Login to your account

Username *
Password *

Verslo valdymo sistemų kūrėja „Labbis“ savo sistemose integravo šįmet itin didelio populiarumo pasaulyje sulaukusią „ChatGPT“ programą. Pasak įmonių grupės atstovų, ši integracija verslams padės didinti konkurencingumą, dirbti efektyviau, taupyti laiką, finansus bei priimti tikslesnius sprendimus. Ką tik paleista testinė sistemos versija, o jau kitų metų pirmame ketvirtyje šiais fukcionalumais galės naudotis ir „Labbis“ sistemų klientai.

JAV bendrovės „OpenAI“ pernai lapkritį išleistas pokalbių robotas „ChatGPT“ per šiuos metus sulaukė stulbinančios sėkmės. Jau sausį jis tapo populiariausia visų laikų parsisiųsta programa, o dabar juo kas savaitę naudojasi  100 mln. aktyvių vartotojų. „ChatGPT“ teikiamus privalumus suskubo išnaudoti ne tik pavieniai vartotojai, bet ir verslas. Šįmet „OpenAI“ pasaulio įmonėms suteikė įrankius, kurie leido pokalbių robotą integruoti ir į atskirų įmonių sistemas.

Sunkiausia buvo sukurti algoritmą

Verslo valdymo sistemas kurianti įmonių grupė   „Labbis“ „ChatGPT“ integraciją užbaigė praėjusią savaitę. Jos IT vadovo Andrejaus Prožogos teigimu, tai yra pirmasis sėkmingas verslo valdymo sistemos (angl. ERP) integracijos su „ChatGPT“ atvejis Lietuvoje.

„Dirbtinis intelektas jau netolimoje ateityje taps neatsiejama kasdieninių verslo procesų dalimi, taigi verslas turėtų nemiegoti ir jau dabar išnaudoti dirbtinio intelekto privalumus. „ChatGPT“ integracija su mūsų sistemomis klientams leidžia pasinaudoti pasaulyje jau išbandytais ir patvirtintais sprendimais, kurie optimizuoja veiklą, taupo tiek žmogiškuosius, tiek finansinius resursus ir didina darbo našumą“, – pasakoja A. Prožoga.

Jis paaiškina, kad visos verslo sistemos veikia tokiu pačiu principu: iš duomenų srauto gaunama informacija, o po to formuojamas galutinis rezultatas, dažnu atveju tai būna ataskaita. Pagrindinis „ChatGPT“ privalumas yra galutinio rezultato išaiškinimas: „Labbio“ atveju tai reiškia, kad klientas galės sužinoti ne tik ataskaitos naudą verslui, bet ir iš kokių pirminių duomenų šaltinių ar informacijos rinkinių buvo sugeneruoti ataskaitoje pateikti skaičiavimai ar kitokie rezultatai. Pasak A. Prožogos, verslui galimybė greitai ir aiškiai sužinoti apie ataskaitų turinį bei kokie duomenys vieni kitiems daro įtaką leidžia priimti tikslesnius sprendimus ir dirbti kur kas efektyviau.

„Savo sistemose esame sudarę galimybę formuoti ne tik automatizuotas ataskaitas, bet ir jas personalizuoti bei savarankiškai eksperimentuoti su duomenimis. Todėl realiu laiku gauti paaiškinimus apie savo atliktus veiksmus ar susikurtas ataskaitas tampa būtinybe“, – teigia „Labbio“ IT vadovas.

Fokusas – saugumas

Pasak jo, komandai iššūkis  buvo ne įdiegti „ChatGPT“ integraciją, o sukurti reikiamą algoritmą, kuris užtikrintų klientų duomenų saugumą.

„Algoritmas sukurtas ne tik turimų ataskaitų, bet kiekvienoje ataskaitoje esančių nustatymų, taip pat – filtrų,  formulių rūšiavimo ir grupavimo variacijų pagrindu. Kitaip tariant, į mūsų kuriamą algoritmą įdiegėme daugybę informacijos – daugiau nei 200.000 skirtingų duomenų pateikimo vartotojui scenarijų ir duomenų pjūvių“, – sako „Labbio“ IT vadovas. 

Jis priduria, kad bendrovės klientų duomenys naudojant šią programą nėra perduodami į „ChatGPT“ serverius. Kadangi su „ChatGPT“ keičiamasi tik algoritmu, visi „Labbio“ klientų duomenys saugiai lieka „Labbio“ sistemoje.

Vysto toliau

„Labbis“ „ChatGPT“ integraciją planuoja užbaigti per artimiausią ketvirtį. Pasak A. Prožogos, nekyla abejonių, kad „OpenAI“ ir toliau tobulins pokalbių robotą ir į jį integruos naujų funkcijų – jau kitąmet planuojama išleisti gerokai pažangesnę, penktąją „ChatGPT“ versiją. Tai taip pat reikš, kad atnaujinimai pasieks ir „Labbio“ verslo valdymo sistemas.

Pašnekovas pažymi, kad „ChatGPT“ integracija „Labbis“ neapsiribos – įmonių grupė jau kuris laikas ieško ir kitų naujų dirbtinio intelekto įdarbinimo būdų. Tai jai padeda daryti sava patyrusių programuotojų komanda, kurios kuriami sprendimai leidžia greičiau integruoti naujoves ir prisitaikyti prie individualių poreikių. Be to, „Labbis“ jau daugelį metų yra „Microsoft“ partneris, todėl nuolatos gauna naujausius įrankius.

„Šiuo metu aktyviai dirbame prie dar vienos dirbtinio intelekto panaudojimo srities – užsakymų automatizavimo. Nors šis projektas dar yra tik eksperimentinėje stadijoje, jis  netolimoje ateityje padės įmonėms didinti vykdomų pirkimų efektyvumą ir mažinti jų sąnaudas. Jau esame paruošę duomenų rinkinius, kurių reikia sukurti tokiam įrankiui, todėl intensyviai dirbame prie šio projekto“, – pažymi A. Prožoga.

Tam, kad galėtų pateikti išsamų atsakymą, tokie dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotai, kaip „ChatGPT“ pasitelkia daugybę duomenų, kurių dalis greičiausiai priklauso privatiems asmenims ar įmonėms. Dabar toks duomenų panaudojimas ėmė kelti etinių klausimų dėl autorinių teisių pažeidimų, nes kūrėjai, kurių darbais apmokyti DI algoritmai, už tai nieko negauna. Pasak Luko Keraičio, „Tele2“ Inovacijų eksperto, skirtingi interesai neleidžia rasti lengvos išeities iš tokios situacijos.

Duomenų surinkimui – neaiškios schemos

Netrukus po staigios „ChatGPT“ sėkmės atsirado ir daugiau panašių dirbtinio intelekto įrankių, o naujausiu tapo „Google“ pokalbių robotas „Gemini“ – ir toliau sparčiai pristatomos naujos generatyvinio DI atšakos, orientuotos į vartotojus ir verslus.

Tam, kad visi šie įrankiai sėkmingai gyvuotų, reikalingi didžiuliai duomenų kiekiai, kuriais apmokomi ir palaikomi jų algoritmai. Dauguma šios informacijos pagal sudėtingas schemas surenkama internete, knygose, straipsniuose ir kituose šaltiniuose, tačiau tai neretai daroma beatodairiškai – nors kai kurie duomenys yra vieši, kiti priklauso ir privačioms įmonėms ar asmenims.

„Dirbtinio intelekto apmokymui skirtų duomenų surinkime yra daug mistikos, neaiškių schemų. Pavyzdžiui, mokslininkams suteikiama išskirtinė prieiga prie vienokių ar kitokių duomenų. Vėliau ta prieiga pasinaudoja nevyriausybinė organizacija. O ją finansuojanti pelno siekianti organizacija iš to sukuria produktą. Netgi „ChatGPT“ sukūrusi kompanija „OpenAI“ (liet. „atviras DI“) labai nenoriai kalba apie tai, iš kur gavo savo duomenis, bet gali tai slėpti po komercine paslaptimi ir neišduoti“, – sako Lukas Keraitis, „Tele2” Inovacijų ekspertas.

Apkaltino duomenų vagyste

Dėl šių priežasčių ėmė kilti vis daugiau klausimų ir net ginčų dėl DI įrankių pateikiamos informacijos tikslumo, patikimumo, privatumo ir autorių teisių pažeidimo. Pavyzdžiui, visai neseniai 17 žinomų autorių, tarp jų ir garsiųjų „Sostų karų“ rašytojas George'as R. R. Martinas, padavė į teismą „ChatGPT“ kūrėją „OpenAI“ už „sistemingą vagystę masiniu mastu“.

„Lenkų kilmės menininkas Gregas Rutkowskis kuria fantastinius pasaulius, yra piešęs iliustracijas žymioms knygoms ir filmams. Pasirodžius DI iliustracijų kūrimo įrankiui „Stable Diffusion“, užklausos su jo vardu ir pavarde darytos šimtus tūkstančių kartų – net daugiau nei Pikaso ar Da Vinčio. Rutkowskiui šis jo kūrybos panaudojimas nepatiko ir jis pasiūlė neleisti generatyviajam DI naudoti gyvų menininkų darbų. „Stable Diffusion“ vėliau išėmė galimybę kopijuoti jo ir kitų menininkų stilių, bet kiti, pasinaudodami atvirais duomenimis, juos nukopijavo ir gražino tokią galimybę. Tai galima pavadinti kova be pabaigos“, – pastebi L. Keraitis.

Nekokybiški duomenys gali pridaryti žalos

Kas nutiktų, jei dirbtinis intelektas nebegalėtų naudotis dalimi duomenų? Trumpai tariant, populiariausių pokalbių robotų atsakymai taptų gerokai mažiau išsamūs ir aktualūs. Pavyzdžiui, nebegalėdamas pasiekti autorių teisių apsaugotų kūrinių – knygų, muzikos, nuotraukų – DI galėtų apie juos pateikti tik labai apibendrintą, ne visuomet tikslią informaciją. Tokie nekokybiški duomenys gali turėti įtakos DI įrankių tolesniam apmokymui ir plėtrai.

Ieškodami sprendimo būdų, ekspertai neretai aptarinėja vadinamuosius sintetinius duomenis. Tokią informaciją dirbtinai sukuria kompiuteriniai algoritmai, o ne žmonių surinkti realūs duomenys. Nors galima sukurti begalę sintetinių duomenų, jiems vis tiek reikalingi realių šaltinių duomenys, naudojami juos kuriantiems algoritmams apmokyti. Jei pradiniai duomenys tinkamai neatspindi realybės, gauti sintetiniai duomenys gali padidinti pradinių duomenų šališkumą ir paskatinti tam tikrus stereotipus.

Taigi tam, kad būtų tikslios, etiškos ir patikimos, naujos generatyvinės DI programos ir toliau išliks priklausomos nuo didžiulio kiekio subalansuotų duomenų iš įvairių realių šaltinių.

Sprendimų rasti įmanoma

Akivaizdu, kad generatyvinio DI įrankiams populiarėjant, prireiks vis daugiau duomenų jų apmokymui – nuo akademinių šaltinių, iki meninės literatūros, tad didžiausiu iššūkiu tampa legalus ir etiškas šios informacijos panaudojimas. Pasirodžius pirmiesiems bandymams drausti duomenų pasisavinimą, tikėtina, kad atsiras būdų, kaip DI kūrėjai galėtų bendradarbiauti su duomenų autoriais.

„Panašią problemą turėjome tūkstantmečių sandūroje, kai hiphopo kūrėjai, o vėliau ir kiti intensyviai panaudodavo kitų muzikantų dainų elementus. Muzikos industrijoje buvo nemažai trinties, kurią ilgainiui išsprendė tobulėjantys algoritmai. Dabar „YouTube“ galima naudotis daugelio atlikėjų muzika, nes DI automatiškai ją aptinka ir paskirsto honorarus už kūrinius. Galbūt panašiai ateityje galėtų nutikti su į internetą įkeltais paveikslėliais ir kitu turiniu – jei jūsiškis panaudojamas DI apmokamiems duomenims, gausite atlygį. Kita problema – greičiausiai tas atlygis būtų šimtosios cento dalys. Tad išeities dar ieškoma“, – sako L. Keraitis.

 Sparčiai besivystantis dirbtinis intelektas ne tik vis labiau veržiasi į verslo ir žmonių kasdienybę, bet ir kelia revoliuciją darbo rinkoje. Fiksuojamas augantis su dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų sritimi susijusių specialistų poreikis. Tokiems profesionalams siūlomi atlyginimai Lietuvoje gali siekti 5 tūkst. eurų, užsienyje – ir daugiau nei 10 tūkst. eurų. Karjeros portalo „CVonline“ duomenimis, Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus šių pareigų paklausa kasmet vidutiniškai auga po 30 proc. Žmogiškųjų išteklių valdymo platforma „Deel“ pasaulyje fiksuoja dar didesnį augimą.

Išmanančių dirbtinį intelektą reikia vis daugiau

Anot „CVonline“ rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės, dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi, didžiųjų duomenų, debesijos ir panašių sričių specialistų poreikis auga itin sparčiai. Prieš keletą metų Lietuvoje pasirodydavo pavienių duomenų analitikams skirtų darbo skelbimų, o pastaruoju metu šiems ir giminingų sričių profesionalams darbo pasiūlymų darbdaviai per mėnesį pateikia dešimtis.

„Be abejo, palyginti su gamybos ar prekybos sritimis, kuriose Lietuvoje dirba beveik pusė visų darbuotojų, kelios dešimtys darbo pasiūlymų gali atrodyti kaip nedidelis skaičius. Visgi turint omenyje šios srities specifiką bei faktą, kad tai ganėtinai nauja ir nuolat kintanti sritis, darbo pasiūlymų skaičiaus augimas tikrai reikšmingas“, – sako R. Karavaitienė. 

Ekspertės teigimu, bene daugiausia pasiūlymų tokiems specialistams turi startuoliai, taip pat bankų, finansų, prekybos, draudimo, IT, energetikos bendrovės. 

Gali gerai uždirbti 

R. Karavaitienės teigimu, augantis su dirbtiniu intelektu susijusių specialistų poreikis lemia tokių pozicijų patrauklumą galimybes mokytis ir tobulėti vertinantiems darbuotojams. Atlyginimai šioje srityje priklauso nuo konkrečios pozicijos, specialisto atsakomybių, darbdavio reikalavimų, kandidato patirties ir kompetencijų, todėl siūlomo atlygio intervalai yra gan platūs. Tačiau, „CVonline“ duomenimis, duomenų analitikų, inžinierių ir mokslininkų atlyginimai neatskaičius mokesčių Lietuvoje siekia nuo 2000 iki 5000 eurų. 

Žmogiškųjų išteklių valdymo platformos „Deel“ plėtros vadovė Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos regione Liina Laas komentuoja, kad dirbtinio intelekto specialistų atlyginimai skirtinguose pasaulio regionuose gali reikšmingai skirtis. „Deel“ duomenimis, Europos, Vidurinių Rytų ir Afrikos regione tokie specialistai per mėnesį uždirba vidutiniškai 7,7 tūkst. eurų. Didžiausius atlyginimus dirbtinio intelekto specialistai gauna Šiaurės Amerikoje. Čia su dirbtiniu intelektu susijusiose pozicijose vidutinis atlyginimas siekia 10,9 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių.

Kompetencijų įmonės ieško visame pasaulyje

L. Laas sako, kad mokslo ir technologiniai pasiekimai dirbtinio intelekto bei duomenų srityse neabejotinai veikia globalią darbo rinką, kurioje duomenų specialistai atlieka vis svarbesnį vaidmenį. Vien per praėjusius kelerius metus su dirbtinio intelekto, programinės įrangos ir duomenų mokslu susijusiose srityse samdymo apimtis per „Deel“ platformą išaugo 59 proc. Šių metų rugsėjį platformoje buvo 5 tūkst. aktyvių su tokiais specialistais sudarytų darbo sutarčių. Dirbtinio intelekto, duomenų mokslo ir programinės įrangos profesionalus iš viso samdė per 2 tūkst. įmonių.

„Vienas ryškiausių dirbtinio intelekto specialistų samdos bruožų yra tarptautiškumas. Kadangi talentų šioje srityje poreikis išaugo staiga, o reikiamų specialistų trūksta, įmonėms dažnai nelieka nieko kito, kaip tik žvalgytis į globalią rinką ir nuotolinį darbą, kuris panaikina geografinius barjerus ir atveria naujų galimybių pritraukti ganėtinai specifinių kompetencijų turinčių darbuotojų. Šias tendencijas stebime ir Baltijos šalių regione“, – sako L. Laas.

Anot L. Laas, aktyviausiai dirbtinio intelekto srities darbuotojus samdo JAV bendrovės, nuo kurių nedaug atsilieka Kanados, Jungtinės Karalystės ir šiek tiek mažesne apimti Vokietijos įmonės. Daugiausia specialistų samdoma iš Kanados, Indijos, Ispanijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės. Tiesa, didžiausi dirbtinio intelekto specialistų samdos augimo rodikliai fiksuojami Europoje – Vokietijoje, kur naujų darbo sutarčių skaičius nuo „ChatGPT“ paleidimo išaugo 52 proc. 

Daugėja anksčiau negirdėtų specialybių

R. Karavaitienė pastebi, kad sulig tokių specialistų paklausa atsiranda vis daugiau naujų specializuotų pareigybių, kurioms neretai netgi nelengva rasti tinkamą lietuvišką pavadinimą. Siūlomos pareigybės apima nuo jau įprastomis tapusių duomenų, veiklos ir verslo analitikų, duomenų inžinierių iki dar gana egzotiškai skambančių analitikų inžinierių, duomenų technikų, sprendimų mokslininkų, mašininio mokymosi, dirbtinio intelekto apmokymo, išmaniosios duomenų atrankos specialistų.

„Pasaulio ekonomikos forumo parengtoje ataskaitoje prognozuojama, kad per ateinančius penkerius metus technologijų pritaikymas išliks pagrindiniu verslo vystymosi veiksniu. Verslai ir visa žmonija yra sukaupę daugybę duomenų, o gebėjimas juos įdarbinti įmonėms suteikia didelį pranašumą.

Todėl pasaulyje ir toliau sparčiai augs didžiųjų duomenų, debesijos ir dirbtinio intelekto technologijų naudojimas, o kartu ir tokioms technologijoms vystyti bei pritaikyti reikalingų specialistų ir įgūdžių poreikis. Lietuva nuo šių tendencijų neatsilieka, todėl ir mūsų šalyje tokiems specialistams perspektyvos yra tikrai geros“, – pabrėžia R. Karavaitienė.

 

Dirbtiniu intelektu (DI) grįstos vertimo technologijos vis intensyviau integruojasi visuomenėje. Įmonės, siekdamos didesnio efektyvumo, renkasi DI technologijomis paremtus vertimo sprendimus, lydinčius į naują inovacijų erą. Ši technologinės integracijos banga ne tik iš esmės keičia teikiamas paslaugas, bet ir skatina švietimo įstaigas sparčiai prisitaikyti prie kintančių rinkos poreikių.

Jūratė Stankuvienė, žiniasklaidos tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ vadovė, teigia, jog DI vertimo sprendimai iš esmės pakeitė žiniasklaidos apžvalgų bei įžvalgų anglakalbei auditorijai rengimo procesą. „Su komanda atpažinome šių technologijų galią, intensyviai diegiame ją į „Station“ platformos ekosistemą. Pastarieji keleri metai atnešė perversmų žiniasklaidos naujienų, apžvalgų bei įžvalgų automatiniuose vertimuose“, – teigia J. Stankuvienė.

„DI vertimo sprendimų integravimas ne tik pagreitino vertimo procesą, bet ir padarė jį ekonomiškesnį ir efektyvesnį. Įprastas vertimo užduotis dabar galima automatizuoti, todėl tokiais atvejais sumažėja tradicinių vertimo metodų poreikis“, – aiškina „Mediaskopo“ vadovė.

Neabejotiną mašininio vertimo ir generatyvinio DI technologijų įtaką vertėjo profesijai pripažįsta ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių ir menų mokslų fakulteto profesorė Ramunė Kasperė. Ji pastebi, kad mašininio vertimo rezultatai nėra nepriekaištingi, o tai atveria kelią naujam vaidmeniui vertimo industrijoje – mašininio vertimo redaktoriui, kitaip vadinamam postredaktoriumi.

„Šiems specialistams tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant mašininio vertimo kokybę ir tikslumą“, –  pabrėžia KTU profesorė R. Kasperė. „Postredaktoriai kruopščiai peržiūri vertimus, šalindami logines klaidas, nenuoseklumus ir klaidingus vertimus. Pasitelkdami savo žmogiškąją patirtį, jie puikiai supranta kultūrinius niuansus, idiomatinius posakius ir kontekstą. Todėl prireikus gali pašalinti dviprasmybes ir suteikti aiškumo“, – teigia ji.

„Mediaskopo“ vadovė J. Stankuvienė nušviečia postredaktorių komandos, tarp kurių yra ir persiorientavusių tradicinių vertėjų, sklandžiai pereinančių į šią naująją erą, vaidmenį. „Postredaktoriai tikslina vertimus, koreguoja terminologiją, stilių ir toną, užtikrina faktinį tikslumą ir nuoseklumą, naujienų santraukų vertimų ir klientų poreikių atitiktį“, – nurodo J. Stankuvienė.

Anot jos, šios srities specialistai – paskutinė gynybos linija prieš pateikiant išverstą turinį klientui. „Žmogiškosios patirties ir DI sąveika leidžia atsiskleisti abiejų stiprybėms ir pabrėžia akivaizdų specialistų, įvaldžiusių kalbas ir naujausias technologijas, poreikį“, – priduria „Mediaskopo“ vadovė.

Reaguodamas į besitransformuojantį kalbos specialistų kompetencijų poreikį, KTU aktyviai ruošia specialistus, gerai išmanančius kalbos redagavimo ir DI technologijų subtilybes. Profesorė R. Kasperė antrina „Mediaskopo“ vadovės mintims, pabrėždama, kad universitetas skiria dėmesį vertimo specialistų, turinčių holistinį supratimą apie besikeičiančios industrijos dinamiką, rengimui.

„Kadangi DI vertimo technologijų diegimo procesai rinkoje tik intensyvėja, DI technologijų išmanymas, vertimo ir postredagavimo įgūdžiai turi itin svarbią reikšmę ugdant naująją kalbos specialistų kartą. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete siūloma magistrantūros studijų programa „Techninės kalbos vertimas ir postredagavimas“ yra kruopščiai parengta taip, kad ugdytų studentų gebėjimus spręsti vertimo ir postredagavimo iššūkius“, – aiškina KTU profesorė.

 „Joje visapusiškai mokoma specializuoto vertimo, DI įrankių, terminologijos valdymo ir bendro vertimo projektų valdymo. Tokiu būdu vertimo specialistams suteikiama universalių įgūdžių, įgalinančių juos tapti dinamiškos ir technologijomis grindžiamos kalbinių paslaugų srities lyderiais“, – priduria R. Kasperė.

Ekspertai sutinka, kad 2023-ieji į technologijų istoriją įeis kaip lūžio metai, daugeliui atvėrę akis apie tikrąsias tinklų ir mašinų galimybes. Nuo pat pirmųjų dienų šiemet visuomenėje aistras kurstė su žmogumi savo gebėjimus „besimatuojantis“ dirbtinis intelektas (DI), virė diskusijos, kas pakeis išmaniuosius telefonus, o spartus internetas įrodė esantis nepavaldus jokiems iššūkiams. „Telia“ pateikia penkias svarbiausias 2023 m. technologijų tendencijas.

„Po masiniais atleidimais ir sumažėjusiomis investicijomis technologijų sektoriuje pasibaigusių 2022-ųjų, į 2023-uosius žengėme ganėtinai slogios nuotaikos. Tačiau šie metai labai greitai įrodė būsiantys visiškai kitokie. „ChatGPT“ atgaivino tikėjimą technologijų galia, o šį entuziazmą dar labiau sustiprino „Apple Vision Pro“ išmaniųjų akinių anonsas ir net kompanijos „Humane“ pristatyta alternatyva išmaniajam telefonui. Vis dėlto šie metai technologijoms buvo sėkmingi ir tvarumo bei 5G plėtros frontuose“, – metus apibendrina „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro skaitmenizavimo ekspertė Diana Gold. 

Generatyvinis DI „sugeneravo“ burbulą 

Šių metų pradžioje išpopuliarėjęs kaip studentų ir mokinių rašto darbus ruošiantis įrankis, „ChatGPT“ rinkoje sukėlė tektoninius lūžius. Nuo balandžio mėnesio, kai paslauga tapo nemokama, praktiškai nebuvo nė dienos, kai viešojoje erdvėje nepasigirstų naujas šio DI asistento panaudojimo būdas ar bauginantys pasvarstymai apie ateityje jam galimai atiteksiančias mūsų darbo vietas.

Nors kartu su milžinišku potencialu į dienos šviesą išlindo įvairūs „ChatGPT“ ribotumai, jis jau šiandien gali atlikti daugybę rutininių darbų. Šis DI asistentas, lyg sekretorius, nesunkiai atrašys į darbinį elektroninį laišką, suplanuos darbotvarkę ir, jei reikės, parengs ataskaitą pagal „Excel“ dokumentą. Jo konkurentą „Bard“ pristačiusi „Google“ rengiasi juo pakeisti įprastą paieškos laukelį, o šiandien viešai prieinamu tapęs „Microsoft Copilot“, davus atitinkamą nurodymą, netgi gali valdyti įvairias mūsų kompiuterio funkcijas. 

„Tačiau greičiausiai visa tai tėra tik pradžia – „ChatGPT“ sukūrusios „OpenAI“ įmonės vienas įkūrėjų ir pranašiškomis prognozėmis pagarsėjęs Elonas Muskas teigia, jog dirbtinis intelektas po mažiau nei trejų metų galės savarankiškai kurti technologijas ir rašyti knygas neprasčiau, nei „Hario Poterio“ autorė J. K. Rowling“, – prideda D. Gold.

Pasirengėme „maišyti“ virtualią realybę su tikrove

Itin karšta tema tapo ir šį birželį anonsuoti „Apple Vision Pro“ akiniai. Pirmasis naujas kompanijos produktas per dešimtmetį žada mus supantį pasaulį papildyti įvairiomis programomis, leisti naudoti jį vietoje kompiuterio ekrano ar žiūrėti filmus, gulint ant sofos. Belaukiant tik kitąmet startuosiančios „Vision Pro“ prekybos, rinkoje atgijo susidomėjimas ir vartotojų dėmesio kiek stokojusiais kitų gamintojų virtualios realybės akiniais, tokiais kaip „Meta Quest“, o metavisatos projektai vėl pradėjo dominti investuotojus.

Pradėjome mąstyti, kas pakeis išmanųjį telefoną

„Technologijų rinkos tyrimų kompanijos „Canalys“ duomenimis, išmaniųjų telefonų pardavimams šių metų spalį pagaliau atsitiesus po dvejus metus fiksuotų žemumų, rinkoje vis dar vyrauja neužtikrintumo nuotaikos. Gamintojai žino, kad nematydami didelio išmaniųjų telefonų progreso, vartotojai įrenginius pradėjo keisti net ne kas dvejus ar trejus, o kas ketverius metus. Dėl šios priežasties pajamų prarasti nenorinčios įmonės intensyviai galvoja apie išmaniojo alternatyvas, tačiau dar neturi galutinės vizijos, todėl nenori rizikuoti“, – komentuoja „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro ekspertė.

Susidariusia situacija nusprendė pasinaudoti ir buvusių „Apple“ darbuotojų įkurtas startuolis „Humane“. Beveik 100 milijonų JAV dolerių siekiančių investicijų sulaukusi įmonė šiemet pristatė prie rūbų segamą „AI Pin“ prietaisą, kuris turėtų būti valdomas balsu, gebėti mus akimirksniu suvesti su „ChatGPT“ bei perimti pagrindines išmaniojo telefono funkcijas. Nepaisant to, kad apžvalgininkų nesužavėjo informacijos pateikimas, projektuojant ją ant delno odos, ir per pristatymą nuskambėję „ChatGPT“ pateikti melagingi faktai, tai yra vienas rimčiausių pasikėsinimų į išmaniojo telefono sostą iki šiol.

Kokybiškas ryšys nesitraukia iš vartotojų prioritetų sąrašo

Nors išmaniųjų telefonų pardavimai ir ekonominė situacija šiuo metu toli gražu nėra džiuginantys, tai visiškai nesutrukdė 5G ir kitų modernių ryšio technologijų plėtrai. Kasmetinio „Ericsson“ tyrimo duomenimis, daugiau nei puse milijardo abonentų šiemet pasipildžiusi pasaulinė 5G šeima viršijo bet kokius analitikų lūkesčius, o kartu su ja augo ir „Wi-Fi 6“ bei daiktų interneto įrenginių naudojamos LPWA technologijų populiarumas.

Modernią tinklo infrastruktūrą pamažu ruošiamasi papildyti ir palydoviniu ryšiu, kurį jau palaiko „iPhone 14“ ir „iPhone 15“ serijų telefonai. Ateityje jis turėtų leisti ne tik išsikviesti pagalbą, bet ir leisti naudotis internetu ten, kur neveikia mobilusis ryšys.

Tvarumas tapo būdu pelnyti simpatijas

Pasak D. Gold, technologijų kompanijų siekis būti draugiškomis aplinkai nėra naujas ir nemaža dalis jų netgi turi išsikėlusios individualius tikslus pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu. Vis dėlto jei anksčiau visa informacija apie tai nuguldavo tik korporatyvinėse skaidrėse ar pranešimuose spaudai, šiemet tai tapo būdu į savo pusę palenkti net ir paprastą pirkėją, jo akyse užsidirbant papildomų taškų prieš konkurentų gaminius.

Rugsėjį pristatytas „Apple Watch Series 9“ su „Sport Loop“ dirželiu tapo pirmuoju anglies dioksido išmetimo požiūriu neutraliu „Apple“ gaminiu, o tokiu pačiu titulu gali pasigirti ir kelios „Apple Watch Ultra 2“ bei apyrankių kombinacijos. Tai bendrovė pasiekė gamyboje naudodama išskirtinai daug perdirbtų medžiagų, žaliosios energijos ir investuodama į įvairius išmesto anglies dioksido kompensavimo projektus. „Apple“ šiemet iš savo asortimento taip pat išbraukė vartotojų pamėgtus odinius „iPhone“ dėklus, pakeisdama juos sintetinio „FineWoven“ pluošto alternatyva, taip dar labiau pabrėždama savo ekologinius siekius.