Sparčiai auganti informacinių technologijų (IT) kompanija „Accenture“ per šią žiemą Lietuvoje ir Latvijoje planuoja apmokyti 220 būsimų specialistų, kurie nori pradėti karjerą IT srityje. Po mokymų įmonė siūlo apmokamą praktiką ir galimybę įsidarbinti perspektyvioje tarptautinėje kompanijoje.

Matydama augančias rinkos perspektyvas, „Accenture“ daug dėmesio skiria edukacijai ir IT specialistų rengimui Baltijos šalyse. Šią žiemą kompanija siūlo net 12 skirtingų mokymo programų. Jos apima ne tik tradiciškai paklausias sritis, kaip „Java“, „.NET“, automatizuotas testavimas, duomenų vizualizavimas ar robotika, bet ir naują „SAP“ kursą, skirtą programavimo kalbai „ABAP“ mokytis. Kita „SAP“ mokymo programa suteiks žinių apie verslo įrankius, duomenų perkėlimą.

Šią žiemą taip pat vyks keletas debesų technologijų mokymų, kuriuose bus galima susipažinti su debesų kompiuterijos infrastruktūros sprendimais, automatizavimo ir integravimo įrankiais.

„Šie „Bootcamp“ mokymai yra mūsų įdarbinimo programos dalis. Išklausę kursus dalyviai gauna sertifikatą, o tie, kurie pasirodė sėkmingiausiai, – mokamą praktiką mūsų įmonėje. Ankstesni rezultatai rodo, kad didžioji dalis stažuotojų po praktikos tampa mūsų įmonės darbuotojais. Šią žiemą Lietuvoje ir Latvijoje tokiu būdu planuojame apmokyti 220 būsimų specialistų, kurie galės pradėti karjerą IT srityje“, – sako Maksims. Jegorovs.

Mokymuose įgyjama bazinių žinių ir įgūdžių IT karjeros pradžiai, jie vyksta panašiai kaip kasdienis darbas su projektais. Suteikiama tiek praktinių, tiek teorinių žinių bei išmokstama dirbti komandoje. Visi mokymai yra nemokami ir trunka kelias savaites, priklausomai nuo pasirinktos mokymo srities. Jie vyks nuotoliniu būdu vadovaujant patyrusiems lektoriams ir mentoriams.

Prieš pradėdami mokytis dalyviai turi išlaikyti techninį atrankos testą. Jam reikalingos bazinės žinios pasirinktoje mokymo srityje. Taip pat vertinama stojančiųjų motyvacija, anglų kalbos žinios ir gebėjimas analitiškai mąstyti. Visi kursai vyksta anglų kalba. Daugiau informacijos apie kursus ir dalyvio paraišką galima rasti „Accenture Bootcamp“ svetainėje.

Apie įmonę

„Accenture“ yra viena pirmaujančių IT bendrovių Baltijos šalyse ir pasaulyje. Įmonė teikia tarptautines valdymo konsultacijas, technologijų ir užsakomąsias paslaugas. Praėjusiais metais Baltijos šalyse pasiekė 91,29 mln. eurų apyvartą ir uždirbo 3,96 mln. eurų pelno. „Accenture“ filialą Latvijoje atidarė 2002 m., o nuo 2021 m. įmonė turi biurą ir Lietuvoje.

„2021 m. išplėtėme veiklą Baltijos šalyse ir atidarėme naują technologijų centrą Vilniuje. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas įvairių tarpindustrinių technologijų kūrimui visose pirmaujančiose technologijų platformose. Taip pat plėtojame individualios inžinerijos, infrastruktūros ir debesijos paslaugas, kurias teikiame klientams visame pasaulyje“,– sako M. Jegorovs, „Accenture“ vadovas Baltijos šalyse.

Šįmet atsisveikinsime su taksofonais – jie prisijungs prie daugybės kitų technologijų ir įrenginių, kuriuos pakeitė patogesni ir pažangesni sprendimai. Tiesa, kai kurių daiktų dar galima rasti ne vieno lietuvio namuose. Į prisiminimų, o jaunimui – tiesiog istorijos, kelionę kviečia „Telia“ įrangos vadovas Aurimas Karnejevas.

„Pasaulyje pirmasis taksofonas pristatytas prieš daugiau nei 130 metų, o dar prieš du dešimtmečius tai buvo viena populiariausių skambinimo priemonių Lietuvoje. Visgi įsigalėjus mobiliajam ryšiui taksofonai buvo nustumti į užmarštį. Beje, taksofonai gyvavo išties ilgai – yra technologijų, kurios išnyko vos per kelis dešimtmečius ar dar greičiau“, – pastebi A. Karnejevas.

„Telia“ šiuo metu Lietuvoje aptarnauja 99 taksofonus, tai daryti bendrovę įpareigoja teisės aktai. Visgi pernai gruodį įsigaliojus Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimams, taksofonai Lietuvoje nebėra laikomi universaliąja paslauga. Ryšių reguliavimo tarnybai artimiausiu metu parengus ir priėmus atitinkamus poįstatyminius dokumentus, „Telia“ galės galutinai atsisakyti taksofonų.

Išjungti ir išmontuoti taksofonus bendrovė planuoja iki vasaros vidurio. Įrangos ir būdelių būklę įvertinus specialistams, dalį jų planuojama perleisti suinteresuotoms mokslo, technikos institucijoms ar muziejams, kiti bus parduoti labdaringame aukcione arba priduoti perdirbimui.

Karnejevas kviečia prisiminti kitas technologijas ir įrenginius, su kuriais dar ne taip seniai atsisveikinome:

1. Pranešimų gavikliai. Prieš septynis dešimtmečius sukurti pranešimų gavikliai pirmiausia buvo skirti medikams, nors vėliau trumpam išpopuliarėjo ir tarp kitų profesijų atstovų. Laidinio telefono eroje toks įrenginys buvo išties naudingas: jis pypteldavo sulaukus pranešimo, o radus artimiausią telefoną (ar tą patį taksofoną) ir paskambinus į pranešimų centrą operatorė padiktuodavo paliktą pranešimą. Vėliau atsirado pažangesnių pranešimų gaviklių, į kuriuos buvo galima atsiųsti ir tekstines žinutes, tačiau mobilieji telefonai ir SMS tokių įrenginių poreikį panaikino. Tiesa, kai kuriose JAV ir Didžiosios Britanijos ligoninėse vadinamųjų „peidžerių“ vis dar galima rasti.

2. „Floppy“ diskeliai. Magnetinės laikmenos dešimtmečius buvo nepakeičiamas būdas saugoti ir perkelti duomenis. Iš pradžių tam naudotos kasetės, vėliau jas pakeitė plonyčiai diskeliai. Labiausiai paplitęs „Floppy“ formatas talpino anuomet įspūdingą kiekį duomenų, apie 1,4 megabaito. Į juos sutilpdavo įvairiausi failai, dokumentai ir net žaidimai. Visgi amžių sandūroje eksponentiškai augantis duomenų poreikis privertė ieškoti talpesnių ir patikimesnių formatų, „Floppy“ išstūmė kompaktiniai diskai. Tiesa, magnetiniai diskeliai neliko visiškai užmiršti – būtent jų atvaizdas tapo standartine „Išsaugoti“ funkcijos ikona, naudojama daugelyje programų.

3. Vaizdo ir garso kasetės bei grotuvai. Magnetinės laikmenos ilgą laiką naudotos platinant filmus ir muziką, o kai kurių žmonių namuose ir šiandien būtų galima rasti kasetinį grotuvą ar VHS vaizdo įrašų leistuvą bei vieną-kitą senovinį filmą ar vestuvių įrašą. Šios technologijos likimas panašus, kaip ir „Floppy“ diskelių – atpigus kompaktiniams diskams ir jų įrašymo įrangai, paprasčiausiai neliko poreikio naudoti laikmenas, kurios užima daug vietos, o duomenis galima sugadinti paprasčiausiu šaldytuvo magnetu.

4. MP3 grotuvai. Kai „Apple“ 2001-aisiais pristatė grotuvą „iPod“, jis buvo laikomas technologijų pažangos viršūne, o muzikos entuziastai džiūgavo pagaliau turėdami galimybę tiesiog kišenėje nešiotis šimtus mėgstamiausių įrašų. Rinką užplūdo ir kitų gamintojų MP3 grotuvai, tačiau daugiau nei dešimtmetį vykusias varžytines nutraukė... išmanieji telefonai ir mobilusis internetas. Tokios paslaugos, kaip „Spotify“, „Apple Music“, „YouTube Music“ ir kitos leidžia visada su savimi turėti ir bet kada klausytis nebe šimtų ar tūkstančių, o dešimčių milijonų įvairiausių įrašų. Ir nors parduotuvėse dar galima rasti tokių grotuvų, jų paklausa liko nykstamai maža.

5. Juostiniai fotoaparatai. Kai XIX amžiaus pabaigoje „Kodak“ pristatė nebrangų, masiniams vartotojams skirtą fotoaparatą, prasidėjo nauja fotografijos era. Truko ji ištisą amžių, tačiau prasidėjus naujam tūkstantmečiui ėmė populiarėti ir pigti skaitmeniniai fotoaparatai, kuriems nereikėjo pirkti juostelių, jas ryškinti ir spausdinti nuotraukas. Galiausiai mėgėjiška fotografija persikėlė telefonus ir nebrangiems juostiniams fotoaparatams paprasčiausiai neliko vietos po saule. Virsmo riboženkliu tapo tos pačios „Kodak“, nesugebėjusios reaguoti į pokyčius rinkoje, bankrotas 2013-aisiais.

6. „Dial-up“ internetas. Įžengę į ketvirtą dešimtį ir vyresni skaitytojai, ko gero, dar pamena „čiulbančius“ modemus, kurie interneto aušroje leido jungtis prie žiniatinklio per laidinę telefono liniją. Interneto sparta geriausiu atveju siekė 56 Kb/s, taigi laukimas dažnai užimdavo daugiau laiko nei realus naršymas. O kur dar ryšio nutrūkimai namiškiams pakėlus telefono ragelį... Šį nepatikimą, nestabilų ryšį pakeitė DSL technologija, kurią Lietuvoje tuometinis „Lietuvos telekomas“ (dabar – „Telia“) pristatė 2001-aisiais. Šiandien „Telia“ tinkle įdiegta „Super VDSL“ technologija leidžia varinėmis linijomis pasiekti net iki 250 Mb/s spartą.

7. Jau netrukus: 3G ryšys. 3G ryšys Lietuvoje vis dar veikia, tačiau šios 2006-aisiais mūsų šalyje pristatytos technologijos dar šiais metais „Telia“ ketina atsisakyti. Kaip paaiškina A. Karnejevas, 3G ryšys atskleidė žmonių apetitą mobiliajam internetui, bet nesugebėjo jo patenkinti – tuo pasirūpino pažangesnė 4G technologija, kuri jau yra prieinama iki 100 proc. Lietuvos teritorijos. „Tiek 2G, tiek 3G technologijos neefektyviai naudoja radijo dažnius, kurie yra brangiausias ir svarbiausias mūsų rinkos išteklius. Kadangi 2G ryšys tebėra aktyviai naudojamas, pirmiausia išjungiame 3G, o jai dedikuotus dažnius perleisime 4G ryšiui, kuriuo žmonės realiai naudojasi, taip dar labiau pagerindami jo spartą bei kokybę“, – sako „Telia“ ekspertas. 3G technologijos pamažu atsisako ir kiti Europos bei pasaulio mobiliojo ryšio operatoriai.

„Blockchain“ technologija yra labiausiai žinoma dėl jos rolės kriptovaliutų rinkoje. Tai yra technologija ant kurios pastatytos tokios kriptovaliutos, kaip Bitcoin. Laikui bėgant ši technologija buvo pradėta naudoti ir kitoms paskirtims, pvz. kaip technologinis įvairių verslų ar platformų pagrindas. Dalis technologijos panaudojimų buvo paremti nepamatuotu entuziazmu, kuris visada seka naujų technologijų atsiradimą (užtenka prisiminti vadinamąjį dot-com burbulą). Bet dalis verslo modelių gali labai natūraliai panaudoti „blockchain“ technologiją bei jos dėka pagerinti verslo efektyvumą. Viena tokių verslo sričių: tarpusavio skolinimo platformos.

Praktiškai visi verslo modeliai, kurie yra paremti platformos principu, gali sėkmingai pritaikyti šią technologiją bei pagerinti verslo veikimo modelį. Tarpusavio skolinimo platformos nėra išimtis bei pakankamai gerai iliustruoja galimą šios technologijos pritaikymo principą. Lietuvoje nė viena tokių platformų nenaudoja šios technologijos, todėl visos paskolos iš žmonių Lietuvoje yra suteikiamos senuoju tarpininkavimo modeliu. Susipažinti su lietuviškomis paskolų platformomis iš komercinės pusės galite čia, o detalesni atsakymai apie verslo modelį – čia.

Tradicinis technologinis tarpusavio skolinimo platformų pagrindas yra paprastas ir neparemtas išskirtine technologija. Tai dažniausiai yra standartine programavimo kalba suprogramuotas puslapis, kuris veikia kaip tarpininko platforma, kurioje susitinka dvi suinteresuotas pusės: šiuo atveju paskolos davėjas ir paskolos gavėjas. Platformai veikiant kaip patikimam juridiniam vienetui, abi pusės pasiekia susitarimą, o platforma užtikrina saugų sandorio pasirašymą ir pinigų perlaidą. Supaprastinus, taip šiandien yra duodamos ir gaunamos paskolos iš žmonių.

Nepaisant to, kad Lietuvos bankas, pačios platformos ir kitos institucijos užtikrina šių platformų saugumą ir Lietuvoje nėra buvę situacijos, kur jis būtų pažeistas, tai nekeičia fakto, kad pažeidžiamumo tikimybė išlieka, nes pati platforma yra realus objektas (pvz. interneto svetainė). „Blockchain“ technologija iš esmės padeda išspręsti šią problemą. Kadangi pati technologija sąlygoja transakcijų vykimą ne vienoje platformoje, bet per išskaidytą informacinį tinklą, tai garantuoja maksimalų įmanomą saugumą, nes yra praktiškai neįmanoma įsiterpti tarp transakcijos dalyvių ir kaip nors įtakoti ar paveikti skolinimo veiksmą. Pinigų ir informacijos perlaida yra paremta maksimaliai decentralizuota sistema (kurios dėl to nebegalima vadinti platforma), kas garantuoja privatumą, patikimumą ir saugumą, t. y. pagrindinius dalykus, kurie yra svarbiausi skolinantis iš kitų žmonių per tarpusavio skolinimosi platformas.

Kol kas Lietuvoje šis verslo modelis yra paremtas tradicine technologija, tačiau yra tik laiko klausimas kada ši technologija bus pradėta naudoti duodant ir gaunant paskolas iš žmonių. Kita vertus, jei tradicine technologija paremtos platformos ir toliau galės užtikrinti saugų ir be incidentų vykstantį skolinimą, o nauji konkurentai neskatins technologinių adaptacijų, „blockchain“ technologijos pritaikymo šioje sfero gali reikėti ir palaukti.

užsakymo numeris: 2021082301

Belaidės ausinės šiuo metu yra vienas patogiausių ir geriausių būdų klausytis muzikos ar kalbėtis telefonu. Taip pat, kaip rodo „Technavio“ duomenys, belaidžių ausinių populiarumas ir toliau sėkmingai didės: skaičiuojama, kad 2020-2024 metų laikotarpiu tokių ausinių rinka augs 8,23 mlrd. JAV dolerių. Kita vertus, belaidės ausinės vis dar pakankamai nauja technologija ir tinkama jų priežiūra tebėra apipinta mitais ar netiksliomis rekomendacijomis. Taigi, kaip tinkamai prižiūrėti bei rūpintis savo belaidėmis ausinėmis, jei norime, kad jos tarnautų mums ilgai ir laimingai?

„Belaidės ausinės, kaip ir bet kuri kita technologija, turi savo priežiūros rekomendacijas, kurių svarbu paisyti. Didžiausios bėdos prasideda tada, kai vartotojai, įsigiję, pavyzdžiui, ausines, ko nors nežinodami pabando rasti sprendimą spėjimo būdu. O neteisingas naudojimas arba priežiūra net ir labai gerą daiktą gali sugadinti, tad pažindinantis su naujomis belaidėmis ausinėmis geriau vadovautis oficialiomis rekomendacijomis ir neeksperimentuoti“, – sako „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė ir dalinasi 4 patarimais, kaip tinkamai prižiūrėti savo belaides ausines.

1. Ausinių įkrovikliui – padidintas dėmesys

Kaip teigia U. Eidžiūnaitė, kai kurie vartotojai mėgsta numoti ranka į ausinių įkroviklį ir saugo tik pačias ausines, o tai – gana didelė klaida.

„Jūsų ausinių įkroviklis – svarbiausias belaidžių ausinių komponentas, nes be jo negalėsite tinkamai apsaugoti ar krauti pačių ausinių. Todėl atidžiai rūpinkitės paties įkroviklio apsauga, o ypač – kad į jo vidų nepatektų drėgmė, smėlis ar purvas, nes taip galite pažeisti kontaktus ir ausinės nebesikraus tinkamai. Kitas svarbus pastebėjimas – kitų gamintojų įkrovikliai. Visas belaides ausines reikėtų įprasti krauti tik su jų gamintojo originaliu įkrovikliu ir jį saugoti. Naudojant kitų gamintojų ar neaiškios kilmės įkroviklius ausinių krovimui galite pakenkti jų baterijai ar net veikimui“, – sako ji.

2. Ausinių valymas – svarbus ritualas

„Ausines, kaip ir bet kurį kitą įrenginį, reikėtų periodiškai valyti. Bėda ta, kad vartotojai šito taip pat kartais nesureikšmina ir bando valyti ausines, pavyzdžiui, su spiritu ar dulkeles ausinių viduje bando medžioti su adata ar kitu smailu bei aštriu daiktu. Taip daryti nereikėtų, nes tokia priežiūra gali atsisukti kitu galu ir tik dar labiau pakenksite savo ausinėms. Norintiems tinkamai prižiūrėti belaides ausines pagal visas taisykles galima įsigyti specialius belaidžių ausinių priežiūros rinkinius, bet galima ir pasitelkti alternatyvą namų sąlygomis. Pavyzdžiui, norint išvalyti nešvarumus įvairiose ausinių ertmėse, geriausia naudoti ausų krapštukus su minkštais vatos galiukais, o norint išvalyti ausinių korpusą – ne kišti jas tiesiogiai po vandeniu, bet išvalyti su drėgna servetėle“, – pataria U. Eidžiūnaitė.

3. Per dažnas ausinių krovimas gali tapti meškos paslauga

Pasak U. Eidžiūnaitės, nežinodami, kaip dažnai reikia krauti belaides ausines, kartais jas krauna gerokai per dažnai ar net per ilgai.

„Belaidžių ausinių krovimas – vienas didžiausių mitų, su kuriuo šiandien tenka susidurti. Anksčiau tokie mitai sklandė apie išmaniųjų telefonų krovimą, bet dabar juos pakeitė tokie patys mitai apie belaides ausines. Dažnai manoma, kad jas galima krauti dažnai, pilnai neiškrovus, o taip pat nieko blogo ir palikti ausines krovimuisi per naktį. Abiem šiais atvejais tokio krovimo pasekmės gali būti žalingos ausinėms, nes nukenčia jų baterijos veikimas ir ilgainiui jas gali tekti krauti itin dažnai. Koks sprendimas? Labiau pasitikėti gamintojų rekomendacijomis bei gerai įsiskaityti, kiek jūsų ausinės gali veikti įkrautos. Pavyzdžiui, naujos ausinės „Huawei FreeBuds 4“, naudojant visiškai įkrautą įkroviklį, gali groti muziką net 22 valandas, o 15 minučių įkrovimo užtenka tam, kad galėtume klausytis muzikos 2,5 valandas. Tai reiškia, kad vadovaujantis šiais gamintojo duomenimis ir nekraunant ausinių per dažnai, jų baterija tarnaus ilgiau“, – teigia ekspertė.

4. Per didelio karščio arba šalčio grėsmė

„Dar viena pasitaikanti ausinių priežiūros klaida – tai, kad kartais pamirštame, jog ausinėms taip pat būdingos tos grėsmės, nuo kurių saugome ir kitus įrenginius. Pavyzdžiui, jau daugelis žino, kad išmaniojo telefono negalima laikyti itin karštą dieną priešais tiesioginius saulės spindulius ar naudotis prie itin žemos minusinės temperatūros. Lygiai tas pats galioja ir kalbant apie ausines. Nors su pačiomis ausinėmis galime sportuoti ar vaikščioti tiek karštą, tiek šaltą dieną, jų įkroviklio geriau nelaikyti dideliame karštyje arba dideliame šaltyje. Žinoma, jam gali nieko ir nenutikti, bet esant itin aukštoms ar itin žemoms temperatūroms geriau nerizikuoti“, – apibendrina U. Eidžiūnaitė.

Norėdami gauti reguliarias „Huawei Consumer BG“ naujienas, sekite mus:

Facebook: https://www.facebook.com/huaweimobile/

Twitter: https://twitter.com/HuaweiMobile

Instagram: https://www.instagram.com/huaweimobile/

YouTube: https://www.youtube.com/user/HuaweiDeviceCo

LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/10617746/

Pastaraisiais metais Lietuvoje ir kitose moderniose valstybėse įsitvirtino ne viena pažangi ryšio technologija. Be išmanių sprendimų vis sunkiau įsivaizduojami ne tik atskirų žmonių, bet ir šiuolaikinių visuomenių gyvenimai. Kokios penkios interneto technologijos jau šiandien keičia pasaulį?

„Internetas su savo naujovėmis yra ne tik sparčiai tobulėjanti, bet ir viena įtakingiausių sričių. Neretai tik kaip atrodys miestai, namai, medicina, žemės ūkis, pramogos, laisvalaikis. Internetas daro milžinišką įtaką praktiškai visiems sektoriams ir sunku įsivaizduoti kitą įrankį, nuo kurio taip stipriai priklausytų ateitis“, – sako „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas Gintas Butėnas.

5G ryšys lems naujus išradimus

Šiemet mūsų šalyje turėtų startuoti komercinis naujosios kartos 5G ryšys, tūkstantį kartų greitesnis už šiuo metu moderniausią technologiją 4G. Dėl šios naujovės tikimasi palengvinti sunkius žmonių darbus, pavyzdžiui, optimaliausiu laiku laistyti užsėtus plotus, šienauti žolę ten, kur ji maistingiausia, netgi su specialiais 5G ryšio antkakliais stebėti gyvulių sveikatą ir žinoti, ką jie valgo, kaip miega.

„Vienas svarbiausių 5G parametrų yra ryšio delsa. Tai laikas, kai signalas keliauja iš įrenginio iki bazinės stoties ir atgal. Dėl keliasdešimt kartų mažesnės 5G delsos turėtų įvykti proveržis medicinos srityje, pavyzdžiui diagnozuojant ligas ar atliekant chirurgines operacijas nuotoliniu būdu. Į gatves išriedės save vairuojantys autonominiai automobiliai, kurie neturės vairo, stabdžių ir akseleratoriaus pedalų. 5G smarkiai padidins esamų įrenginių potencialą ir netgi leis atsirasti naujiems išradimams, kurie dar nesugalvoti“, – įsitikinęs G. Butėnas.

Miestų gerovei – išmanūs sprendimai

Šiandien Lietuvoje veikia dvi visiškai naujos ir pažangios daiktų interneto technologijos – NB-IoT (angl. „Narrowband Internet of Things“) ir LTE CAT-M (angl. „Long Term Evolution“). Jos skirtos išmaniojo miesto sprendimams ir jau perduoda duomenis iš išmaniųjų vandens ir elektros skaitiklių. Jų šviesi ateitis regima įvairiuose sektoriuose, pavyzdžiui, stebint dirvožemio drėgmę, sekant krovininius vilkikus ar parkuojant automobilius.

„Siaurajuostis daiktų internetas veikia tokiose vietose, kuriose įprastai neveikia mobilusis ryšys, pavyzdžiui, giliai po žeme. Anksčiau trys „Vilniaus vandenų“ darbuotojų brigados fiziškai leisdavosi į šulinius ir rankiniu būdu surinkdavo skaitiklių duomenis. Šiandien daiktų internetas tokį matavimą, kuris kelia pavojų darbuotojų sveikatai, paverčia istorija. Šis ryšys atsiras ir šiukšlių konteineriuose, apie kurių užsipildymą kaipmat praneš tvarkytojams, todėl nebeliks perpildytų konteinerių“, – tvirtina „Bitės“ technologijų vadovas.

Vienas numeris laikrodžiui ir telefonui

Pasaulyje populiarėjanti eSIM technologija yra virtuali SIM kortelė, integruojama į įrenginį, pavyzdžiui, išmanųjį „Samsung Galaxy“ laikrodį. Nors nereikia įdėti jos patiems, tačiau eSIM veikia kaip įprasta SIM kortelė ir leidžia naudotis visomis mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugomis – skambinti, siųsti SMS žinutes, naršyti internete. Laikrodis su eSIM atlieka visas telefono funkcijas, o vienas didžiausių technologijos privalumų – tiek laikrodis, tiek mobilusis veikia pagal vieną telefono numerį.

„Su tokiu laikrodžiu galima atsiliepti ar skambinti net, jei telefonas visiškai išsikrovęs. Kartais užsiimant mėgstamomis veiklomis, pavyzdžiui, bėgiojant, žvejojant ar vedžiojant šunį, norime palikti mobilųjį namuose dėl nepatogumo nešiotis. Išmanusis laikrodis su eSIM leidžia būti pasiekiamiems net ir tokiais atvejais“, – pastebi technologijų ekspertas.

Įprasti įrenginiai bus tik ekranai

Vartotojai vis labiau pripranta prie debesijos sprendimų ir savo duomenis patiki debesyje esančioms duomenų bazėms. Debesų naudojimas išaugs atsiradus 5G ryšiui, nes didžioji dalis įrenginio procesoriaus atsakomybės atiteks virtualiai platformai. G. Butėnas aiškina, kad tuomet telefonai ir planšetės atliks tik ekranų funkciją. Žaidimų mylėtojams ar dirbantiems su sudėtingomis programomis svarbesniu taps ne galingas kompiuteris, o stiprus ryšys.

„Kol kas dauguma vaizdo žaidimų perkami laikmenoje arba atsisiunčiami į kompiuterį, tad žaidimo našumas ir kokybė priklauso vien nuo įrenginio. Netolimoje ateityje kursis vis daugiau naujų debesijos platformų žaisti žaidimams. Jos transliuos žaidimų vaizdą panašiai kaip vaizdo įrašų platforma  „Go3 | BITĖ“, tačiau dėl vartotojo įvesties bus galima per sekundės dalį kontroliuoti veiksmą. Taip bus transliuojami vis nauji kadrai, o žmonių akys tos sekundės dalies nė nepastebės“, – pažymi G. Butėnas.

Srautų valdymui – išmanioji skambučių sistema

Jei ne išmanioji kontaktų centro sistema, skirta bendrauti su klientais telefonu, el. paštu ar tiesioginiu susirašinėjimu, kažin ar Lietuvoje būtų atšauktas karantinas. Pandemijos metu efektyvi technologija tapo vienu įrankių, padedančių valdyti krizę. Startavus masinei vakcinacijai, karštąja linija 1808 buvo aptarnaujama daugiau nei po 40 tūkst. skambučių per dieną.

„Ryšio ir IT paslaugos verslui (angl. ICT) leidžia priimti itin didelį skambučių srautą, o specialistai gali dirbti saugiai – nuotoliniu būdu. Darbuotojai mato visą komunikacijos istoriją su skambinančiu žmogumi. Be to, išmanioji sistema leidžia į klientų ar gyventojų rūpimus klausimus atsakyti „robotui“, tad nemaža dalis skambinančiųjų sulaukia atsakymų nė nesujungti su specialistais“, – paaiškina G. Butėnas.