Login to your account

Username *
Password *

2022 m. vasario 15 d. Europos duomenų apsaugos valdybos (EDAV) vienijamos 22 nacionalinės asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijos iš visos Europos ekonominės erdvės (EEE), įskaitant pačią EDAV, pradeda koordinuotus tikrinimus dėl viešojo sektoriaus naudojimosi debesijos paslaugomis.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija taip pat dalyvauja šioje iniciatyvoje ir Lietuvoje dėl asmens duomenų apsaugos naudojantis debesijos paslaugomis patikrins Lietuvos statistikos departamentą. Ši institucija pasirinkta tikrinimui atsižvelgiant į tai, kad valdo svarbiausius valstybės duomenis apdorojančią Valstybės duomenų valdysenos informacinę sistemą. Lietuvos statistikos departamentui bus išsiųstas visoms valstybėms parengtas bendras klausimynas, vėliau bus atliktas patikrinimas vietoje.

Šie tikrinimai suplanuoti atsižvelgiant į 2020 m. spalio mėn. EDAV priimtą sprendimą parengti Koordinuotą vykdymo užtikrinimo sistemą (angl. Coordinated Enforcement Framework (CEF)). Tai vienas iš pagrindinių EDAV veiksmų pagal 2021–2023 m. strategiją, taip pat kaip ir sukurta Ekspertų grupė (angl. Support Pool of Experts (SPE)). Šiomis dviem iniciatyvomis siekiama supaprastinti vykdymo užtikrinimo veiksmus ir bendradarbiavimą tarp priežiūros institucijų.

Remiantis Eurostato duomenimis, pastaruosius 6 metus organizacijų naudojimosi debesijos paslaugomis mastas padvigubėjo. COVID-19 pandemija paskatino organizacijų perėjimą prie skaitmeninių formatų. Debesijos technologijomis pradėjo naudotis ir daugybė viešojo sektoriaus organizacijų. Naudojantis šiomis paslaugomis tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu neretai gali būti susiduriama su sunkumu gauti informacinių ir ryšių technologijų produktus ir paslaugas, kurie atitiktų ES asmens duomenų apsaugos taisykles. Vadovaudamosi suderintomis gairėmis ir atlikdamos koordinuotus veiksmus asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijos siekia skatinti geriausią praktiką ir užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą.

Atlikdamos koordinuotus tikrinimus EEE priežiūros institucijos kreipsis į 80 viešojo sektoriaus institucijų, įskaitant ES institucijas, veikiančias įvairiausiuose sektoriuose (pavyzdžiui, sveikatos, finansų, mokesčių, viešųjų pirkimų, IT paslaugų teikėjų). Dalyvaujančios priežiūros institucijos, besirengdamos koordinuotiems tikrinimams sutarė, kad  CEF bus įgyvendinama nacionaliniu lygmeniu vienu ar keliais būdais, pavyzdžiui, renkama informacija, pildomi klausimynai, atliekami tikrinimai ir pan. Tiksliau tariant, priežiūros institucijos analizuos sunkumus, su kuriais susiduria institucijos siekdamos užtikrinti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento laikymąsi, naudojantis debesijos paslaugomis, įskaitant procesus ir saugumo priemones įsigyjant debesijos paslaugos, duomenų perdavimą tarptautiniu mastu bei duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo santykius reglamentuojančias nuostatas.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija tikrinimo medžiagą Lietuvos statistikos departamente planuoja surinkti iki balandžio vidurio. Tikrinimų rezultatai bus analizuojami koordinuotai ir priežiūros institucijos spręs dėl galimų tolesnių veiksmų nacionaliniu lygmeniu. Planuojama visų tikrinamų subjektų rezultatus apibendrinti, kad būtų sudaryta galimybė nuodugniau suvokti temą ir vykdyti tikslinę kontrolę ES lygmeniu. EDAV paskelbs šių tikrinimų ataskaitą iki 2022 m. pabaigos.

Kiekvieną sekundę milijonai žmonių naršo internete darbo, asmeniniais, pramogų ar kitais tikslais. Tačiau retas iš jų susimąsto, kiek asmeninės informacijos, naršydamas ar apsipirkinėdamas internete, atskleidžia kitiems. Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje jau ne kartą buvo pavogti asmeniniai duomenys, nuo to nukentėjo daug žmonių. Tai tik įrodo, kad asmeninius duomenis turime akylai saugoti. Pasitikrinkime, ar tikrai darome viską, kad mūsų asmeniniai duomenys būtų saugūs?

Kodėl reikia saugoti savo asmens duomenis?

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Infrastruktūros skyriaus vedėjo Justino Rastenio, asmens duomenų apsauga yra nusakoma įstatymiškai. Lietuvoje galioja Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), o įstatymų galiojimu, įteisinimu turi pasirūpinti tam tikros paslaugos tiekėjas.

Jis taip pat pabrėžia, kad kiekvienas portalas ar paslaugos tiekėjas turi jų laikytis ir savo sistemą apsaugoti nuo duomenų paviešinimo arba pavogimo.

Informacinių technologijų ir sistemų centro vadovas Paulius Nomgaudas atkreipia dėmesį, kad asmeninius žmonių duomenis turi saugoti kiekviena institucija. Universitetas taip pat yra duomenų valdytojas, saugantis darbuotojų bei studentų duomenis.

„Svarbu pabrėžti, kad patys žmonės taip pat turi saugoti savo asmeninius duomenis. Bet kai juos kažkam pateikia, automatiškai įpareigoja instituciją ar kitą žmogų juos saugoti. Pavyzdžiui, elektroninėje parduotuvėje suvedę savo asmens duomenis, įpareigojate parduotuvę juos saugoti“, – sako P. Nomgaudas.

J. Rastenio teigimu, asmens duomenis reikia saugoti tam, jog jie nebūtų pavagiami, jais negalėtų naudotis tretieji asmenys ir įvykdyti nusikalstamos veiklos.

Kokie duomenys negali būti viešinami?

Asmens duomenimis laikomi visi duomenys apie žmogų – plaukų spalva, batų dydis, religija, vardas, pavardė, gimimo data. Ypač – informacija, susijusi su medicina. Ji yra itin jautri.

„Dabar itin populiaru įdėjus skelbimą, kad parduodi butą, nufotografuoti kiemą su jame esančiais automobiliais. Tai pamatę automobilių savininkai rašo pareiškimus, kad yra paviešinti jų asmens duomenys. Net ir viešoje aikštelėje stovintis automobilis nėra viešas dalykas, jis yra privatus“, – pabrėžia J. Rastenis.

Banko sąskaitos numeris, asmens kodas, paso numeris, socialinio draudimo numeris – taip pat jautrūs duomenys, kurie neturi būti viešinami.

Kaip apsaugoti asmeninius savo duomenis?

Pirmiausia VILNIUS TECH Infrastruktūros skyriaus vedėjas rekomenduoja kurti socialinių tinklų paskyras su savo asmeniniais paštais, o gal net geriau, pavyzdžiui, antrais asmeniniais paštais. Tokiu atveju, įvykus asmens duomenų vagystei, ji negalėtų plisti toliau.

„Daugelis žmonių, naudodami savo darbo el. pašto adresą registruojasi įvairiose sistemose, naudoja tuos pačius slaptažodžius. Labai svarbu atskirti darbą ir asmeninį gyvenimą. Šiandien nėra labai populiaru, bet net neabejoju, kad ateityje išpopuliarės – turėti dar vieną el. paštą socialiniams tinklas ar mažai populiarioms elektroninėms parduotuvėms“, – pasakoja J. Rastenis.

Antra – P. Nomgaudas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu yra teikiama paslauga – galima susikurti el. pašto dėžutę dešimčiai minučių.

„Jeigu jūsų primygtinai reikalauja prisijungti, bet žinote, kad tai pirmas ir paskutinis kartas, galite pasinaudoti šia paslauga. Gausite sugeneruotą el. pašto adresą, dėžutė laikina, po kurio laiko išsitrina automatiškai“, – teigia Informacinių technologijų ir sistemų centro vadovas.

Trečia – Norint apsaugoti savo asmeninius duomenis apsipirkinėjant internete ar atliekant įvairius bankinius pavedimus, reikia tikrinti tuos puslapius. Jeigu nepavyksta rasti daugiau jokios informacijos apie tam tikrą puslapį, geriau tą dieną jame nieko nepirkti, palaukti kelias dienas, paieškoti daugiau informacijos.

„Bankinius pavedimus užsienio portaluose rekomenduojama atlikti naudojantis saugiomis platformomis, pavyzdžiui, „PayPal“. Atsargiai atlikti pavedimus, kuriuose reikalaujama tik suvesti kreditinės duomenis. Bankai turi apsaugą – kad galima įsijungti ir internetinės prekybos apsaugą, kiekviena kartą apsiperkant reikės prisijungti prie banko. Taip pat – atsiskaitinėti naudojantis kreditine kortele, o ne diabetine“, – pasakoja. J. Rastenis.

Kaip sugalvoti tinkamą slaptažodį?

Saugus slaptažodis nebūtinai turi būti sudėtingas, bet turi būti ilgas. Jis turėtų susidaryti mažiausiai iš dvylikos simbolių. Jeigu nutinka taip, kad slaptažodis vis dėl to per trumpas, paprasta rekomendacija – jį pakartoti du kartus ir tuomet simbolių bus užtektinai. Dauguma internetinių svetainių reikalauja, kad slaptažodis susidėtų iš specialių simbolių – didžiųjų ir mažųjų raidžių ir skaičių.

„Kurdami slaptažodžius galite naudoti tam tikras frazes, kurios tarpusavyje nėra susijusios. Pavyzdžiui, arklys šį vakarą turi išgerti vaistus. Aš dažnai naudoju šią frazę – koks gražus oras lauke, tik ją suvedu truputį kitaip: k0ks gr@=us 0ras lauk3. Ilgas tekstas, devyniolikos simbolių, jį nulaužti užtruktų du milijardus metų“, – teigia J. Rastenis.

Tačiau patariama nenaudoti savo ar mamos mergautinių pavardžių, vaikų vardų, gimimo datų, adresų, telefono numerių, nes tai yra pirmieji slaptažodžiai, kuriuos bus bandoma jus nulaužti. Svarbu nepamiršti, kad slaptažodį reikia nuolatos keisti. Rekomenduojama – kas pusę metų.

Jei kompiuteriu dalinatės su namiškiais, kolegomis, galbūt ne visada norite atskleisti savo naršymo istoriją, kuri išsamiai parodo ką ir kada veikėte internete. Gera žinia ta, kad paieškų duomenis galime kontroliuoti, paslėpti. Apie tai, kaip tą padaryti, pranešime žiniasklaidai išsamiai pasakoja „Bitės Profai“.

„Negana to, kad įrenginiuose saugome daugybę svarbios informacijos: nuotraukų, kontaktų ir kt. dokumentų, nemažai apie mus galima sužinoti ir peržvelgus naršymo istoriją. Laimei, yra būdų apsaugoti savo privatumą ir užtikrinti, kad kitas žmogus nesužinotų, ką veikėme internete“, – sako „Bitės Profas“ Andrius Archangelskis.

Sukurkite „spyną“

Jei prieš leisdami kompiuteriu ar telefonu pasinaudoti pašaliniams, atsijungiate nuo „Google“ paskyros, savaime suprantama, kad nė vienas iš jų negalės peržiūrėti jūsų naršymo istorijos. Kitu atveju, norėdami apsaugoti savo veiklą internete nuo smalsių akių, pasitelkite papildomą saugumo priemonę – specialiai tam skirtą apsaugos raktą.

„Google“ leidžia sukurti slaptažodį, specialiai skirtą apsaugoti naršymo istoriją. Tai reiškia, kad tada, kai kažkas prisės prie kompiuterio, kuriame naudojama jūsų „Google“ paskyra, paieškos istoriją jis galės peržiūrėti tik įvedęs kodą“, – sako „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Slaptažodį uždėsite prisijungę prie „Google“ paskyros, paspaudę „Duomenys ir suasmeninimas“, po to – „Žiniatinklio ir programų veikla“, „Tvarkyti veiklą“ ir „Tvarkyti mano veiklos patvirtinimą“. Pasirinkus „Reikia patvirtinti papildomai“, „Google“ ateityje paprašys patvirtinti tapatybę prieš peržiūrint naršymo istoriją. Tad taip apsaugosite ją nuo smalsių akių.

Išbandykite automatinį ištrynimą

Kitas būdas paslėpti savo naršymo istoriją – aktyvuoti automatinio ištrynimo funkciją. Tam prisijunkite prie „Google“ paskyros, pasirinkite „Duomenys ir suasmeninimas“, „Žiniatinklio ir programų veikla“ ir „Automatinis ištrynimas“.

„Čia galėsite pasirinkti, kokio senumo duomenis „Google“ turėtų automatiškai ištrinti: senesnius nei 3, 18 ar 36 mėnesių. Taip nebereikės rūpintis, kad kažkas pamatys, po kokius internetinius puslapius klaidžioje prieš metus. Prireikus galite pasirinkti „Valdyti veiklą“ ir naudodami specialų filtrą iš istorijos rankiniu būdu pašalinti mėnesio, savaitės ar net dienos senumo įrašus“, – pasakoja A. Archangelskis.

Jei jums prireikė trumpai pasinaudoti draugo ar kolegos telefonu, išbandykite naują „Google“ galimybę, leidžiančią ištrinti 15 min. senumo naršymo duomenis. Tiesa, šiuo metu ji veikia tik „Android“ ir „iOS“ įrenginiuose, o kompiuteriuose atsiras vėliau. Ją įjungsite atvėrę „Google“ programėlę, spustelėję profilio nuotrauką ir „Ištrinti paskutines 15 min“.

Naršykite privačiuoju režimu

Užsitikrinti privatumą internete leidžia ir „Inkognito“ režimas, apsaugantis naršyklės naudotoją nuo jo veiksmų internete stebėjimo.

„Veiksmai, kuriuos atliksite privataus naršymo lange nebus išsaugoti, tad taip galėsite apsaugoti savo asmeninius duomenis atliekant autorizaciją svetainėse. Kai tik uždarysite langą su privačiais skirtukais, visa ši informacija tiesiog išnyks. Norėdami pradėti naršyti „Inkognito“ režimu, atverkite naršyklę, spustelėkite ekrano viršuje esančius tris taškelius (ar brūkšnelius) ir pasirinkite „Naujas privatus langas“ (angl. New Incognito window)“, – teigia A. Archangelskis.

Ekspertas pabrėžia, kad naršydami privačiuoju režimu būkite atidūs ir neprisijunkite prie savo „Google“ paskyros – kitu atveju jūsų naršymo istorija bus išsaugota paskyroje. Verta paminėti, kad privataus naršymo galimybę siūlo ir kitos paieškos sistemos „DuckDuckGo“, „Microsoft Bing“ ir „Brave“.

 

Pandemijos metu augo kenkėjiškų programėlių skaičius: „Google“ pernai iš savo programėlių parduotuvės ištrynė beveik milijoną – net 962 tūkst. produktų. Tai yra net 20 proc. daugiau nei užpernai, rodo „Google“ duomenys. Kenkėjiškos programėlės gali sulėtinti telefono veikimą, lemti greitai išsikraunančią bateriją ar net visai sugadinti išmanųjį įrenginį. Kaip apsisaugoti, pranešime žiniasklaidai pataria „Bitės Profai“.

„Kenkėjiškos programėlės gali kelti grėsmę ir jūsų duomenų saugumui: nutekinti banko kortelės ir asmeninius duomenis, nuotraukas bei slapta siuntinėti SMS žinutes padidinto tarifo numeriais. Svarbiausia, kad programėlės veikia nepastebimai, tad net neįtarsite, kad tapote auka. Norint išvengti tokių nemalonumų, prieš siunčiantis programėlę, būtina atlikti namų darbus“, – sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

  1. Patikrinkite programėlės adresą

Pirmasis pavojaus signalas, nurodantis, kad programėlė gali būti nepatikima, yra keistas jos atsisiuntimo adresas.

„Tiesiausias kelias į kenkėjiškas programėles – per įtartinuose interneto puslapiuose, nežinomų siuntėjų laiškuose ar SMS žinutėse patalpintas nuorodas. Jei radote patinkančią programėlę, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo saugi, tačiau jos nėra oficialiose parduotuvėse – „Google Play“ arba „App Store“ – nesisiųskite jos“, – pataria „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

  1. Perskaitykite atsilepimus

Antras žingsnis prieš atsisiunčiant naują programėlę –  įvertinti vartotojų komentarus.

„Vartotojų atsiliepimai – vienas svarbiausių indikatorių, kad programėlė gali būti kenksminga. Jei daug žmonių skundžiasi, kad nuolat iššoka įkyrios reklamos ar produktas stringa, geriausia ieškoti kitos. O kai po programėle mažai komentarų ar jie netaisyklingi bei neinformatyvūs, paieškokite informacijos „Google“. Ten tikrai turėtumėte rasti atsakymą, ar susidūrėte su apgaulinga programėle“, – tikina M. Vrubliauskas.

  1. Įvertinkite kūrėjų patikimumą

Ekspertas pasakoja, kad įvertinti programėlės kūrėjų patikimumą leidžia patys telefonai. „Android“ telefonuose esantis įrankis „Google Play Protect“ tikrina programėles iškart po to, kai jas įdiegiate. Radęs grėsmių, atsiunčia pranešimą, kad pašalintumėte programą ar net tą padaro automatiškai. Tokiu atveju gausite pranešimą, kad programa pašalinta.

„Samsung“ telefonuose šią užduotį papildomai gali atlikti ir gamintojo įdiegta apsauga, kurią aktyvuosite atvėrę nustatymus, spustelėję „Akum. ir įrenginio priežiūra“ ir „Įrenginio apsauga“. O „Xiaomi“ įrenginiuose programėlės automatiškai patikrinamos po kiekvieno naujo įdiegimo, taip apsaugant jūsų įrenginį nuo grėsmių.

  1. Nesuteikite nepasvertų leidimų

Išvengti nemalonumų padės ir kritinis įvertinimas, ar leidimai, kurių reikalauja diegiama programėlė, yra būtini sklandžiam jos darbui užtikrinti.

„Atverdami naują programėlę, būsite paprašyti suteikti leidimus naudoti telefone esančią informaciją. Šis žingsnis būtinas tam, kad ji galėtų vykdyti savo tiesiogines funkcijas. Rekomenduoju visuomet kritiškai įvertinti, ar programėlei einamuoju momentu reikalingas prašomas leidimas ir suteikti jį tik vienam kartui. Na, nebent visiškai pasitikite programėle, pavyzdžiui, interneto banko „Swedbank“ programėle“, – tikina „Bitės Profas“.

Ekspertas priduria, kad niekuomet nepatvirtintumėte staiga telefono ekrane iššokusių leidimų pranešimų, kai programėlė nėra paleista. Tai – signalas, kad susidūrėte su programomis, galinčiomis sugadinti ar sunaikinti telefone esančius duomenis – Trojos arkliais.

  1. Pavojaus signalas – sutrikusios funkcijos
  2. Vrubliausko teigimu, gali būti, kad net ir laikantis visų šių patarimų, vis tiek parsisiųsite kenkėjišką programėlę. Tą suprasite iš sutrikusio telefono veikimo.

„Įsidiegus kenkėjišką programėlę, jūsų telefonas turėtų pradėti veikti kur kas lėčiau nei įprastai. Taip pat Trojos arklių užduočių vykdymas gali labai greitai išeikvoti baterijos energiją bei sutrikdyti gamintojo programėlių vykdymą. Tad pastebėję šiuos ar kitus staigius pokyčius, skubiai pašalinkite įtarimų keliančias programėles“, – perspėja „Bitės Profas“.

  1. Vrubliauskas nurodo, kad užkrėstų programėlių sąraše šiandien galima rasti „Auxiliary Message“, „Fast Magic SMS“, „Free CamScanner“, „Travel Wallpapers“ ir primygtinai rekomenduoja jų nesisiųsti.

Žalingus įpročius suprantame kaip tokius, kurie kenkia mūsų sveikatai. Tačiau yra įpročių, kurie kelia visai kitokį pavojų. Ir jie ne mažiau žalingi, mat jų laikantis kyla realus pavojus mūsų saugumui virtualioje erdvėje.

„Saugoti save svarbu ne tik realiame, bet ir virtualiame pasaulyje. Todėl kaip realybėje vengiame žalingų įpročių, saugodami savo sveikatą, taip ir internete derėtų žinoti svarbiausias saugumo taisykles, o blogus įpročius pakeisti naudingais įgūdžiais“, – sako „Telia“ Saugos komandos vadovė Odeta Baranauskienė.

Ji pabrėžia, kad visai nesvarbu, vasara ar žiema, darbo diena ar savaitgalis – programišiai nesnaudžia ir aukų ieško visada, o žmonių aplaidumas, atsainumas ir manymas, kad „man taip niekada nenutiks“, yra geriausi piktavalių sąjungininkai. 

„Telia“ ekspertė išskiria penkis žalingus saugumo internete įpročius ir pateikia patarimus, kaip tapti saugesniems.

Žalingas įprotis nr. 1: silpni slaptažodžiai

Vienas iš dažniausių žalingų saugumo įpročių yra silpnų slaptažodžių naudojimas. Patikimi, stiprūs slaptažodžiai yra ilgi (bent 8 simbolių), juos sudaro didžiosios ir mažosios raidės, skaičiai ir simboliai. Sugalvokite tik sau prasmingą frazę, pakeiskite kelias raides į simbolius ir skaičius – turėsite lengvai įsimenamą, bet stiprų slaptažodį.

Tačiau daugybė žmonių vis tiek naudoja netinkamus slaptažodžius, tokius kaip savo gimimo datą ar „slaptazodis123“, nes juos lengviau atsimena. Dar blogiau, jei tie patys slaptažodžiai naudojami keliose svetainėse, mat įsilaužę į vieną paskyrą piktavaliai gali perimti ir kitas.

„Sugalvoti naujus, patikimus slaptažodžius ir juos kas kelis mėnesius pasikeisti nėra sudėtinga, užtat taip sumažinsite tikimybę tapti programišių auka. O jei sugalvoti ir atsiminti unikalų slaptažodį kiekvienai svetainei pernelyg sudėtinga, galite naudoti slaptažodžių tvarkykles, kurios šį darbą atliks už jus – jums tereiks atsiminti vieną, pačios tvarkyklės, slaptažodį“, – pataria O. Baranauskienė.

Žinoma, vien patikimas slaptažodis negarantuos šimtaprocentinio saugumo, bet gerokai jį padidins.

Žalingas įprotis nr. 2: aplaidumas

Dažna duomenų vagysčių ir įsilaužimų į paskyras priežastis yra žmonių aplaidumas. Visi žino apie programišių keliamus pavojus, virusus, spragas ir kad technologijos nėra tobulos. Ir vis tiek daug žmonių siunčiasi neaiškius failus, spaudžia įtartinas nuorodas ir landžioja po nepatikimas svetaines.

„Niekada nespauskite nuorodos ar skelbimo, jei nesate tikri, kur jis veda. Jei jau knieti apsilankyti įtartinoje svetainėje, bent patikrinkite saugumą tam skirtais internetiniais įrankiais ar tam skirtose svetainėse, tokiose kaip Haveibeenpwned.com. Tas pat galioja ir atsisiųstiems failams – prieš atidarydami, patikrinkite juos antivirusine programa. Taip, tai gali varginti, bet patikrinti nuorodą ar failą nieko nekainuoja, o virusas gali pridaryti rimtų nuostolių“, – sako O. Baranauskienė.

Netingėkite pasirūpinti ir geresne savo paskyrų bei įrenginių apsauga: jei svetainė siūlo patvirtinimą dviem veiksmais, nustatykite jį. Telefonus ir kompiuterius rakinkite juose siūlomomis priemonėmis – kodais, pirštų atspaudais ir pan. Tai yra „higieninės“ priemonės, prie kurių naudojimo priprantama ir ilgainiui jos nebekelia nepatogumų, tačiau jūsų informacijos saugumą padidina kelis kartus. Įrenginį pametus ar palikus be priežiūros, jūsų nuotraukos, kontaktai, paskyros bus tikrai saugesnės nei neapsaugotame įrenginyje.

Skirkite laiko peržiūrėti savo naudojamų paslaugų saugumo nustatymus, kad nepraleistumėte ko nors svarbaus, pavyzdžiui, kokiuose įrenginiuose esate prisijungę, kokios programėlės turi prieigą prie jūsų duomenų ir pan.

Žalingas įprotis nr. 3: galvoti, kad „man taip nenutiks“

Naivumas yra tinginystės brolis. Jei iki šiol nesate patyrę programišių atakos, į jūsų paskyras nebuvo įsilaužta, o kompiuterio ar telefono neužpuolė virusas, dar nereiškia, kad tai niekada neįvyks. O įvykus gali būti vėlu, pavyzdžiui, jei kompiuteryje įsiveis duomenis šifruojantis ir išpirkos reikalaujantis virusas.

Todėl svarbu kompiuteryje įsidiegti antivirusinę programą ir reguliariai saugoti atsargines svarbiausių dokumentų kopijas išoriniame diske arba debesijoje. Tai padės atkurti duomenis ne tik užpuolus virusui, bet ir, pavyzdžiui, sugedus kompiuterio kietajam diskui. Taip pat neignoruokite raginimų atnaujinti kompiuterio ir telefono operacinę sistemą bei programas, kadangi naujos saugumo spragos randamos ir taisomos nuolat.

Žalingas įprotis nr. 4: perdėtas pasitikėjimas kitais

Nepasitikėkite nepažįstamais, mažai pažįstamais žmonėmis. Jei kas nors netikėtai klausia jūsų asmens kodo, slaptažodžio, PIN kodo, patvirtinimo kodo ir bet kokių kitų asmeninių ar prisijungimo duomenų, elektroninės bankininkystės informacijos, neskubėkite jų atskleisti. Prie visų savo paskyrų junkitės tik patys. Įtariai vertinkite bet kokius el. laiškus, skambučius, žinutes ir svetaines, kurios bando išgauti šiuos duomenis. Prie banko ar kitų savo paskyrų junkitės ne per el. laiške gautas nuorodas, o prisijungę prie įstaigos oficialios svetainės internete, įprastu būdu patvirtinę savo tapatybę. Taip pat patvirtinkite tik tas „Smart-ID“ ar m. parašo užklausas, kurias gavote dėl savo pačių atliekamų veiksmų internete.

„Didelė tikimybė, kad asmeninių, su saugumu susijusių duomenų prašantys asmenys yra sukčiai. Kita vertus, jei jūs pats skambinate bankui, ryšio operatoriui ar kitai institucijai oficialiu numeriu ir asmens duomenų reikia jūsų tapatybės patvirtinimui, greičiausiai tai yra teisėta“, – pastebi O. Baranauskienė.

Tai pat nepatartina prisijungimo duomenimis dalintis su šeimos nariais arba būti nuolat prisijungus prie paskyrų bendro naudojimo įrenginiuose. Jūsų vaikai, patys gerai nesuprasdami kaip, elektroninėje parduotuvėje gali netyčia ištuštinti susietą kortelę ar išauginti telefono sąskaitą.

Žalingas įprotis nr. 5: pasirūpinti ir užmiršti

Saugumo užtikrinimas nėra vienkartinis veiksmas. Net jei atlikote visus anksčiau išvardintus veiksmus, nemanykite, kad viskas baigta – technologijos nuolat vystosi, todėl tai, kas šiandien yra puikiai apsaugota, rytoj jau gali būti nepakankamai saugu.

„Saugumo auditai gali skambėti kaip verslo terminas, bet tai aktualu ir kiekvienam iš mūsų. Kai kurios paslaugos, pavyzdžiui, „Google“ ar „Facebook“ reguliariai siūlo patikrinti saugumo nustatymus – neignoruokite jų ir skirkite tam laiko. Dar geriau, jei patys periodiškai atliksite savo saugumo auditus: išdiekite nenaudojamas programėlės, atsiekite nenaudojamus įrenginius, ištrinkite paskyras, atsinaujinkite slaptažodžius“, – pataria O. Baranauskienė.

Taip pat naudinga sekti saugumo naujienas, kad netaptumėte neseniai atsiradusio sukčiavimo būdo ar naujos spragos auka.