Dar praėjusio amžiaus viduryje pradėta tyrinėti dirbtinio intelekto (DI) technologija šiuo metu išgyvena aukso amžių. Pastaraisiais metais įvykęs proveržis šioje srityje leido kompiuteriui ir jo programoms atlikti tas užduotis, kurios iki šiol reikalavo žmogaus mąstymo – dėl tol smarkiai išsiplėtė DI pritaikymo galimybės. Jau kurį laiką šią technologiją sėkmingai naudoja socialiniai tinklai, pramonės atstovai, medikai ir kitų sričių profesionalai, todėl vis garsiau kalbama ir apie DI pritaikymą švietime. Savo mintimis apie tai, ar kompiuteris bei išmanūs algoritmai netolimoje ateityje iš auditorijų ir klasių galės išstumti pedagogus, sutiko pasidalinti „VILNIUS TECH“ Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesorius Artūras Serackis.

DI pritaikymą įvertintų tiek mokytojai, tiek besimokantieji

Nors paklaustas apie DI pritaikymą švietime profesorius galėtų įvardinti daugybę scenarijų, pati perspektyviausia sritis, jo nuomone, yra didesnis mokymo proceso individualizavimas: Anot specialisto, DI gebėtų parinkti kiekvienam mokiniui geriausiai tinkančias savarankiško mokymosi užduotis, panašiai kaip kompiuteriniuose žaidimuose parenkami panašaus pajėgumo priešininkai. „Taip besimokantysis būtų labiau įtraukiamas į mokymosi procesą, nuolat jaustų tobulėti skatinantį iššūkį, taip pat periodiškai ir „laimėtų“ tinkamai išsprendęs jam priskirtą galvosūkį, kas dar labiau padidintų motyvaciją savarankiškai mokytis“, – technologijos privalumus vardija A. Serackis.

Kita sritis, kur DI galėtų būti nepamainomas švietimo sistemoje – sinchroninis vertimas. Tai leistų gyvai klausytis mokytojų ar dėstytojų, kurie yra atradę trumpiausią kelią iki jų dėstomo dalyko supratimo, iš visų pasaulio valstybių, be vertėjo įsikišimo, kas smarkiai padidintų mokymosi proceso efektyvumą. Be to, dirbtinis intelektas padėtų pedagogams lengviau surasti klaidas studentų praktiniuose darbuose ir galėtų automatiškai atsakyti į studentams kylančius techninius klausimus apie užduočių atlikimą.

Vis dėlto A. Serackis įžvelgia ir keletą kliūčių, kurios galėtų iškilti bandant DI pritaikyti visoje švietimo sistemoje. Dirbtinio intelekto algoritmams šiuo metu reikalingi aiškūs kiekybiniai vertinimo kriterijai, kurie sunkiai įsivaizduojami socialiniuose ir humanitariniuose moksluose, kur keli mokytojai ar dėstytojai tą patį darbą gali įvertinti skirtingu pažymiu. Už šias studijų kryptis atsakingi asmenys, norėdami išnaudoti DI teikiamus privalumus, būtų priversti sukurti vieningą ir kompiuteriui suprantamą vertinimo sistemą arba laukti, kol DI ištobulės tiek, kad užduotis galės vertinti kūrybiškai.

Mokymo procesą pakeis, bet pedagogo profesijos nepanaikins

„VILNIUS TECH“ Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesorius svarsto, jog įvairūs dirbtiniu intelektu paremti asistentai savarankiško ar nuotolinio mokymosi metu besimokantiesiems galėtų pasitarnauti mažindami vienybės jausmą, leisdami pajusti, kad jie nėra palikti vieni dorotis su sunkiomis užduotimis. Vis dėlto ekspertas skeptiškai žiūri į DI galimybes panaikinti pedagogo profesiją.

Serackis atskleidžia, jog universitete vienas studijų dalykas gali apimti daugybę paskaitų temų ciklų, todėl labai svarbu iš kiekvieno jų atrinkti tiek informacijos, kiek jos galėtų įsisavinti kiekvienas kurso dalyvis. Atlikti šį svarbų darbą dažniausiai padeda ilgametė dėstytojo patirtis, kurios perkėlimas į dirbtinio intelekto sistemą gali užtrukti daugybę metų. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad dėstytojas kasmet tobulėja, o DI tai savarankiškai padaryti gali būti sunkiau, jei išvis įmanoma.

Būtent čia profesorius ir mato dirbtinio intelekto bei dėstytojo misijų skirtį. Jo manymu, DI puikiai pasitarnautų atliekant įvairius mechaninius ir administracinius darbus, tokius kaip studento klaidų paiešką, individualių užduočių parinkimą bei vertinimą. Tuo metu pedagogai, kurie bus pasiruošę nuolat tobulėti, keisti savo vaidmenį švietimo procese ir ieškoti vis išradingesnių mokymo metodų, tikrai neturėtų bijoti konkurencijos iš DI sistemų, nes jos paprasčiausiai nesugebės atkartoti gyvo kontakto metu kūrybingai perteikiamos informacijos paveikumo.

Pasinaudodamas proga, ​​Lietuvos studentus, norinčius pasisemti daugiau žinių apie DI pritaikymą švietime ir kitose srityse, A. Serackis pakvietė dalyvauti tarptautinės technologijų kompanijos „Huawei“ organizuojamoje inovatyvioje tarptautinėje mokymosi programoje „Seeds for the Future“, kurioje praėjusiais metais jam taip pat teko skaityti paskaitą. Jos organizatoriai siekia didinti susidomėjimą informacinių ir komunikacijos technologijų (IKT) sektoriumi, plėsti šios srities studentų akiratį apie naujausius technologinius pasiekimus ir pabrėžti nuolat augantį skaitmeninės bendruomenės bei IKT profesionalų vaidmenį. Registracija į „Seeds for the Future“ vyksta svetainėje www.s4fbaltics.com ir tęsis iki rugsėjo 1 dienos.

Sparčiai išpopuliarėjęs dirbtinio intelekto (DI) pritaikymas įvairiuose sektoriuose įgauna dar didesnį pagreitį ir padeda klestėti verslo įmonėms, rodo naujausio „Microsoft“ tarptautinio tyrimo duomenys. Net 84,4 proc. organizacijų vadovų sako pastebintys DI naudą, kuri didžiausia tuomet, kai technologijos derinamos su darbuotojų kvalifikacijos kėlimo iniciatyvomis. DI pagalba ugdomos kompetencijos apima platų spektrą – nuo duomenų analizės ir kritinio mąstymo iki komunikacijos ir kūrybiškumo įgūdžių.

DI sprendimai leidžia sėkmingai ugdyti darbuotojus ir kelti jų kvalifikaciją, o tokio ugdymo poreikis kyla ne tik tarp darbdavių, bet ir pačių darbuotojų, rodo „Microsoft“ tyrimo duomenys. Apklausus darbuotojus ir įmonių vadovus iš 20 pasaulio šalių, paaiškėjo, jog geriausiai DI savo veikloje adaptuojančiose kompanijose net 93 proc. vadovų dirbtinį intelektą naudoja aktyviai formuojant savo darbuotojų įgūdžius arba planuoja tai daryti. Be to, beveik du trečdaliai (64 proc.) tokių kompanijų darbuotojų teigia, kad jau pasinaudojo darbdavio suteiktomis perkvalifikavimo programomis. Šis rodiklis sumažėja maždaug iki trečdalio (37,8 proc.) tose įmonėse, kur kurios dar tik pradeda dirbtinio intelekto technologijų diegimą. 

„Ateinantys mėnesiai ir metai bus lemtingi daugumai verslininkų, bandančių prisitaikyti prie pandemijos sąlygų. Dirbtinis intelektas yra skaitmeninės transformacijos branduolys, išpopuliarėjęs nepaprastu greičiu, tad tikime, kad ši technologija šiuo laikotarpiu ir toliau vaidins lemiamą vaidmenį bei padės įmonėms būti greitesnėms ir konkurencingesnėms. Vis dėlto, norint išnaudoti visą DI potencialą, reikėtų technologiją naudoti žmogaus išradingumo papildymui, minkštųjų įgūdžių tobulinimui“, – sako Renate Strazdina, „Microsoft“ vadovė Baltijos šalims.

Teigiama, kad įgūdžių ugdymas naudojant DI padeda verslui klestėti – 84,4 proc. vadovų iš DI aktyviai naudojančių kompanijų jau mato dirbtinio intelekto sprendimų vertę ir naudą. Šis skaičius sumažėja iki 58,9 proc. tose įmonėse, kurios dar tik pradeda savo veikloje naudoti DI technologijas. Be to, dirbtinis intelektas jį aktyviai naudojančiose kompanijose, padeda sukurti naujus produktus ir paslaugas, teigia 57 proc. verslininkų, o 45 proc. kompanijų padeda gerinti vartotojų patirtį.

Beveik visi darbuotojai (92 proc.) nori dalyvauti DI perkvalifikavimo iniciatyvose. 70,2 proc. žmonių, dirbančių organizacijose, kurios aktyviai naudoja dirbtinio intelekto sprendimus, teigia, kad jų organizacija aktyviai ruošiasi dirbtinio intelekto pasauliui, kuris visai netrukus bus ne vizija, bet realybė.

„Šioje naujoje realybėje įmonėms reikės žmogiško išradingumo, norint atnaujinti verslą. Atsižvelgiant į naujas bendravimo su klientais, partneriais ir suinteresuotosiomis šalimis taisykles, novatoriškoms ir lengvai prisitaikančioms organizacijoms seksis geriau. Šis tyrimas parodo, kad DI srityje lyderiaujančios įmonės yra geresnėje padėtyje, nes jos daugiau investuoja į įvairius įgūdžius ir yra labiau orientuotos į tai, kaip naujos technologijos gali ugdyti jų darbuotojus“, – teigia Azeemas Azharas, DI pramonės ekspertas ir „Exponental View“ įkūrėjas.

Norėdami gauti pagrindinių tyrimo išvadų apžvalgą, apsilankykite: https://news.microsoft.com/transform/leading-businesses-reveal-the-power-of-combining-human-ingenuity-with-ai

Kasmet vykstanti didžiausia pasaulyje technologijų paroda „CES“ – tarsi naujas žvilgsnis į ateitį. Inovacijas tobulinančios bendrovės pristato vis pažangesnius išradimus ir rodo, kaip gyvensime ateityje. Didelį dėmesį dirbtiniam intelektui (AI) skirianti bendrovė „Samsung“ šiemet Las Vegase vėl pristatė „C-Lab“ inovacijų dirbtuvėse sukurtus projektus. Dalinamės šių metų netikėčiausiais dirbtinio intelekto startuoliais.

„SelfieType“ – spausdinimas tarsi ore

Ar įsivaizduojate klaviatūrą, veikiančią kameros pagalba? „Selfie Type“ virtuali klaviatūra veiks būtent tokiu principu. „C-Lab“ dirbtuvėse sukurta inovacija bus prieinama išmaniuosiuose, planšetiniuose ir nešiojamuose kompiuteriuose, įjungus priekinę įrenginio kamerą.

Naudotis šia klaviatūra nereikės jokios papildomos aparatūros ir jungčių. Naujos kartos klaviatūra į įrenginį bus įdiegiama tiesiog, kaip papildoma programa. Prietaisą pastačius ir priekinę kamerą nukreipus į rankas, programą palaikantis dirbtinis intelektas analizuos pirštų judesius nukreiptus į foto objektyvą ir tekstą spausdins ekrane. Nematyta technologija dar labiau palengvins darbą išmaniuoju ir leis greitai spausdinti net ilgiausius tekstus.

„Becon“ – greita plaukų priežiūros tarnyba

Vyraujant greitam gyvenimo tempui, daugeliui stresas tampa kasdieniu gyvenimo palydovu. Į visus išorės faktorius organizmas reaguoja skirtingais signalais, vienas jų – plaukų slinkimas, nuo kurio daugelis nežino, kaip efektyviai gelbėtis. „Becon“ – lengvą plaukų priežiūrą užtikrinantis rankinis įrenginys, kurio pagalba pačiam vartotojui galima kasdien atlikti plaukų ir galvos odos analizę.

Remdamasis mašininio mokymosi algoritmu, diagnostinis prietaisas realiu laiku geba analizuoti galvos odos būklę nuo plaukų folikulų tankio iki galvos odos jautrumo, temperatūros ir drėgmės. Toks prietaisas gali tapti puikiu patarėju, kokios sudėties šampūną rinktis ar kiek kartų rekomenduojama plauti plaukus.

„SunnySide“ – oro prognozė pagal užsakymą

Jau pradėjote svajoti apie vasarą ir rytus, kai prabundate ne nuo žadintuvo, o nuo saulės spindulių? Technologijos pažengė tiek, kad saulėta diena galima mėgautis nekreipiant dėmesio į orą lauke. Lango formos apšvietimo įtaisas „SunnySide“ skleidžia dirbtinę saulės šviesą, kuri suteikia vartotojams galimybę mėgautis saulės spinduliais bet kuriuo metu.

Ant sienos kaip rėmas tvirtinamas prietaisas, atkartodamas visą realios saulės spindulių spektrą keičiasi kas valandą, sudarydamas saulėtos dienos įspūdį. Negana to, „SunnySide“ nėra vien tik vizuali apgaulė, prietaisas padeda pasisavinti vitaminą D ir nesijaudinti dėl odos senėjimo nuo kenksmingų saulės spindulių.

„Hyler“ – žymėjimas be pėdsakų

Daug metų telefonų „Galaxy Note“ seriją vystanti bendrovė žino, kaip tobulinti išmaniuosius rašiklius. Tačiau šįkart „CES 2020“ parodoje technologijų gamintoja pristatė naujos kartos rašiklį – žymiklį, sąveikaujantį ne tik su įrenginiu, bet ir su popieriaus lapu. Pristatyta „Hyler“ išmani paryškinimo priemonė geba skaitmenizuoti tekstus iš popieriaus į mobiliuosius įrenginius.

Braukyti knygų puslapių ar dokumentų ne tik nesinori, bet dažniausiai ir negalima, jei šaltinis yra iš ko nors skolintas. „Hyler“ žymiklis ant popieriaus nepalieka jokio pėdsako, o pabraukta informacija tiesiog išsaugoma „Hyler“ programėlėje, kurią bet kada galima peržiūrėti savo įrenginiuose. Tokia inovacija ypač paspartins mokslinių darbų rašymą, kai reikia cituoti dideles teksto dalis.

„piBo“ – naujas šeimos narys

Svarstydami įsigyti augintinį, šeimininkai dažniausiai dvejoja dėl užgriūsiančių naujų atsakomybių ir priežiūros. Jei namie norisi daugiau šurmulio ir meilaus draugo, bet turėti augintinį šiuo metu galimybių nėra, inovacijų kūrėjai sugalvojo išeitį. „C-Lab“ inovacijų dirbtuvių padėtas vystyti bendrovės „Circulus“ startuolis gimė humanoidiniu robotu „piBo“.

Vidutinio augintinio dydžio robotukas reaguoja į vartotojo veido išraiškas ir balso komandas bei pagal tai pateikia atsakymus, reaguoja į šeimininką kalbėdamas, įjungdamas muziką ar sušokdamas šokį. Vartotojai savo robotą gali nuolat papildyti naujomis funkcijomis, atsisiųsdami jas iš oficialios svetainės. „piBo“ gali tapti ne tik smagia pramoga, praskaidrinančia dieną, bet ir kasdieniu pagalbininku: priminti jūsų dienos darbus, jus nufotografuoti, pranešti oro prognozę ar įrašinėti jūsų virtualų dienoraštį.

„Vtouch“ – valdymas be prisilietimų

Panašu, kad atėjo laikai, kai svajonės turėti magiškų galių, gali tapti beveik tiesa. Na, bent pasijusti, jų turint. „Vtouch“ naujos kartos technologija leis kontroliuoti įrenginius be jokių prisilietimų. Ar galite įsivaizduoti, kad įjungsite televizorių ar kontroliuosite visą išmanių namų sistemą vien tik rankos mostelėjimu?

Mašininiu mokymusi paremta technologija fiksuoja vietą, į kurią yra nukreipiamas vartotojo žvilgsnis bei pirštas ir reaguodama atlieka komandą. Išmaniuosiuose įrenginiuose įdiegta „Vtouch“ technologija leis vartotojams pasijusti dar laisviau, o neliesdami ekranų, vartotojai juos galės išlaikyti švarius kur kas ilgiau.

Šiandien, spalio 24-ąją, minima Pasaulinė informacinių technologijų plėtros diena. Šia proga, ekspertai aptaria svarbiausias ir greičiausiai besivysčiusias technologijas šiemet.

Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, aptaria 5 labiausiai šiais metais besiplėtusias technologijas.

1. 5G ryšis – jau beveik čia pat

Neabejotinai viena svarbiausių technologinių temų šiemet – 5G ryšio tinklo plėtra ir jį palaikančių įrenginių kūrimas. Nemažai pasistūmėta ir dėl šios technologijos diegimo Lietuvoje –  neseniai buvo pranešta, kad 5G dažnių aukcionas turėtų būti paskelbtas jau kitų metų pirmąjį ketvirtį.

Išvystytas penktosios kartos ryšys pradės naują technologinę erą ir paspartins daiktų interneto plėtrą. Jis leis spartesniu greičiu atlikti skaitmenines verslo operacijas, žiūrėti aukščiausios raiškos filmus, žaisti greitos reakcijos reikalaujančius žaidimus ir per trumpą laiką atsisiųsti net itin didelius duomenų failus.

2. Pokalbių robotai

Verta paminėti ir vis labiau prigyjančius susirašinėjimo ir pokalbių robotus (angl. Chatbots). Šie virtualūs klientų aptarnavimo asistentai dažniausiai naudojami įvairiose prekių ir paslaugų internetinėse svetainėse, socialiniuose tinkluose ar susirašinėjimo aplikacijose (pvz.: „Facebook Messenger“ ar „Whats App“).

Pokalbių robotai arba vadinamieji botai jau tapo kelionių, muzikos ir net medicinos konsultantais, o „Business Insider“ tyrimo duomenimis, juos kitais metais įsidiegti ketina net 80 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių. Botai veikia dirbtinio intelekto principu – su laiku jie tampa vis protingesni ir patikimesni bei geba atsakyti į vis daugiau klientų klausimų ir išspręsti daugiau jiems kylančių problemų be žmogaus įsikišimo.

3. Išmani sveikata

Kitas svarbus technologinis proveržis šiemet įvyko sveikos gyvensenos srityje – 2019 m. dar labiau išryškėjo vartotojų noras stebėti ir analizuoti savo sveikatos rodiklius ir fizinio aktyvumo būklę. Tai daryti padeda įvairūs sveikatos sekimui skirti įrenginiai, tokie kaip išmanieji laikrodžiai, apyrankės ir telefonų programėlės.

Pavyzdžiui, šį rugsėjį vykusio „Apple“ pristatymo metu naujasis gamintojo laikrodis daugiausiai buvo aptariamas kaip gerai savijautai užtikrinti skirtas įrenginys. Renginyje „Apple Watch“ pristatė ir vartotojai – vaizdo įraše pasakodami, kaip šis įrenginys jiems padėjo kritinėse situacijose, susijusiose su sveikata ar jos tyrimais. Skaičiuojama, kad kitais metais net 40 proc. visų išmaniųjų įrenginių bus naudojami sveikatos priežiūros ir sveikatinimo rinkose.

4. Dirbtinis intelektas

Neatsilieka ir dirbtinio intelekto (angl. Artificial intelligence) plėtra – jis palengvina kasdienį žmonių gyvenimą ir padeda optimizuoti savo veiklą vis įvairesniems verslams. Nuo balso asistentų „Amazon Alexa“ ar „Siri“  iki  pagal panašumą sugrupuojamo paveikslėlių srauto dizaino platformoje „Pinterest“ – su dirbtiniu intelektu susiduriame kone visur.

„Forbes“ tyrimo duomenimis, per ateinančius trejus metus vidutiniškai 70 proc. vartotojų nustos lankytis prekybos centruos ir bankuose – čia šiandien dar atliekamas užduotis jie paves atlikti savo skaitmeniniams asistentams. Tuo tarpu, tame pačiame tyrime dalyvavę įvairių įmonių vadovai nurodė, jog dirbtinio intelekto sprendimus visose savo verslo paslaugose pritaikyti jie tikisi vėliausiai per ateinančius penkerius metus.

5. Išmanieji daiktai

Daiktų internetas (IoT) jau dabar tapo neatsiejama verslo, mokslo ir žmonių buities dalimi. Pradedant tarpusavyje susietais telefonais, automobiliais, šaldytuvais, robotais siurbliais ir baigiant išmaniomis miestų infrastruktūromis.

Skaičiuojama, kad šiais metais pasaulyje aktyvūs buvo net 26,6 mlrd. IoT įrenginiai, o kas sekundę prie tinklo visame pasaulyje tokių prisijungia net 127. Plečiantis išmanių produktų ir paslaugų rinkai, tampa vis aiškiau, kad nesujungti įrenginiai bei paslaugos greit praras aktualumą šiuolaikinio vartotojo gyvenime.

Iki metų pabaigos „LG Electronics“ (LG) daugumoje Europos rinkų suteiks galimybę naudotis jos novatoriškomis iš priekio pakraunamomis skalbyklėmis su „ThinQ AI“, kurias varo kompanijos firminis „Direct Drive™“. Su AI DD™ pranašumais, naujosios skalbyklės gali užtikrinti visapusišką, bet švelnų valymą, nes nustato kiekvienos įkrovos svorį bei audinių charakteristikas, todėl išskalbia greičiau ir geriau.

LG technologija AI DD skaitmeniniu būdu apdoroja dvidešimt tūkstančių su skalbyklės naudojimu susijusių informacijos elementų ir pritaikydama kiekvienos įkrovos drabužių kiekį bei jautrumą atitinkančias nuostatas, atlieka optimaliausią skalbimo ciklą. Tai garantuoja, kad kiekvieną kartą skalbiniai bus išskirtinai švarūs, taip pat drabužiai bus pažeidžiami 18 procentų mažiau ir juos bus galima nešioti ilgiau.*

LG funkcija „TurboWash™ 360“ suteikia galimybę skalbti trumpiau dėl to nenukenčiant skalbimo kokybei  – visas skalbimo ciklas užtrunka tik 39 minutes. Drabužiams greičiau tapti švariems taip pat padeda ir sistema „3D Multi Spray“. Dėmės geriau pašalinamos, nes ji vienu metu vandens čiurkšles švirkščia keturiomis skirtingomis kryptimis. Dar daugiau laiko pirkėjai gali sutaupyti LG skalbyklę „AI DD“ suporavę su „LG MiniWash“, kuri telpa tiesiai po ja ir sukuria sistemą „TWINWash™“, leidžiančią vienu metu apdoroti dvi skalbinių įkrovas.

Padidindamos patvarumą ir efektyvumą, kurių reikalauja Europos vartotojai, LG skalbyklės AI DD energijos efektyvumo klasę A+++-50 procentų didele dalimi užtikrina dėl taikomos apgręžiklio technologijos, kuriai suteikiama 10 metų garantija. Kad vartotojui būtų dar patogiau, LG skalbykles AI DD galima valdyti balso komandomis iš prijungto AI garsiakalbio, taip pat valdyti ir stebėti per „ThinQ“ mobiliąją programėlę.

„Messe Berlin“ vykstančioje „IFA 2019“ (rugsėjo 6–11 d.) 18 salėje LG siūlys interaktyvius potyrius su žaidimu, kuris pristatys AI DD galią ir linksmai bei įdomiai pademonstruos, kaip užtikrinamas optimizuotas skalbimas. Daugiau apie LG IFA veiklą sužinosite socialiniuose tinkluose sekdami grotažymes #LGIFA2019.

*  Pasirinkus medvilnės ciklą su 2 kg skalbinių ir, palyginti su įprastine LG skalbykle FC1450S2W. 2019 m. kovą išbandė „Intertek“. Naudojant kitokios sudėties įkrovą ir esant kitokiems aplinkos veiksniams, rezultatai gali būti kitokie.

# # #

Apie „LG Electronics Home Entertainment Company“

„LG Electronics Home Entertainment Company“ yra televizorių, garso ir vaizdo sistemų, monitorių, projektorių ir nešiojamųjų kompiuterių rinkos lyderė. Įmonė yra pripažinta rinkos inovatorė, pelniusi šį pripažinimą už OLED televizorius, kurie pakeitė aukščiausios kokybės televizorių kategoriją. LG yra įsipareigojusi gerinti klientų gyvenimą su inovatyviais namų pramogoms skirtais produktais, tokiais kaip pažangūs OLED televizoriai ir apdovanojimus pelnę SUPER UHD televizoriai su dirbtinio intelekto galimybėmis. Daugiau informacijos rasite www.LGnewsroom.com.