau energijos ir gali lemti didesnes šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas nei kiti, o konkrečių žetonų poveikį aplinkai aktualu žinoti galutiniams kriptoturto paslaugų naudotojams.

Investicijos į mažiau tvarias kriptovaliutas gali neatitikti investuotojų lūkesčių. Tad vienas iš MiCAR siekių yra sudaryti sąlygas investuotojams priimti aplinkosauginiu požiūriu geresnius pasirinkimus, o kriptoturto paslaugų teikėjams sukurti paskatą diegti aplinką tausojančius sprendimus. Tokia paskata neabejotinai yra MiCAR numatytas reikalavimas vartotojams ir plačiajai visuomenei viešai atskleisti informaciją apie naudojamą kriptoturto patvirtinimo mechanizmą ir jo poveikį aplinkai.

Poveikio klimatui informacija turės būti vieša

MiCAR reguliuojamų žetonų leidėjai privalės kriptoturto baltojoje knygoje (angl. white paper) atskleisti informaciją apie žetonų emisijai naudojamo susitarimo mechanizmo neigiamą poveikį klimatui ir aplinkai. Tais atvejais, kai žetonai išleidžiami keliais lygiais (angl. multi-layered structure) ir sandoriams patvirtinti naudojami keli susitarimo mechanizmai, kiekvieno jų poveikis klimatui turės būti vertinamas atskirai.

Su konkrečios kriptovaliutos neigiamu poveikiu aplinkai ir klimatui susijusią informaciją kriptoturto paslaugų tiekėjai privalės atskleisti ne tik baltojoje knygoje, bet ir viešai matomoje savo interneto svetainės vietoje. Ši informacija galės būti paimama iš kriptoturto baltųjų knygų. Faktiškai tai reiškia, kad kriptoturto paslaugų teikėjai prisiims atsakomybę ne tik už savo pačių, bet ir už kriptoturto leidėjų baltojoje knygoje pateiktą poveikio aplinkai informaciją.

Teks matuoti energijos suvartojimą, ŠESD emisijas ir susidarančias atliekas

Tam, kad kriptoturto poveikio aplinkai informaciją būtų galima lengvai palyginti, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (angl. European Securities and Markets Authority – ESMA) siūlo įtvirtinti privalomą informacijos atskleidimo rodiklių rinkinį. Pagal siūlymą kriptoturto paslaugų teikėjai turėtų nustatyti paskirstytojo tinklo technologijos (angl. distributed ledger technology – DLT) tinklo mazgų įrangos energijos suvartojimą kriptoturto sandorių tvirtinimui, o taip pat apskaičiuoti su konkrečių kriptovaliutų sandorių patvirtinimu susisijusią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.

Pagal ESMA siūlomą standartą, įmonėms taip pat reikės remiantis DLT tinklo mazgų įrenginių gamybos, naudojimo ir utilizavimo analize apskaičiuoti susidarančių atliekų kiekius ir gamtinių išteklių sąnaudas. Atskleidžiant aplinkosauginę informaciją bus galima naudoti ir papildomus neprivalomus rodiklius, kurie ateityje gali tapti privalomi.

Informacijos atskleidimui verta ruoštis jau dabar

Nauji reikalavimai reiškia, kad kriptoturto paslaugų teikėjai susidurs su tais pačiais tvarumo duomenų rinkimo ir informacijos atskleidimo iššūkiais, kurie kyla finansų sektoriaus dalyviams, privalantiems atskleisti informaciją pagal Tvarių finansų atskleidimo reglamentą (ang. Sustainable Finance Disclosure Regulation – SFDR), bei įmonės, kurios turės atskleisti informaciją pagal Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvą (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive – CSRD). Tai rodo, kad tvarumo ir aplinkosaugos klausimai ES įsitvirtinami kaip neatsiejama daugelio verslų veiklos dimensija.

Kaip ir minėti subjektai, kriptoturto paslaugų teikėjai jau dabar turėtų pradėti rinkti informaciją apie savo skaitmeninių finansinių produktų energijos suvartojimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir atliekų susidarymą savo veikloje bei rengtis tvarumo informacijos atkleidimui. Antraip, pilna apimtimi įsigaliojus MiCAR, gali kilti nemažai rūpesčių.

Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkų grupė atliko tyrimą, orientuotą į finansų technologijų galimybes turizmo rinkoje. „Nors rinkoje dažnai pastebimas susidomėjimas finansų technologijomis ar su jomis susijusiomis idėjomis, tyrimų šioje srityje vis dar atliekama nepakankamai“, – teigia mokslininkė, projekto vadovė prof. Alfreda Šapkauskienė.

Atliktų tyrimų rezultatai atskleidžia teigiamą verslo požiūrį į finansų technologijų inovacijas, tačiau baimę kelia valiutos nestabilumas ir su juo siejamos rizikos.

Vis dėlto vartotojų tyrimas rodo, kad poreikis egzistuoja: didžiausias procentas tyrimo dalyvių pageidautų kriptovaliuta atsiskaityti už skrydžio paslaugas (45 proc.), automobilio nuomos paslaugas (36,6 proc.) ir bilietus į renginius (33,6 proc.). Be to, tam tikri veiksniai, siejami su kriptovaliuta, turi įtakos didesniam vartotojų pasitenkinimui.

„Turizmo verslo atstovai dar kartą įrodė, kokia trapi yra net ir inovacijų atsiradimo galimybė, jei verslas ir mokslas nedirba kartu“, – teigia VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dekanė prof. Aida Mačerinskienė.

Verslo atstovų požiūris pozityvus, tačiau vengiama rizikos

Lietuvoje kriptovaliuta dažniausiai yra laikoma investicijų galimybe, tačiau pasaulyje tai yra ir atsiskaitymo už paslaugas priemonė. Mūsų šalyje tokia galimybė taip pat egzistuoja, tačiau vis dar nėra labai populiari.

Pirmajame tyrime dalyvavę turizmo paslaugų įmonių vadovai, turintys ilgametę vadovavimo turizmo versle patirtį, teigiamai vertino finansų technologijų inovacijas ir pripažino, kad naujovės versle yra neišvengiamos. Diskutuojant, kiek atsiskaitymai kriptovaliuta galėtų pritraukti turistų į Lietuvą, nuomonės išsiskyrė.

Nišinių, orientuotų į išskirtines paslaugas verslų atstovai pozityviai vertino papildomų rinkų pritraukimo galimybę, tačiau kiti ekspertai tuo abejojo. Didžiausiais kriptovaliutos trūkumais ekspertai laikė valiutos nestabilumą ir negatyvų žiniasklaidos požiūrį.

Mokslininkų dėmesį atkreipė verslo atstovų išsakyti pasiūlymai – rekomendacijos, kurios galėtų skatinti tokių inovacijų atsiradimą kasdienybėje. Išryškėjo viena ypatybė: kol nebus tikslingai propaguojamas teigiamas požiūris į kriptovaliutą ar sukurta kriptovaliutos naudojimo skatinimo priemonių politika, bus sunku įveikti egzistuojančias rizikos baimes.

Vartotojai pasirengę naujovėms

Antrojo tyrimo rezultatai parodė, kad tai, kaip asmuo suvokia technologijas, daro tiesioginę įtaką jo motyvams įsigyti tam tikrą turizmo paslaugą, požiūriui į ją ir pasitenkinimui. „Tai buvo sudėtingas tyrimas, kuriam reikėjo ir marketingo žinių, ir suprasti, kas yra kriptovaliutos, kokios yra turizmo sektoriaus tendencijos“, – projektine patirtimi dalijasi dr. Rasuolė Andrulienė.

Apklausus 786 respondentus, gyvenančius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, paaiškėjo, kad didžioji jų dalis kriptovaliuta pageidautų atsiskaityti už skrydžio paslaugas (45 proc.), automobilio nuomos paslaugas (36,6 proc.), bilietus į renginius (33,6 proc.), kelionių paketus (33,2 proc.), maitinimo ir maisto pristatymo paslaugas (31,1 proc.), apgyvendinimo paslaugas (30,6 proc.), bilietus į traukos objektus (29,2 proc.), transporto bilietus (26,7 proc.) ir kitas paslaugas (8,6 proc.).

Tyrimas atskleidė, kad tai, jog kriptovaliuta nesiejama su kredito kortelėmis, asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais, parašu ir pan., yra laikoma motyvaciniais veiksniais, teigiamai veikiančiais vartotojo požiūrį ir pasitenkinimą.

Turime galimybę rinktis, kuriuo keliu eiti

„Kai mokslininkai tiria vartotojų požiūrį, yra gaunami skaičiais pagrįsti rezultatai, kurie galėtų būti pagrindas daryti sprendimus. Svarbu, kad verslo atstovai ir valstybės sprendimų priėmėjai inicijuotų tokius tyrimus arba naudotų jau atliktų tyrimų rezultatus. Mokslas yra puikus įrankis tobulinti pasaulį, kuriame gyvename“, – sako prof. A. Mačerinskienė.

Atlikę tyrimus mokslininkai siūlo dvi galimas Lietuvos pozicijas ateityje. Pirmuoju atveju Lietuvoje būtų skiriama gerokai daugiau dėmesio finansų technologijų naujovėms ir skatinama atsiskaityti už turizmo paslaugas kriptovaliutomis.

Mokslininkų teigimu, šias technologijas reikia tirti ir analizuoti, o rezultatus pristatyti bendruomenei ir ją ugdyti. Tai labai įdomi sritis, kurios galimybės vis dar per mažai ištirtos ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Antruoju atveju Lietuva galėtų išlaikyti pasyvesnę poziciją, stebėdama kitų Europos šalių pavyzdžius ir informuodama bendruomenę apie technologijų ir rinkos naujoves.