Šiuolaikinis verslas glaudžiai susijęs su skaitmeninėmis technologijomis bei inovacijomis. Jungtinėse Valstijose bei Europoje vis drąsiau kelią skinasi ir blockchain (blokų grandinė) technologija grįsti sprendimai. Šiemet mūsų šalyje įsteigta organizacija „Lithuanian Blockchain Association“ (Lietuvos blokų grandinės asociacija) sieks padėti verslui diegiant šias technologijas bei švies visuomenę su tuo susijusiais klausimais.

Decentralizuoti finansai, kriptovaliutos, bitkoinas ar NFT Lietuvoje dar daug kam skamba kaip nesuprantami terminai. Plačiajai visuomenei šie pavadinimai neretai asocijuojasi su nedora nusikaltėlių veikla, siekiant išvilioti žmonių pinigus arba nuslėpti mokesčius. Įtariai į naujoves žiūri ir kai kurios mūsų valstybės institucijos. Tačiau pažangiausiose pasaulio valstybėse – pradedant JAV ar Japonija, baigiant Europos šalimis, blokų grandinės (kitaip - decentralizuotos finansinių operacijų saugojimo sistemos) technologijos ir jų produktai tapo neatsiejama ekonomikos bei paprastų piliečių gyvenimo dalimi. Jų pagrindu kuriamos ne tik skaitmeninės valiutos, bet ir atliekami finansiniai atsiskaitymai, verslo sandoriai bei jų teisinis patvirtinimas, saugomi medicininiai, juridiniai dokumentai ir t.t.

Suprasdama šių inovacijų svarbą mūsų šalies vyriausybė blockchain projektus įtraukė į Europos Sąjungos paramos fondų programą. Jos pagrindu netrukus bus pradėta teikti ES parama blokų grandinės projektus vystančioms įmonėms.

Šiemet veiklą pradėjusi „Lithuanian Blockchain Association“ (LBCA), vienijanti su blokų grandine susijusius juridinius asmenis, glaudžiai bendradarbiauja su atsakingomis valstybės institucijomis. Asociacija parengė partnerystės paketą mūsų šalies įmonėms bei vadinamiesiems start’upams. Jis apims pagalbą rengiant projektus ES ir kitų fondų paramai gauti. Asociacija padės ne tik sprendžiant techninius klausimus, bet ir tvarkant teisinius bei kitus aspektus.

Asociacijos valdybos nariai kontaktuoja su mūsų šalyje veikiančiais bankais bei finansinėmis institucijomis, atlieka oficialius užklausimus ir sprendžia kylančius neaiškumus dėl blokchain srityje dirbančių įmonių veiklos ar pavienių asmenų kripto sandorių.

Pasak LBCA valdybos nario Dainiaus Bartusevičiaus, sparčiai besiplečianti asociacija laukia ne tik naujų narių, bet ir specialistų, turinčių patirties su blokų grandine susijusiuose projektuose.

Viena svarbiausių asociacijos veiklos krypčių - švietėjiška veikla. Šiuo tikslu valstybinėms ir verslo įmonėms organizuojami mokymai, susiję su blokų grandine ir jos taikymu organizacijos veikloje. Jau yra pasiektas susitarimas su teisėsaugos institucijomis dėl seminarų policijos pareigūnams, tiriantiems galimus nusižengimus kriptovaliutų srityje. Taip pat dar šį mėnesį Vilniuje bus surengtas praktinis seminaras plačiajai visuomenei. Jame paskaitas skaitys bei mokymus ves tarptautinių konferencijų Kanadoje, Indijoje bei technologijų ir inovacijų festivalio „Login“ Vilniuje pranešėjas Glebas Divovas bei daugelis kitų patyrusių specialistų.

LBCA informacija

Vargu, ar rasime žmogų, kuris šiais laikais negirdėjo apie virtualias valiutas, dar vadinamas kriptovaliutomis. Bet tikrai surasime daugybę verslų, kuriems pasiūlymas už prekes ar paslaugas atsiskaityti virtualia valiuta sukels lengvą šoką ir klausimus, ar Lietuvoje tai legalu, o gal susidūriau su sukčiais? Finansų ekspertas atsako, kokiu atveju reikėtų tokio pasiūlymo nepriimti.

„Nors garsiai nuskambėję pasiūlymai už bitkoinus parduoti butą, automobilį ar kavos puodelį greičiausiai buvo reklaminis triukas, šiais laikais atsiskaityti virtualia valiuta – joks stebuklas. Užsienio valstybėse yra virtualių valiutų bankomatai, Lietuvoje taip pat yra galimybė pirkti bei parduoti virtualią valiutą bankuose – tai visiškai legalu“, – sako finansų apskaitos ir teisinių paslaugų bendrovės „Meso group“ vadovas Simonas Tamulionis.

Nesiskiria nuo kitų valiutų

Pasak eksperto, sunerimti ir atmesti pasiūlymą verta tik vienu atveju – jei klientas nori atsiskaityti virtualia valiuta ne iš savo, bet trečiųjų fizinių ar juridinių asmenų sąskaitos, nesuteikdamas jokios papildomos informacijos apie savo sąsajas su šia trečiąja šalimi.

„Ne paslaptis, kad virtuali valiuta dažnai naudojama pinigų gavėjo paslėpimui – pinigų plovimui. Tad šiuo atveju atsisakyti tokių sandorių, kai sumos yra didelės, reikia ne dėl pačios valiutos, bet dėl įtartino atsiskaitymo būdo. Dažnai patikrinimo atvejais mokestinė našta gali atitekti pinigų gavėjui, o ne mokėtojui“, – teigia S. Tamulionis.

Atsiskaitymo virtualia valiuta procedūros niekuo nesiskiria nuo finansinių operacijų kitomis valiutomis – tiesiog buhalterijoje apskaitoma papildoma sąskaita ir atliekami panašūs veiksmai, kaip ir atsiskaitant eurais, doleriais, svarais sterlingais, rupijomis, šekeliais ir t.t.

Pasak finansų eksperto, didžiausia rizika į bendrovės trumpalaikį turtą įtraukus virtualią valiutą – gerokai didesni nei įprastų valiutų kurso svyravimai.

„Svyravimai yra nesvetimi ir įprastoms valiutoms, pavyzdžiui, dolerio-euro kurso kitimas šiais metais viršijo 15 proc. euro nenaudai. Tačiau kriptovaliutų pokyčiai registruojami kartais, pavyzdžiui, bitkoino vertė per tą patį laikotarpį nukrito daugiau nei 3 kartais“, – pasakoja S. Tamulionis.

Svarbiausia – apskaita

Atsiskaitymai virtualiomis valiutomis yra visiškai legalūs, o Lietuvoje jau registruota daugiau nei 250 įmonių, kurios užsiima jų keitimu. Pasak S. Tamulionio, kol kas Lietuvos rinkoje šis instrumentas funkcionuoja labiau kaip investicijų forma, o ne atsiskaitymo vienetas.

Besidomintys finansų rinkomis neabejoja, kad kriptovaliutos yra ateities valiutos, galiausiai pakeisiančios esamas, todėl svarbiu rodikliu tampa apskaita. Anot jo, gaunantieji pelno iš virtualių valiutų rinkos, turi apskaityti savo finansus taip, kaip nurodyta įstatymuose.

„Nuolat keičiasi tiek Lietuvos, tiek kitų šalių teisinės bazės, atsiranda vis naujų šių valiutų reglamentavimo subtilybių, kurias būtina žinoti kiekvienam verslui, naudojančiam kriptovaliutas įvairioms operacijoms. Įmonėms svarbu tiksliai tvarkyti savo finansines operacijas, laikytis tam tikrų apskaitos gairių. Tai tinkamai padaryti gali šią sritį išmanantys buhalterinės apskaitos paslaugas teikiantys specialistai“, – pažymi „Meso group“ vadovas.

Kriptovaliutų bendruomenėje šiuo metu plačiai aptarinėjamas sėkmingas antros didžiausios kriptovaliutos „Ethereum“ technologinis atnaujinimas, vadinamas susijungimu (angl. merge). Rugsėjo 15 dieną „Ethereum“ blokų grandinė susijungė su beveik dvejus metus testuota lygiagrečia grandine – šis susijungimas leido pereiti prie efektyvesnio metodo, kuris sumažino elektros energijos suvartojimą 99,9 proc. ir sudaro sąlygas būsimiems atnaujinimams, kurie turėtų padaryti „Ethereum“ greitesnį, pigesnį ir leistų plėstis.

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesoriaus habil. dr. Antano Čenio, „Ethereum“ technologinis pasikeitimas yra didelis šuolis į priekį. Tai buvo sudėtingas perėjimo procesas, kuris kriptovaliutų bendruomenėje buvo lyginamas su lėktuvo variklio pakeitimu skrydžio metu.

Anksčiau transakcijų įrašymui „Ethereum“ blokų grandinėje buvo naudojamas daug energijos reikalaujantis procesas, vadinamas „darbo įrodymu“ (angl. proof of work) – atlikti sudėtingus matematinius skaičiavimus buvo naudojama daugybė kompiuterių. Kriptovaliutos sulaukdavo daug kritikos, nes sunaudodavo tiek elektros energijos, kiek maža šalis, kaip Belgija. Naujasis metodas, vadinamas „turimos dalies įrodymu“ (angl. proof of stake), ženkliai sumažino elektros energijos suvartojimą – pagal šį modelį vartotojai naudoja jau turimus „Ethereum“ žetonus ir yra atsitiktine tvarka atrenkami įrašyti transakcijas grandinėje.

„Iš technologinės pusės tai didelis įvykis visoje kriptovaliutų ekosistemoje. Šis susijungimas atveria galimybę ateityje atlikti atnaujinimus, kurie leistų, pavyzdžiui, padidinti transakcijų greitį. Ar tai perversmas? Kriptovaliutos visada žada perversmus, bet susiduria su daug iššūkių“, – teigia profesorius.

Pasak profesoriaus, jei po šio atnaujinimo „Ethereum“ veiks sklandžiai, gali būti, kad ir kitos kriptovaliutos, kurių didžioji dalis yra „Ethereum“ ar „Bitcoin“ kopijos, paseks šiuo pavyzdžiu, juo labiau, kad ir energijos suvartojama žymiai mažiau. Bet jei „Ethereum“ susidurs su techniniais nesklandumais, tuomet tai bus didelis smūgis visoms kriptovaliutoms.

Iššūkių išlieka daug. Kai kurių ekspertų teigimu, „darbo įrodymo“ metodas, prie kurio pasilieka „Bitcoin“, yra saugesnis. Dar vienas svarbus aspektas – decentralizavimas. „Darbo įrodymo“ metodas užtikrina, kad kriptovaliuta yra decentralizuota, o „turimos dalies įrodymo“ metodas kelia klausimų – pavyzdžiui, didelė dalis „Ethereum“ žetonų yra sutelkta kelių rinkos žaidėjų, kelių didelių organizacijų rankose, tad jos ne tik gali lengvai pasididinti turimų žetonų skaičių naujo metodo dėka, bet ir įgyti iš dalies centralizuotą galią.

Nepaisant grėsmių, „Ethereum“ pranašumas prieš „Bitcoin“ yra tai, kad jis siūlo daugiau funkcijų. Nors pagal rinkos kapitalizaciją „Bitcoin“ yra vertingesnis, bet yra ribotų galimybių. Tuo metu „Ethereum“ atveria duris decentralizuotiems finansams (angl. decentralized finance, DeFi) ir kitoms paslaugoms. DeFi projektai išnaudoja „Ethereum“ kaip platformą įvairioms finansinėms operacijoms vykdyti – nuo paskolų suteikimo iki sutarčių sudarymo. Atsiranda ir vis daugiau kitokių decentralizuotų paslaugų. Pavyzdžiui, pavėžėjimo paslauga ar būsto nuomos paslauga – šias paslaugas žmonės taip pat gali teikti tiesiogiai be centralizuoto valdymo ar tarpininkų. Jei atsiras daugiau paslaugų, kurios vystysis „Ethereum“ platformoje, tuomet, pasak profesoriaus, daugumai investuotojų bus įdomiau turėti „Ethereum“ nei „Bitcoin“.

Tačiau profesorius pažymi, kad investicijos į kriptovaliutas yra labai rizikingos, nes kriptovaliutų rinka yra kaip laukiniai vakarai – čia negalioja jokios taisyklės. Bet avantiūristiškai nusiteikusius investuotojus dažniausiai patraukia galimybė investuoti į technologiją.

„Žmogus visuomet siekė sukurti vertės išsaugojimo priemonę. Didžiausias visų laikų ekonominis burbulas yra auksas. Kuo auksas skiriasi nuo „Bitcoin“? Tai filosofinis klausimas. Auksas kaip metalas turi teigiamų savybių, yra ilgaamžiškas, gali būti naudojamas elektronikoje ar kaip papuošalas, bet iš esmės neturi vertės. Tuo metu „Ethereum“ yra šis tas daugiau. Tai platforma, kuri leidžia perkelti įvairias operacijas į skaitmeninę erdvę, sudaryti išmaniąsias sutartis, teikti finansines ir kitas paslaugas, tad šiuo atveju investuojama į technologiją“, – sako profesorius.

Kaip teigia profesorius, tikri pinigai daugeliui žmonių yra patikimesni už kriptovaliutas, nes už pinigų stovi centrinis bankas, valstybė. „Vis dėlto, neatsitiktinai „Bitcoin“ atsirado 2008 metais, kai buvo ekonominis sunkmetis ir sumažėjo pasitikėjimas bankais. „Bitcoin“ ar „Ethereum“ žavesys yra bendruomenės sukuriamas pasitikėjimas vienas kitu – jis nepriklauso nuo valstybės ir jos institucijų, bankų, tad tai yra revoliucija visuomeninėje sistemoje“, – mintimis dalijasi profesorius.

Profesoriaus manymu, potencialas yra didelis, bet kyla klausimas, ar jis bus išnaudotas ir kokia kryptimi blokų grandinės technologija ir kriptovaliutos evoliucionuos. Su kokiais ateities technologiniais iššūkiais kriptovaliutos susidurs – pavyzdžiui, kas pasikeistų atsiradus kvantiniam kompiuteriui, kuris galėtų nulaužti daugiau nei 10 metų senumo „Bitcoin“ algoritmą? Taip pat svarbu kokius finansinių technologijų (angl. FinTech) sprendimus pasiūlys bankai, kurie nori išlikti svarbūs skaitmeniniame amžiuje. Bet viena ar kita forma, pasak profesoriaus, decentralizuoti finansai, kriptovaliutos išliks, jos jau įsitvirtino ekonomikoje, mąstysenoje.

Didžiausia kriptovaliutų birža „Binance“, valdanti vieną iš Lietuvos pelno mokesčių lyderių, bendrovę „Bifinity“, skelbia subūrusi žinomus viešosios politikos, valdymo, finansų ir ekonomikos ekspertus iš skirtingų valstybių. Tikimasi, kad ši valdyba padės spręsti sudėtingus reguliavimo, politikos ir socialinius klausimus, su kuriais susiduria kriptovaliutų sektorius bei skatins tvarią blokų grandinės technologijų raidą.

„Binance“ pasaulinei patariamajai valdybai vadovaus buvęs ilgametis JAV senatorius ir ambasadorius Kinijoje Maxas Baucusas.

„Pastaruosius penkerius metus „Binance“ buvo viena tų priešakinių bendrovių, kurios padėjo kurti naują, jaudinantį blokų grandinių, kriptovaliutų ir Web3 pasaulį.

Per tą laiką mums teko spręsti daugybę sudėtingų klausimų, apie kurių egzistavimą anksčiau niekas net negalvojo. Daugiausia dėmesio skyrėme atitikties sprendimams, apsaugantiems kriptovaliutų naudotojų interesus, lygia greta intensyviai kūrėme socialiai naudingas inovacijas.

Patariamoji valdyba – dar vienas didelis žingsnis šia linkme, nes ji leis su visu pasauliu dalintis šiuolaikinių finansų ir blokų grandinės technologijų teikiamais privalumais“, ‒ sako „Binance“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Changpeng Zhao.

„Bifinity“ vadovas Saulius Galatiltis teigia, kad blokų grandinių technologijos proveržis pirmiausiai pasiekė finansų pasaulį, tačiau tai – tik pradžia.

„Lietuvoje jau dabar akivaizdi nauda, kurią atneša šis proveržis ‒ kriptoturto ekonomikos srityje veikiančios bendrovės vien pelno mokesčio už praėjusius metus sumokėjo dešimtis milijonų eurų.

Web3, kriptovaliutų ir blokų grandinių technologijos itin novatoriškos, ir tam, kad visuomenė galėtų pilnai išnaudoti jų potencialą, jas reikia derinti su teisiniu reguliavimu ir atitikties reikalavimais. Tai – labai rimtas iššūkis ir jam įveikti reikia daug patirties bei visapusiškų kompetencijų. Patariamoji valdyba jų turi su kaupu“, ‒ įsitikinęs S. Galatiltis.

„Binance“ pasitelks kolektyvinę patariamosios valdybos patirtį ir kompetenciją, kad spręsdama sudėtingiausius ir jautriausius reguliavimo bei atitikties klausimus, kurie kyla kriptovaliutų, blokų grandinių ir Web3 sektoriui, prisidėtų prie tvarios jo plėtros.

„Visada į pirmą vietą kėlėme mūsų paslaugos vartotojus ir tai buvo viena pagrindinių mūsų beprecedenčio augimo priežasčių.

Dabar, turėdami patariamąją valdybą, galime pasitelkti aukščiausio pasaulinio lygio ekspertizę, kad sėkmingai veiktume sudėtingomis reguliavimo sąlygomis. Toks „Binance“ ir pirmaujančių ekspertų iš valdybos bendradarbiavimas darkart paliudija mūsų susitelkimą į atitikties reikalavimus, skaidrumo didinimą bei bendradarbiavimą su reguliavimo institucijomis visame pasaulyje, kai jos kuria protingas taisykles“, ‒ teigia Ch. Zhao.

Be Maxo Baucuso, patariamojoje valdyboje bus dar 10 ekspertų iš Pietų Korėjos, Didžiosios Britanijos, Meksikos, JAV, Nigerijos, Prancūzijos, Pietų Afrikos Respublikos, Brazilijos, Vokietijos. Visi jie – savo srityje žinomi ekspertai, dalyvavę tokių kompanijų kaip „Hyundai“, „Samsung“, „Barclays Capital“, „Raytheon Corporation“, „Lloyd’s of London“, „Erste Group Bank“, „Deutsche Bank“ ir kt. valdyme bei patarinėję JAV, Pietų Korėjos prezidentams, buvę Europos komisijos, centrinių bankų valdymo organų nariai ir vadovai.

Lietuvoje veikianti bendrovė „Bifinity“ aptarnauja didžiausios pasaulio kriptoturto bendrovės „Binance“ ekosistemą ir jos klientams padeda konvertuoti įprastinius pinigus į ir iš kriptovaliutų. Už praėjusius metus „Bifinity“ į šalies biudžetą sumokėjo 27 mln. Eur pelno mokesčio.

JAV investicinio banko „Morgan Stanley“ 2022 metų tyrime apie tvarumą ir kriptovaliutas teigiama, kad vien bitkoinų kasimui (angl. mining) per metus suvartojama tiek energijos, kiek jos pagaminama vidutinio dydžio valstybėse, pavyzdžiui, Austrijoje, Ispanijoje ar Nyderlanduose. O štai Kembridžo mokslininkų skaičiavimais vienam bitkoinui iškasti reikia tokio kiekio elektros energijos, kiek pakaktų vidutinio dydžio elektriniam automobiliui nuvažiuoti 1,8 mln. kilometrų. Vakarų pasauliui gręžiantis į tvarumą ir susiduriant su vis didesniais energetiniais iššūkiais, kyla klausimas – ar kriptovaliutos suderinamos su žaliuoju kursu?

Ar žalioji energetika yra atsakymas?

Didelį elektros energijos suvartojimą lemia kriptovaliutų kasimo metodas proof-of-work, kai naudojama specializuota įranga, kuria gaminama pati kriptovaliuta, patvirtinami sandoriai ir užtikrinamas sistemos veikimas – visi šie veiksmai reikalauja daugybės kompiuterinių skaičiavimų, kuriems suvartojama itin daug energijos.

Alternatyvus ir daug mažiau energijos suvartojantis kriptovaliutų kasimo metodas proof-of-stake, kai sandoriai tvirtinami atsitiktinių blokų grandinės tinklo (angl. blockchain network) naudotojų, šiems laikant atitinkamą kriptovaliutos kiekį, kuris panaudojamas kaip įkeitimas. Naudojant šį metodą, naujas blokas sukuriamas ne pasitelkiant kompiuterių energija, o naudojant jau iškastas kriptovaliutas. Štai „Etheruem Foundation“ teigia, kad eterio blokų grandinėje vietoje proof-of-work metodo pradėjus naudoti proof-of-stake metodą, energijos suvartojimas sumažėtų 99,95%, o technologijos funkcionalumas, greitis ir patikimumas išliktų. Vis dėlto, proof-of-work metodas vis dar laikomas saugesniu ir labiau užtikrintu pasirinkimu, nepaisant didesnio įvairių resursų ir įrangos panaudojimo.

Susirūpinimą dėl didelio kriptovaliutų suvartojamo elektros energijos kiekio išreiškė Švedijos finansų rinkos priežiūros institucija, o Europos vertybinių popierių ir rinkos institucija (ESMA) paragino kriptoturto gamintojus pereiti prie mažiau elektros energijos naudojančių gamybos metodų. Sumažinti energijos suvartojimą ir paliekamą anglies dvideginio pėdsaką kriptoindustrija galėtų pereidama prie atsinaujinančios energetikos šaltinių. Tačiau visam žemynui susiduriant su energetikos išteklių trūkumu, kyla grėsmė, kad atsinaujinančios energijos nepakaks esminėms paslaugoms ir pramonei, juo labiau – kriptoindustrijai. Todėl nuogąstaujant, kad nepavyks pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslų ir iki 2050 metų tapti neutralaus poveikio klimatui ekonomika, jau pasigirsta siūlymų, kad daug elektros energijos reikalaujanti kriptovaliutų gavyba turėtų būti uždrausta.

Ar kriptoindustrija privalės atskleisti su tvarumu susijusią informaciją?

Kol kas su kriptoturtu susijusi veikla ir paslaugos ES lygmeniu nėra prižiūrimos, išskyrus tam tikrus pinigų plovimo prevencijos reikalavimus. Kitaip nei tradicinės finansų rinkos dalyviai (bankai, investicinės bendrovės), kriptovaliutų rinkos žaidėjai nėra įpareigoti atskleisti klientams ir visuomenei su veiklos ir produktų tvarumu susijusios informacijos. Kriptoindustrijos atstovams taip pat netaikomas reikalavimas įtraukti tvarumo rizikas į bendrą savo rizikos vertinimo sistemą, produktų kūrimo procesus ir vertinti klientų tvarumo poreikius, todėl kriptoturto pirkėjai negauna informacijos, kiek jų investicijos yra tvarios aplinkosauginiu ir socialiniu požiūriu. 

Tačiau kriptoindustrija jau turėtų pradėti ruoštis pokyčiams – numatoma, kad 2025 metais su kriptoturtu susijusios paslaugos taps reguliuojamomis, kai Europos Sąjungoje bus priimtas Reglamentas dėl Kripto turto rinkų (angl. Markets in Crypto Assets Regulation (MiCA)). Jį priėmus kriptoindustrijos atstovai turės įgyvendinti finansų rinkos dalyviams keliamus reikalavimus.

Europos Centrinis Bankas šią vasarą publikavo apžvalgą, kurioje atskleidžiama, kad politikos formuotojai galimai reikalaus atsižvelgti į kriptovaliutų tvarumo rizikas institucinių investuotojų kapitalo reikalavimuose ir integruoti šias rizikas į bendrą rizikų valdymo sistemą.

Investuotojai taip pat turėtų įvertinti, ar investavimas į daug elektros energijos reikalaujančias kriptovaliutas atitinka jų tvaraus investavimo tikslus. Neatmestina galimybė, kad teisės aktų leidėjai ateityje imsis griežtų veiksmų, pavyzdžiui, įves reikalavimus atskleisti anglies dvideginio kiekį, anglies dioksido mokestį už kriptovaliutų sandorius ar su kriptovaliutomis susijusių akcijų paketų įsigijimą. Gali nutikti ir taip, kad daug energijos reikalaujantys su kriptoturtu susiję kasimo ir sandorių tvirtinimo metodai apskritai bus uždrausti.

Kaip kriptoverslas gali pasiruošti pokyčiams?

Nepriklausomai nuo to, kada ir koks tiksliai teisinis reguliavimas įsigalios, apie kriptoverslo tvarumą jau dabar vertėtų pradėti galvoti kaip apie galimybę auginti verslo vertę. Tvarumo aspektams vis didesnis dėmesys skiriamas susijungimų ir įsigijimų sandoriuose – potencialūs pirkėjai domisi ne tik ketinamo įsigyti verslo pelningumu ar augimo potencialu, bet taip pat atsižvelgia į tai, ar įsigyja įmonė savo veikloje taiko tvarumo principus. Klientai taip pat vis dažniau kelia klausimą, ar jų naudojamos paslaugos ir prekės yra žali. Šios tendencijos ateina ir į kriptoindustriją, todėl tie rinkos žaidėjai, kurie kuo anksčiau susimąstys apie potencialias rizikas, turės didesnes galimybes šias rizikas suvaldyti ir toliau augti bei prisidėti prie technologinio progreso.

Kriptoverslams labai svarbu neatidėlioti veiksmų ir nelaukti kol bus priimti ribojimai – kuo anksčiau bus dokumentuoti su kriptoverslo tvarumu susiję įmonės sprendimai, tuo greičiau atsivers galimybė pasinaudoti tvarumo teikiamu konkurenciniu pranašumu.

Visų pirma kiekvienas verslas turėtų atsakyti sau į su tvarumo reikalavimais susijusius klausimus: kokie reikalavimai verslui jau dabar yra privalomi; ar galima pasinaudoti gerąja praktika; su kokiomis rizikomis verslas susiduria; kiek laiko ir finansų kainuotų įgyvendinti pokyčius. Atsakius į šiuo klausimus ir parengus planą, gali tekti peržiūrėti, koreguoti ar parengti su tvarumu susijusią strategiją, vidinę dokumentaciją, su dokumentais supažindinti klientus, partnerius ir investuotojus, galbūt su tvarumu susijusius principus įtraukti į su partneriais sudaromas sutartis. Tvarumo klausimai turėtų tapti įprasta įmonės verslo veiklos dalimi – juos reikėtų įtraukti į valdybos ar vadovybės  darbotvarkę bei reguliariai apsvarstyti. Tai padės ne tik pasirengti galimam griežtesniam reguliavimui, bet ir atliepti investuotojų lūkesčius.

Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ advokatė Vitalija Impolevičienė ir teisininkė Akvilė Jurkaitytė