Login to your account

Username *
Password *

„Telia“, kartu su savo strateginiu partneriu „Ericsson“, 5G ryšiu padengė 99 proc. Lietuvos teritorijos. Šis pasiekimas ne tik įtvirtino Lietuvos pozicijas pasaulinėje 5G erdvėje, bet ir atvers neribotas galimybes įvairioms šalies pramonės šakoms, prisidės prie ekonomikos augimo bei Lietuvos patrauklumo investuotojų ir technologijų kūrėjų akyse.

„Puikiai suprantame, koks reikalingas yra perėjimas prie pažangesnio tinklo, kuris atitiktų didėjančio duomenų srauto, abonentų skaičiaus augimo ir diegimo reikalavimus. Pritaikę pažangiausius „Ericsson“ sprendimus, ne tik padidinome tinklo pajėgumus, bet ir galime pasiūlyti fiksuotos belaidės prieigos galimybę. Tikime, kad mūsų įsipareigojimas modernizuoti tinklą taps geru pavyzdžiu kitiems rinkos dalyviams ir prisidės prie Lietuvos kaip pasaulinės 5G inovacijų lyderės pozicionavimo“, – sako „Telia“ technologijų vadovas Lietuvoje Andrius Šemeškevičius.

2021-2023 m. laikotarpiu „Telia Lietuva“ sėkmingai užbaigė savo tinklo modernizavimą, naudodama pažangiausią „Ericsson“ radijo prieigos tinklo (RAN) įrangą. Tai suteikė „Telia“ galimybę sukurti pažangų 5G tinklą 3,5 GHz ir 700 MHz dažniais, užtikrinantį didelės spartos duomenų prieinamumą visoje Lietuvoje. Šis visapusiškas tinklo atnaujinimas apima itin spartaus ryšio bazinių stočių įdiegimą esamose vietose, atveriant kelią tolesnei plėtrai ir inovacijoms.

Prie šio pasiekimo prisidėjo „Ericsson“ 5G „Massive MIMO“ radijo ryšio technologija. Antenoje integruotas radijo (AIR) sprendimas, konkrečiai AIR 3268, pasižymintis mažesniu ir lengvesniu dizainu, užtikrina didesnį dažnių juostos plotį ir didesnę talpą, todėl „Telia“ gali užtikrinti žaibišką ir patikimą 5G ryšį visoje šalyje. Ši technologija prisideda ir prie bendrovės keliamų tvarumo tikslų iki 2030 m. pasiekti nulinę CO2 emisiją savo veikloje.

„Mūsų „Massive MIMO“ technologija ryšio paslaugų teikėjams siūlo didesnį vidutinės juostos dažnių plotį, kad būtų galima užtikrinti galingą 5G ryšį visoje šalyje. Tai – įdomios kelionės pradžia, kurios tikslas yra sukurti pažangias 5G galimybes, naudingas visiems žmonėms, net ir atokiausiose šalies vietovėse. Negana to, tai padės patenkinti augančius šalies įmonių poreikius ir leis joms veikti bet kurioje Lietuvos vietoje. 5G ryšio plėtra atkreips investuotojų ir technologijų kūrėjų dėmesį į Lietuvą, o tai užtikrins ekonomikos augimą. Kartu esame pasirengę kurti ateitį, kurioje galėtume naudotis neribotomis 5G ryšio galimybėmis“, – teigia laikinasis „Ericsson“ Šiaurės ir Vidurio Europos klientų padalinio vadovas Daniel Ode.

Per rekordiškai trumpą laiką pasiekusi aprėptį visoje šalyje, Lietuva nustatė naują 5G ryšio diegimo standartą visame pasaulyje ir sustiprino savo poziciją pasaulinėje arenoje. Modernizuotas tinklas tapo maždaug 10 kartų energetiškai efektyvesnis nei ankstesnės kartos mobiliosios technologijos – šis įvykis prisidės prie tvaresnės skaitmeninės ekonomikos kūrimo.

Lietuvos 5G plėtrą galima pavadinti sėkmės istorija. Po derybų dėl 5G dažnių, Lietuva buvo paskutinė Europos šalis, prisijungusi prie 5G bangos, o šalies valdžios institucijos žalią šviesą oficialiam startui uždegė tik praėjusių metų rudenį. Nepaisant visų iššūkių, „Telia“ kartu su „Ericsson“ projektą užbaigė anksčiau nei buvo planuota ir be jokių paslaugų teikimo sutrikimų.

Tikimasi, kad 5G ryšys, sudarydamas sąlygas įvairioms taikomosioms programoms, įskaitant fiksuotą belaidę prieigą, patobulintas darbo vietas, įtraukiančią realybės patirtį ir autonominio pristatymo galimybes, pritrauks investuotojus ir atitinkamai prisidės prie spartesnio Lietuvos ekonomikos augimo. Daugiausiai pridėtinės vertės 5G ryšys turėtų sukurti transporto, sveikatos priežiūros, žemės ūkio ir gamybos sektoriams.

Lietuvoje vis labiau įsitvirtina pažangus 5G ryšys, pagal kurio aprėptį šalis iš paskutiniųjų Europoje per metus įsiveržė tarp lyderių pasaulyje. Naujausia „Telia“ statistika rodo, kad paskutinės kartos mobilųjį ryšį tinkle jau palaiko ketvirtadalis visų išmaniųjų įrenginių, o nuo metų pradžios 5G duomenų vartojimas Lietuvoje išaugo trigubai. Vertinant pagal per pirmuosius metus „Telia“ tinkle pastatytų bazinių 4G ir 5G stočių skaičių, 5G plėtra vyksta 12 kartų sparčiau ir jau dengia 99 proc. Lietuvos.

Pirmieji 5G bandymai realiame tinkle Lietuvoje prasidėjo 2018 metais, kai „Telia“ Vilniuje pastatė dvi bazines stotis ir pasiekė 1,8 Gb/s spartos rekordą tam naudodama testinius dažnius. 2020 metais bendrovė nekomerciniais dažniais veikiantį 5G ryšį įjungė Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tačiau komercinio 5G plėtros istorija Lietuvoje prasidėjo tik pernai, kai buvo surengti šiai technologijai būtinų dažnių aukcionai.

„Mobiliojo ryšio technologijos savo technologinę brandą paprastai pasiekia maždaug per 10 metų. Tačiau 5G plėtros sparta Lietuvoje neturi precedento. Per pirmuosius trejus metus, kai 2011 metais šalyje pradėtas teikti 4G ryšys, „Telia“ pastatė apie 120 bazinių stočių. 4G plėtra įsibėgėjo tik po 5-7 metų, kasmet diegiant per 200 naujų bazinių stočių. Visai kitą istoriją rašo 5G – per pirmuosius kelerius metus pastatėme apie pusantro tūkstančio bazinių stočių”, – sako „Telia“ radijo tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas.

5G raketa kyla nuo žemės

Įrengta 5G infrastruktūra naudojasi vis daugiau šalies verslų ir gyventojų. Nuo šių metų pradžios 5G ryšiu perduodamų duomenų apimtys „Telia“ tinkle išaugo beveik trigubai ir šiuo metu sudaro netoli dešimtadalio viso mobiliųjų duomenų srauto. Birželį 264 tūkst. 5G ryšį palaikančių įrenginių vartotojai Lietuvoje iš viso perdavė apie 2,9 mln. GB duomenų. 5G ryšį palaikančių įrenginių dalis nuo praėjusių metų birželio didžiausios Lietuvos telekomunikacijų bendrovės tinkle išaugo dvigubai ir šiuo metu sudaro 24 proc. visų prie tinklo prisijungiančių įrenginių.

„Užtikrinus praktiškai visą šalies teritoriją apimančią 5G aprėptį, šis pažangų ryšį prisijaukina vis daugiau Lietuvos gyventojų ir įmonių. Šiuo požiūriu Lietuva yra tarp pirmaujančių valstybių. Tokiose vienomis iš 5G lyderių laikomose šalyse kaip JAV, Vokietija ar Japonija 99 proc. naujos kartos ryšio padengimą tikimasi pasiekti tik po poros metų. Gerai išvystytas 5G tinklas Lietuvai, mūsų šalies verslams ir inovacijų kūrėjams suteikia reikšmingą pranašumą“, – pasakoja Ramūnas Mikalauskas.

Jis pažymi, kad 5G naudoja platesnį radijo bangų spektrą, todėl yra gerokai spartesnis už ankstesnės kartos – 4G arba sinonimiškai LTE – interneto ryšį. Ryšių reguliavimo tarnybos matavimai rodo, kad vidutinė „Telia“ 5G ryšio sparta siekia 245,1 Mb/s. Vidutinė 4G sparta tokių matavimų metu siekė 120,6 Mb/s. „Telia“ atstovo teigimu, tai itin reikšmingas skirtumas, atveriantis galimybes aukštos raiškos vaizdo transliacijoms, daiktų interneto (IoT), virtualios realybė ir kitų pažangių sprendimų diegimui.

„5G ryšys taip pat pasižymi už 4G gerokai žemesniais delsos rodikliais ir didesne talpa. Pirmasis aspektas yra svarbus įgalinant įvairių daiktų ir įrengimų prijungimą prie interneto ryšio, autonominių transporto priemonių veikimą ir daugelį kitų ateities sprendimų. Antrasis užtiktina, kad interneto ryšys be sutrikimų ir sulėtėjimo veiktų net ir vienu metu prie tinklo prisijungus tūkstančiams vartotojų. Tuo jau buvo galima įsitikinti Lietuvoje vykusių daugybę lankytojų sutraukusių renginių, tokių kaip grupės „Rammstein“ koncertas, Eurolygos finalo ketvertas ar „Login“ konferencija, metu. 5G su gerokai padidėjusiomis tinklo apkrovomis susitvarkė be problemų“, – sako „Telia“ tinklo vadovas. 

Naujos kartos mobiliojo interneto ryšiu 99 proc. Lietuvos teritorijos telekomunikacijų bendrovė „Telia“ padengė birželį ir padarė tai per itin trumpą laiką – mažiau nei metus. Iš viso bendrovė šiuo metu yra įrengusi 1650 bazinių 5G stočių – iš jų 325 šiemet. Į 5G plėtrą įmonė per pastaruosius keltą metų investavo 400 mln. eurų.

Kada sulauksime 6G?

Nors 5G pasaulyje dar tik žengia pirmuosius žingsnius, jau pradedame kalbėti ir apie naują mobiliojo ryšio kartą, kurios galime sulaukti jau maždaug 2030 m.  „Telia“ tinklo vadovas pasidalino prognozėmis, kokių naujovių ji galėtų suteikti. Jo teigimu, 6G daugiausia dėmesio skirs mobiliojo interneto pasiekiamumui kiekviename pasaulio kampelyje ir netgi už jo ribų bei susikoncentruos į įrangos energetinį efektyvumą. 

„6G eroje greičiausiai jau nebeskaičiuosime, per kiek laiko galime atsiųsti tam tikrus failus, o pats mobilusis internetas taps tokiu pačiu savaime suprantamu dalyku, kaip oras, kuriuo kvėpuojame. Prognozuojama, kad, galbūt, su 6G galėsime valdyti savo avatarą, gal turėsime lustus po oda, kuris naudosis ryšiu, o gal sensoriai tiesiog bus kiekviename daikte, prie kurio liečiamės“, – prognozuoja ekspertas. 

„Telia“ tinklo vadovas atkreipia dėmesį, kad Kinija ruošdamasi šios technologijos diegimui tapo pirmąją šalimi 5G ir 6G ryšiui priskyrusi 6GHz dažnių juostą. Šalies Pramonės ir informacinių technologijų ministerija (MIIT) teigė, kad ši dažnių juosta yra vienintelė, turinti pakankamai didelį pralaidumą vidutiniame diapazone. Tikimasi, kad šis žingsnis skatins pasaulinį arba regioninį 5G/6G spektro išteklių padalijimą ir sudarys pagrindą skatinti mobiliojo ryšio plėtrą.

„Telia“ užbaigė viso mobiliojo tinklo atnaujinimą „Ericsson“ įranga ir padengė 99 proc. Lietuvos teritorijos plačiuoju 5G ryšiu. Tolesnė 5G plėtra toliau bus vykdoma diegiant itin spartaus ryšio bazines stotis jau esamose vietose. „Telia“ atstovų teigimu, taip anksti pasiektas visos šalies teritorijos padengimas ne tik pasitarnaus gyventojams, bet ir padės Lietuvai išsiskirti tarptautiniame kontekste.

„5G ryšys šiandien yra kur kas daugiau, nei tik greitesnis internetas. Jo prieinamumas tapo valstybių išsivystymo rodikliu, todėl pasiekę 99 proc. 5G aprėpties ribą įsirašėme į Europos šalių elitą. Kiekvienam iš mūsų tai atveria naujas erdves dirbti, galimybes iš bet kurio Lietuvos kampelio nerti į virtualią realybę o gal netrukus išvysti, kaip į mūsų kiemą įrieda maisto prekes pristatantis robotas. Turėdama taip gerai išvystytą 5G tinklą, Lietuva tampa kur kas patrauklesnė investuotojams ir ateities technologijų kūrėjams“, – teigia „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.

Pasak jo, 99 proc. 5G aprėptimi Lietuva į priekį išsiveržė prieš daugumą 5G lyderėmis laikomų Šiaurės valstybių, taip pat JAV, Vokietiją ir Japoniją, jos panašų rezultatą turėtų pasiekti tik po poros metų. „Telia“ įmonių grupės duomenimis, Estijoje bei Suomijoje 5G plėtra atsilieka mažiausiai keletu procentų. Į savo tinklų infrastruktūros atnaujinimą ir IT kompetencijų plėtrą pastaraisiais metais „Telia“ investavo 400 mln. eurų.

 Šemeškevičius teigia, kad Lietuvos 5G plėtros sėkmės istorija ypatinga ir tuo, kad ją pavyko „parašyti“ per rekordiškai trumpą laiką. Su kaimyninėmis valstybėmis užsitęsusios derybos dėl 5G dažnių nubloškė Lietuvą į paskutinį Europos 5G vagoną, o komercinių dažnių aukcionai buvo surengti tik praėjusių metų rudenį. Nepaisant to, „Telia“ tam ruošėsi iš anksto ir pačią pirmą 5G įjungimo dieną naujos kartos ryšiu „Telia“ tinkle iš karto galėjo naudotis 75 proc. šalies gyventojų.

„Pasiektas 5G plėtros tikslas padeda mėgautis vasara su dar geresne nuotaika. Galbūt kažkas galės anksčiau išvykti padirbėti į sodybą, kurios nesiekė šviesolaidžio kabeliai, o kitam tai galimai tai taps paspirtimi aukštos raiškos filmus ar muziką „išsivežti“ į dar neatrastą šalies kampelį. Tikiu, kad lyderystė 5G srityje taip pat bus rimtu argumentu užsienio bei Lietuvos verslui mūsų šalį rinktis savavaldžio transporto bandymams, kurti telemedicinos ir išmanios žemdirbystės sprendimus ar tiesiog išdrįsti už didmiesčių ribų statyti modernias automatizuotas gamyklas, taip gerai apmokamas darbo vietas kuriant ir regionų gyventojams“, – visą šalį apimančios 5G aprėpties potencialą komentuoja „Telia“ technologijų vadovas.

„Telia“ šiuo metu Lietuvoje turi 1650 mobiliųjų bazinių 5G stočių. Siekiant sumažinti stotims reikalingos energijos suvartojimą, buvo įdiegta išmani dirbtinio intelekto algoritmus naudojanti stočių „migdymo“ programa, ji realiu laiku stebi stoties apkrovimą, vartotojų skaičių ir kitus reikšmingus parametrus ir taip optimizuoja radijo siųstuvų galią. Ši programa ir stočių atnaujinimas šiais metais padėjo sutaupyti net apie 10 proc. elektros energijos.

Naujasis „Telia“ 5G ryšys iki 10 kartų efektyviau naudos elektros energiją, vertinant pagal perduodamų duomenų kiekį, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į nuolat augančias duomenų apimtis ir „Telia“ tikslą jau 2030 metais savo veikloje pasiekti nulinę CO2 emisiją.

 „Labai didžiuojamės savo strategine partneryste su „Telia Lietuva“, pradedančia nepaprastą 5G ryšio diegimą. Džiaugiamės, kad užbaigėme „Telia“ tinklo atnaujinimą ir pasiekėme puikų 99% geografinį padengimą Lietuvoje. Šis reikšmingas įvykis žymi įdomios kelionės pradžią, kurios tikslas – sukurti pažangias 5G galimybes Lietuvos rinkai, naudingas visiems žmonėms, net ir atokiausiose vietovėse. Kartu esame pasirengę kurti ateitį, kupiną pažangiausių galimybių, kurias suteikia 5G technologija" – sako Daniel Ode, laikinasis „Ericsson“ Šiaurės ir Vidurio Europos klientų skyriaus vadovas.

Penktoji mobiliojo ryšio karta, arba tiesiog 5G ryšys, ne tik užtikrina greitesnį ir spartesnį interneto ryšį bei sudaro sąlygas aptarnauti daugiau naudotojų vienu metu. 5G ryšys bus siejamas ir su keleivių skrydžių kokybe – nuo birželio 30 dienos įsigalioja leidimas keleiviams naudoti 5G ryšį lėktuvuose, kuriuose bus įdiegtos tai palaikančios sistemos.

Tiesa, visais atvejais, siekiant išvengti trukdžių antžeminiams tinklams, radijo ryšio sistemas orlaiviuose leidžiama įjungti nuo 3000 m aukščio.

Naudojimasis radijo ryšiais orlaivyje – nėra naujiena. Pasak dr. Mindaugo Žilinsko, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vyriausiojo patarėjo, taip vadinamas GSM1800 sistemas Europos Sąjungoje leista naudotis jau 2008 metais.

Pradėjus vystyti naujus radijo dažnius ir naujas ryšio sistemas, buvo nustatytos ir jų naudojimo sąlygos lėktuvuose: orlaiviuose turėjo būti įdiegtos tinklo valdymo stotys, kurios slopina tam tikrus radijo dažnius lėktuve.

„Tai yra būtina sąlyga, kad galiniai radijo ryšiai įrenginiai, t. y. keleivių naudojami telefonai, skrydžio metu nesijungtų su antžeminėmis judriosios tarnybos bazinėmis stotimis, veikiančiomis tokiais dažniais ir palaikančiais įvairias ryšio sistemas, pavyzdžiui, „Wimax“, UMTS, LTE“, – aiškina RRT ekspertas.

Tačiau 2016 metais Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijai (CEPT) atlikus papildomus tyrimus, Europos Sąjungoje buvo priimtas sprendimas, kad tinklo valdymo stotys lėktuvuose nebeslopins LTE bei „Wimax“ sistemų. Šis reikalavimas liko tik UMTS sistemoms. Orlaiviai, turintys radijo ryšio duomenų perdavimo sistemas, turėjo registruotis kiekvienoje  šalyje.

„Atsiradus 5G radijo ryšiui ir CEPT atlikus būtinus tyrimus, nutarta leisti lėktuvuose naudoti ir 5G ryšį. Šis sprendimas turi įsigalioti jau netrukus – birželio 30 d.“, – sako dr. M. Žilinskas, Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas.

Interneto ryšys su orlaiviu organizuojamas keliais būdais: perduodant ir priimant signalą iš  palydovo arba, jei palydovo nėra, pusei metų leidžiamas ir tiesioginis radijo ryšys su antžeminėmis bazinėmis 2 GHz stotimis, diapazone 1980–2010MHz ir 2170–2200MHz.

Tokį ryšį šiuo metu visoje Europos sąjungoje užtikrina kompanija „Inmarsat“. Lietuvoje veikia kelios jų bazinės stotys.  Įmonė „SpaceX“ taip pat ketina instaliuoti panašią radijo ryšio sistemą orlaiviuose, vadinamąją ESIM, tik veikiančią kitais radijo dažniais. Ji dėl platesnių radijo spektro kanalų turi galimybę užtikrinti didesnę duomenų perdavimo spartą. 

Trečiadienį Vyriausybė pripažino penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtrą valstybei svarbiu projektu. Valstybei svarbaus projekto statusas sudarys sąlygas tvariai elektroninių ryšių infrastruktūros plėtrai, t. y. leis greičiau ir efektyviau parengti teritorijų planavimo dokumentus ir įgyvendinti suplanuotus ryšių infrastruktūros sprendinius.

„5G yra ne tik apie spartų internetą. Šio ryšio plėtra Lietuvoje leidžia mums vystyti inovacijas ir technologinius sprendimus. Tad tai, kad Vyriausybė mato reikšmę plėtojant 5G ryšį ir šio projekto svarbą, mums yra reikšmingas įvertinimas“, – sako Susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Pasak M. Skuodžio, šis Vyriausybės sprendimas svariai prisidės prie strateginių elektroninių ryšių plėtros tikslų pasiekimo ir skaitmeninės atskirties Lietuvos regionuose mažinimo.

5G ryšys jau dengia 80 proc. šalies teritorijos, o iki 2025 m. šis aukštos kokybės ryšys nenutrūkstamai veiks per Lietuvą einančioje magistralėje „Via Baltica“ bei kituose valstybinės reikšmės keliuose, geležinkelio linijose, oro ir jūrų uostuose.

Penktosios kartos judrusis ryšys yra pagrindas kurtis technologijoms – daiktų internetui, virtualiai realybei, robotizacijai, bepilotėms skraidyklėms, išmaniosioms transporto sistemoms, savavaldėms transporto priemonėms ir t. t.