„Tele2“ išmėgino 5G ryšio galimybes ir užfiksavo mobilaus interneto greičio rekordą savo tinkle – 4,45 Gbps. 5G ryšio paslaugas siūlantis mobiliojo ryšio operatorius tokią greitaveiką pasiekė pirmasis Lietuvoje – bandymo metu buvo pademonstruotos ateities 5G ryšio galimybės. 

„Tele2“ tinkle užfiksuotas rekordinis greitis parodė, kokios galimybės mūsų laukia ateityje. Nors pasiekta sparta įkvepia neįtikėtinai ateičiai, tačiau kruopščiai planuojamas tinklas ir inovacijos padeda užtikrinti, kad pigus ir kokybiškas 5G ryšys mūsų tinkle jau dabar būtų prieinamas kuo didesniam klientų ratui“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims.

Stebėti, kaip buvo siekiama rekordo, galite čia. 

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ savo tinkle 5G greičio rekordą pasiekė 26 GHz radijo dažnių juostoje (mmWave). Bandymo tikslais jai buvo gautas specialus Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) leidimas ir naudotas specialiai bandymui skirtas telefonas.

Ši 5G dažnių juosta ateityje bus skirta ir naudojama greičiui bei talpai. Tai reiškia, kad didelis kiekis žmonių vienoje vietoje galės naudotis geru internetu. Nors ši dažnių juosta turi itin didelę talpą, tačiau bangos greitai slopsta erdvėje. Tokios fizikinės savybės lemia, kad ši dažnių juosta bus ypatingai reikšminga didelių renginių, koncertų metu.

Ji taip pat bus naudojama sporto arenose ar didžiųjų miestų centruose, kuomet susirinkus didelei masei žmonių ryšį reikės stiprinti. Juostos plotis užtikrins, kad klientai gausių susibūrimų vietose galėtų naudotis itin geru interneto greičiu.

Valerij Kovzan, „Tele2“ technikos direktorius Baltijos šalims, sako, kad tik ateitis parodys, kur ši inovacija bus plačiausiai naudojama: išmaniuose telefonuose, fiksuotam belaidžiui ryšiui (angl. fixed wireless access) ar mobiliojo namų interneto paslaugai teikti. Pasaulyje šio dažnio bandymai jau atliekami kelerius metus, o „Tele2“, remiantis vieša informacija, pirmieji Lietuvoje atliko minėtos dažnių juostos bandymus bei toliau tęs jų nagrinėjimą.

„Išmėginta dažnių juosta pritaikoma gerinant vartotojų patirtį ar siekiant užtikrinti tinklo greitaveiką. Šis spektras gali būti naudojamas mobiliajam internetui namams, esantiems užmiestyje ar net pramonės automatizavimui“, – sakė „Tele2“ technikos direktorius.

26 GHz radijo dažnių juosta padės tvirtus pamatus ir virtualios bei papildytos realybės paslaugoms, reikalaujančioms didelės greitaveikos. 

„Tele2“ tinkle bandymo metu užfiksuotas greitis Lietuvos gyventojams bus pasiekiamas ne iš karto. Tai įvyks tuomet, kai 5G tinklas Lietuvoje pasieks dabartinio 4G++ ryšio padengimo lygį.

Operatorius „Tele2“ 5G ryšio spartos bandymus atliko konferencijos „LOGIN 2023“ metu. Greičio rekordas konstatuotas atsižvelgiant į viešai skelbiamą kitų Lietuvos judriojo ryšio operatorių tinkluose pasiektą duomenų perdavimo greitį 5G ryšio tinkle.

Nors šviesolaidinis internetas Lietuvoje skaičiuoja jau trečią dešimtmetį, o komercinis 5G įjungtas tik pernai, tačiau naujos kartos mobilusis ryšys techninėmis savybėmis meta iššūkį stiklo skaiduloms. Europos šviesolaidžio asociacija „FTTH Council Europe“ teigia, kad 5G ir šviesolaidinis internetas negali būti laikomos konkuruojančiomis paslaugomis, nes vienas kitam yra būtini. Iš jų simbiozės didžiausią naudą gaus vartotojai – nuo mažiau iškasinėtų šaligatvių iki didžiausios spartos.

„Kasmetinis Europos FTTH tarybos renginys šiemet organizuojamas Ispanijoje – šalyje, kuriai pavyko įvykdyti vieną sėkmingiausių šviesolaidžio plėtros operacijų Europoje. Taip tarsi simboliškai norima brėžti menamą brūkšnį prie plėtros klausimų ir padiskutuoti apie tai, kas šviesolaidžio laukia ateityje, kai jo tinklas bus galutinai išvystytas. Tarp karščiausių šių metų temų yra šviesolaidinio interneto bei jo paslaugų įsisavinimo didinimas, varinių kabelių infrastruktūros išjungimas bei 5G ir šviesolaidinio interneto infrastruktūrų sinergija“, – kitą mėnesį vykstančios konferencijos programą anonsuoja „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Jis primena, kad Lietuva pagal FTTH matuojamą šviesolaidžio plėtrą bent šešis metus pirmavo Europoje ir iki šiol išlieka daugiausiai šviesolaidinę prieigos turinčių šalių dešimtuke.   

Atsisveikinimas su variu

Nepaisant to, kad kartu su aktualiais klausimais FTTH turėtų pateikti ir naujausią 2022 m. Europos šviesolaidinio interneto statistiką, jos tendencijas galima prognozuoti jau šiandien. Beveik nėra abejonių, jog šviesolaidžio tinklas, kaip ir paskutinius kelerius metus, visoje Europoje pamažu plėtėsi bei sėkmingai didino atotrūkį nuo 2021 m. pasiektos 50 proc. ribos – šiandien jau daugiau, negu vienas iš dviejų, Europos namų ūkių turi prieigą prie šviesolaidinio interneto.

„Deja, kertinis žodis šiame sakinyje yra „prieiga“, sufleruojanti, kad toli gražu ne visi vartotojai linkę naudotis jiems prieinamomis šviesolaidinio interneto paslaugomis. Skaičiuojama, jog mūsų žemyne realiai šviesolaidžiu besinaudojančių namų ūkių yra tik maždaug pusė iš tų 50 proc., kas FTTH tarybą paskatino šį didelį atotrūkį tarp egzistuojančių techninių galimybių ir realių naudojimo apimčių paskelbti nauju rinkos iššūkiu. Žinoma, plėtros klausimai iš dienotvarkės taip pat galutinai nedingo, nes šviesolaidis kaimo vietovėse vis dar yra retas svečias, tačiau šiuo atveju daug vilties teikia alternatyvūs operatoriai tame pamatę naują verslo nišą“, – atskleidžia pašnekovas.

Pasak A. Strolios, šviesolaidinio interneto paslaugų įsisavinimo reitinge Lietuva gali pasigirti net 85 proc. siekiančiu rodikliu, kuris nusileidžia tik Islandijai ir Suomijai bei keliais kartais lenkia tokias senąsias Europos ekonomikas, kaip Vokietija, Italija ir Graikija.

Ekspertas svarsto, jog tarp priežasčių, kodėl šių šalių gyventojai nesinaudoja jiems prieinamu spartesniu internetu, yra reikšmingas kainų skirtumas tarp jo ir senesnės kartos plačiajuosčio interneto paslaugų.

Būtent todėl FTTH prognozuoja, kad šviesolaidinio interneto paslaugų plėtra išaugs tada, kai Europos valstybėse prasidės varines telefono linijas naudojančio plačiajuosčio interneto išjungimas. Estija ir Švedija šiuos procesus pradėjo dar praėjusiame dešimtmetyje, šiemet prie jų turėtų prisijungti Prancūzija ir Nyderlandai, o paskui šias šalis neišvengiamai paseks ir visos kitos. Atsisakyti senstančios interneto infrastruktūros skatina kasmet augančios jos išlaikymo sąnaudos, o ypač dėl pabrangusios elektros. Tuo metu šviesolaidis tituluojamas energetiškai efektyviausia interneto technologija.

Tačiau konkrečiai Lietuvoje „Telia“ yra neseniai atlikusi dideles investicijas į vario technologijos atnaujinimą ir skirtingai nuo kitų grupės šalių, šios infrastruktūros artimiausiu metu nežada atsisakyti. Dar 2018 metais „Telia“ pirmoji Baltijos ir Šiaurės šalyse pristatė „Super VDSL“ technologiją, kuri varinėmis linijomis suteikia iki 250 Mb/s spartos internetą. Visgi „Telia“ tinklo vadovas pripažįsta, kad nors varinis internetas gali dažnai viršyti 5G technines galimybes, tačiau interneto ateitis vis tiek priklauso šviesolaidžiui.

5G ir šviesolaidinį internetą siūloma vystyti kartu

„Telia“ atstovas A. Strolia pastebi, jog nepaisant to, kad 5G bazinės stotys naudoja tuos pačius šviesolaidžio kabelius, kaip ir šviesolaidinis internetas, abi šios paslaugos net ir daugelio tų pačių operatorių asortimente tarsi konkuruoja tarpusavyje ir yra plėtojamos atskirai viena nuo kitos. Įtardama, kad ši praktika yra ydinga bei neracionali, FTTH taryba prieš maždaug ketverius metus nusprendė šią hipotezę patvirtinti tyrimais, kurių atnaujinti rezultatai turėtų būti pristatyti šiųmetės konferencijos metu.

„Pagrindinė organizacijos mintis – tiesiant šviesolaidinio interneto trasą iš karto numatyti galimybes ją panaudoti ir tą vietovę dengsiančioms 5G antenoms. Taip vienu šūviu nušaunama visa eilė zuikių. Visų pirma, infrastruktūrą padaryti bendra operatoriui kainuoja vos kelis papildomus procentus, bet atneša nuo 65 iki net 96 proc. sumažėjusias išlaidas tinklo plėtrai. Taip pat viena trasa vietoje dviejų reiškia dvigubai mažiau užtvertų gatvių, šaligatvių ir kitų eilinių žmonių įprasto gyvenimo sutrukdymų, neišvengiamai kylančių tiesiant dar vieną naują ar renovuojant seną tinklą“, – privalumus vardina ekspertas.

Be to, tokia moderni tinklo vystymo strategija turėtų teigiamai atsiliepti ir interneto kokybei. 5G pritaikyti šviesolaidžio tinklai pasižymi didesniu pralaidumu, mažesne delsa ir geresniu ryšio patikimumu, kas itin aktualu tokiems daiktų interneto įrenginiams, kaip prie 5G prijungtiems išmaniesiems šviesoforams ar ateityje neišvengiamai išpopuliarėsiantiems savavaldžiams automobiliams.

Vos per savaitę pagal perduodamų duomenų kiekį 5G technologija aplenkė ankstesnės kartos 3G technologiją. Naujos kartos 5G ryšiu per pirmą savaitę perduota penktadaliu daugiau duomenų lyginant su jau daugiau nei 20 metų veikiančia 3G, rodo anoniminiai agreguoti „Bitės“ tinklo duomenys.

„Matome, kad žmonės 5G aktyviai naudoja visą dieną, tačiau didžiausias duomenų srautas perduodamas vakare, po darbo valandų – lietuviai itin greitą internetą naudoja filmų ar kito aukštos kokybės vaizdo turinio peržiūrai, kompiuteriniams žaidimams“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės“ technologijų direktorius Mindaugas Rauba. 

Šiandien 3G technologija vis dar plačiai naudojama paprastoms paslaugoms kaip SMS žinutės ar skambučiai, ten, kur spartesnis ryšys yra sunkiau pasiekiamas. Pavyzdžiui, 3G ryšys gali įsijungti esant požeminėje automobilių parkavimo aikštelėje ar užmiestyje.  

Bendrovė dar pernai nutraukė prekybą tik 2G ar 3G ryšį palaikančiais telefonais. Šie senosiomis technologijomis veikiantys telefonai klientams neleidžia naudotis sparčiu internetu, aukšta skambučio garso kokybe, greitu sujungimu ir kitais privalumais. Šiuo metu apie 10 tūkst. „Bitės“ klientų vis dar naudojasi mygtukiniais telefonais – senesni modeliai dažniausiai palaiko 2G, 3G technologijas, nors yra ir tokių, kurie palaiko 4G technologiją.

Šiais metais pirmą kartą šalies istorijoje „Bitė“ pasiekė greičiausio Lietuvos 5G interneto rekordą. Duomenų gavimo greitis pasiekė net 2679 Mb/s – tai daugiau kaip 16 kartų viršija vidutinį ankstesnėmis ryšio technologijomis užfiksuotą interneto greitį šalyje. Bendrovė investuoja rekordines sumas, kad vis daugiau lietuvių galėtų naudotis greičiausiu naujos kartos tinklu Lietuvoje.

Kad būtų galima telefone naudoti 5G ryšį, jį reikia aktyvuoti mobilaus ryšio nustatymuose. Esant  regione, kuriame 5G technologija dar neveikia, telefonas automatiškai prisijungia prie 4G ryšio.  

5G ryšio funkciją savo išmaniuosiuose jau gali aktyvuoti vieną iš keturių naujų 5G ryšio planų užsisakę klientai, naudojantys naujesnės kartos išmaniuosius telefonus: „Apple iPhone 12“ ir visus vėlesnius šio gamintojo telefonų modelius, „Samsung Galaxy“ serijų „S22“ ir „S23“ išmaniuosius, „Xiaomi Redmi 10“, „Xiaomi Redmi Note 11 Pro“, „Xiaomi 12T“ ir „Xiaomi 12T Lite“ modelių telefonus.

Šiandien „Bitė“ visoje Lietuvoje jungia naujos kartos 5G ryšį išmaniuosiuose telefonuose. Naujesnės kartos išmaniuosius telefonus naudojantys klientai įrenginiuose turės aktyvuoti 5G ryšį. Naujos kartos technologija užtikrins ypač greitą ir stabilų ryšį išmaniajame telefone darbui, pramogoms, bendravimui ir kasdienėms užduotims atlikti.

„Visada esame orientuoti į realią vartotojo patirtį, kuri nuo šiandien, kartu su „Bitės“ 5G ryšio atėjimu į išmaniuosius telefonus, tapo dar pastebimai geresnė. Naujos kartos 5G ryšys telefone – tai dar lengvesnis naršymas, didesnis produktyvumas, spartesnė informacijos sklaida ir dar daugiau pramogų“, – pranešime žiniasklaidai sako Gintas Butėnas, skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.

5G ryšio funkciją savo išmaniuosiuose jau gali aktyvuoti „Bitės“ klientai, naudojantys naujesnės kartos išmaniuosius telefonus: „Apple iPhone 12“ ir visus vėlesnius šio gamintojo telefonų modelius, „Samsung Galaxy“ serijų „S22“ ir „S23“ išmaniuosius, „Xiaomi Redmi 10“, „Xiaomi Redmi Note 11 Pro“, „Xiaomi 12T“ ir „Xiaomi 12T Lite“ modelių telefonus.

„Šiais išmaniaisiais besinaudojantys klientai, užsisakę vieną iš keturių naujų 5G ryšio planų, jau turi galimybę aktyvuoti 5G ryšio paslaugą telefone „Bitės“ 5G padengimo teritorijoje. Rekordiškai investuojame tam, kad nuolat plėstume naujos kartos 5G tinklą visoje Lietuvoje, užtikrindami aukščiausią paslaugų kokybę visiems klientams. Jau šį pavasarį „Bitės“ 5G ryšiu padengsime net 60 proc. Lietuvos teritorijos“, – sako G. Butėnas.

Vasario 28 dieną 5G ryšį išmaniuosiuose galės išbandyti ir išankstinio apmokėjimo paslaugos „Labas“ klientai. Jiems tereikės užsisakyti naujos kartos 5G ryšio technologiją palaikantį planą ar bet kurio jau galiojančio pokalbių ar interneto plano papildinį, kuris leis išmėginti 5G ryšio privalumus telefone.

„Bitės“ verslo klientai 5G ryšio galimybes išmaniuosiuose telefonuose galės išmėginti nuo kovo 1 dienos.

„Bitės“ 5G – greičiausias. Pirmą kartą šalies istorijoje „Bitė“ pasiekė greičiausio Lietuvos 5G interneto rekordą. Duomenų gavimo greitis pasiekė net 2679 Mb/s – tai daugiau kaip 16 kartų viršija vidutinį ankstesnėmis ryšio technologijomis užfiksuotą interneto greitį šalyje.

„Lietuvos 5G interneto greičio rekordą leido pasiekti projekto „BITĖ | Naujos kartos tinklas 2025“ metu skiriamos šimtamilijoninės investicijos tinklo plėtrai ir kokybės gerinimui visoje Lietuvoje. 5G tinklą statome naudodami pirmaujančio pasaulyje ryšio įrangos tiekėjo „Ericsson“ įrangą“, – sako G. Butėnas.

5G internetas Kataro stadionuose veikė net greičiau, nei į varžovų vartus skrieję kamuoliai, rodo 2022 m. Pasaulio futbolo čempionato statistika. Penktos kartos mobilusis ryšys tribūnose garantavo rekordinę 506 megabitų per sekundę (Mb/s) vidutinę spartą ir viršijo net reikliausių sirgalių poreikius. Analitikai tai vadina vienu rimčiausių egzaminų per dar ganėtinai trumpą šios technologijos istoriją ir dar drąsiau teigia, kad tradicinio sporto išlikimui 5G yra tiesiog gyvybiškai būtinas.

„Nors apie įspūdingas 5G galimybes viešojoje erdvėje kalbėta labai nemažai, daugeliui vartotojų tai tebuvo tik sausa teorija. Visgi neseniai pasibaigęs futbolo čempionatas specialistų žarstytais pažadais pagaliau leido įsitikinti praktiškai. Sugužėję į sausakimšus stadionus aistruoliai ne tik nesusidūrė su interneto strigimais, bet dar ir galėjo mėgautis daugelio namų internetą lenkiančia sparta. Tad tikėtina, kad lūkesčius praktikoje pateisinęs 5G organizatoriams atriš rankas ateityje pasiūlyti naujų rungtynių stebėjimo patirtį gerinančių paslaugų ir taip į stadionus vėl prisitraukti jaunąją kartą, kuriai tradicinis sportas, tiesą sakant, nebėra toks jau įdomus“, – dėsto „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Nebaisios net šimtatūkstantinės sirgalių minios

Pasak A. Strolios, iki šiol per masinius renginius būdavo įprasta stebėti lėtą mobiliojo interneto veikimą, nes tinklas susidurdavo su milžiniška apkrova. Tačiau pirmasis Pasaulio futbolo čempionatas, kurio metu jau komerciškai veikė 5G, šį nemalonų dėsnį paneigė. Vos 2,93 milijono gyventojų turinčios valstybės stadionus apgulus 2,45 milijonų aistruolių, vidutinė mobiliojo interneto sparta šalyje ne tik nesumažėjo, bet netgi pakilo.

„Interneto spartos matavimo lyderio „Speedtest.net“ („Ookla“) duomenimis, lapkritį prasidėjus pasaulinei futbolo fiestai, Katare vidutinė mėnesio mobiliojo interneto sparta siekė 263,37 Mb/s, kai mėnesį prieš tai ji tebuvo 190,93 Mb/s. Tokius netikėtus rezultatus lėmė vietinių operatorių sparčiai vykdyta 5G infrastruktūros plėtra, o ypač – naujausios mobiliojo ryšio kartos įrangos įrengimas gausiausiai sirgalių lankomuose taškuose“, – atskleidžia pašnekovas.

Greičiausiai internetas veikė „Al Janoub“ stadione, kuriame vidutiniškai fiksuotas šviesolaidiniam internetui prilygstantis 757,77 Mb/s greitis, o beveik 90 tūkstančių vietų turintis ir finalinį mačą priėmęs „Lusail“ stadionas sirgalius džiugino nedaug mažesne 526,48 Mb/s sparta. Turint omenyje, kad daugelis žmonių namuose kasdien naudoja 100-200 Mb/s spartos internetą, nėra abejonių, jog interneto prieigos pajėgumas patenkino visus aistruolių poreikius.

Kita vertus, ekspertas pabrėžia, jog šie įspūdingi skaičiai dar toli gražu nėra 5G riba. Pavyzdžiui, pernai per kasmetinį JAV Supertaurės finalą, subūrusį 103 tūkstančius žiūrovų, stadione buvo pasiektas beveik 1064 Mb/s, o per 160 tūkstančių žmonių pritraukusias „Formulė 1“ lenktynes Abu Dabyje – 808,9 Mb/s greitis.

5G gyvybiškai svarbus tradiciniam sportui

Nepaisant puikių 5G rodiklių, „Telia“ atstovas sutinka, kad vartotojams kur kas svarbesni ne spartos megabitų skaičiai, o praktiški tokios puikios kokybės ryšio panaudojimo pavydžiai. Vienas paprasčiausių iš jų – naudojimasis socialiniais tinklais. Skaičiuojama, kad lyginant su 4G, 5G internetas futbolo čempionato aistruoliams leido maždaug trečdaliu greičiau atverti „Facebook“ ar „Instagram“ naujienas bei paleisti vaizdo įrašo transliaciją.

Taip pat čempionato stadionuose daugelį futbolo fanų nustebino oficiali „FIFA+“ aplikacija, suteikusi galimybę tiesiog nukreipti telefono kamerą į aikštę ir išmaniojo ekrane realiu laiku matyti kiekvieno ant pievelės lakstančio žaidėjo vardą bei statistiką. Tai yra vienas geriausių pavyzdžių, kur link juda tradicinio sporto industrija ir kodėl jai tokia svarbi 5G plėtra.

„Sports Business Journal“ duomenimis, vidutinis tradicinių sporto šakų gerbėjų amžius smarkiai kyla ir šiuo metu svyruoja tarp maždaug 40 ir 60 metų, kai e. sporto atveju jis tesiekia 20-30 m. Akivaizdu, jog jaunimas nori skaitmeninių potyrių, kurių futbolas bei kiti tradiciniai sportai siūlo nepakankamai ir daugiausia koncentruojasi į vis brangiau įkainotų transliavimo teisių pardavimą tradicinės televizijos transliuotojams.

„Ateityje 5G šią problemą padės spręsti, įgalindamas tokias interaktyvias pramogas, kaip rungtynių stebėjimą iš bet kurio taško ar virtualioje realybėje, vietos stadiono eilėje prie maisto ir gėrimų rezervavimą, ošiančių tribūnų garso girdėjimą nuotoliniu būdu, ar net galimybę paspaudus vos vieną klavišą bet kuriuo metu stebėti, kas dedasi žaidėjų rūbinėje ir ant atsarginių suolelio“, – 5G perspektyvas sporte vardina A. Strolia.