Login to your account

Username *
Password *

Milijardais vertinamų didžiųjų technologijų kompanijų: „Google“, „Amazon“, „Meta“ ir kitų laukia sudėtingi iššūkiai – technologijų raida subrandino naują decentralizuoto interneto kartą, kuri nebus palanki šiandienos gigantams.  Iš šių pokyčių daugiausiai laimės turinio kūrėjai ir paprasti vartotojai. Laimėti gali ir Lietuva, jeigu laiku suspės į permainų traukinį.

Web3 ‒ taip vadinamas naujosios kartos internetas į kurio vystymą kasmet investuojami dešimtys milijardų eurų. Jau dabar aišku, kad tai bus decentralizuotas, atvirais duomenimis grįstas ir demokratiškas internetas, kuriame mes dalyvausime per savo skaitmeninius dvynius.

Esame ant permainų slenksčio

„Ar galite įsivaizduoti dabartinį gyvenimą be socialinių tinklų, be „Google“, „Youtube“, „Spotify“, be programėlių išmaniuosiuose telefonuose? Juk tai ‒ daugelio internetu besinaudojančių žmonių kasdienybė.

Dar prieš 20 metų apie tai mažai žinojome, šiandien negalim be jų apsieiti, o greitai pratinsimės prie naujų galimybių, prie naujų būdų bendrauti, dirbti ir kurti internete“, ‒ sako Vytautas Kašėta, asociacijos „Crypto Economy Organisation“ (CEO) prezidentas.

CEO yra viena iš konferencijos „WEB3: Impact the Future“ organizatorių. Šiame Lietuvos Respublikos Seimo globojamame renginyje, kurį atidarys Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, o susirinkusiuosius sveikins Europos komisijos atstovai, bus aptariami pokyčiai bei galimybės, kurias atveria Web3 raida.

„Stovime ant permainų slenksčio. Ir dabar pats metas pagalvoti ir apsispręsti ko norime: stebėti pokyčius ar juose dalyvauti? Savalaikis ir koordinuotas finansų technologijų (FinTech) sektoriaus proveržis tapo Lietuvos sėkmės pavyzdžiu, tačiau dabar galime žengti dar toliau. Turime galimybę įsitraukti į dar didesnius globalius procesus“, ‒ teigia Saulius Galatiltis vadovaujantis įmonei „Bifinity“.

Ši bendrovė aptarnauja vieną pasaulinių kriptoturto lyderių ‒ „Binance“ grupę bei yra viena didžiausių Lietuvos pelno mokesčio mokėtojų, aplenkdama daugumą didžiųjų Lietuvos įmonių ir finansų institucijų.

Galimybė Lietuvai

„WEB3: Impact the Future“ organizatorių teigimu, renginio tikslas ne tik pristatyti pokyčius ir  atsiveriančias galimybes, bet ir kartu ieškoti būdų kaip Lietuva galėtų įsitraukti į šį virsmą.

„Prasidėjusi informacinės visuomenės transformacija yra negrįžtama ir ji keičia visus mums žinomus teisinius, mokestinius, finansinius, politinius, ekonominius ir socialinius institutus. Lietuvoje turime puikią galimybę nepramiegoti ir plėtoti šią besivystančią ekosistemą bei tapti reikšmingu kompetencijos ir traukos centru“, ‒ įsitikinęs advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris Mindaugas Civilka.

Dvejose salėse vyksiančioje konferencijoje dėmesys bus skiriamas ne tik pranešimams ir diskusijoms, bet ir gyvam bendravimui su pranešėjais bei įmonių atstovais – tam numatytos ilgesnės pertraukos. Jų metu tai pat bus galima susipažinti su vieno iš konferencijos organizatorių „Lewben“ meno fondo „Lewben Art Foundation“ NFT ekspozicija „How Soon is Tomorrow. Collecting NFTs“, sudalyvauti kitose įtraukiančiose veiklose, o vakare smagiai praleisti laiką grojant DJ Jovani.

Gruodžio 7 d. Vilniuje vyksiančią konferenciją „WEB3: Impact the Future“ organizuoja „Binance“, „Crypto Economy Organisation“, advokatų kontora „TGS Baltic“, integruotų profesinių paslaugų grupė „Lewben“ ir inovacijų bendrovė „SUPER HOW?“. Konferenciją globoja Lietuvos Respublikos Seimas.

Renginio programa - https://web3summit.lt/

Renginys nemokamas iš anksto prisiregistravusiems tyrimų, akademinių bei valstybinių institucijų ir žiniasklaidos atstovams.

Žinantys, ką reiškia „Cyberpunk 2077“ ar „Diablo Immortal“, sutiks, kad nėra nieko labiau erzinančio, nei „kampuotas“ herojaus valdymas ir sekunde per vėlai įvykdomos kovos komandos. Kaip ir nekokybiški įspūdingo filmo „Įsikūnijimas“ vaizdai televizoriaus ekrane, kurio antros dalies premjeros su nekantrumu laukia kinomanai visame pasaulyje. Ir šį pasitenkinimo ar nusivylimo jausmą gali sukelti maža detalė – lėtas belaidžio interneto ryšys, apie kuriuo egzistavimą namuose prisimenama tik tokiomis akimirkomis. Pasak „Cgates“ Sistemų valdymo, palaikymo skyriaus ir saugumo vadovo Audriaus Ogylbos, per kelis dešimtmečius nuėjęs ilgą kelią, „Wi-Fi“ per kelerius ateinančius metus pasieks nesuvokiamą greitį ir suteiks neribotų galimybių, apie kurias dar mažai nutuokiame.   

„Wi-Fi“ poreikį augina žaidimų industrija ir daiktų internetas

„Wi-Fi“ šiais laikais yra savaime suprantamas dalykas, nors dar visai neseniai taip nebuvo. Rinkoje pasirodžiusi 1997 m., IEEE 802.11 technologija, paprastai vadinama „Wi-Fi“, nuo 2 Mb/s per porą dešimtmečių išaugo iki kelių gigabitų spartos. Net 1000 kartų padidinus interneto pralaidumą, belaidis internetas tapo populiariausia belaidžio ryšio technologija – dauguma beveik visą laiką yra prie jo prisijungę dirbdami, naršydami, žaisdami ar žiūrėdami filmus.

„Abejoju, ar daug kas prisimena tuos laikus, kai prisijungimui prie interneto reikėjo telefono ryšio, jeigu ir prisimena, esu tikras, kad ne nostalgiškai – kažkam namuose kalbant telefonu, interneto tiekimas nutrūkdavo. Dabar esame nuolat prisijungę prie interneto per namų „Wi-Fi“ sistemą arba individualų telefono duomenų planą, tad nusiskundimų gali būti tik dėl nepakankamo interneto greičio ar duomenų kiekio. Ir tokių vartotojų tik daugės – prognozuojama, kad iki 2025 m. net 72 proc. interneto vartotojų juo naudosis tik išmaniuosiuose telefonuose. Tai beveik 3,7 mlrd. žmonių, kurių augantį duomenų apetitą interneto tiekėjams teks patenkinti“, – sako A. Ogylba.

Pasak jo, šiuo klausimu esame išlepinti, nes Lietuvoje savo progresyvumu „Wi-Fi“ ryšys jau lenkia mobilų 5G ryšį – šis yra penktos kartos, o „Wi-Fi“ – šeštosios kartos įranga. Per pastaruosius kelerius metus rinkoje atsirado daugiau įrenginių su „Wi-Fi 6“ technologija, o pandemija jų galimybes ištestavo ir išplėtė – dabar, turint tinkamą įrangą ir interneto planą, galima keliems šeimos nariams vienu metu kokybiškai dalyvauti skirtinguose darbiniuose vaizdo skambučiuose ar mokytojui be trikdžių bendrauti su daugiau mokinių per nuotolinį mokymąsi. Kai šie įrenginiai suporuojami su maršrutizatoriumi, kuris taip pat palaiko šią technologiją, užtikrinamas didesnis saugumas, greitis, mažesnė delsa, kuri svarbi debesų kompiuterijai ir, kas šiais laikais labai aktualu, geresnis suvartojamos elektros energijos efektyvumas. Tikimasi, kad globalus „Wi-Fi 6“ rinkos dydis nuo 11,5 mlrd. dolerių po penkių metų padidės iki 26,2 mlrd. dolerių – kokybiškas internetas daugumai taps toks pat svarbus, kaip oras ar vanduo. Ypač kalbant apie kompiuterinių žaidimų industriją, kurios vertė iki 2025 m. turėtų siekti apie 300 mlrd. dolerių.

„Naujienų portalų skaitymui, elektroniniams laiškams ir veiklai socialiniuose tinkluose pilnai pakanka 7-10 Mb/s, tačiau, norint žaisti kompiuterinius žaidimus, interneto reikia daug greitesnio – bent 10 Mb/s. Tai – minimalus reikalavimas, tačiau norint geros žaidimo patirties, atsisiuntimo greitis žaidimams internete turėtų būti 100  Mb/s, o interneto vėlavimas – kuo mažesnis. Tokį greitį interneto tiekėjai tikrai gali pasiūlyti, tačiau problemų gali kilti, jeigu namuose tuo pačiu metu kompiuterinius žaidimus žaidžia, filmus žiūri ar vaizdo skambutyje dalyvauja ir kiti žmonės. O kur dar populiarėjantys išmanieji įrenginiai ir daiktų interneto (IoT) technologija – daugėjant gaminių su jungiamuoju ryšiu, dauguma noriai diegia specialias programėles ir nuotoliniu būdu valdo savo namus bei prietaisus. Drąsiai galima sakyti, kad modernus „Wi-Fi“ ryšys atvėrė daugybę galimybių išmaniųjų namų technologijoms, tačiau tai nei iš tolo neprilygsta tam, ką žada netrukus atsirasianti „Wi-Fi 7“, – teigia A. Ogylba.

Išmanieji įrenginiai greit nebespės su „Wi-Fi“ galimybėmis?

Dabartinės 2,4 GHz, 5 GHz ir „Wi-Fi 6E“ 6 GHz dažnių juostos yra suskirstytos į įvairius kanalus, kuriuos, pagal sunaudojamų duomenų kiekį, gali naudoti įrenginiai. Mažiausi „Wi-Fi“ kanalai yra 20 MHz, tačiau juos galima sujungti, kad būtų sukurti didesni kanalai – vienas iš „Wi-Fi 7“ patobulinimų leis sukurti net 320 MHz kanalus. Tai tarsi papildomų juostų įvedimas greitkelyje be greitį ribojančių ženklų – manoma, kad naujasis standartas galėtų užtikrinti iki 46 Gbps duomenų perdavimo spartą. Tai reiškia, kad naujos kartos belaidis internetas bus iki keturių kartų greitesnis, nei šiuo metu siūlo „Wi-Fi 6“ ir „Wi-Fi 6E“ technologija ir beveik šešis kartus greitesnis už „Wi-Fi 5“, kurio maksimalus greitis yra 6,9 Gbps.

Kaip pastebi „Cgates“ specialistas, šiuo metu kuriamas „Wi-Fi 7“ ne tik pagerins „Wi-Fi 6“ savybes, bet ir technologijų rinkoje įves rimtų pokyčių – belaidžio interneto galimybės palengvins kitų ateities technologijų, tokių, kaip virtuali realybė ar interaktyvi telemedicina, progresą. Pasak jo, tai vienareikšmiškai pakeis vartotojų rutiną, tad išmaniųjų įrenginių gamintojai jau dabar negaili resursų, kad šią „Wi-Fi“ technologijos evoliuciją pasivytų ir tinkamai išnaudotų – „Wi-Fi 7“ pirmiausia bus prieinamas maršrutizatoriams ir nešiojamiesiems kompiuteriams, o tik tada pateks į išmaniuosius telefonus. „Intel“ pranešė, kad iki 2024 m. planuoja įdiegti „Wi-Fi 7“ asmeniniuose nešiojamuosiuose kompiuteriuose, o pagrindinėse rinkose ši technologija pasirodys 2025 m. Pirmieji išmanieji telefonai, palaikantys „Wi-Fi 7“, gali būti pradėti gaminti antroje 2024 m. pusėje.

„Mūsų kasdien naudojami įrenginiai tampa vis išmanesni ir efektyvesni – tik pagalvokite apie visiškai automatizuotą namą, išmanųjį miestą su prijungtais automobiliais ar papildytosios realybės klasę. Visa tai nebūtų įmanoma be išvystytos ryšių infrastruktūros ir keliolikos gigabitų greičio. „Wi-Fi“ technologija netrukus visai kita prasme asocijuosis su išmaniu ir patogiu gyvenimu, tačiau verta žinoti, kad ne visi maršrutizatoriai ir modemai yra vienodi, todėl, neatnaujinus turimos „Wi-Fi“ įrangos, gali būti sunku neatsilikti nuo naujos realybės“, – sako A. Ogylba.

Pasak jo, laukiant, kol „Wi-Fi 7“ standartas pasirodys Lietuvoje, dabar galima maksimaliai išnaudoti turimą interneto planą su rinkoje siūlomomis galimybėmis. Palyginti nauja technologija, žinoma kaip „mesh tinklas“, kai papildomi „Wi-Fi“ maršrutizatoriai patalpoje veikia kaip ryšio stiprintuvai, eliminuodami storų sienų, spintų, durų stiklo barjerų ar mikrobangų krosnelės skleidžiamų bangų trikdžius, padės efektyviai naudotis internetu ir  pasiruošti dabar, atrodo, dar nesuvokiamam „Wi-Fi 7“ greičiui. Tai ypač aktualu žaidžiant aukštos raiškos grafikos žaidimus ar žiūrint HD filmus.

„Svarbu ir tai, kad namuose „mesh tinklas“ atrodo estetiškai – belaidė technologija eliminuoja visur besimėtančių laidų klausimą, o interneto padengiamumą visuose namuose užtikrinanti įrangą pašalina taip vadinamas akląsias interneto zonas – migruojant po kambarius interneto ryšys išlieka tolygus. Be to, šią įrangą įsigiję mūsų klientai pabrėžia, kad be pagrindinės savo funkcijos – greito interneto, jiems itin svarbi vaikų naršymo kontrolės funkcija ir integruota antivirusinė programa, kuri užtikrina šeimos duomenų saugumą. Tai  – tik pradžia, nes ateinantys keleri metai bus tikrai įdomūs, kadangi atsiversiančių naujos kartos interneto galimybių ir jį palaikančių technologijų mes dar net neįsivaizduojame“, – žada „Cgates“ Sistemų valdymo, palaikymo skyriaus ir saugumo vadovas  A. Ogylba. 

 

Jeigu renkatės mobiliojo interneto paslaugų tiekėją, svarbu ne tik gigabaitų kiekis ir kaina, bet ir techniniai kriterijai. Fizikos mokslų daktaras paaiškina, kuo svarbūs skirtingi mobiliojo ryšio tinklo veikimo parametrai ir kuris iš jų svarbesnis.

Interneto greitis ir padengimas yra susieti tarpusavyje – jei nėra padengimo, tai nebus ir greitaveikos, tad operatoriaus kokybės rezultatas yra abiejų parametrų mišinys. Klientams svarbiausias yra gebėjimas prisijungti prie tinklo, tam ir reikalingas mobiliojo ryšio padengimas. O greičiausiai veikiantis internetas yra sunkiai apibrėžiamas, kadangi tokius greitaveikos matavimus galima atlikti įvairiu metu ir rodikliai gali skirtis net keletą kartų. Taigi klausimas, ar greičiausias yra visada greičiausias“, aiškina dr. Evaldas Stankevičius, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas. 

Kas užtikrina sklandų interneto veikimą?

Specialistas teigia, kad kiekvienas operatorių naudojamas radijo dažnių kanalas turi tam tikrą plotį – šis parametras nusako, kokią maksimalią greitaveiką galima sukurti vartotojui. Tuo tarpu mobiliojo ryšio padengimas rodo, kaip erdvėje skrieja radijo dažniai – vieni įveikia didesnius atstumus, kiti nuslopsta daug greičiau. Pasak jo, bene pagrindinis operatorių uždavinys – parinkti įvairaus skvarbumo dažnių kiekį su reikalingu kanalų pločiu.

Kanalo plotis lyg kelių juostų kelias – kuo juostų daugiau, tuo daugiau vartotojų jame tilps ir galės greičiau judėti. Interneto greitaveika priklauso ne tik nuo operatoriaus turimų kanalų pločio, bet ir vartotojų aktyvumo tinkle, kadangi visi vartotojai dalinasi tos stoties maksimalią turimą greitaveiką.

Tačiau nepakanka tik daug kelio juostų, reikia, kad tas kelias pasiektų Lietuvos vartotojus.

Čia vėlgi svarbus parametras – padengimas. Jį sukuria bazinė stotis, kurioje aktyvuojami dažniai su tam tikra siųstuvo galia. Mobiliojo ryšio pasaulyje galioja viena taisyklė – kuo naudojamas dažnis yra didesnis, tuo sunkiau jis įveikia fizines kliūtis, kaip pats keliavimo atstumas, pastatai ar medžiai. Mobiliojo ryšio operatoriai savo tinklą planuoja taip, kad stotyse dažniai veiktų ir aprėptų vartotojus esančius ne tik lauke, bet ir pastatų viduje“, – technologijos veikimą paaiškina jis.

Svarbiausia – prisijungimas prie tinklo

Specialistas pasakoja, kad norint prisijungti į mobiliojo ryšio tinklą, pirmiausia reikia pagauti signalą, kuris sklinda iš bazinės stoties – tam reikalingas mobiliojo ryšio padengimas. Tik prisijungusiam į tinklą vartotojui, pagal naudojamos paslaugos tipą, reikalinga greitaveika.

Svarbiausias parametras vartotojams yra interneto padengimas, kadangi jis užtikrina galimybę prisijungti prie tinklo iš norimos vietos. Maksimali greitaveika nėra būtina visiems vartotojams, ji turėtų priklausyti nuo naudojamų paslaugų – jeigu žmogus žiūri 4K kokybės vaizdo įrašą „Youtube“ platformoje, jam reikia vienokios greitaveikos, jeigu rašo daug el. laiškų ar skaito straipsnius, jam pakanka kitokios greitaveikos. Tele2“ turi plačiausio tinklo nominaciją, tai reiškia, kad operatoriaus klientai gali prisijungti prie mobiliojo ryšio tinklo iš daugiausiai taškų Lietuvoje. Idealiausias yra tas operatorius, kuris turi plačiausią padengimą ir didžiausią tinklo talpą, tačiau turėti maksimalius šiuos parametrus yra retai pasiekiama bet kuriam operatoriui pasaulyje“, – akcentuoja jis.

Pagal Ryšių Reguliavimo tarnybos (RRT) paskelbtą judriojo ryšio tinklų tikėtinų aprėpties zonų žemėlapį, „Tele2“ mobilusis 4G internetas pirmauja tarp trijų didžiausių judriojo ryšio tiekėjų vidutinio rėžio aprėptyje („Tele2“ dengia 80 – 85 proc. Lietuvos teritorijos, kiti du ryšio tiekėjai 75 – 80 proc.), o kituose rėžiuose nenusileidžia kitiems judriojo ryšio tiekėjams (silpnojo rėžio aprėptis visų operatorių apima 97 – 100 proc. teritorijos, stipriojo rėžio aprėptyje „Tele2“ kartu su vienu iš ryšio tiekėju apima 45 – 50 proc. teritorijos, kai trečiasis operatorius – 40 – 45 proc.). Specialistas aiškina, kad kuo stipresniame signalo intervale pirmauja operatorius, tuo geresnį padengimą jis turi pastatų viduje.

Kaip pagerinti rodiklius?

Dr. E. Stankevičius pasakoja, kad signalo stiprumą galima patikrinti įvairiomis programėlėmis arba paprasčiausiu būdu – pažiūrėti, kiek ryšio padalų rodo jūsų išmanusis. Anot jo, būtent jos rodo pagrindinio dažnio signalo stiprumą, tačiau dauguma šiuolaikinių telefonų gali agreguoti kelis dažnius, kad būtų pasiekta didesnė greitaveika. Specialisto teigimu, greitaveikos matavimus atlieka ir viešai skelbia RRT.

Greitaveika yra svarbi 2 tipų vartotojams – išmaniaisiais naršantiems internete ir naudojantiems mobiliojo interneto paslaugas namams. Pakankamą ar maksimalią greitaveiką užtikrina aukštesnė įrenginio kategorija, kuri rodo, kad mobilusis gali naudoti 1, 2, 3 ar daugiau dažnių, vadinasi jis susumuoja greitaveiką iš kelių dažnių. Naujausių išmaniųjų telefonų kategorija yra gana aukšta, tad vartotojams nebereikia dėl to sukti galvos. Mobiliojo interneto namams sprendimų yra daug – reikėtų rinktis kuo aukštesnę įrenginio kategoriją (CAT12 ar didesnę) arba naudotis įvairiais išorinių antenų sprendimais“, – teigė dr. E. Stankevičius.

Ką tik pasibaigusį vasaros sezoną stebėtą kelionių bumą atspindi ne tik perpildyti oro uostai, bet ir visus rekordus mušantis Lietuvos gyventojų duomenų vartojimas. „Telia“ duomenimis, keliaujantys klientai šią vasarą tarptinklinio ryšio paslaugomis pasinaudojo net 125 šalyse, o mobiliuoju internetu naudojosi 98 proc. aktyviau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Per tris vasaros mėnesius užsienyje taip pat buvo persiųsta beveik 1 petabaitas (960 terabaitų) duomenų ir beveik dukart viršytos praėjusių metų to paties laikotarpio apimtys.

Pirmauja lietuvių atostogų kryptys

Aktyviausiai mobiliaisiais duomenimis lietuviai naudojosi Latvijoje ir Lenkijoje. Į populiariausių šalių sąrašą jau kelis metus iš eilės patenka ir Vokietija, kurioje atlikta daugiausiai balso skambučių.

„Praėjusios vasaros duomenys iliustruoja tikrą turizmo sektoriaus atsigavimą ir grįžimą prie priešpandeminių keliavimo įpročių. Šiemet kelionių nebesunkino įvairūs apribojimai, tad lietuviai drąsiai rinkosi praleisti atostogas svetur – tai rodo ir beveik dvigubai išaugęs duomenų suvartojimas“, – teigia „ Telia“ privačių klientų vadovė Elina Dapkevičienė.

Tarptinklinio ryšio paslaugomis gyventojai vasarą naudojosi ir lietuvių ypač pamėgtoje Turkijoje, Didžiojoje Britanijoje. Visgi, E. Dapkevičienė pastebi, kad nepaisant palankių bendrovės taikomų sąlygų, duomenų suvartojimas čia kol kas yra ženkliai mažesnis nei Europos Sąjungos šalyse.

Be to, teigiamą įtaką duomenų vartojimui daro ir VoLTE technologija, kuri leidžia naršyti ir skambinti vienu metu. Šiuo metu VoLTE „Telia“ klientai gali naudotis ne tik Lietuvoje,  bet ir Latvijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Estijoje, Švedijoje, Danijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jau šiemet VoLTE veiks ir visoje Europoje, Šiaurės Amerikoje bei kitose valstybėse.

Skambučius keičia socialiniai tinklai 

E. Dapkevičienė pastebi, kad tarptinklinio ryšio paslauga besinaudojančių abonentų skaičius nuosekliai auga, o šį augimą dar labiau paskatino atsitraukusi pandemija – 2022 m. vasarą abonentų skaičius vidutiniškai išaugo 68 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

„Stebėdami kasmet augantį mobiliųjų duomenų sunaudojimą, taip pat fiksuojame ir mažėjantį balso skambučių populiarumą. Tai leidžia daryti prielaidą, kad vartotojų įpročiai intensyviai keičiasi, o bendravimui svečiose šalyse jie kur kas dažniau renkasi žinutes ar vaizdo skambučius socialiniuose tinkluose bei kitas galimybes, kurių išties gausu“, – įžvalgomis dalijasi E. Dapkevičienė.

Prie šią vasarą ženkliai išaugusio duomenų suvartojimo prisidėjo ir „Telia“ kvietimas Valstybės dieną nemokamai naudotis tarptinklinio ryšio duomenimis bei giedoti Lietuvos himną iš bet kurios pasaulio vietos. Intensyviausiai šia galimybe lietuviai naudojosi Lenkijoje, Vokietijoje, Latvijoje, o duomenų vartojimas šiuo laikotarpiu išaugo 17 proc.

Išmanųjį telefoną kasdien į rankas paimame šimtus kartų – bendraujame socialiniuose tinkluose, skaitome naujienas, žiūrime vaizdo įrašus ir net nepastebime, kaip greitai išnaudojame visus mobiliuosius duomenis. Tam, kad nesusidurtumėte su jų stygiumi, verta pasinaudoti eksperto patarimais, kurie padės jų sutaupyti.

Anot Arnoldo Lukošiaus, „Tele2 Inovacijų biuro“ eksperto, daugiausia duomenų telefone sunaudoja itin populiarios programėlės, tokios kaip „Facebook“, „Instagram“, „Netflix“, „Snapchat“, „Spotify“, „Twitter“ ir „YouTube“, o to priežastis paprasta – čia itin daug vaizdinio turinio.

Visgi, eksperto nuomone, nebūtina šių programėlių trinti – pasinaudoję keliais patarimais ir prisijaukinę naujus įpročius galėsite ženkliai sumažinti mobiliųjų duomenų sunaudojimą.

Kaip sutaupyti mobiliųjų duomenų?

Atnaujinimus įdiekite tik prisijungę prie „Wi-Fi“. Atnaujinimų metu yra parsisiunčiami itin dideli duomenų kiekiai, todėl būkite atidūs ir leiskite telefonui diegti atnaujinimus tik įsitikinę, kad įrenginys yra prijungtas prie „Wi-Fi“ tinklo. Telefono nustatymuose pravartu aktyvuoti funkciją, kuri automatiškai leis atnaujinti sistemą tik tuomet, kai įrenginys bus prijungtas prie „Wi-Fi“.

Lygiai taip pat reikėtų įsivertinti ir kitų didelių failų atsisiuntimo būtinybę – jei esate neprisijungę prie „Wi-Fi“, tokie atsisiuntimai gali atriekti nemažą jūsų turimų mobiliųjų duomenų dalį.

Apribokite foninius duomenis. Šie duomenys mobiliajame telefone naudojami net tada, kai nenaudojate tam tikros programėlės – jie skirti sinchronizavimui ir duomenų mainams tarp mobiliojo telefono ir serverio. Dėl šių duomenų gaunate mobiliųjų programėlių, pavyzdžiui, „Facebook“ pranešimus, net tada, kai esate uždarę aplikaciją. Telefono nustatymuose pasirinkite, kurių įdiegtų programėlių pranešimų gauti nenorite – tai leis išnaudoti mažiau mobiliųjų duomenų.

Įvertinkite duomenų sinchronizavimo būtinumą. Sinchronizuojant duomenis su įvairiomis debesijomis, pavyzdžiui, „Google Drive“, „Dropbox“ ar „iCloud“, naudojami jūsų mobilieji duomenys. Todėl rekomenduojama telefone nustatyti leidimą sinchronizuoti duomenis tik tuomet, kai įrenginys prijungtas prie „Wi-Fi“.

Nepamirškite duomenų taupymo režimo. Sutaupyti mobiliųjų duomenų gali padėti ir specialus duomenų taupymo režimas jūsų įrenginyje – ši funkcija apriboja duomenų naudojimą.

Android“ naudotojai duomenų taupymo režimą įjungti gali nustatymuose pasirinkę „Ryšiai“, tuomet bakstelėję „Duomenų naudojimas“ ir paspaudę „Duomenų taupymas“.

Naudojantys „Apple“ įrenginius šį režimą gali aktyvuoti telefono nustatymuose bakstelėję „Mobile Data“ (liet. „Mobilusis ryšys“), pasirinkę „Mobile Data Options“ (liet. „Mobiliojo ryšio parinktys“) ir aktyvavę parinktį „Low Data Mode“ (liet. „Duomenų taupymo režimas“).

Mobiliuosius duomenis gali taupyti ir pačios programėlės. Šiuo metu mobiliųjų programėlių kūrėjai yra įdiegę funkcijas, kurios padės reguliuoti sunaudojamų mobiliųjų duomenų kiekį. Pavyzdžiui, „Google“ teigimu, aktyvavus „Lite“ režimą „Chrome“ naršyklėje, duomenų naudojimą galima sumažinti iki 60 proc. Tuo tarpu „Facebook“ leidžia nustatymuose išjungti automatinį vaizdo įrašų rodymą – aktyvavus šią funkciją ir naršant naujienų sraute, vaizdo įrašai nebus paleidžiami automatiškai.

Puslapis 1 iš 4