Login to your account

Username *
Password *

Rugsėjo 16 dieną vyko blokų grandinių kompetencijų centro „Blockchain Lithuania“ atidarymo renginys. Kompetencijų centrą įkūrė blokų grandinių ir kripto technologijų ekosistemos lyderiai: nevyriausybinė organizacija Crypto Economy Organisation, Lietuvos BCCS klasteris ir inovacijų įmonės statusą turinti blokų grandinių laboratorija SUPER HOW?. Įkūrėjai aktyviai kviečia drąsiai prisijungti visus ekosistemos dalyvius, kurie palaiko ir gali padėti pasiekti kompetencijų centro tikslus.

Į atidarymą susirinko verslo, vyriausybinių ir akademinių institucijų atstovai iš visos Lietuvos. Lietuvos Banko valdybos narys ir Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) Inovacijų tinklo Centrinių bankų skaitmeninių valiutų (angl. Central Bank Digital Currency, CBDC) darbo grupės vadovas Marius Jurgilas sveikinimo kalboje pabrėžė, kad kompetencijų kūrimas yra pagrindas, technologijos yra transformuojančios, todėl svarbu, kad Lietuvoje turėtume ne tik šios srities specialistus, bet ir visuomenė žinotų kas yra blokų grandinės.

Elijus Čivilis, Investuok Lietuvoje vadovas bei „GovTech laboratorijos“ ekspertas ir iniciatorius, taip pat išreiškė palaikymą šiai iniciatyvai. Čivilis priminė, kad Lietuva 2018 metais blokų grandinių srityje buvo pirmaujanti pasaulyje, kad blokų grandinių panaudojimas kuria naujas galimybes, inovatyvius sprendimus, o viso to kertinė dedamoji yra talentai. Elijaus Čivilio iniciatyva prieš porą metų Lietuva prisijungė prie Europos Komisijos iniciatyvų ir pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją blokų grandinių srityje.

„Blockchain Lithuania“ atidaryme taip pat dalyvavo atstovai iš Finansų ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Vilniaus universiteto Mykolo Romerio universiteto, inovacijų centrų, klasterių, investicinių fondų, finansinių technologijų įmones vienijančių asociacijų Fintech Hub LT ir Fintech Lithuania, verslo atstovai iš tokių įmonių kaip Curve, Vialet, Moody‘s, Coingate, New Capital, CEE Attorneys, Bitdegree, Lighthouse, Ondato, Vegvisir, Bankera, Infobalt ir kitų.

Kompetencijų centro įkūrėjai tiki, kad tokia iniciatyva vienijanti verslo, mokslo ir vyriausybines institucijas, paskatins blokų grandinių vienaragių atsiradimą Lietuvoje. Įkūrėjų teigimu, idėją įkurti tokio pobūdžio centrą paskatino rinkos poreikis dalintis patirtimi bei žiniomis, noras išsklaidyti apie blokų grandinių technologijas bei kripto ekonomiką susidariusius mitus, vystyti talentus bei plėsti ir auginti kompetencijas. Sujungę savo praktines žinias bei ekspertinę patirtį, „Blockchain Lithuania“ įkūrėjai yra pasiryžę patenkinti šiuos poreikius, inspiruoti rinką ir kviesti startuolius, verslo bei valstybės institucijas bendradarbiauti siekiant blokų grandinių ir kriptografinių technologijų srities kompetencijų.

“Po 2019 metais Vilniuje organizuoto tarptautinio kripto ekonomikos forumo „BCV Global Round Table“, kuriame dalyvavo Vilniaus, Melburno, Šanchajaus, Sidnėjaus ir Dubajaus blokų grandinių technologijų centrai, supratome, kad šios technologijos yra labai svarbios Lietuvos startuolių ir finansinių technologijų įmonių ekosistemoms. Kaip centro įkūrėjai, mes matome didžiulį blokų grandinių technologijų ugdymo ir kompetentingų specialistų edukacijos poreikį. „Blockchain Lithuania“ yra puiki erdvė susivienyti blokų grandinių ir kripto ekonomikos rinkos dalyviams ir siekti bendrų tikslų.“, – teigė blokų grandinių ekspertas, kripto ekonomikos analitikas ir Crypto Economy Organization prezidentas Vytautas Kašėta.

„Blockchain Lithuania“ nariai jau yra sėkmingai įgyvendinę blokų grandinių technologijomis paremtus projektus finansinių technologijų, CBDC, telekomunikacijų, logistikos, tiekimo grandinių valdymo, tokenizavimo bei NFT skaitmeninių sertifikatų srityse Europoje, JAV, Australijoje, Artimųjų Rytų bei Lotynų Amerikos šalių regionuose.

 

Daugiau informacijos apie blokų grandinių kompetencijų centrą – internetinėje svetainėje https://blockchainlt.com
Daugiau informacijos apie asociaciją Crypto Economy Organisation – internetinėje svetainėje https://cryptoeconomy.world
Daugiau informacijos apie BCCS klasterį – internetinėje svetainėje https://bccs.tech
Daugiau informacijos apie vienintelę regione blokų grandinių laboratoriją SUPER HOW? – internetinėje svetainėje https://superhow.com

„Blockchain“ technologija yra labiausiai žinoma dėl jos rolės kriptovaliutų rinkoje. Tai yra technologija ant kurios pastatytos tokios kriptovaliutos, kaip Bitcoin. Laikui bėgant ši technologija buvo pradėta naudoti ir kitoms paskirtims, pvz. kaip technologinis įvairių verslų ar platformų pagrindas. Dalis technologijos panaudojimų buvo paremti nepamatuotu entuziazmu, kuris visada seka naujų technologijų atsiradimą (užtenka prisiminti vadinamąjį dot-com burbulą). Bet dalis verslo modelių gali labai natūraliai panaudoti „blockchain“ technologiją bei jos dėka pagerinti verslo efektyvumą. Viena tokių verslo sričių: tarpusavio skolinimo platformos.

 

Praktiškai visi verslo modeliai, kurie yra paremti platformos principu, gali sėkmingai pritaikyti šią technologiją bei pagerinti verslo veikimo modelį. Tarpusavio skolinimo platformos nėra išimtis bei pakankamai gerai iliustruoja galimą šios technologijos pritaikymo principą. Lietuvoje nė viena tokių platformų nenaudoja šios technologijos, todėl visos paskolos iš žmonių Lietuvoje yra suteikiamos senuoju tarpininkavimo modeliu. Susipažinti su lietuviškomis paskolų platformomis iš komercinės pusės galite čia, o detalesni atsakymai apie verslo modelį – čia.

 

Tradicinis technologinis tarpusavio skolinimo platformų pagrindas yra paprastas ir neparemtas išskirtine technologija. Tai dažniausiai yra standartine programavimo kalba suprogramuotas puslapis, kuris veikia kaip tarpininko platforma, kurioje susitinka dvi suinteresuotas pusės: šiuo atveju paskolos davėjas ir paskolos gavėjas. Platformai veikiant kaip patikimam juridiniam vienetui, abi pusės pasiekia susitarimą, o platforma užtikrina saugų sandorio pasirašymą ir pinigų perlaidą. Supaprastinus, taip šiandien yra duodamos ir gaunamos paskolos iš žmonių.

 

Nepaisant to, kad Lietuvos bankas, pačios platformos ir kitos institucijos užtikrina šių platformų saugumą ir Lietuvoje nėra buvę situacijos, kur jis būtų pažeistas, tai nekeičia fakto, kad pažeidžiamumo tikimybė išlieka, nes pati platforma yra realus objektas (pvz. interneto svetainė). „Blockchain“ technologija iš esmės padeda išspręsti šią problemą. Kadangi pati technologija sąlygoja transakcijų vykimą ne vienoje platformoje, bet per išskaidytą informacinį tinklą, tai garantuoja maksimalų įmanomą saugumą, nes yra praktiškai neįmanoma įsiterpti tarp transakcijos dalyvių ir kaip nors įtakoti ar paveikti skolinimo veiksmą. Pinigų ir informacijos perlaida yra paremta maksimaliai decentralizuota sistema (kurios dėl to nebegalima vadinti platforma), kas garantuoja privatumą, patikimumą ir saugumą, t. y. pagrindinius dalykus, kurie yra svarbiausi skolinantis iš kitų žmonių per tarpusavio skolinimosi platformas.

 

Kol kas Lietuvoje šis verslo modelis yra paremtas tradicine technologija, tačiau yra tik laiko klausimas kada ši technologija bus pradėta naudoti duodant ir gaunant paskolas iš žmonių. Kita vertus, jei tradicine technologija paremtos platformos ir toliau galės užtikrinti saugų ir be incidentų vykstantį skolinimą, o nauji konkurentai neskatins technologinių adaptacijų, „blockchain“ technologijos pritaikymo šioje sfero gali reikėti ir palaukti.

 

 

 

užsakymo numeris: 2021082301

Lietuvos banko inovatyvios LBChain platformos kūrimo projektas sulaukė didelio susidomėjimo – bandomąją platformą ir savo produktą kartu su paslaugų teikėjais kurti panoro 21 FinTech įmonė iš Belgijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Suomijos, Serbijos ir Švedijos.

Iš jų bus atrinkta iki šešių įmonių. „Matome, kad rinka palankiai ir entuziastingai sutinka Lietuvos banko iniciatyvą kurti su blokų grandinės technologija susijusias inovacijas. Tą liudija ir susirinkęs gausus norinčiųjų dalyvauti skaičius“, – sako Lietuvos banko LBChain projekto vadovas Andrius Adamonis.

LBChain projektas įgyvendinamas trimis etapais, dabar vyksta atranka į antrąjį. Kurios FinTech įmonės dalyvaus šiame projekto etape, paaiškės iki kovo vidurio. Kartu su pirmame etape atrinktais paslaugų teikėjais jos prisidės prie pačios LBChain platformos kūrimo ir kurs savo produkto prototipą.

Sukurtą platformą ir savo produktus FinTech įmonės vėliau išbandys su Lietuvos banko pasiūlyta testuotojų komanda.   

Įmonės, neatrinktos dalyvauti antrame etape, galės prisijungti prie LBChain testuotojų bendruomenės, kuri bandys kuriamą platformą. Jos taip pat galės registruotis į trečią etapą, kuris prasidės rugsėjo mėn. Šio etapo metu LBChain platformoje įmonės galės kurti ir testuoti savo produktus.  LBChain yra blokų grandinės technologija pagrįsta bandomoji technologinė platforma, sujungianti reguliacines ir technologijų konsultacijas.

Ji kuriama siekiant padėti Lietuvos ir tarptautinėms finansų bei FinTech įmonėms ir startuoliams įgyti naujų žinių, atlikti tyrimus, išbandyti ir pritaikyti blokų grandinės technologija pagrįstas paslaugas, siūlyti pažangias inovacijas vartotojams. LBChain ypatinga tuo, kad yra pirmoji tokio tipo platforma, kuriama finansų rinkos reguliuotojo (Lietuvos banko). 

Šiai idėjai įgyvendinti Lietuvos bankas pasitelkė paslaugų teikėjus, kuriuos pasirinko paskelbęs inovatyvų ikiprekybinio pirkimo konkursą. Pirmo etapo metu jie rengė platformos koncepciją bei techninius sprendimus, kuriuos įvertinus į antrą etapą buvo atrinkti 3 paslaugų teikėjai UAB „Deloitte verslo konsultacijos“, IBM Polska Sp. z.o.o. ir UAB „Tieto Lietuva“. 


Kaip neįsigyti areštuoto ar bankui įkeisto arba dar blogiau – vogto automobilio? Naudotų automobilių pirkimas iš privačių asmenų susijęs su didesnėmis ar mažesnėmis rizikomis. Anot statistikos, nemažai lietuvių dėl nesėkmingų pirkinių praranda pinigus. Dažnai yla iš maišo išlenda bandant naująjį automobilį perregistruoti savo vardu.

Lietuva – viena blockchain technologijų lyderių pasaulyje, o lietuviški startuoliai vos per kiek daugiau nei metus sugebėjo sutelkti apie pusę milijardo eurų investicijų. Nors blockchain technologijos atvėrė galimybes iš esmės pakeisti daugelį gyvenimo sričių, vis dėlto šią technologiją vystančius startuolius vis dar persekioja įtarimų šešėliai.

Puslapis 1 iš 3