Artėjant gyventojų 2023 m. gautų pajamų deklaravimo terminui, būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip teisingai deklaruoti pajamas, gautas iš investicijų į kriptovaliutas. Gyventojų iš kriptovaliutų realizavimo gautų pajamų deklaravimas bei jų apmokestinimas nėra paprastas, o vienintelis šaltinis, kuriuo remdamasis gyventojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai deklaravo iš kriptovaliutų gautas pajamas, yra Valstybinės mokesčių inspekcijos oficialiai skelbiami gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatų taikymo išaiškinimai.

Pagal GPMĮ nuostatas, gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM) yra apmokestinamos visos gyventojo gautos arba uždirbtos pajamos. Bendrąja prasme gyventojo pajamos – tai gyventojo gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, už parduotą, kitaip perleistą ar investuotą turtą, lėšas, taip pat kita gyventojo nauda, gauta pinigais ir (arba) natūra, išskyrus tam tikras įstatyme įtvirtintas išimtis.

Kaip teigia advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Birutė Čirbaitė, GPMĮ prasme kriptovaliuta laikytina turtu (pagal įstatymą turtu laikomi ne tik kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, bet ir finansinės priemonės, kitas nematerialusis turtas), todėl ir iš šio turto pardavimo gautos pajamos paprastai apmokestinamos kaip kito turto pardavimo pajamos, tačiau tik tuo atveju, jeigu toks kriptovaliutos pardavimo (kitokio realizavimo) sandoris yra vienkartinis.

„Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pats kriptovaliutos pasigaminimas („kasimas“) nelaikomas GPM apmokestinamu sandoriu. Tačiau iš vėlesnio pasigamintos valiutos pardavimo (atsiskaitymo kriptovaliuta už perkamas prekes ar paslaugas) gautos pajamos jau yra apmokestinamos kaip kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos. Tokiu atveju yra apmokestinamas skirtumas tarp kriptovaliutos pardavimo pajamų ir faktiškai patirtų jos įsigijimo išlaidų, dėl kurių fiksavimo ir nustatymo praktikoje dažnai kyla įvairių klausimų“, - teigia advokatė.

Ji pastebi, kad iš kriptovaliutos pardavimo gautos pajamos (jeigu kriptovaliuta yra atsiskaitoma už prekes ir paslaugas, kriptovaliutos pardavimo pajamomis bus laikoma prekių ir paslaugų rinkos kaina) sumuojasi su visomis gyventojo per mokestinį laikotarpį gautomis kito turto pardavimo pajamomis.

Ir jeigu bendra šių pajamų suma, apskaičiuota iš visų pajamų atėmus su turto įsigijimu susijusias išlaidas, per metus neviršija 2 500 Eur, tai tokio dydžio gyventojo gautos pajamos yra neapmokestinamos ir jų deklaruoti nereikia. Tačiau jeigu per metus gautos kito turto (įskaitant kriptovaliutą) pardavimo pajamos viršija nurodytąją GPM neapmokestinamų pajamų sumą, 2 500 Eur viršijanti pajamų dalis apmokestinama 15 proc. arba 20 proc. (viršijanti 120 VDU (202 188 Eur) pajamų dalis) GPM tarifu.

Kriptokasėjai su individualios veiklos pažyma

Kiek kitaip yra apmokestinamos gyventojų, kurie nuolat tęstinį laikotarpį, siekdami gauti ekonominės naudos, pasigamina („kasa“) kriptovaliutą, investuoja į kriptovaliutos pirkimą, ją parduoda arba teikia kitiems asmenims kriptovaliutos gamybos („kasimo“) paslaugas, nuomoja tam reikalingas priemones, atkreipia dėmesį teisininkė.

„Tokiu atveju gyventojas turi registruotis mokesčių mokėtojų registre kaip vykdantis individualią veiklą, o mokestiniams metams pasibaigus, pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir deklaruoti joje iš individualios veiklos gautas pajamas“, - sako advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Birutė Čirbaitė.

Pažymėtina, jog aptariamuoju atveju kriptovaliutos gamybos („kasimo“), pirkimo–pardavimo veikla turi atitikti GPMĮ įtvirtintų individualiai veiklai būdingų požymių visumą: gyventojas turi tęstinį laikotarpį savarankiškai, siekdamas iš to gauti ekonominės naudos sau, užsiimti tokio pobūdžio veikla. Vykdant individualią veiklą GPM mokamas nuo iš šios veiklos gautų apmokestinamųjų pajamų, kurios apskaičiuojamos iš per kalendorinius metus gautų individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus – vykdomos individualios veiklos, susijusios su kriptovaliuta, atveju tai būtų juridinę galią turinčiais dokumentais pagrįstos faktiškai patirtos su kriptovaliutos pasigaminimu ar įsigijimu susijusios (pirkimo, komisiniai mokesčiai ir pan.) išlaidos.

Gyventojas turi galimybę pasirinkti ir alternatyvų individualios veiklos išlaidų atskaitymo iš pajamų būdą – leidžiamais atskaitymais iš pajamų laikyti 30 proc. gautų individualios veiklos pajamų sumą, kurios nereikia pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais.

Individualios kriptovaliutos pirkimo–pardavimo veiklos pajamos yra apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu ir iš šios gautos sumos yra atimama pajamų mokesčio kredito suma, kuri yra apskaičiuojama pritaikius GPMĮ 182 straipsnio nuostatose įtvirtintas formules. GPMĮ įtvirtintų formulių taikymas reiškia, kad gyventojo individualios veiklos pajamoms faktiškai taikomas GPM tarifas priklausys nuo gyventojo per metus gautų pajamų dydžio: pajamos, neviršijančios 20 000 Eur per metus, faktiškai bus apmokestintos 5 proc. tarifu, pajamoms viršijus 20 000 Eur per metus, GPM tarifas didės, kol pasieks nekintantį 15 proc. tarifą (35 000 Eur ir didesnės pajamos bus apmokestintos 15 proc. GPM tarifu, konkretūs skaičiavimų pavyzdžiai pateikiami GPMĮ 182 straipsnio komentare).

Taip pat ji primena, jog gyventojai, vykdantys individualią veiklą, gautas pajamas privalo deklaruoti kiekvienais metais, nepriklausomai nuo to, ar tais mokestiniais metais jie gavo apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių reikia mokėti GPM. Be to, individualią veiklą vykdantys gyventojai turi prievolę mokėti VSD bei PSD įmokas.

Tačiau net ir tuo atveju, kai gyventojas siekia įvykdyti savo mokestines prievoles, susijusias su pajamų, gautų iš kriptovaliutų pardavimo, deklaravimu bei GPM nuo šių pajamų sumokėjimu, nereiškia, jog mokesčių administratorius pripažins, kad gyventojas šią pareigą atliko tinkamai.

Pirmasis susijęs mokestinis ginčas

Štai vieninteliame su kriptovaliutų apmokestinimu susijusiame mokestiniame ginče, kurį yra išnagrinėjęs ir teismų praktiką mokestiniuose ginčuose formuojantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2023-06-14 nutartis adm. byloje Nr. eA-598-815/2023), buvo konstatuota, jog nors gyventojas ir buvo įsiregistravęs kaip individualią virtualiosios valiutos pirkimo–pardavimo veiklą vykdantis mokėtojas bei buvo deklaravęs virtualiosios valiutos pardavimo pajamas, kaip gautas vykdant nurodyto pobūdžio individualią veiklą, tačiau mokesčių administratorius vertino, jog iš tiesų mokesčių mokėtojas nepagrįstai gautas pajamas priskyrė individualios veiklos pajamoms, nes turėjo prievolę jas deklaruoti kaip kito turto (virtualiųjų valiutų) pardavimo pajamas, dėl ko apskaičiavo mokesčių mokėtojui ženklią mokėtiną GPM sumą.

Tokią išvadą (kuriai pritarė ir mokestinį ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusi Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei teismai) mokesčių administratorius padarė įvertinęs aplinkybes, jog mokesčių mokėtojas turėjo skaitmeninius pinigus (bitkoinus), gautus kaip atlygį už kitiems ūkio subjektams suteiktas marketingo (reklamos) paslaugas, juos naudojo ne tolesniam investavimui, o kaip atsiskaitymo priemonę įvairiems asmeninio pobūdžio atsiskaitymams vykdyti (kreditams grąžinti, nekilnojamajam turtui įsigyti). Nurodytos aplinkybės lėmė vertinimą, jog mokesčių mokėtojo deklaruota prekybos virtualiąja valiuta veikla neturėjo individualiai veiklai būtinų veiklos tęstinumo bei ekonominės naudos gavimo požymių, ir todėl ginče aptartos mokesčių mokėtojo gautos pajamos turėjo būti vertintos kaip kito turto pardavimo pajamos ir atitinkamai apmokestintos.

Taigi, pabrėžia advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Birutė Čirbaitė, deklaruojant iš operacijų kriptovaliutomis gautas pajamas ir jas teisingai apmokestinant GPM, reikia atidumo ir detalaus tęstinio veiksmų įvertinimo.

Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku parengė ir pakartotinam derinimui su kitomis institucijomis pateikė keliolika įstatymų pakeitimų projektų, kurie nustatys naujus veiklos vykdymo reikalavimus kriptoturto paslaugų teikėjams ir įtvirtins jų licencijavimo procesą. 

JAV vertybinių popierių ir rinkų komisija (SEC) sausio 10 d. paskelbė sprendimą leisti prekybą biržoje bent 10 su momentine („spot“) bitkoino kaina tiesiogiai susietų fondų. Tikimasi, kad šie biržiniai fondai (ETF) suteiks galimybę patogiai įsigyti su populiariausia kriptovaliuta susietus vertybinius popierius tiems JAV investuotojams, kurie neturėjo savo kripto piniginių ar negalėjo investuoti į anksčiau finansų rinkose siūlomus instrumentus. Skaičiuojama, kad kriptovaliutų turto klasės vertė šiuo metu gali siekti 1,7 trilijono JAV dolerių, o vien bitkoino – apie 1 trilijoną JAV dolerių. 

Iki šiol JAV reguliatorius vengė suteikti galimybę prekiauti kriptovaliutomis plačiu mastu, naudojantis ilgamete vertybinių popierių prekybos ir priežiūros infrastruktūra. SEC atstovai pabrėžė, kad šių bitkoino fondų prekybos patvirtinimas nereiškia pačios bitkoino kriptovaliutos oficialaus pripažinimo. Tačiau investuotojų bendruomenėje toks komisijos sprendimas matomas kaip dar vienas žingsnis link kriptovaliutų pripažinimo pilnateise turto klase.         

Pirmą šių JAV fondų prekybos dieną (sausio 11 d.) bitkoino kaina svyravo į abi puses. JAV biržų atidarymo metu kriptovaliutos kaina šoktelėjo daugiau nei 6 proc., iki 49 tūkst. JAV dolerių, tačiau prekybos pabaigoje grįžo prie 46 tūkst. JAV dolerių lygio. Bitkoino valiuta 2022 m. neteko 64 proc. vertės, tačiau per 2023 m., iš dalies ir dėl ETF prekybos lūkesčių, pabrango daugiau nei dvigubai.  

Alternatyvos vertybinių popierių rinkose

Dar 2013 m. broliai dvyniai (Tailer ir Cameron Winkevoss) pirmieji užpildė prašymą patvirtinti su kriptovaliuta susietą fondą. Tuomet bitkoino kaina siekė apie 87 JAV dolerius, o bendra kapitalizacija – apie 1 mlrd. JAV dolerių. 2015 JAV rinkose prasidėjo prekyba „Grayscale Bitcoin Trust“ patikos fondu, kurio tikslas buvo sekti bitkoino kainą. Šis fondas pradžioje buvo prekiaujamas užbiržinės prekybos sąrašuose (OTC), o šių metų sausio mėnesį papildė SEC patvirtintų ETF gretas, kurie prekybą jau pradeda pagrindinėse JAV biržose, tokiose kaip Niujorko vertybinių popierių birža (NYSE). Europoje taip pat netrūksta ETF instrumentų,  kurie ne pirmus metus yra prekiaujami pagal kriptovaliutų vertes ir yra prieinami mažmeniniams investuotojams. Vokietijos ar kitų Vakarų Europos šalių biržose yra bent 8 fondai, kurių kapitalizacija viršija 100 mln. eurų. Šie fondai siekia replikuoti fizinio bitkoino kainą, o jų turtas – kripto piniginėse saugomi valiutos vienetai arba išvestiniai finansiniai instrumentai.          

Iki šiol pasaulinėse rinkose buvusių biržinių instrumentų išlaidų koeficientas (valdymo, saugojimo ir kitų mokesčių suma) siekdavo 1–2 proc. per metus. Šiomis dienomis JAV prekybą pradėję bitkoino fondai bando pasinaudoti dėmesio banga ir siūlo mažesnius nei 1 proc., o kai kuriais atvejais – ir 0 proc. valdymo mokesčius, kol fondo kapitalizacija pasieks tam tikrą dydį. Tačiau mažmeniniams investuotojams iš Europos sąjungos šie ir kiti JAV biržoje prekiaujami fondai yra neprieinami, nes jų leidėjai nepateikia pagrindinio informacijos dokumento.              

Prekyba bitcoino ateities sandoriais reguliuojamose rinkose prasidėjo 2017 m. gruodį, kai vieną kontraktą sudarė 5 bitkoinai. Tuo metu bitkoino kaina pasiekė 20 tūkst. JAV dolerių ribą. Šie sandoriai sunkiau prieinami neprofesionaliems investuotojams, o suėjus terminui kontraktai yra realizuojami piniginiu atsiskaitymu pagal tai, kokios bitkoino kainos fiksuotos pagrindinėse kripto keityklose.                                 

Crypto Hub Lithuania asociacija, kurios tikslas – gerinti kriptovaliutų ir decentralizuotų finansų ekosistemą Lietuvoje, plečia ir stiprina savo partnerių gretas. 2023-iųjų metų gegužę įkurta Crypto Hub Lithuania asociacija sudarė strateginę partnerystę su kaimyninės Latvijos blockchain asociacija (The Latvian Blockchain Association) bei Estijos Web3 rūmais (Estonian Web3 Chamber).

Crypto Hub Lithuania asociacijos vadovas Evaldas Krampas yra įsitikinęs, jog bendradarbiavimas nuolat besivystančioje kriptovaliutų ir blokų grandinės technologijos sferoje yra ypač svarbus. „Sujungę jėgas su Latvijos blockchain asociacija ir Estijos Web3 rūmais mes ne tik sustiprinome savo pozicijas, bet ir parodėme Baltijos šalių vienybę.

Virtualių valiutų rinka patirs neišvengiamus pokyčius, kuriuos atneš naujasis MiCA reguliavimas. Kartu galime atstovauti tiek rinkos dalyvių, tiek virtualių valiutų vartotojų interesus, edukuoti visuomenę bei reguliuotojus ne tik savo šalyje, bet ir visame Baltijos regione.“

Crypto Hub Lithuania steigėjai jau nuo 2014-ųjų organizuoja virtualių valiutų ir decentralizuotų finansų renginius, vienas jų – Bitcoin meetup, skirtas kriptovaliutų entuziastams. Taip pat Crypto Hub Lithuania gali pasigirti didžiausia Lietuvoje virtualių valiutų grupe „Facebook“, turinčia daugiau nei 54 000 narių.

Asociacijos vadovas E. Krampas džiaugiasi vis augančiu Crypto Hub Lithuania narių skaičiumi ir tuo pačiu kviečia prisijungti naujus narius – tiek įmones, tiek asmenis, dirbančius kriptovaliutų, blokų grandinės ir decentralizuotų finansų srityse.