Išmanieji įrenginiai gerokai palengvina kiekvieno iš mūsų gyvenimą. Tačiau dažnas nesusimąsto, kokį kiekį duomenų išnaudojame naršydami ir kiek asmeninės informacijos saugo mūsų telefonas. Nors pagal tarptautinio kibernetinio saugumo indeksą Lietuva yra antra saugiausia valstybė kibernetiniame pasaulyje, svarbu nepamiršti, į ką reikėtų atkreipti dėmesį norint apsaugoti duomenis, esančius telefone.

Šiais laikais išmanusis telefonas naudojamas ne tik kaip susisiekimo įrenginys, tačiau atstoja ir kitokius kasdienybėje reikalingus prietaisus: banko kortelę, vaizdo kamerą; yra tarsi virtualūs vartai į parduotuves, darbą ir pan.

„Kad galėtume pilnavertiškai naudotis išmanaus įrenginio funkcijomis, turime susikurti įvairias paskyras, pasirinkti slaptažodžius, suvesti savo asmeninius duomenis. Telefone gausu informacijos apie mus: nuotraukų, susirašinėjimų, prieigos prie banko ar kitų konfidencialių duomenų. Svarbu žinoti, kaip visa tai apsaugoti. Pirmiausia reikėtų mokėti identifikuoti pavojų keliančias interneto svetaines ir jose nesilankyti bei nepateikti savo duomenų“, – sako „Samsung Electronics Baltics“ atstovybės Lietuvoje pardavimų verslui skyriaus vadovas Vaidas Bielinis.

Įvertinkite puslapių saugumą

Naršydami internete susiduriame su begalybe skirtingų interneto puslapių. Anot V. Bielinio, ne visi jie yra patikimi ir pataria, kaip įsitikinti, kad interneto puslapis saugus: „Jei adreso pradžioje yra „https“, tai reiškia, kad puslapis naudoja duomenų šifravimą ir yra saugus naudoti. Taip pat patikimame puslapyje visada turėtų būti paskelbta privatumo politika ir valdytojo kontaktinė informacija“, – aiškina pašnekovas.

Ekspertas priduria, kad jei vis dėlto užėjote į tokį puslapį, kuriame šių duomenų nėra, jokiu būdu nespauskite ant „iššokančių“ langų ar nuorodų ir nesijunkite prie jų, naudodamiesi savo asmeninių paskyrų (el. pašto, soc. tinklų) prisijungimo duomenimis, neveskite jokios asmeninės informacijos.

Internetinių sukčių aukomis dažnai tampa tie, kurie apsipirkinėja internetu. Iš pirmo žvilgsnio puslapis, iš kurio norima įsigyti prekę, atitinka visus saugumo reikalavimus, tačiau perėjus prie apmokėjimo dalies, vartotojas yra nukreipiamas į sukčių sukurtą, identišką banko puslapį. Kilus bent menkiausiam įtarimui, būtina patikrinti svetainės adresą, jos duomenis ir nevesti jokios asmeninės informacijos.

Pasak V. Bielinio, norint patikrinti, ar interneto svetainė yra saugi, nereikia turėti ypatingų žinių: „Apsilankę puslapyje, prie kiekvieno adreso, galite pamatyti spynos ikonėlę, ją spustelėjus, sužinosite visą informaciją apie puslapį – kokius slapukus (angl. cookies) naudoja, kada buvo sukurta, kokiame serveryje įkelta“, – pataria ekspertas.

Pavojų asmeniniams duomenims gali sukelti ir kenkėjiškos programėlės. Specialistas atkreipia dėmesį, kad, siekiant to išvengti, vertėtų programėles siųsti tik iš patvirtintų parduotuvių, tokių kaip „Google Play“. Be to, pravartu atkreipti dėmesį į leidimus, kurių prašo programa.

„Jeigu įdiegiate, pavyzdžiui, nuotraukų redagavimo programėlę, tačiau ji prašo niekuo nesusijusio leidimo pasiekti jūsų kontaktų sąrašą, tai turėtų būti pirmoji raudona vėliava ieškoti kitos alternatyvos“, – komentuoja V. Bielinis.

Jis taip pat pataria kritiškai vertinti ir nepasitikėti pateikta informacija apie galimus laimėjimus ar prizus, kai prašoma pateikti asmeninius ar mokėjimų kortelių duomenis. Dažnai sukčiai prašo atsisiųsti papildomas programėles ar paspausti ant konkrečios nuorodos, jei norite atsiimti laimėjimą. Išlikite budrūs ir nespauskite ant įtartinų aplikacijų, o jei netyčia paspaudėte, svarbu nepateikti jokių savo asmeninių duomenų.

Saugokite informaciją apie slaptažodžius ir prisijungimus prie paskyrų

Naudojantis keliomis skirtingomis paskyromis, rekomenduojama nenaudoti tų pačių slaptažodžių, tačiau įsiminti kiekvieno profilio slaptažodį gali būti sudėtinga. Todėl naudojant tą patį įrenginį, naršyklė sukuria galimybę išsaugoti slaptažodį skirtingoms paskyroms. Tai gali pasirodyti patogu, kadangi slaptažodžio nereikia įsiminti ir suvesti – naršyklė tai padaro už jus. Vis dėlto, ekspertas sako, kad tokio būdo reikėtų vengti bei neužsirašinėti prisijungimo prie paskyros duomenų užrašinėse, telefonuose ar kitur, nes taip kyla pavojus jūsų duomenų saugumui.

Kad nereikėtų įsiminti kelių dešimčių skirtingų slaptažodžių, B. Bielinis sako, kad verta pagalvoti apie slaptažodžių generatorių. Programa automatiškai generuoja patikimus slaptažodžius, kuriuos sunku atspėti, ir veikia kaip saugykla, kurioje galite rasti visus savo prisijungimus. Todėl jūsų paskyra tampa daug saugesne.

„Tam, kad būtume saugūs kibernetiniame pasaulyje, kuriama vis daug programinių įrangų ir sistemų, kurios padeda apsaugoti jūsų išmaniuosius įrenginius nuo galimų sukčių atakų ir galimybės pasiekti jūsų asmeninius duomenis. Mes išmaniųjų įrenginių naudotojams su „Android“ operacine sistema siūlome „Knox“ sistemą, kuri realiuoju laiku apsaugo telefone esančią jautrią informaciją“, – sako V. Bielinis.

Specialistas komentuoja, kad fiziškai izoliuoja slaptažodžius, PIN kodus, biometrinius duomenis, visus svarbius duomenis ir laiko juos saugioje aplinkoje. Naudojantis šia sistema, net patyrę įsilaužėliai negali įsibrauti į jūsų įrenginį, o įvykus kibernetinei atakai, sistema pradeda savęs sunaikinimo procedūrą, su kuria dingsta ir visi laikomi duomenys, taip apsaugodama informaciją nuo patekimo į sukčių rankas.

Nenurodykite savo asmeninių duomenų

Pašnekovas akcentuoja, kad jei apsaugos sistemos neturite, svarbu išlikti budriems ir atidžiai stebėti, kokius duomenis pateikiate įvairiuose interneto puslapiuose.

„Dalyje puslapių kurdami naują paskyrą tai galime padaryti, naudojant, pavyzdžiui, „Facebook“ ar „Gmail“ paskyras. Pasirinkus šį būdą, naujai paskyrai sukurti bus panaudoti jūsų duomenys, kuriuos naudojate kituose puslapiuose. Tokio būdo nepatartina pasitelkti registruojantis puslapiuose, kurie suteikia prieigą prie asmeninių duomenų. Tokiu atveju geriau prie puslapio jungtis naudojantis el. bankininkyste“, – aiškina V. Bielinis.

Registruodamiesi įvairiuose interneto puslapiuose, stenkitės pateikti kuo mažiau savo asmeninių duomenų – jei nebūtina, nenurodykite savo el. pašto, asmens kodo, gyvenamosios vietos adreso, vardo ir pavardės. Jei kažkurie iš šių duomenų privalomi nurodyti, tai darykite tik įsitikinę, kad puslapis yra saugus.

Taip pat pašnekovas siūlo vengti viešose vietose naudotis neapsaugotu „Wi-Fi“, kuriuo naudojasi daug nepažįstamų žmonių, kadangi toks interneto tinklas suteikia galimybę sukčiams lengviau įsibrauti į jūsų įrenginį ir pasiekti asmeninę informaciją.

Greitai vystantis tiek saugumo, tiek programišių naudojamoms technologijoms, kibernetinio saugumo industrija išlieka viena labiausiai nenuspėjamų.

Vis dėlto „Nord Security“ priklausančios slaptažodžių tvarkyklės „NordPass“ ekspertai išskyrė penkias svarbiausias tendencijas, kurios, tikėtina, formuos šią sritį 2023-iaisiais metais. Tarp jų – ir sparti ateities be slaptažodžių technologijų plėtra, ir pirmieji automobilių sistemų „nulaužimo“ atvejai.

„Programišiai nuolat ieško naujų būdų, kaip gauti prieigos prie konfidencialių duomenų ir jiems tai, deja, puikiai sekasi. Dėl to užčiuopti vyraujančias tendencijas kibernetinio saugumo srityje svarbu ne tik šioje industrijoje veikiančioms įmonėms ar investuotojams, bet taip pat ir kitoms bendrovėms, kurios rūpi tinkamai apsaugoti savo vartotojus bei darbuotojus“, – sako „NordPass“ verslo plėtros vadovas Karolis Arbačiauskas.

Interneto vartotojai pradės naudotis slaptarakčių technologija

Šiais metais smarkiai pasistūmėta, ieškant naujų asmens autentifikacijos internete būdų, o 2023-iaisiais juos išbandyti jau galės ir daugiau interneto vartotojų. Progresyvios bendrovės ims vis sparčiau diegti slaptarakčių (angl. passkeys) technologiją savo interneto svetainėse ir programėlėse.

Slaptarakčiai šiuo metu laikomi pagrindine alternatyva slaptažodžiams. Vartotojui registruojantis interneto svetainėje automatiškai bus sugeneruojami du raktai – viešasis, saugomas serveryje, ir privatusis, saugomas vartotojo įrenginyje. Vienas be kito jie neveiks, tad programišiui įsibrovus į serverį ir pavogus viešąjį raktą jis dar nieko negalės su juo nuveikti.

Slaptarakčių idėją palaiko ir technologijų gigantės, tokios kaip „Microsoft“, „Google“ ir „Apple“, dar gegužės mėnesį įsipareigojusios savo vartotojams netrukus suteikti naujų autentifikacijos būdų. Tiesa, nors slaptarakčių technologija jau iš dalies prieinama kai kurių svetainių vartotojams (pvz.: „Apple“, „PayPal“), visai pabėgti nuo slaptažodžių taip greitai nepavyks. Manoma, kad užtruks, kol smulkios ir vidutinės įmonės sugebės pritaikyti šią technologiją savo interneto svetainėse, todėl kurį laiką dar naudosimės ir slaptažodžiais.

Išvysime pirmuosius virtualaus įsiveržimo į automobilius atvejus

Šiuolaikiniai automobiliai tapo neatskiriama daiktų interneto (angl. Internet of Things – IoT) dalimi: kasmet rinkoje pasirodančios naujos transporto priemonės yra vis labiau skaitmenizuotos. Nors tai suteikia naujų galimybių, vis tik negalima pamiršti ir rizikų. Panašu, kad programišiai netrukus galės virtualiai įsibrauti į automobilį ir perimti jo valdymą, taip sukeldami net gyvybei grėsmę keliančių situacijų. Nusikaltėliai taip pat galės matyti vairuotojo kelionių istoriją.

Daugės kibernetinių išpuolių prieš įmones

Programišiai jau suprato, galintys kur kas geriau pasipelnyti iš įmonių nei pavienių interneto vartotojų, todėl ateinančiais metais gali padaugėti prieš verslo subjektus nukreiptų kibernetinio saugumo incidentų. Nukentėjusioms įmonėms dažnai nelieka kitos išeities, kaip tik dosniai sumokėti programišiams, kad atgautų prieigą prie savo duomenų bazių ar kitų paskyrų. Išpirka mokama ir todėl, kad informacija apie kibernetinį išpuolį nepasklistų viešai ir nepakenktų įmonės reputacijai. Ekspertai tikina, kad šis scenarijus dar ne blogiausias: kibernetinių atakų metu įmonės kartais taip stipriai nukenčia, kad būna priverstos sustabdyti ar nutraukti veiklą.

Programišiai imsis labiau lokalizuotų sukčiavimo atakų

Šiuolaikines sukčiavimo (angl. phishing) atakas pastebėti nelengva, nuo jų neretai nukenčia ir įmonės. Remiantis IBM duomenimis, 2022-aisiais net 16 proc. visų duomenų pažeidimo incidentų sudarė būtent sukčiavimo atakos. Manoma, kad ši situacija tik prastės, nes nusikaltėliai įsigudrino dar geriau lokalizuoti savo veiksmus. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikiančios įmonės darbuotojas/-a gali tikėtis sulaukti kenkėjiško laiško, siunčiamo neva iš kolegos, parašyto taisyklinga lietuvių kalba ir net atitinkančio įmonės balsą. Tokiame laiške dažniausiai kviečiama atlikti vieną ar kitą veiksmą, pavyzdžiui, atsidaryti užkrėstą nuorodą.

Sveikatos priežiūros ir švietimo sritys atsidurs nusikaltėlių akiratyje

Tinkamai apsisaugoti nuo kibernetinių atakų vienoms industrijoms gali būti lengviau nei kitoms. Būtent sveikatos priežiūros ir švietimo srityse neretai naudojamos atgyvenusios informacinės sistemos, o spragoms užtaisyti pritrūksta finansinių resursų. Ekspertai spėja, kad dėl šios priežasties minėtos industrijos gali atsidurti programišių dėmesio lauke. Be to, švietimo priežiūros ir sveikatos srityse dirbama su itin konfidencialia informacija, kurią gauti nusikaltėliams yra naudinga.

Dėl šios, vis augančios grėsmės jau nukentėjo penki milijonai žmonių visame pasaulyje. Įsilaužėliai pardavinėja internetinėmis kameromis užfiksuotus vaizdus, ekranų nuotraukas, naujausius prisijungimo duomenis, slapukus ir skaitmeninius pirštų atspaudus 

Mažiausiai penkių milijonų žmonių internetinės tapatybės buvo pavogtos ir parduodamos „botų“ rinkose vidutiniškai po 6 eurus. Iš visų nukentėjusių – 12 tūkst. iš Lietuvos.  

Tai didelis skaičius, atsižvelgiant į interneto vartotojų skaičių Lietuvoje ir palyginus su kitomis Baltijos šalimis. Pavyzdžiui, Latvijoje nukentėjo tik penki tūkstančiai žmonių, nors interneto vartotojų skaičius Latvijoje labai panašus į Lietuvos. Labiausiai Europoje nukentėjo italai – net 130 tūkst. žmonių.

Šie duomenys gauti per kibernetinio saugumo bendrovės „NordVPN“ atliktą tyrimą. Tyrėjai nagrinėjo tris pagrindines „botų“ rinkas. Terminas „botas“ čia vartojamas ne savarankiškoms programoms, o duomenis renkančioms kenkėjiškoms programoms apibūdinti.  „Botų“ rinkos – tai internetinės prekyvietės, kuriose įsilaužėliai pardavinėja duomenis, pavogtus iš aukų įrenginių naudojant kenkėjišką programinę įrangą. Duomenys parduodami paketais, kuriuos sudaro prisijungimo duomenys, slapukai, skaitmeniniai pirštų atspaudai ir kita informacija – visa internetinė nukentėjusiojo tapatybė.

„Botų“ rinkos nuo kitų tamsiojo interneto rinkų skiriasi tuo, kad vienoje vietoje galima rasti didelį kiekį duomenų apie tą patį asmenį. Pardavus duomenis, pirkėjas užtikrinamas, kad nukentėjusio asmens informacija bus atnaujinama tol, kol jo įrenginys bus užkrėstas „botu“, – sako Marijus Briedis, „NordVPN“ technologijų vadovas. – Nusikaltėliams paprastas slaptažodis nebėra toks vertingas, kai jie gali nusipirkti prisijungimo duomenis, slapukus ir skaitmeninius pirštų atspaudus vienu paspaudimu vos už šešis eurus.“

Tyrėjai išanalizavo tris pagrindines „botų“ rinkas: „Genesis Market“, „Russian market“ ir „2Easy“. Tyrimo metu visos rinkos buvo aktyvios ir prieinamos paviršiniame tinkle. Duomenys apie „botų“ rinkas surinkti bendradarbiaujant su nepriklausomais trečiųjų šalių tyrėjais, kurie specializuojasi kibernetinio saugumo pažeidimų tyrimuose.

Populiariausios kenkėjiškų programų, vagiančių duomenis, rūšys yra „RedLine“, „Vidar“, „Racoon“, „Taurus" ir „AZORult“.

Kokią informaciją įsilaužėliai parduoda „botų“ rinkose?

• Įrenginio ekrano nuotraukas. Kenkėjiškos atakos metu virusas nufotografuoja vartotojo ekraną. Kartais virusas tai daro pasinaudodamas vartotojo internetine kamera.
   
• Prisijungimo ir kitus duomenis. Įsilaužęs į įrenginį, virusas gali pasisavinti naršyklėje išsaugotus vartotojo prisijungimo duomenis. Tyrimo metu nustatyta, kad analizuotose rinkose pavogta 26,6 mln. prisijungimo duomenų. Tarp jų buvo 720 tūkst. „Google“, 654 tūkst. „Microsoft“ ir 647 tūkst. „Facebook“ paskyrų prisijungimo duomenų.^[1]
   
• Slapukai. Slapukai taip pat vagiami iš vartotojo naršyklės, nes juos turėdami nusikaltėliai gali apeiti dviejų veiksnių autentifikavimą. Tyrėjai nustatė, kad analizuotose rinkose buvo pavogta 667 mln. slapukų.
   
• Skaitmeniniai pirštų atspaudai. Asmens skaitmeninius pirštų atspaudus sudaro informacija apie įrenginį, jo ekrano skiriamąją gebą, numatytąją kalbą, naršyklės nuostatas ir kitą unikalią įrenginio naudotojo informaciją. Daugelis interneto platformų seka savo vartotojų skaitmeninius pirštų atspaudus, kad įsitikintų, jog tinkamai nustato jų autentiškumą. Tyrimo metu analizuotose rinkose rasta 81 tūkst. vogtų skaitmeninių pirštų atspaudų.
   
• Automatinis formų pildymas. Daugelis žmonių naudoja automatinio užpildymo funkciją, kai reikia pateikti savo vardą, el. pašto ir gyvenamąjį adresą bei mokėjimo kortelių duomenis. Visus šiuos duomenis gali pavogti kenkėjiška programinė įranga. Tyrimo metu analizuotoje rinkoje rasta 538 tūkst. automatinio užpildymo formų.

Daugiau apie tai, kaip veikia „botų“ rinkos, galite sužinoti pažiūrėję šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/dAyl1xBgTUg

^[1] Kitos platformos, iš kurių pavogti prisijungimo duomenys, nurodytos toliau pateiktoje lentelėje „Pavogti prisijungimo duomenys, rasti botų rinkose“.

Tobulas nusikaltimas pasitelkiant „botus“

Turbūt labiausiai gąsdina tai, kad „botų“ rinkos suteikia įsilaužėliams galimybę lengvai pasinaudoti svetimais duomenimis. Net ir nepatyręs kibernetinis nusikaltėlis gali prisijungti prie svetimos „Facebook“ paskyros, jei turi slapukus ir skaitmeninius pirštų atspaudus, padedančius apeiti kelių veiksnių autentifikavimą.

Prisijungę prie vartotojo paskyros, kibernetiniai nusikaltėliai gali susisiekti su nukentėjusiojo draugais ir siųsti kenkėjiškas nuorodas arba prašyti pervesti pinigų. Jie taip pat gali skelbti melagingą informaciją aukos socialinių tinklų paskyroje.  

Pasinaudodami iš automatinio užpildymo formų pavogta informacija ar įrenginio ekrano nuotrauka, nusikaltėliai sudaro įspūdį, kad jais galima pasikliauti, o jų prašymai yra pagrįsti. Deja, gali būti neįmanoma nustatyti, kas pasinaudojo jūsų duomenimis.

„Yra dar paprastesnių taktikų. Pavyzdžiui, įsilaužėlis gali perimti nukentėjusiojo „Steam“ paskyros kontrolę pakeisdamas slaptažodį. „Steam“ paskyrų vertė siekia iki 6 000 JAV dolerių, tad nusikaltėliui tai gali būti lengvi pinigai“, – sako Marijus Briedis.

Labiau patyrę nusikaltėliai įsigyja šią informaciją ir vykdo sukčiavimo atakas prieš įmones, apsimesdami jų darbuotojais.

„Norėdami apsisaugoti, visada naudokite antivirusinę programą. Padėti gali ir slaptažodžių tvarkyklė bei failų šifravimo įrankiai. Naudojant šias atsargumo priemones, net jei nusikaltėlis užkrės jūsų įrenginį, jam liks labai nedaug dalykų, kuriuos galėtų pasisavinti“, – priduria Marijus Briedis.

 Rinkų analizės metodiką ir išsamesnę informaciją apie jas galima rasti čia: https://nordvpn.com/lt/research-lab/bot-markets/

„Boto“ kaina į vietos valiutą (iš JAV dolerių į eurus) buvo perskaičiuota lapkričio 25 d.

Duomenys apie interneto vartotojų skaičių tam tikrose šalyse paimti iš „DataReportal“.

„Google“ uždraudė 4 „Google Play“ parduotuvės programėles – šios aplikacijos apgaulės būdu bandė nuvesti vartotojus į pavojingas svetaines ir taip siekė pasisavinti jautrią informaciją. Siekiant apsaugoti „Android“ įrenginių naudotojų asmeninius duomenis, rekomenduojama kuo greičiau ištrinti šias aplikacijas.

„Oficialioje „Google Play“ parduotuvėje programėlės griežtai tikrinamos, tačiau net ir diegiant aplikacijas iš patikimų šaltinių, ne visada pavyksta užkirsti kelią kenkėjiškos programinės įrangos patekimui į įrenginį. Laimė, saugumo ekspertai šias spragas aptinka gana greitai ir imasi priemonių, šiuo atveju, nedelsiant pašalina šias programėles iš parduotuvės“, – teigia Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas.

Visos uždraustos programėlės yra išleistos „Mobile apps Group“ kūrėjo, kurio oficiali svetainė šiuo metu yra neprieinama. Populiariausia kūrėjo išleista programėlė „Google Play“ parduotuvėje buvo „Bluetooth Auto Connect“. Ji pradėjo veikti dar 2020 m. spalį ir buvo atsisiųsta daugiau nei milijoną kartų.

Kenkėjiškų programėlių sąraše yra ir daugiau pavadinimų: „Bluetooth App Sender“, „Mobile transfer: Smart Switch“ ir „Driver: Bluetooth, Wi-Fi, USB“. Dabar šios aplikacijos jau pašalintos iš „Google Play“ siūlomų programėlių sąrašo, tačiau naudotojai, kurie jas parsisiuntė anksčiau, raginami kuo greičiau ištrinti jas iš savo „Android“ įrenginio.

Aplikacijose aptikta kenkėjiška programinė įranga, nukreipianti naudotojus į apgaulingas svetaines „Chrome“ naršyklėje. Šių svetainių turinys skiriasi – kai kurios iš jų yra nekenksmingos, naudojamos mokamiems paspaudimams gauti, o kitos – pavojingesnės, kuriomis bandoma pasisavinti vartotojų asmeninius duomenis. Jose naudotojui pranešama, kad įrenginys buvo užkrėstas arba reikalingas skubus atnaujinimas, taip priverčiama paspausti reikiamą mygtuką.

Iki šiol šių programų aptikti nepavyko, nes buvo naudojamas atidėtas kenkėjiškų veiksmų diegimas – nuo aplikacijos atsisiuntimo iki sukčiavimo veiksmų pradžios praeidavo kelios dienos. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad šios svetainės atsidarydavo naršyklėse net tada, kai telefonas būdavo užrakintas. Tai reiškia, kad vartotojui nieko nežinant, jo naršymo istorijoje atsirasdavo ilgas sukčiavimo svetainių sąrašas.

Telefono praradimas sukelia daugybę rūpesčių – nuo neplanuotų išlaidų įsigyjant naują įrenginį iki rizikos prarasti jame saugomus asmeninius duomenis. Laimei, apsisaugoti nuo skaudžių padarinių galima tiek prieš nutinkant šiam įvykiui, tiek ir jau jam įvykus. Specialistas dalinasi patarimais, kaip pasirūpinti savo įrenginiu ir jame esančia informacija, kad netikėtas situacijas suvaldytumėte kuo sklandžiau.

Pasak Arnoldo Lukošiaus, „Tele2 Inovacijų biuro“ eksperto, pamestas ar pavogtas telefonas gali sukelti daug streso, tačiau svarbu nepasimesti ir informuoti atsakingus asmenis bei imtis veiksmų, užtikrinsiančių jūsų asmeninės informacijos apsaugą.

Nedelsdami kreipkitės į mobiliojo ryšio operatorių ir policiją. Mobiliojo ryšio operatorius gali užblokuoti dingusio įrenginio SIM kortelę – taip bus išvengta neteisėto mobiliojo ryšio naudojimo jūsų vardu. Jei manote, kad telefonas buvo pavogtas, kreipkitės į policiją. Pateikus reikiamus duomenis, kaip telefono IMEI numeris, policija galės padėti jums rasti pavogtą įrenginį. IMEI yra telefono serijinis numeris, kurį rasite pirkimo sutartyje arba nustatymų skiltyje „About Phone“ (lie. „Apie telefoną“).

Nuotoliniu būdu užrakinkite telefoną. Svetimose rankose atsidūręs jūsų telefonas gali reikšti padidintą asmeninės informacijos nutekėjimo riziką. Vos tik pastebėjus, kad praradote telefoną, pirmiausia reikėtų užtikrinti, kad įrenginį pasisavinęs asmuo negalėtų pasiekti jo turinio. Išmanieji suteikia galimybę ne tik nuotoliu apsaugoti savo duomenis, bet ir matyti paskutinę įrenginio lokaciją:

„iOS“ įrenginiuose šia funkcija galite pasinaudoti įjungę programėlę „Find My iPhone“ (liet. „Rasti mano iPhone“), kuri turi būti aktyvuota dar prieš prarandant įrenginį. Čia pasirinkite „Devices“ (liet. „Įrenginiai“) ir spustelėkite tą, kurį norite užblokuoti – atsivėrusiame lange slinkite žemyn, kol surasite „Erase This Device“ (liet. „Ištrinti įrenginio duomenis“) ir patvirtinkite savo pasirinkimą. Taip įrenginys užrakinamas, kad niekas prie jo negalėtų prisijungti be jūsų „Apple“ naudotojo ID ir slaptažodžio. Be to, jums bus suteikiama informacija apie paskutinę telefono buvimo lokaciją.

„Android“ įrenginį nuotoliniu būdu užrakinti galite naudodamiesi programėle „Find My Device“ (liet. „Rasti mano įrenginį“). Naudodamiesi „Gmail“ prisijungimo duomenimis svetainėje google.com/android/find pasirinkite „Secure device“ (liet. „Apsaugoti įrenginį“). Platformoje galėsite matyti savo įrenginio lokaciją bei parašyti žinutę su savo kontaktais, padėsiančiais jį radusiems žmonėms su jumis susisiekti. Spustelėjus „Erase device“ (liet. „Ištrinti įrenginio duomenis“) iš mobiliojo bus automatiškai ištrinta visa informacija, kai jis įjungiamas, tad būsite ramūs dėl savo duomenų.

Pasikeiskite slaptažodžius. Jei yra net menkiausia galimybė atgauti telefoną, būtina užtikrinti, kad tol, kol jis yra kitų asmenų žinioje, jūsų duomenys ir slaptažodžiai būtų apsaugoti. Todėl pravartu pakeisti visų su telefonu susijusių paskyrų slaptažodžius, ypač jei jie išsaugoti automatiškai. Pasikeiskite dažniausiai naudojamų programėlių – socialinių tinklų, el. pašto, bankininkystės – slaptažodžius. Jei naudojate slaptažodžių tvarkyklę, nedelsdami pakeiskite ir jos slaptažodį.

Papildoma apsauga gėdos nedaro

Eksperto teigimu, sumažinti telefono praradimo sukeltus nepatogumus galima iš anksto pasiruošus tokiai situacijai. Tinkamai apsaugoti duomenys telefone nebus prarasti net jei ir tektų susidurti su telefono vagyste:

Naudokite automatinį užraktą ir prieigos kodą. Daugumą prietaisų galima užrakinti naudojant slaptažodį arba kitą panašią funkciją. Tačiau daugelis žmonių tiesiog to nedaro, todėl jų kontaktai, tekstiniai pranešimai, el. laiškai ir socialinių tinklų paskyros lieka atviri.

Kurkite atsargines duomenų kopijas. Reguliarus atsarginių kopijų kūrimas gali išgelbėti jūsų informaciją, jei niekada neatgausite prieigos prie savo mobiliojo. Susikurti atsargines duomenų kopijas galite jums patogiausioje debesijoje – ji itin pravers, jei telefonas bus pavogtas ar pamestas.

Neišsaugokite slaptažodžių naršyklėje. Kai lankotės slaptažodžiu apsaugotose svetainėse, neišsaugokite ten įvestų prisijungimų – geriau juos laikykite slaptažodžių tvarkyklėje. Priešingu atveju, vagis gali pasiekti slaptą informaciją tiesiog atrakinęs jūsų telefoną. Gali atrodyti, kad kiekvieną kartą įvesti slaptažodį yra varginantis darbas, tačiau papildomos pastangos gali padėti apsaugoti jūsų tapatybę.