Jūsų įrenginiai ir juose esančios programėlės gali paprašyti pasidalinti savo lokacija. Dažniausiai to reikia tam, kad tiksliau veiktų tam tikros funkcijos, pavyzdžiui, orų prognozės ar žemėlapiai. Tačiau kai kuriose nesaugiose programėlėse ar tinklalapiuose veikiantys kibernetiniai sukčiai jūsų buvimo vietą gali panaudoti ir ne tokiems geriems tikslams. Donato Drakicko, „Tele2“ produkto vadovo, teigimu, nuolat dalintis savo lokacija nepatartina, o norint šią funkciją išjungti svarbu žinoti kelias taisykles.

„Visų pirma, svarbu suprasti, kad dalintis savo buvimo vieta savaime nėra blogas dalykas. Pagal jūsų lokaciją išmanusis telefonas gali pranešti orus, parekomenduoti jums patinkančius restoranus, padėti rasti pamestą prietaisą ar rodyti personalizuotą reklamą. Tačiau jei savo buvimo vieta dalinatės su nesaugiomis programėlėmis ar interneto svetainėmis, tai gali sukelti ir rimtų kibernetinių grėsmių“, – sako Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas.

Buvimo vietą nustato keliais būdais

Galbūt pažįstama situacija, kad įrenginyje išjungėte buvimo vietos sekimo funkciją, tačiau žemėlapių programėlėje vis tiek rodoma jūsų lokacija? Tam gali būti net keli paaiškinimai. Pasak D. Drakicko, davus leidimą, išmanieji įrenginiai buvimo vietą stebi keliais būdais – ją gali stebėti tiek pats įrenginys, tiek programėlės, tiek lankomos interneto svetainės. 

„Pavyzdžiui, išjungėte buvimo vietos sekimą telefone, bet palikote šią funkciją įjungtą planšetiniame kompiuteryje. Arba jūsų nešiojamasis kompiuteris fone stebi, kur esate, nors manėte, kad jame naudojamose programėlėse šią funkciją išjungėte. Jei norite visiškai išjungti arba vėl įjungti buvimo vietos sekimą, turite atsižvelgti į visus šiuos skirtingus lokacijos stebėjimo būdus“, – sako ekspertas.

Jis priduria, kad kol su daugeliu įrenginių dalintis savo buvimo vieta yra saugu, lankantis nesaugiuose tinklalapiuose ar nepatikrintose programėlėse lokacijos stebėjimu gali pasinaudoti programišiai: „Saugiau būtų duomenų apie savo buvimo vietą nesaugoti. Surinkę tokius duomenis iš nesaugių svetainių ar programėlių, jais gali pasinaudoti kibernetiniai nusikaltėliai. Jie pasitelkia vadinamąją socialinę inžineriją ir surenka visą informaciją apie asmenį, kad galėtų juo apsimesti arba sukurti į jį nutaikytus internetinės apgavystės metodus.“

Kaip išjungti sekimo funkciją?

Anot D. Drakicko, paprasčiau valdyti visus įrenginius gali „Google“ paskyrų naudotojai. Jie turėtų naršyklėje atsidaryti paskyros nustatymus, pasirinkti skiltį „Data and Privacy“ bei „Location History“. Šioje skiltyje pasirinkus „Devices on This Account“ galima matyti visus įrenginius, kurių judėjimas iš vienos vietos į kitą fiksuojamas „Google“ paskyroje.

Norint išjungti šią funkciją, reikia spausti „Turn Off“, tačiau vertėtų atkreipti dėmesį ir į kelis įspėjimus patvirtinimo lange. Net ir išjungus sekimą, buvimo vieta vis tiek gali būti registruojama jūsų mobiliuosiuose įrenginiuose, paslaugoje „Find My Device“, padedančioje rasti pamestą išmanųjį, ir „Google Maps“ žemėlapiuose. Be to, „Data and Privacy“ skiltyje taip pat galima rasti „People and Sharing“ parinktį, kurioje galima tvarkyti buvimo vietos bendrinimo funkciją ir nustatyti, kurie kontaktai gali matyti jūsų buvimo vietą.

„Pakeitę „Google“ paskyros nustatymus, imkitės savo išmaniųjų įrenginių. Vietos sekimo nustatymai „Android“ išmaniuosiuose telefonuose šiek tiek skiriasi priklausomai nuo telefono gamintojo, tačiau meniu ir instrukcijos iš esmės yra panašios. Būtinai atkreipkite dėmesį, ar leidžiate visoms savo programėlėms žinoti, kur esate visą laiką, ar tik tada, kai naudojatės programėle“, – pataria D. Drakickas.

Jo teigimu, „iOS“ sistemoje veiksmai taip pat panašūs. Nustatymuose reikėtų rinktis „Privacy & Security“, tuomet spausti „Location Services“ ir rinktis „Turn Off“ – taip bus išjungtas telefono ir visų jame esančių programėlių buvimo vietos stebėjimas. Jei nuspręsite palikti šią funkciją įjungtą, apačioje esančiame sąraše galėsite valdyti atskirų programėlių prieigą prie jūsų buvimo vietos. Kaip ir „Android“ įrenginiuose, galite apriboti, kad programėlės žinotų jūsų buvimo vietą tik tada, kai jomis naudojatės.

Nepamirškite ir kompiuterių 

Jūsų buvimo vietą seka ir nešiojamieji kompiuteriai, tad vertėtų sekimo nustatymus peržiūrėti ir šiuose įrenginiuose. „Windows“ sistemoje reikėtų nustatymuose pasirinkti „Privacy & Security“ ir „Location“. Čia galima išjungti buvimo vietos stebėjimą atskiroms programoms arba išjungti jį visam kompiuteriui. Tame pačiame ekrane galima pamatyti programas, kurios sekė jūsų buvimo vietą bei ištrinti jų sąrašą „Location History“ skiltyje paspaudžiant „Clear“.

„MacOS“ sistemoje reikėtų nustatymuose spausti „Privacy & Security“, tuomet  „Location Services“. Kaip ir „Windows“ sistemoje, čia galima rasti jungiklius atskiroms programoms, taip pat visam kompiuteriui. Jei šiame ekrane šalia „System Services“ spustelėsite „Details“, galėsite išvalyti „Apple“ išsaugotą lankytų vietų sąrašą.

Pasak D. Drakicko, patartina apsaugoti įrenginius nuo galimų kibernetinių incidentų ir papildomais būdais. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta interneto apsauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Apie bandymus įsilaužti klientai yra informuojami SMS žinute ar el. laiškais. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje.

Dirbtinio intelekto plėtra, geopolitinė įtampa, ekonominis netikrumas ir auganti kibernetinių išpuolių rizika drebina verslo pagrindus, tačiau daugelis įmonių vis dar neskiria pakankamai dėmesio kibernetiniam saugumui.

Vos 30 proc. įmonių – arba 3 iš 10 – galima laikyti gerosios praktikos pavyzdžiais, kurios sėkmingai valdo skaitmeninėje erdvėje kylančias grėsmes ir gali jaustis ramiau. 

Vienos iš pirmaujančių IT įmonių pasaulyje ir Baltijos šalyse „Accenture“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad per pastaruosius beveik dvejus metus 97 proc. įmonių fiksuoja išaugusias kibernetinių grėsmių apimtis, taip pat beveik visi patvirtino, kad jaučia Rusijos agresijos Ukrainoje įtaką.

Nors beveik visi apklaustieji pažymi, kad atliko tam tikrus patobulinimus savo skaitmeninėse apsaugos sistemose, tačiau daugiau nei pusė – arba 54 proc. – mano, kad labiausiai pažeidžiami yra trečiųjų šalių ir išoriniai tinklai.

Kas antra įmonė – arba 51 proc. – pastaruoju metu sustiprino savo gebėjimus užtikrinti veiklos tęstinumą ir valdyti kibernetinio saugumo rizikas, panašus skaičius apklaustųjų pagerino incidentų stebėjimo ir reagavimo galimybes. Tuo tarpu tik 39 proc. organizacijų prioritetą teikia glaudžiam bendradarbiavimui su valstybės institucijomis kibernetinio saugumo politikos srityje.

Augantis dirbtinio intelekto pritaikomumas tampa tiek iššūkiu, tiek galimybe saugumui, tačiau Dmitrijaus Sorokino, „Accenture“ Kibernetinio saugumo departamento Baltijos šalyse vadovo, teigimu, sumaniai pritaikyti dirbtinio intelekto sprendimai gali padėti aptikti, analizuoti ir reaguoti į grėsmes.

„Dirbtinis intelektas spartina automatizavimą versle. Dauguma vadovų, kurių įmonėse ir organizacijose naudojami automatizavimo sprendimai kibernetinio saugumo srityje, nurodė, kad automatizavimas padeda sumažinti kibernetinio saugumo talentų trūkumą, o tai yra vienas pagrindinių iššūkių kiekvienai įmonei, norinčiai pagerinti savo IT sistemų atsparumą“, – sako D. Sorokins.

Apklausa rodo, kad daugiau nei pusė įmonių ir organizacijų pradeda suprasti kibernetinio saugumo svarbą ir vaidmenį skaitmenizuojant savo veiklą. Tiesa, kai kuriose įmonėse vis dar yra skirtumų tarp to, kaip saugumo klausimus vertina IT specialistai ir vadovai, kurie rečiau susiduria su kibernetinėmis grėsmėmis. Tad didžiausias iššūkis už kibernetinį saugumą atsakingiems asmenims – gebėti kalbėti verslo kalba ir įtikinti įmonės vadovybę imtis šiais laikais jau būtinų saugumo priemonių.

Tyrimas atskleidė, kad įmonės, kurios suderina kibernetinio saugumo strategiją su verslo tikslais ir nuosekliai jį stiprina, turi 18 proc. daugiau galimybių pasiekti prognozuojamą pajamų augimą bei 26 proc. sumažinti žalą, kurią patirtų įvykus kibernetinio saugumo incidentui.

„Accenture“ tyrime „Kibernetinio atsparumo statusas 2023“ („State of Cybersecurity Resilience 2023“) buvo apklausta 3 000 IT saugumo ir verslo lyderių iš didelių organizacijų bei įmonių Europoje, Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje ir Azijos Ramiojo vandenyno regione.

„Accenture“ yra viena pirmaujančių IT įmonių Baltijos šalyse ir pasaulyje. Įmonė teikia tarptautines valdymo konsultacijas, technologijų ir užsakomąsias paslaugas. Nuo 2021 m. įmonė turi biurą Lietuvoje, o Latvijoje įmonės padalinys veikia jau daugiau nei 20 metų. „Accenture“ dirba 733 000 darbuotojų, kurie yra įsikūrę 120 pasaulio šalių.

Tobulėjant kibernetinių nusikaltėlių atakoms, vis daugiau dėmesio skiriama būdams, kaip nuo jų apsisaugoti. Vienas dažniausiai naudojamų, žinoma, yra paskyras internete apsaugantys slaptažodžiai. Tiesa, dabar anglišką terminą „password“ skatinama pakeisti kitu – ekspertas pataria paskyrų apsaugai naudoti „passphrase“ (liet. „slapta frazė“), kuris yra sunkiau įveikiamas įsibrovėliams.

Daugelio slaptažodžiai – per trumpi

„Slaptažodžiai yra bene populiariausios autentiškumo patvirtinimo priemonės. Jie naudojami prieigai prie paskyrų, programinės įrangos ar techninės įrangos sistemų. Nors slaptažodžių ir slaptų frazių paskirtis ta pati, jie skiriasi sudėtingumu, ilgiu ir struktūra. Siekiant maksimalios savo asmens duomenų ir kitos jautrios informacijos apsaugos, svarbu žinoti pagrindines taisykles kuriant tiek slaptažodžius, tiek slaptas frazes“, – sako Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas.

Slaptažodis – raidžių, specialiųjų ženklų ir skaičių kombinacija, kurią dažniausiai sudaro apie 8–10 simbolių. Vis dėlto, ekspertas rekomenduoja būti dar atsargesniems ir kurti kiek ilgesnius – bent 12 simbolių turinčius – slaptažodžius. Taip slaptažodį nulaužti bus gerokai sudėtingiau.

„Rekomenduotina slaptažodžius daryti kuo sudėtingesnius, į juos įtraukiant atsitiktinį didžiųjų ir mažųjų raidžių, skaičių ir specialiųjų ženklų derinį. Slaptažodžius būtina dažnai keisti ir nenaudoti pasikartojančių keliose paskyrose. Saugumo ekspertams sutinkant, kad paskyras geriausiai apsaugo ilgi slaptažodžiai, atsirado ir slaptos frazės terminas“, – pastebi D. Drakickas.

Skatina naudoti beprasmiškas frazes

Slapta frazė, kaip ir sufleruoja termino pavadinimas, yra žodžių, sudarančių įsimintiną frazę, derinys. Slaptas frazes dažniausiai sudaro daugiau nei 14 simbolių. Kadangi slapta frazė paprastai yra ilgesnė ir sudėtingesnė nei tradicinis slaptažodis, ji laikoma saugesniu autentifikavimo metodu – ilgesni žodžiai ar frazės yra atsparesni tokioms atakoms, kai užpuolikai bando nulaužti slaptažodžius bandydami įvairias kombinacijas.

Kaip ir kuriant slaptažodžius, taip ir galvojant slaptas frazes patariama vadovautis keliais patarimais. Visų pirma, anot D. Drakicko, nepatartina frazėje vartoti susijusių žodžių.

„Slaptos frazės bus saugios tuo atveju, jei programišius negalės logiškai sugalvoti žodžių kombinacijos. Pavyzdžiui, jei jūsų slaptažodis bus „VardanTosLietuvos“, jį nulaužti nebus taip sunku, kaip slaptą frazę, kurios visi trys žodžiai tarpusavyje neturi jokių sąsajų, tarkime, „KatinasBurbulaiRestoranas“. Tai unikali frazė, kurią nesunku įsiminti, bet atspėti kitam – labai sudėtinga“, – sako D. Drakickas.

Jis dalijasi keliomis pagrindinėmis taisyklėmis, kurias svarbu prisiminti kuriant slaptas frazes:

• Venkite bendrinių posakių ar frazių, kuriuos gali žinoti ir kiti žmonės.
• Venkite teksto žodžių iš populiarių dainų.
• Naudokite daugiau beprasmiškų, išgalvotų žodžių, bet įsitikinkite, kad galėsite juos įsiminti.
• Pasirinkite bent 15 simbolių ilgio frazę.
• Pridėkite simbolių ir skaičių, kad frazė būtų dar sudėtingesnė. Pavyzdžiui, „Katinas^Burbula1^Rest0ranas“.
• Kiekvienai paskyrai naudokite skirtingą frazę.

Kibernetinių sukčių sukuriamas grėsmes atpažinti interneto naudotojams tampa vis sudėtingiau. Programišiai ėmėsi imituoti patikimas interneto svetaines, kurias nuo kenksmingų kopijų atskirti sudėtinga net ir įgudusiai akiai. Lietuvoje plito fišingo (angl. „phishing“) ataka, kurioje žmonės bandė prisijungti prie populiaria el. pašto platforma apsimetusios svetainės.

Imitavo populiarią platformą

Praėjusį mėnesį Lietuvos interneto vartotojus buvo bandyta apgauti itin tikroviškai atrodančia fišingo ataka. Žmonės buvo viliojami prisijungti prie svetainės, kuri apsimetė esanti visame pasaulyje populiaria el. pašto platforma „Webmail“. Šios sukčiavimo apgaulės tikslas – išvilioti jautrią informaciją iš patiklių naudotojų, kurie neatpažįsta sukčių schemos ir mano, kad tai teisėtas „Webmail“ puslapis. 

„Susipainioti susidūrus su šia grėsme yra išties labai lengva, nes originalaus puslapio kopija atrodo beveik identiškai, o žmonės retai tikrina nuorodas žinutėse. Jiems užtenka, kad nuoroda atrodo panaši į oficialią. Prisijungę prie kenkėjiškos svetainės kopijos, vartotojai pateikia įsilaužėliams savo asmeninę informaciją, pavyzdžiui, el. pašto adresą ir slaptažodį. Tada ši apgaulė toliau plinta po visus aukos kontaktus, kuriuos ji turi savo el. pašte“, – pastebi Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas.

Anot jo, kenkėjiška tokio puslapio nuoroda paprastai siunčiama el. laišku arba SMS žinute, kad atrodytų patikimiau. Dažnai teigiama, kad el. pašto adresą reikia patvirtinti tam, jog būtų užtikrinta paskyros apsauga.

Grėsmių vis daugėja

Pasak D. Drakicko, kiekvieną mėnesį užfiksuojamas vis didesnis kibernetinių grėsmių skaičius. Pavyzdžiui, per rugpjūtį „Tele2“ tinkle teikiama kibernetinio saugumo paslauga užkirto kelią beveik 33 mln. kibernetinių grėsmių. Tai maždaug 8 mln. daugiau nei liepą, o nuo gegužės mėnesio šis skaičius išaugo beveik 4 kartus. Augančiam grėsmių skaičiui įtakos turėjo ir augantis paslauga besinaudojančių žmonių skaičius. Kibernetinės grėsmės rugpjūtį kilo net iš 23 tūkst. skirtingų domenų.

„Interneto erdvėje apsigauti lengva net ir patyrusiam interneto vartotojui. Sukčiai vis tobulėja, o jų apgavystes atpažinti darosi vis sunkiau, tad būtina diegti papildomas saugumo priemones, kurios sumažintų galimybes tapti sukčių aukomis. Tam ir sukurta tinklo lygmeniu veikianti interneto apsauga, kuri aptinka ir užblokuoja prieigą prie kenkėjišku turiniu užkrėstų svetainių ir nuorodų“, – sako D. Drakickas.

Vyravo keli grėsmių tipai

Kibernetinio saugumo paslaugos statistika rodo, kad dažniausia grėsmė internete Lietuvoje rugpjūčio mėn. buvo susijusi su kenkėjiškomis programomis. Su viena iš kenkėjiškų programų versijų susijusių grėsmių skaičius iš viso išaugo iki daugiau nei 30 mln., o tai yra net 7 mln. daugiau nei liepą. Kenkėjiškos programos apima įvairių rūšių kenkėjišką programinę įrangą, skirtą pažeisti ir sugadinti naudotojų įrenginius ir sistemas. Labiausiai žinomos yra vadinamosios „Trojos arklio“ programos.

Antroje vietoje pagal dažnumą atsidūrė fišingo atakos. Šio tipo apgavystės dažniausiai plinta elektroniniais laiškais, SMS žinutėmis arba pokalbių programėlėmis, kuriose dalijamasi netikromis nuorodomis, žadančiomis prizus ir kitas naudas. Tačiau iš tiesų tokios nuorodos vartotoją nuveda į domenus su kenkėjišku kodu arba schemomis, kuriomis siekiama išvilioti slaptus duomenis.

Trečioje vietoje rugpjūčio mėn. atsidūrė grėsmių tipas, susijęs su vadinamaisiais „C&C“ centrais, kurie tampa vis populiaresni. Šie centrai bando įtraukti įrenginius į botų tinklus ir toliau jais naudotis įvairiais kenkėjiškais tikslais. Vartotojai pastebi, kad jų interneto ryšys ir įrenginiai palaipsniui tampa lėtesni, o bendra naudojimo patirtis pastebimai prastėja.

Anot eksperto, nuo šių kibernetinių grėsmių internete apsisaugoti gali padėti speciali apsauga. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta interneto apsauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Apie bandymus įsilaužti klientai yra informuojami SMS žinute ar el. laiškais. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje.

Kiek daugiau nei 60 proc. 16-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų bent kartą per pastaruosius 12 mėn. pirko prekes ar paslaugas internetu, rodo naujausia Valstybės duomenų agentūros statistika. Siekdami tai atlikti greičiau ir patogiau, pirkėjai vis dažniau renkasi mokėjimo duomenis išsaugoti savo el. parduotuvių paskyrose ar tiesiog naršyklėje. Visgi, nors tokia funkcija suteikia galimybę apsipirkti vieno mygtuko paspaudimu, o esant tęstiniam mokėjimui pinigai nuo vartotojo sąskaitos nuskaičiuojami automatiškai, ekspertai ragina tuo nepiktnaudžiauti.

Elektroninės atpažinties ekspertas ir „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas sako, kad mokėjimo informacijos išsaugojimas iš tiesų yra greitas ir patogus būdas apsipirkti elektroninėje erdvėje. Tačiau atkreipia dėmesį, jog tai kelia ir nemažai rizikų.

„Saugumas internete yra opi šių dienų problema: vis dažniau girdime apie įsilaužimus į asmenines ir verslo paskyras, kibernetines atakas bei piktavalių naudojamus naujus sukčiavimo būdus. Deja, nepaisant viso šio fono, vis dar vyksta amžina patogumo ir saugumo kova. Vartotojas dažnai renkasi tai, kas jam patogiau, o ne saugiau, ir taip rizikuoja prarasti asmeninius duomenis, pinigus ar tapti tapatybės vagystės auka“, – sako V. Kamarevcevas.

Tik patogumo iliuzija

Anot eksperto, mokėjimų informacijos išsaugojimas gali turėti skaudžių pasekmių. Mat el. parduotuvėje ar interneto naršyklėje likę duomenys tampa prieinami trečiosioms šalims, o kibernetinės atakos atveju – ir sukčiams.

„Svarbu suprasti, kad nė viena elektroninių paslaugų platforma nėra visiškai apsaugota nuo įsilaužimo grėsmės. Vieną kartą išsaugojus mokėjimų duomenis, vėliau vartotojo dažniausiai nebeprašoma patvirtinti panašių operacijų. Tad jei prisijungimas prie tokių paskyrų yra apsaugotas paprasčiausiu slaptažodžiu, tuo gali pasinaudoti nusikaltėliai, kurie tik ir ieško būdų, kaip kuo greičiau pasisavinti svetimas lėšas ar kitų asmenų vardu įsigyti prekių bei paslaugų. Be to, kyla ne tik pinigų praradimo, bet ir kitų asmens duomenų, kurie vėliau gali būti panaudojami kitiems kibernetiniams nusikaltimams, nutekinimo rizika“, – komentuoja V. Kamarevcevas.

Jis taip pat pažymi, jog visada geriau kiekvieną operaciją patvirtinti saugia autentifikavimo priemone, nes tai, kas patenka į internetą, dažniausiai lieka internete.

„Nepaisant to, kaip banaliai skamba ši frazė, tokia jau ta realybė. Net ir nusprendus ištrinti anksčiau išsaugotus mokėjimų duomenis negalime būti tikri, jog informacija nebuvo nutekinta ir, pavyzdžiui, šiuo metu ja nėra prekiaujama tamsiajame internete už vos kelis eurus. Nors duomenų pašalinimas iš el. parduotuvės ar naršyklės uždaro lengviausią kelią priėjimui prie jų, tačiau dalis informacijos gali išlikti skirtingose duomenų bazėse“, – sako ekspertas.

Ar žinote savo mokėjimų limitą?

Visgi kartais nutinka taip, jog mokėjimo duomenis išsaugoti reikia. Pavyzdžiui, prenumeruojant filmų ir serialų platformas, tokias kaip „Netflix“, „HBO“, „Apple TV“, muzikos – „Spotify“, „Apple Music“, ir kitas.

„Tokiais atvejais itin svarbu sekti savo išlaidas. Dažniausiai tokių prenumeratų mokestis nėra didelis, todėl lengva apie jas pamiršti. Geriausia būtų visų jų įkainius susirašyti vienoje vietoje, reguliariai jungtis prie savo banko sąskaitos ir patikrinti, ar nuskaičiuojama suma sutampa su įsigytos paslaugos kaina. Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie suintensyvėjusias atakas prieš asmenines paskyras. Vienas vis dažniau pasitaikančių ir aptarinėjimų sukčių metodų – socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų vagystės“, – teigia V. Kamarevcevas.

Pasak komunikacijos agentūros „23:45 agency“ komandos vadovės Evelinos Mišeikytės, bandymų įsilaužti į „Facebook“ paskyras daugėja, nes socialiniams tinklams tapus vienu iš pigiausių ir efektyviausių reklamos kanalų, auga ir perkančiųjų reklamas skaičius. Tačiau priešingai nei kasdien iš to duonai uždirbantys specialistai, mažieji verslai dažnai nežino, kaip apsisaugoti nuo galimų kibernetinių vagysčių.

„Daugelis supranta, kad reklama socialiniuose tinkluose yra efektyvus, greitas ir paprastas būdas pritraukti norimą pirkėją. Tačiau ją perkant savarankiškai, o ne samdant specialistus, dažnai nepagalvojama apie kylančias rizikas“, – sako E. Mišeikytė.

Ji pasakoja, kad „Facebook“ reklamos apmokėjimo būdas panašus į anksčiau minėtų prenumeratų.

„Užsisakydami reklamą „Facebook“, mes suvedame mokėjimo duomenis vieną kartą, o vėliau pinigai dažniausiai yra nuskaitomi automatiškai be jokių patvirtinimų („Smart-ID“ ar kitos el. atpažinties priemonės reikia tik tada, kai už reklamą norima susimokėti iš anksto, nesulaukus mokėjimo nuskaičiavimo dienos). Skirtumas tik tas, kad vaizdo turinio ar muzikos platformų prenumeratos kaina fiksuota, o „Facebook“ reklamai išleidžiama suma gali kiekvieną mėnesį skirtis, priklausomai nuo reklamos užsakovo poreikių. Vis tik, jeigu reklama nustatyta ilgesniam laiko periodui, dažnas vartotojas akylai neseka automatiškai nuskaitomų mokėjimų, o tuo gali pasinaudoti į jūsų „Facebook“ paskyra įsilaužę sukčiai. Todėl siekiant apsaugoti savo duomenis, svarbu imtis atsargos priemonių“, – teigia komunikacijos agentūros atstovė.

Ji išskiria papildomus žingsnius, padėsiančius užtikrinti paskyrų ir asmeninių duomenų saugumą:

• Reguliariai keiskite soc. tinklų slaptažodžius ir naudokite kelių faktorių autentifikavimą savo „Facebook“ paskyrai. Sukčiams bandant prisijungti prie jos prisijungti, būsite apie tai informuoti ir galėsite imtis papildomų saugumo veiksmų.
• Nusimatykite konkrečius mokėjimų limitus. „Facebook“ leidžia juos nusistatyti ne tik atskiroms reklamoms, bet ir bendrą limitą reklamos paskyrai. Pasiekus pastarąjį, visos reklamos sustabdomos ir daugiau pinigų nebenuskaičiuojama, kol šis limitas neatnaujinimas arba padidinamas rankiniu būdu.
• Atidžiai tikrinkite reklamas. Kasdienis reklamų stebėjimas svarbus ne tik norint fiksuoti rezultatus, bet ir siekiant apsisaugoti nuo sukčių. Reguliariai tikrinkite „Facebook“ reklamos istoriją, analizuokite perkamas reklamas, kiek pinigų ir kokiai reklamai išleidžiama. Kartais gali atrodyti, jog viskas vyksta sklandžiai, tačiau paspaudus ant reklamos galite pastebėti neatitikimų. Pavyzdžiui, nuoroda, į kurią veda reklama, yra visai ne jūsų internetinė svetainė ir pan.
• Nepamirškite sekti išlaidų. Reguliariai tikrinkite, kiek lėšų buvo nuskaičiuota už reklamą, ar sumos sutampa su tomis, kurios nurodytos jūsų „Facebook“ reklamos paskyroje pateikiamose sąskaitose.