Login to your account

Username *
Password *

 

Visose gyvenimo srityse moderniųjų technologijų plėtra šiandien daro labai didelį poveikį, o finansų srityje jų vystymasis kai kuriais atvejais netgi keičia žaidimo taisyklės. Naujų produktų prieinamumas vartotojams, tarpininkų eliminavimas, greitis, paprastumas ir kuo mažesnė paslaugų kaina – šie poreikiai finansų rinką verčia ieškoti vis naujų sprendimų. 

Apie tai diskutavę Vilniuje vykusios Finansų ministerijos ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) organizuotos 9-osios tarptautinės finansų rinkų konferencijos dalyviai išryškino būdus, kuriais pasinaudojus, lanksti technologijų infrastruktūra gali suteikti naudos tiek rinkos dalyviams, tiek jų klientams.

Į technologijų pasaulį – per telefoną 

Diskusijoje, kurią moderavo advokatų profesinės bendrijos „Walless“ partnerė Joana Baublytė-Kulvietė, dalyvavęs investavimo paslaugas Europos klientams teikiančios „Revolut Securities“ vadovas Rolandas Juteika pristatė „Revolut“ apžvalgą, joje išskirdamas penkias finansinių technologijų srities tendencijas, užtikrinančias galimybes investuoti paprasčiau. 

Pirmoji jų - dirbtinis intelektas. Vienas iš paskutinių pavyzdžių, gerai atspindintis šiandieninio dirbtinio intelekto galimybes, yra „ChatGPT“. Jau dabar šis įrankis sugeba pasiūlyti pavyzdinę investicinio portfelio sudėtį. Tobulėjant dirbtinio intelekto algoritmams ir apjungiant juos su finansinių instrumentų duomenų bazėmis, dirbtinio intelekto galimybės investavimo srityje gali tapti neribotos. R.Juteika minėjo ir robotus-konsultantus (angl. robo-advisors), kurių valdomas turtas šiuo metu jau siekia 2 trilijonus JAV dolerių.

„Revolut Securities“ vadovas taip pat paminėjo blokų grandinės (angl. blockchain) ir paskirstytojo registro (angl. distributed ledger) technologijas, kurios artimiausiu metu gali padėti pasiekti didelių permainų – sumažinti standartinio vertybinių popierių atsiskaitymų ciklą nuo dviejų dienų iki atsiskaitymo tą pačią dieną ir pan. Lėčiausiai progresuojanti technologija investicijų srityje, anot R. Juteikos, yra virtualioji realybė (angl. virtual reality), kuri padeda sukurti visiškai naują, papildomą virtualų pasaulį. Anot jo, virtualią realybę būtų galima sėkmingai naudoti siekiant mažmeniniams investuotojams suteikti daugiau žinių apie finansų rinkas. 

Visos išvardintos technologijos, anot „Revolut“, bus efektyviai naudojamos tik tada, kai vartotojai jomis galės naudotis per savo mobiliuosius įrenginius. Šiuos turi 87 proc. Europos gyventojų.

„Mažmeninių investuotojų prekyba finansinėmis priemonėmis neturi ateities be mobiliojo telefono, kuriame privalo būti įdiegti paprasti, lengvai prieinami ir nebrangūs sprendimai“, – tikino R. Juteika.

Investuotojų asociacijos įkūrėjas ir asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis taip pat pritarė, kad mažmeniniams investuotojams reikalinga paprasta prieiga prie įvairių produktų.

„Jei sukursime paprastą ir lengvą prieigą, reikės dar vieno dėmens – švietimo, kad žmonės galėtų orientuotis ir suprasti sudėtingą finansų pasaulį“, – diskusijoje sakė V.Plunksnis. Anot jo, jau ir dabar įvairių programų pasirinkimas yra nemažas, tačiau žmonės vis dar nežino, ką su jomis daryti. 

„Technologinių sprendimų pasiūla dar labiau didės, tačiau žmonės turi patys priimti pagrįstą sprendimą, o ne vadovautis suinteresuotų tarpininkų patarimais“, – akcentavo Investuotojų asociacijos atstovas. 

Jaunimo požiūris – kitoks 

Pasaulinės integruotų finansų pradininkės „DriveWealth“ verslo plėtros vadovas Jeff Pasquerella pristatė savo plėtojamą investavimo į akcijas įrankį „fintech“ įmonėms. 

Lygindamas situaciją JAV ir Europoje, J. Pasquerella minėjo, kad situacija yra panaši: jaunoji karta netiki, kad turės pakankamos socialinės apsaugos sistemą, todėl investuoja jau dabar. Anot jo, jau dabar yra platformų, kurios leidžia investuoti net paaugliams. 

Technologijų plėtra taip pat prisideda ir prie finansinio švietimo – investuoti pageidaujantiems paaugliams kuriami trumpi kursai, sudaroma galimybė įgyti žinių naudojantis moderniomis technologijomis. Išklausę reikiamą pamokų skaičių, paaugliai gauna galimybę prekiauti tam tikromis akcijomis arba obligacijomis. 

„Pastaruoju metu aktyviausiai investuoja žmonės, gimę 1980–1990 m. – tokių yra 46 proc.“, – tendenciją įvardijo „DriveWealth“ verslo plėtros vadovas. 

Skaitmeninė rinka: populiarumas svyruoja

Mokėjimų platformos „Nuvei“ Skaitmeninio turto vadovas Jan Lorenc diskusijoje nemažai dėmesio skyrė skaitmeninio turto klausimams. Jis teigė, jog decentralizuoti finansai kartu su blokų grandinės technologija suprantami kaip skaitmeninė rinka, kurioje galima naudoti labai panašias priemones, kaip ir tradicinėje – skolintis ir skolinti, naudotis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, prekiauti. Tačiau yra ir skirtumų.

„Skaitmeninė rinka veikia kitaip nei tradiciniai finansai – čia nėra prižiūrinčių tarpininkų, skaitmeninę piniginę atsidaryti galima lengvai ir paprasčiau, nei banko sąskaitą. Skaitmeninė rinka neturi sienų, yra pagrįsta blokų grandinės technologija, užtikrinančia skaidrumą, blokų grandinės sistemoje naudojamos automatizuotos sutartys“, – pasakojo J.Lorenc. 

Kalbėdamas apie skaitmeninę rinką, „Nuvei“ atstovas teigė, jog 2021 m. ji smarkiai išpopuliarėjo, - išaugo iki 200 mlrd. dolerių, - bet 2022 m. labai greitai sumažėjo dėl daugelio veiksnių, vienas iš jų – pinigų politikos griežtinimas ir kai kurių šios srities įmonių bankrotai. Tačiau pati blokų grandinės technologija toliau plinta ir tampa dar populiaresnė. Instituciniai investuotojai, anot jo, rodo didžiulį susidomėjimą žengti į skaitmeninio turto erdvę stabilių kriptovaliutų (angl. stablecoins) kūrimo, skaitmeninių žetonų (angl. tokens) kapitalo rinkose ir kt.

„Už decentralizuotų finansų slypi blokų grandine pagrįsti pavyzdžiai: išvestinės skolinimosi ir skolinimo priemonės, nepakeičiami žetonai (NFT), ir kitos priemonės“, - kalbėjo J.Lorenc.

V. Plunksnis atkreipė dėmesį, kad daugumą decentralizuotais finansais sprendžiamų problemų galima sutvarkyti ir be blokų grandinės. 

„Sritis, kuriai tai gali turėti didžiausios įtakos, yra mokėjimai, nes dabar tradicinėje bankininkystėje pervedimai trunka pernelyg ilgai“, – svarstė Investuotojų asociacijos įkūrėjas.

Ateityje – didesnė pasiūla

Paprašyti trumpai išdėstyti savo artimiausių metų vizijas, diskusijos dalyviai akcentavo įvairius dalykus. 

R.Juteika pažymėjo labai laukiantis dirbtinio intelekto tobulėjimo, mat su tuo sieja tolesnę finansinių technologijų pažangą. „Revolut Securities“ vadovo manymu, dirbtinio intelekto panaudojimas gali turėti didesnį poveikį investavimo populiarėjimui trumpuoju laikotarpiu. 

J. Pasquerella minėjo, kad jo atstovaujama bendrovė daugiausia dėmesio skiria akcijoms ir akcijoms dalimis. Anot jo, dabar yra plečiamas produktų krepšelis, įtraukiant opcionus, obligacijas, iždo vertybinius popierius, įskaitant ir alternatyvias priemones.

„Ateis diena, kai mūsų robotizuota sistema galės pasiūlyti visą produktų rinkinį, kad žmonės galėtų pradėti investuoti į savo ateitį“, žadėjo „DriveWealth“ verslo plėtros vadovas.

V. Plunksnis prognozavo, kad kiekvienais metais investuotojų skaičius neabejotinai didės, bus daugiau įvairių produktų pasiūlos, todėl, jo įsitikinimu, svarbiausia šioje srityje – šviesti klientus.

J. Lorenc tvirtino matantis galimybių tradiciniams bankams įsitraukti į blokų grandinės erdvę. Jo manymu, didžiulis potencialas susijęs su didelės vertės NFT, nors šis projektas yra dar tik pradėtas vystyti. 

Lapkritį internete startavusi tekstų kūrimo sistema „ChatGPT“ plačiai paskleidė žinią apie dirbtinio intelekto galimybes. Tekstus, vaizdus ir garsus kuriantys algoritmai šiandien tampa mūsų gyvenimo dalimi, kuri yra ne tik laisvalaikio pramoga, bet ir meno, verslo sritis. Pavyzdžiui, su dirbtinio intelekto pagalba sukurtas vaizdas neseniai buvo parduotas už 500 tūkst. dolerių. 

Srityse, kuriose visais laikais buvo aukštinamas žmogaus kūrybiškumas, dirbtinio intelekto (toliau – DI) klausimai yra aktyviai aptariami. Ar DI galiausiai pats vienas kurs meną, net be žmogaus įsikišimo? Kaip atskirti žmogaus ir DI kūrinius? Ar vis dėlto galime pasikinkyti algoritmus vystyti mūsų pačių kūrybiškumą? Apie tai – interviu su atlikėju ir kompozitoriumi, muzikos technologijų entuziastu Tomu Narkevičiumi-Free Finga, tapusiu didžiausios nuotolinės pamokos „Mokonomika“ pranešėju.

Tomai, kaip dėl DI pasikeis menininkų veikla? Ar ateityje išvis išliks menininko profesija, ar bus tiesiog „DI dailininkas“, „DI muzikantas“ ir panašiai?

Manau, kūrėjai ir menininkai kol kas gali likti ramūs. DI mene yra ir bus stiprus įrankis, galintis net pakeisti kai kuriuos amatus, pavyzdžiui, turinio bibliotekų kūrimą. Vis dėlto, nematau pasaulio, kuriame meną kuria tik algoritmai.

Tiek daug kūrybos yra emocijos, patirtys ir labai konkretūs žmonių sąlyčio taškai. Labiausiai paveikūs menininkai mumyse sugeba savo patirtimis sužadinti išgyvenimus ir audras, kurios nėra pamatuojamos. Menininkų biografijų detalės, praeitis ir kontekstas suteikia kūriniams dar vieną sluoksnį, kurio DI negali turėti. Muzika be kūrybiškumo ir inovatyvumo lieka tik amatas, paprasčiausia garsų kompozicija. Tikiu, kad atsiras naujos profesijos DI meno kuravimui ir kūrybai. Tačiau dažniausiai algoritmus matysime tik kaip bendraautorius ir partnerius. 

Ar dabar egzistuoja priemonės ir būdai, kaip atskirti DI ir žmogaus sukurtus muzikos kūrinius?

Šiuo metu tai galima atskirti iš prastesnės garso kokybės, pašalinių triukšmų (angl. sonic artefacts) tempo nestabilumo. Kol kas DI sugeneruotas garsas dažniausiai tampa muzikos kompozicijų dalimis, jų elementais, kurias žmogus panaudoja galutiniam kūriniui. Ateityje DI kuriama muzika galėtų turėti garsažymes, kaip jas turi muzikos prodiuseriai dainų pradžioje – pagal tai ir būtų galima atskirti kūrinių autorystę.

Vis dėlto, jau dabar akivaizdu, kad klausysime ir vien tik DI sukurtų muzikos kūrinių. Ar ateityje muzikos topai, pavyzdžiui, radijo stotyse ir „Spotify“, bus bendri?

Skirtingi topai žmonių ir DI muzikai skamba kaip įdomi idėja, bet nemanau, kad ji būtų kažkas daugiau nei smalsumo patenkinimas. Tai vis tiek bus žmonių kuriama muzika. Įsivaizduoju pasaulį, kuriame atsiranda nauji, negirdėti žanrai, nes talentingi DI kuratoriai inovatyviai išnaudojo technologiją. Tikėtini net nauji instrumentai ir garso generavimo būdai. 

Tavo manymu, ar DI yra žmogaus kūrybiškumo priešas, ar draugas?

Kūrybiškumas yra įgimta savybė, gyvenanti mumyse nuo žmonijos lopšio. Evoliucija yra kūrybiškumas. Visose srityse dirbantys žmonės turi atlikti daug kūrybiškų sprendimų. Perkėlus kai kuriuos amatus kompiuteriui, kūrybiškumas niekur nedings, mes visada rasim būdų, kur jį panaudoti.

O kaip galima būtų panaudoti DI kūrybingumui skatinti?

Vienas įdomiausių mano praktikuojamų būdų kūrybiškumui su DI praktikuoti yra kurti daiktus, kurie neegzistuoja. Pavyzdžiui, sukurti užklausą iš spalvoto stiklo pagamintam fortepijonui, po to keisti medžiagas ir formas, kol rezultatas atrodo neįtikimas, bet galintis egzistuoti realybėje. Tikiu, kad daugiau žmonių atrakins savo kūrybinį potencialą su DI technologijų pagalba.

Kokius pastaruosius, garsiai nuskambėjusius DI sukurto meno pavyzdžius galėtum įvardinti?

Pastaruoju metu algoritmų pagalba sukurti kūriniai jau pradėjo daryti tikrą įtaką esamai meno industrijai. Menininkų kolektyvo „Obvious“ ir DI pagalba kurtas kūrinys „Christie’s“ aukcione parduotas už beveik pusę milijono dolerių. Kitas su DI kurtas darbas Kolorado valstijos meno mugėje laimėjo pirmą vietą skaitmeniniu būdu sukurto meno nominacijoje. 

Šie ir kiti pavyzdžiai kelia aktualius klausimus. Ar menininkas gali naudotis DI pagalba, dalyvaudamas konkursuose? Ar taip sukurtas kūrinys yra meno darbas, ar tik matematika?

Internete yra nemažai DI sistemų, turinčių sąsajų su muzika. Kuo jos skiriasi viena nuo kitos?

Internete jau yra keletas garsą generuojančių algoritmų, didžioji dalis jų veikia atviro kodo „Stable Diffusion“ sistemoje. Vieni jų skirti kurti garso efektus, t.y. objektų ir daiktų skambesį įvairiose erdvėse. Tokia sistema gali padėti sukurti specifinius garsus reklamai ar filmui, užuot juos suradus specialiose garsų bibliotekose.

Kiti algoritmai, pažindinami su įvairia muzika ar instrumentais, geba atkurti kartais chaotiškas, o kartais labai įdomias kompozicijas. Kadangi sistema atviro kodo, galima DI apmokyti savo sukurtais modeliais. Pavyzdžiui, kurti pagal tūkstančius lietuviškų sutartinių pavyzdžių.

Vienas įdomesnių garso generavimo pavyzdžių yra balso klonavimas. Supažindinus algoritmą su 15-a minučių žmogaus balso, sukuriama įtikinama jo kopija. Naujasis balso klonas puikiai įskaito suvestą tekstą. Girdėjau juokingų, bet kartu ir neraminančių klonuotų įžymybių balsų pavyzdžių.

Ar, suformavus tokias pačias užduotis skirtingoms DI sistemoms, gaunami ir skirtingi rezultatai?

Žmogus su generatyviu DI bendrauja užklausų (angl. prompts) pagalba, t.y. kuo aiškiau suformuluotomis žymėmis, kurios kuo tiksliau apibūdina norimą rezultatą. Jas algoritmai supranta pagal milžiniškus kiekius pažymėto turinio internete. 

Eksperimentavau su vaizdo DI, ir, išties, suvedus tą pačią užklausą vaizdų generavimo sistemoms DALL-E ir „Midjourney“, rezultatai skiriasi. „Midjourney“ kuria itin panašiai atrodančius, tvarkingus, kokybiškus vaizdus, tačiau su juo gaunu mažiau įdomių, tolyn nuvedančių pavyzdžių. Tą pačią įvestį DALL-E apdoroja netvarkingiau, bet gaunu išsiskiriančius, įdomesnius rezultatus. Matosi, kad šių DI algoritmo treniravimo medžiaga skiriasi. DALL-E ir „Stable Diffusion“ algoritmai geriau veikia įvedant ne rišlias užklausas, pvz. „a bulldog, wearing a bowtie“, bet žymių sekas kaip „bulldog, red bowtie, realistic, photo“.

Apie dirbtinio intelekto galimybes pakeisti menininkus Tomas Narkevičius-Free Finga papasakos didžiausioje nuotolinėje pamokoje Lietuvoje „Mokonomika“, kuri įvyks kovo 9 d. Nemokamoje žinių šventėje moksleiviams ir mokytojams, skirtingam amžiui pritaikytas pamokas ves inovacijų, tvarumo, finansų bei kt. sričių ekspertai. Daugiau informacijos apie didžiausią nuotolinę pamoką ir registracija – čia.

„Mokonomika“, inicijuojama „Swedbank“, prisideda prie UNICEF ir UNESCO rengiamos „Didžiausios pamokos pasaulyje“, kurios tikslas – kurti inovatyvias švietimo priemones, įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus.

Dirbtinio intelekto raida pastaraisiais metais įgavo neįtikėtiną pagreitį. Jei anksčiau jis buvo mistifikuotas ir pažįstamas tik iš filmų, tai dabar nuolat stebina naujais panaudojimo būdais, kurie yra prieinami kiekvienam. Vis labiau tobulėjantį DI papildžius neįtikėtinu interneto greičiu pasižyminčia 5G technologija, atsiskleidžia tikrasis potencialas.

Fizikos mokslų daktaras Evaldas Stankevičius sako, kad mokslininkams šiuos du technologinius proveržius sujungus į sinergiją, to naudą vis labiau pajaučia ir žmonės ir verslai. 

„Sugretinus šias dvi technologijas, jos atveria naujų kelių kompiuterinių algoritmų panaudojimui. DI sudarytas iš taisyklių ir komandų, kurios stiprina programų gebėjimą mokytis. Algoritmas apdoroja gautus duomenis, o vėliau juos naudoja tobulėjimui ir gali atlikti užduotis naudojantis sukauptomis žiniomis.

DI galimybės, pasitelkus plačiajuostį naujos kartos 5G ryšį, plečiasi. Technologija užtikrina sklandų ir greitą didelio kiekio duomenų perdavimą. Įgalinus duomenų srautą DI gali sukurti tikslesnius modelius ir prognozes“, – aiškina dr. Evaldas Stankevičius, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas. 

Verslo automatizacija

Naujos kartos 5G ryšį sugretinus su dirbtinio intelekto pajėgumais, atsiveria naujos procesų automatizavimo galimybės. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas jau naudojamas procesų analizei. Algoritmai mokosi apdoroti didžiuosius duomenis, kurie leidžia priimti į kuo geresnį rezultatą orientuotus sprendimus. Sumanus paslaugų automatizavimas sumažina žmogiškosios klaidos tikimybę, analizuoja turimus duomenis ir pasiūlo, kaip geriausia elgtis toliau.

Eksperto teigimu, šios dvi technologijos – 5G ir dirbtinis intelektas – turi potencialo būti plačiai naudojamos ir atliekant gamybines operacijas.

Naujos kartos ryšio ir kompiuterinio algoritmo derinimas specialistams padės prižiūrėti įrangą, stebėti gamybines mašinas ir identifikuos bei įspės juos apie galimas problemas. Netolimoje perspektyvoje – ir nuotolinis mechanizmų valdymas, kuomet techninis personalas galės valdyti įrenginius fiziškai nebūdami savo darbo vietoje. 

Autonominės transporto priemonės 

Eismo pralaidumas ir saugumas – tai dar viena sritis, kurioje 5G ir dirbtinio intelekto sinergija turi potencialo sukurti proveržį. Technologija padės specialistams užtikrinti sklandų šviesoforų veikimą, kuris palaikytų optimalų eismo srautą. Pavyzdžiui, apdorojant duomenis kontroliuoti šviesoforo perjungimo intervalus atsižvelgiant į transporto judėjimą konkrečioje atkarpoje. 

Taip pat ieškoma galimybių užtikrinti saugų autonominių transporto priemonių judėjimą. Judesio jutiklis, naujųjų technologijų pagalba, lengviau ir sparčiau apdoros gaunamus duomenis, įvertins kitų transporto priemonių judėjimą. Todėl kelionės autonominėmis transporto priemonėmis turėtų tapti ne tik saugesnės, bet ir patogesnės keleiviams. 

Tobulėjanti sveikatos priežiūra

Dabartiniam žmogui sveikatos rodiklių stebėjimas – jokia naujiena. Išmanūs laikrodžiai matuoja įvairius rodmenis, tačiau DI ir 5G technologijų raida nuteikia optimistiškai – jų pritaikomumas sveikatos sektoriuje tik plėsis. Remiantis algoritmais, galima analizuoti gyvybinius rodiklius, įpročius ir organizmo atsaką į vartojamus vaistus.

Visų šių elementų visuma ir turimų žinių pritaikymas leidžia sveikatos priežiūros specialistams suteikti dar tikslesnį gydymą arba atlikti prevencinius veiksmus, kurie padėtų užkirsti kelią negalavimams. 

Dirbtinis intelektas ir mašininio mokymosi algoritmai jau kurį laiką yra daugelio technologinių inovacijų vystymosi priešakyje, tačiau iki šiol turbūt nei vienas konkretus šios srities sprendimas nesukėlė tiek šurmulio, kiek pastaraisiais mėnesiais plačiai išbandomas ir aptarinėjamas pokalbių robotas (angl. chatbot) „ChatGPT“. Bendrovės „OpenAI“ vystomas kalbos apdorojimo algoritmas, gebantis sugeneruoti sklandžius atsakymus į įvairias žmonių užklausas, sukėlė nemažai entuziazmo dėl plačių tokios technologijos panaudojimo galimybių.

Bendrovės „Telia Global Services Lithuania“ IT paslaugų tiekimo specialistas Tomas Niparavičius sako, kad šio dirbtiniu intelektu grįsto modelio potencialas yra didelis, tačiau taip pat ragina nepamiršti, jog „ChatGPT“ kol kas yra bandomojoje stadijoje ir turi tam tikrų reikšmingų apribojimų.

Sprendimas naujai automatizuoto klientų aptarnavimo erai?

„ChatGPT“ didelio susidomėjimo sulaukia ne be reikalo. Šis dirbtinio intelekto modelis gali akimirksniu pateikti struktūruotus ir aiškius atsakymus į praktiškai bet kokius pateiktus klausimus, pagal užduotus parametrus ir kriterijus sugeneruoti įvairaus pobūdžio tekstus, išversti juos į skirtingas kalbas. Dėl to, T. Niparavičiaus teigimu, šis pokalbių robotas gali būti naudingas visose srityse, kuriose reikia greitai surasti ir pateikti informaciją, operatyviai reaguoti į užklausas, parengti įvairius tekstus ar bent jau jų apmatus.

„Viena akivaizdžiausių „ChatGPT“ panaudojimo sferų yra automatizuotas klientų aptarnavimas, spartus atsakymas į jų užklausas, užtikrinant geresnę jų patirtį. Su klientais „bendraujantys“ pokalbių robotai, žinoma, nėra naujiena, tačiau „ChatGPT“ už daugelį jų yra visa galva pranašesnis ir lankstesnis. Šio modelio „bendravimas“ su žmonėmis atrodo natūralus ir sklandus, nes „ChatGPT“ geba „suprasti“ kontekstą ir atsižvelgti į jį pateikdamas savo atsakymus“, – sako specialistas.

Šalia privalumų ir trūkumai

Kiti klientų aptarnavimo srityje naudojami pokalbių robotai paprastai remiasi iš anksto numatytomis bendravimo schemomis ir dažniausiai tiesiog pateikia šabloninius atsakymus arba išfiltruoja pirmines užklausas ir nukreipia klientus į reikiamą sritį kuruojančius specialistus-žmones. Savo ruožtu „OpenAI“ sukurtas sprendimas atsakymus pateikia remdamasis gebėjimais, kuriuos įgijo išanalizavęs milžinišką kiekį internete prieinamų tekstinių duomenų. Dėl to jo sugeneruojamo teksto beveik neįmanoma atskirti nuo parašyto žmogaus. Pažangi mašininio mokymosi architektūra potencialiai daro „ChatGPT“ nepakeičiamu pagalbininku aptarnaujant klientus.

„Šis botas prisimena, ko žmogus klausė anksčiau, todėl gali pateikti patikslinimus, atsakyti į papildomus klausimus, pasiūlyti būdus, kaip vartotojas galėtų sukonkretinti savo užklausą. Algoritmas netgi gali pripažinti klydęs ir pasitaisyti. Tiesa, kaip pripažįsta patys modelio kūrėjai, „ChatGPT“ kartais gali sugeneruoti neteisingą informaciją ir pateikti žalingus patarimus, todėl apsidrausdamas algoritmas daugeliu atvejų vartotojams pataria pasitikrinti informaciją oficialiuose šaltiniuose. Be to, „ChatGPT“ neturi prieigos prie realaus laiko duomenų, todėl negali atsakyti į su įvairiomis naujienomis susijusias užklausas, pateikti informacijos apie artimiausių dienų orus ar transporto tvarkaraščius“, – pažymi „Telia Global Services Lithuania“ atstovas.

Generuoja tekstus, tačiau stokoja kūrybiškumo

Nepaisant to, „ChatGPT“ gali labai pasitarnauti ir kitose srityse – ieškant informacijos, rengiant įvairius tekstus, pavyzdžiui, produktų aprašymus, informacinius pranešimus, kuriant rinkodaros turinį, reklaminius tekstus ar net rašant programinį kodą, nors pastarojoje srityje algoritmo galimybės kol kas yra ribotos. Dirbtinio intelekto modelis pagal pateiktus kriterijus gali parašyti netgi poemas ar dainų tekstus. Visgi, T. Niparavičiaus teigimu, žmonėms skubėti atsisveikinti su rašymo užduotimis kol kas dar per anksti.

„Nepaisant visų „ChatGPT“ galimybių, svarbu nepamiršti, kad šis algoritmas remiasi anksčiau parašytais tekstais, todėl jo sugeneruota informacija, nors yra pateikiama sklandžiai ir aiškiai, stokoja žmogiškojo kūrybinio indėlio. „ChatGPT“ „kūryba“ yra savotiškas jau esančios informacijos ir kažkieno parašytų tekstų atspindys. Nei šis nei kiti dirbtinio intelekto algoritmai kol kas negali simuliuoti unikalaus tono, mąstymo, kūrybinės vizijos, o būtent to dažnai reikia rašant įvairius tekstus“, – sako ekspertas.

Svarbu įvertinti rizikas

Be to, „ChatGPT“ naudojimas kai kuriose srityse kelia ir etinių klausimų dėl autorių teisių, plagiavimo. Pavyzdžiui, kai kurie universitetai jau ima drausti „ChatGPT“ naudojimą, nes studentai dirbtinio intelekto sugeneruotus sklandžius ir struktūruotus teksto blokus nė kiek nepakoreguotus nukopijuoja į savo mokslo darbus. Panašių problemų potencialiai gali kilti ir darbe – pavyzdžiui, darbuotojas rengdamas rinkos analizę ar konkurencinės aplinkos ataskaitą gali remtis dirbtinio intelekto pateikta informacija, pats nepasigilindamas į realią situaciją.

„Tai reiškia, kad „ChatGPT“ yra nemažai naudos suteikti galinčiu ir kai kurias užduotis potencialiai gerokai palengvinančiu įrankiu, tačiau nepakeičia žmogaus kritinio mąstymo ir įžvalgų. Tad nereikėtų manyti, kad jau dabar visus darbus už mus yra pasirengęs nuveikti dirbtinis intelektas. Galbūt tokie laikai ne už kalnų, tačiau jų dar teks palaukti“, – „Telia Global Services Lithuania“ IT paslaugų tiekimo specialistas.

 
Vienu pagrindinių diskusijų objektu pastaruoju metu virtęs paieškos variklis „ChatGPT“ akimirksniu sukuria sklandų, jei pageidaujama – net ir rimuotą tekstą, kurį sunku atskirti nuo parašyto žmogaus. Paieškos variklis užduotis atlieka taip greitai ir kokybiškai, jog daugeliui kyla klausimas – ar jis netrukus pakeis kai kurių profesijų žmones?  

„Programa „ChatGPT“ veikia pokalbių su informacijos ieškančiu žmogumi principu. Ji jau jau dabar pasitelkiama ne tik atsakymams į įvairius klausimus, bet ir kalbos vertimui, teksto apibendrinimui, netgi rimavimui ar repavimui ir idėjų generavimui“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

Išmaniųjų įrenginių eksperto teigimu, dirbtinį intelektą pasitelkianti programa taip pat geba sukurti kodus įvairiomis programavimo kalbomis ir juos patikrinti, pripažinti savo klaidas, užginčyti neteisingus teiginius arba atmesti netinkamus prašymus.

Kaip naudotis „ChatGPT“?

Norėdami pasinaudoti „ChatGPT“ paieškos varikliu, pirmiausia užsiregistruokite ir prisijunkite. „Turėdami paskyrą, įrankiu galite pradėti naudotis iškart. Pagrindiniame lange matysite anglų kalba pateiktus klausimų, kuriuos galite užduoti šiai programai, pavyzdžius, įrankio galimybes ir apribojimus. Pagrindinio lango apačioje – laukelis, kuriame galite įrašyti savo klausimą ar užduotį norima kalba“, – pasakoja „Bitės Profas“ M. Vrubliauskas.

Išplėstinio atsakymo į užduotą klausimą sulauksite vos per kelias sekundes. „Gavę atsakymą galite rinktis, ką darysite toliau – diskutuosite ta pačia tema (įrankis atsimena informaciją, kurią jau minėjote anksčiau), ar užduosite naują klausimą. Šias galimybes dabar gali išbandyti kiekvienas, besinaudojantis internetu. Tiesa, dėl milžiniško lankytojų skaičiaus „ChatGPT“ programos svetainėje, ji kartais tampa laikinai nepasiekiama“, – sako išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Reklaminis tekstas – per mažiau nei minutę

„ChatGPT“ gebėjimas rišliai ir greitai atsakyti į klausimus bei pagal duotą užduotį sukurti sklandų tekstą pasirinkta kalba, pakurstė diskusijas, kad technologija ilgainiui galėtų atlikti kai kurių profesijų atstovų darbus, pavyzdžiui, tekstų rašytojų, korektorių ar klientų aptarnavimo specialistų.

„Programa gali ne tik greitai rašyti rišlius tekstus, bet ir nurodžius teksto paskirtį, pritaikyti jį skirtingoms platformoms. Pavyzdžiui, paprašius parašyti reklaminį tekstą komunikacijai „Facebook“ paskyroje, šią užduotį programa atlieka per mažiau nei minutę. Tokia funkcija gali priversti sunerimti reklaminių tekstų kūrėjus“, – aiškina M. Vrubliauskas.
 
Pasak „Bitės Profo“, ateityje galima tikėtis ir daugiau šio išradimo patobulinimų. Tačiau svarbu žinoti, kad dažnu atveju žmogaus ir programų gebėjimai derinami kartu, kad pasiektų aukščiausią efektyvumo lygį.  

Žmonių nepakeis, o jiems pagelbės

Nors programa stebina greičiu ir gebėjimais, visgi ji artimiausiu metu žmogaus nepakeis, tačiau smarkiai prisidės prie efektyvesnio darbo, tvirtina ekspertai.  

„Visgi žmogus visada bus pranašesnis už programą dėl kūrybiškumo ir emocinio intelekto, kuris ypatingai svarbus daugelyje sričių. Nors „ChatGPT“ galimybės išties stebina, geriausiai suprasti kliento lūkesčius, emocijas, prekės ženklo vertybes ir viziją, strategiškai ir kūrybiškai mąstyti geba žmogus, savo srities specialistas“, – sako Eglė Staniulionė, „Bitės“ žmonių ambasados vadovė.

Anot E. Staniulionės, kol kas galime jaustis saugiai – artimiausiu metu „ChatGPT“ ar panaši programa žmogaus nepakeis, tačiau gali padėti darbą atlikti efektyviau. Tai dar vienas puikus įrankis, kurį galime pasitelkti.