Kibernetinės atakos ir sukčiavimas bei išpirkos reikalaujanti programinė įranga šiandien yra didžiausią susirūpinimą vartotojams keliančios grėsmės. Tokios grėsmės tampa vis aktualesnės ir lietuviams: paprasčiausias brukalas, gautas į elektroninį paštą, gali įvilioti į apsukrią pinigų išviliojimo bei sukčiavimo schemą. Naujausias tokio kibernetinio sukčiavimo pavyzdys – fiktyvios bendrovės „IDS Lietuva“ šiuo metu aktyviai siunčiamas brukalas, kuriame Lietuvos įmonės raginamos įsigyti savo svetainės domeną su „.com“ ar kita galūne. Kaip teigia „Interneto vizijos“ ekspertai, geriausias scenarijus, patekus į tokias pinkles – už domeną permokėti mažiausiai 3 kartus daugiau, o blogiausias – prarasti pinigus, o norimo domeno negauti visai.

„Sukčiai mėgsta kartotis arba užsienyje pasiteisinusius sukčiavimo būdus pritaikyti ir lokaliai. Šiandien Lietuvoje rugpjūčio mėnesį prasidėjęs intensyvus „IDS Lietuva“ brukalas – būtent toks tendencingas sukčiavimo atvejis. Kiek teko susidurti, būtent kas metus ar kelis vis atsiranda nauja svetainė, kurioje apsimetama, kad fiktyvi bendrovė vysto verslą daugiau nei 10 metų ir pradeda siųsti brukalą. Po mėnesio jos dažniausiai nustoja veikusios arba būna sugaunamos teisėsaugos. Susidūrus su tokia sukčiavimo schema svarbiausia – neapsigauti. Pavyzdžiui, „IDS Lietuva“ siunčiamame brukale siūloma įsigyti domeną su „.com“ galūne 10-ties metų terminui už 297.50 eurų. Paprastai iš tikrųjų tokio domeno kaina metams būna apie 10 eurų, o tai reiškia, kad papuolus į šias pinkles permokėsite už domeną trigubai ir be garantijos, kad jūsų domenas apskritai bus užregistruotas“, – sako Elidijus Čypas, „Interneto vizijos“ technologijų vadovas.

Atrado patogią nišą

Pasak eksperto, toks šiuo metu Lietuvoje sparčiai įsisukęs sukčiavimo būdas yra naujai kibernetinių sukčių atrasta bei išnaudota niša.

„Tokie brukalai būdavo populiarūs visuomet, tiesiog anksčiau tokiu būdu vartotojus bandydavo apgauti užsienietiškos įmonės – ypatingai dažnai pasitaikydavo iš Kinijos – ir siūlydavo įsigyti kinišką domeną su galūne „.cn“. Po BDAR įsigaliojimo, domenai su „.com“ galūne pradėjo slėpti domeno savininkų duomenis. Todėl sukčiams reikėjo galvoti naujus sukčiavimo būdus ir jie pastebėjo, kad ES šalyse duomenys saugomi tik fizinių asmenų, o jei domeną įsigyja juridinis asmuo – tuomet įmonės pavadinimas, adresas, el. pašto duomenys ar telefono numeris yra atvaizduojami. Būtent tai ir suteikia visas galimybes sukčiams gauti šiuo atveju Lietuvos įmonių kontaktus ir pradėti siųsti domenų su „.lt“ galūne turėtojams pasiūlymus įsigyti domeną su „.com“ ar „.net“ galūnėmis“, – pabrėžia E. Čypas.

Kaip teigia ekspertas, apsigauti, susidūrus su tokiu sukčiavimo modeliu, yra paprasta, nes sukčiai įdeda daug pastangų: susikuria fiktyvią svetainę, pateikia melagingą informaciją apie savo veiklą ir net darbuotojus. Kita vertus, apsisaugoti ir laiku identifikuoti apgaulę įmanoma ir patiems vartotojams.

Kaip laiku atpažinti pavojų?

„Kovojant su kibernetiniais sukčiais, pirmiausiai reikia prisiminti, kad įmonės visame pasaulyje jau įprato prie BDAR reikalavimų, o tai reiškia, kad niekas nesiunčia laiškų be kliento sutikimo. Todėl jei gavote laišką iš kažkokios neaiškios svetainės, kurioje net nesilankėte, tai tokia įmonė jau pažeidžia įstatymus siųsdama jums pasiūlymus negavusi sutikimo. Tai – pirmas ženklas ir raudona vėliava nepasitikėti tokia bendrove ir nepirkti iš jos prekių ar paslaugų. Paskutiniu metu sukčiai bando apgauti kuo daugiau žmonių, todėl nepasivargina siųsti kuo labiau individualizuotų laiškų – pavyzdžiui, lietuvių kalba. Žinoma, atidžiau paskaičius tokius laiškus, galima atpažinti, kad jie atrodo lyg versti roboto iš anglų kalbos į lietuvių, todėl tai taip pat ženklas, kad atsidūrėte sukčių taikiklyje. Galiausiai, jei brukalą siunčianti įmonė turi savo svetainę – geriausia yra patikrinti, ar ji yra nurodžiusi rekvizitus: įmonės pavadinimą, kodą ir telefono numerį. Mažai kas iš sukčių registruoja savo įmonę, todėl jie paprastai tik apsimeta, kad turi įmonę, bet išsamesnės informacijos nepateikia. Taip pat tokios fiktyvios įmonės savo interneto svetainėse naudoja paieškos sistemoje rastas „Google“ nuotraukas, pristato netikrus darbuotojus ir giriasi 10 bei daugiau metų vykdoma veikla. O kai įvedi šią įmonę į „Google“ – nebūna nei vieno įrašo ar naujienos apie ją“, – išskiria E. Čypas.

Ekspertas taip pat nurodo, kad jei elektroniniais laiškais bendraujama su buhalterija ir būtent tokiais laiškais yra patvirtinami mokėjimai kitoms įmonėms, rekomenduojama visada sąskaitas pasirašyti e. parašu. Kita alternatyva – naudoti laiškų pasirašymą arba šifravimą, kad pašaliniai asmenys negalėtų šių laiškų perskaityti. Šiandien tokias paslaugas taip pat galima įsigyti ir pradėti naudoti savo įmonių veikloje.

Ką daryti, jei palaikėte brukalą tikru laišku

Pasak E. Čypo, jei vartotojas tiesiog paspaudė ant gautame kenkėjiškame laiške esančios nuorodos – iš karto baimintis neverta. Paprastai, vien paspaudimas ant nuorodos neturėtų užkrėsti kompiuterio ar kito įrenginio, kuriuo naudojatės. Pagrindinis pavojus – būtent atidarius prisegtus failus ar atsisiuntus įtartinose svetainėse siūlomas programas.

„Jei vartotojas atsisiunčia failą iš įtartinos svetainės ir jį atidaro – jau galima sunerimti. Atsidūrus tokioje situacijoje reikėtų iš karto įsirašyti antivirusinę programą, kuri šalina žalingus failus ir iškart skenuoti kompiuterį. Jei atlikti šiems veiksmas trūksta IT žinių ar jomis nepasitikite – būtina kreiptis į IT specialistą, kuris padėtų apsaugoti kompiuterį ar kitą įrenginį. Tai svarbu, nes kompiuteryje esantis virusas gali išsiųsti laiškus su virusu visiems jūsų turimiems adresatams ar net išsiųsti visus jūsų prisijungimo duomenis tretiems asmenims. Pasitaiko ir tokių atvejų, kada virusas užšifruoja visą kompiuteryje esantį turinį ir prašo išpirkos, kad vartotojas galėtų atgauti tuos duomenis. Žinoma, niekas negarantuoja, kad tokią išpirką sumokėjus – duomenys bus atgauti. Todėl svarbu ne tik budriai tikrinti kiekvieną gaunamą įtartiną laišką ar interneto svetaines, bet ir iš karto kreiptis į specialistus, jei įtariate, kad galimai užkrėtėte savo įrenginį virusu“, – apibendrina ekspertas.

Lietuvių sukurtą draudimo paslaugų agregatorių „Edrauda.lt“ įsigijo vienas iš sparčiausiai augančių internetinio draudimo inovatorių Vidurio ir Rytų Europoje „Netrisk Group“. Palyginti, išsirinkti ir internetu įsigyti skirtingų draudikų paslaugas siūlanti lietuviška platforma jungiasi į sparčiai populiarėjančių regioninių draudimo agregatorių šeimą, kurią sudaro tokie vardai kaip „Netrisk.hu“, „Biztositas.hu“, „Klikpojisteni.cz“, „Porovnej24.cz“ ir „Netfinancie.sk“.

„Nuo pat įkūrimo 2009 metais kėlėme sau tikslą demokratizuoti šalies draudimo sektorių, kad žmonės, rinkdamiesi automobilio, būsto, kitas draudimo paslaugas, galėtų palyginti skirtingų bendrovių pasiūlymus“,- teigia „Edrauda.lt“ direktorė ir viena iš įkūrėjų Rima Kazlauskaitė: „Šiandien mes turime jau beveik 150 000 klientų, o tai reiškia, jog visuomenėje įsitvirtina patogesnio ir taupesnio draudimosi įpročiai.“ Pasak „Edrauda.lt“ bendraįkūrėjo ir valdybos nario Dainiaus Alkino, „Netrisk Group“ dėmesys yra didelis įvertinimas, o tarptautinės grupės patirtis bei investicijos užtikrins spartesnį bendrovės augimą bei leis pasiūlyti Lietuvos žmonėms papildomų inovacijų.

„Netrisk Group“ korporatyvinės plėtros direktoriaus Dávid Kárpáti teigimu, lietuvių bendrovės įsigijimas atspindi bendrą strateginę grupės plėtros kryptį: „Stipri „Edraudos“ komanda bei jos pasiekimai Lietuvos rinkoje mums daro didelį įspūdį. Tikime, kad dalinimasis žiniomis ir ekspertize leis užtikrinti tolesnį tvarų augimą visame regione.“

Be Lietuvos, „Netrisk Group“ savo veiklą vykdo Vengrijoje, Čekijoje ir Slovakijoje. Grupė priklauso pasaulyje lyderiaujančiai privataus kapitalo bendrovei „TA Associates“ bei technologinių investicijų fondui „MCI EuroVentures“.

Kartu su „Edrauda.lt“ įsigijimu darbą grupėje pradeda ir naujasis „Netrisk Group“ vadovas Robert Sokolowski. Milžinišką patirtį draudimo sektoriuje sukaupęs R. Sokolowski žada dar labiau sustiprinti grupės lyderio pozicijas regione, toliau vienijant skirtingose šalyse pirmaujančius draudimo agregatorius bei išskirtinį dėmesį sutelkiant į vartotojo apsipirkimo patirtį renkantis, palyginant ir įsigyjant draudimo polisus internetu.

Iki įvykstant sandoriui su tarptautine internetinio draudimo grupe, pagrindinė „Edrauda.lt“ akcininkė buvo uždaroji akcinė bendrovė „ME Investicija“, tarp kurios valdomų investicijų yra didžiausią nuosavų vilkikų parką Europoje valdanti „Girteka Logistics“ bei komercinio nekilnojamo turto vystytojas „SIRIN Development“.

Lietuvių įkurta programavimo paslaugų įmonė „Devbridge“ jau devintąjį kartą iš eilės pateko tarp 5 tūkstančių sparčiausiai augusių JAV kompanijų. Šiemet įmonė užėmė 3878 – ąją vietą.

Įtakingas JAV verslo žurnalas „Inc.” nuo 1982 m. kasmet sudaro sparčiausiai augančių bendrovių sąrašus Jungtinėse Amerikos Valstijose, o nuo 2015 metų – Europoje. „Inc. 5000“ – tai prestižinis JAV kiekvienais metais sudaromas konkurencingų ir veržliausių privačių kompanijų sąrašas. Reitingą sudaro procentinis įmonių apyvartos augimo skaičiavimas, lyginant pastarųjų trejų metų rezultatus. „Inc.5000“ kompanijų sąraše lietuvių valdomų įmonių vadovų vardai – itin retas atvejis. (Visą sąrašą galite peržiūrėti čia.)

„Devbridge“ viceprezidento ir Lietuvos padalinio vadovo Viktoro Gurgždžio teigimu, šis pripažinimas – tai įrodymas, kad mūsų darbuotojų puikiai atliekamas darbas, sparčiai augantis klientų ratas bei vis sudėtingesni verslo iššūkiai, net ir pandemijos akivaizdoje leidžia mums būti konkurencingais pasauliniu mastu ir nemažinti apsukų.

„Spartus augimo tempas reikalauja nuolat įsivertinti savo vidinius organizacijos veikimo principus, nuolatos keičiamės ir tobulėjame savo klientų, darbuotojų ir partnerių labui. Mūsų plėtros variklis – tai 600 narių profesionalų bendruomenė, dirbanti penkiose pasaulio šalyse, bei nuolatinis mūsų siekis padėti klientams žvelgti į verslo procesus per inovatyvių skaitmeninių produktų kūrimo prizmę”, – įsitikinęs įmonės vadovas.

„Devbridge“ viceprezidento teigimu, laiko patikrinta metodologija, duomenimis grįsta strategija bei viduje kurti unikalūs įrankiai, leidžia ne tik keturis kartus greičiau nei rinkos vidurkis pristatyti savo darbo rezultatus klientams, tačiau taip pat ir užtikrinti bei įgyvendinti organizacijoms šiuo metu taip reikalingą technologinės pažangos pokytį.

„Mūsų komandos rūpinasi kuriamu produktu kiekviename etape – pradedant nuo planavimo ir baigiant sėkmingu projekto paleidimu. Klientų pasitenkinimą atspindi ir kasmet ženkliai augantis mūsų teikiamų paslaugų poreikis. Gebame akimirksniu įgauti reikiamą pagreitį, tad pilotinį produktą įprastai paleidžiame į rinką per tris arba šešis mėnesius. Vos prasidėjus pandemijai mūsų įmonės kurti technologiniai sprendimai padėjo JAV ligoninėms sustyguoti darbuotojų užimtumą, logistikos kompanijoms – efektyviai suplanuoti transporto priemonių judėjimą, o bankams sukūrėme automatizuotus paskolų suteikimo įrankius“, – vardijo V. Gurgždys.

Įmonė nuo įkūrimo pradžios kasmet vidutiniškai paauga apie 30 proc., per pastaruosius trejus metus 30 procentų didino ir apyvartą. Per artimiausius penkerius metus „Devbridge“ planuoja dar didesnę plėtrą –vien tik Vilniuje planuojama samdyti 200–300 naujų darbuotojų.

„Devbridge“ 2008–aisias metais įsteigė penki bičiuliai iš Lietuvos, kurie pirmąjį savo biurą įkūrė mažame rūsyje Bensonvilio mieste (Ilinojaus valstija). Pagrindinis kompanijos tikslas išliko nepakitęs iki šių dienų – kurti pažangiausią programinę įrangą ir taip suteikti neįkainojamus įrankius, padėsiančius sėkmingai augti įvairiausioms kompanijoms, industrijoms ir verslo organizacijoms.

Apie įmonę:

„Devbridge“ – JAV programavimo paslaugų įmonė, kurios centrinė būstinė yra Čikagoje. Komandų branduolius sudaro patirties turintys aukščiausiojo lygio programuotojai, kuriantys sudėtingus programinės įrangos sprendimus JAV rinkai. Įmonę Čikagoje prieš daugiau nei dešimtmetį įkūrė lietuviai. Tarptautinę įmonės komandą sudaro daugiau nei 590 darbuotojų, įsikūrusių Čikagos, Toronto, Londono, ,Varšuvos, Kauno, Vilniaus, Klaipėdos padaliniuose. Įmonės klientai – „Fortune 1000“ sąrašo įmonės, pasaulinės finansų, paslaugų ir gamybos sektorių kompanijos.

Beveik pusė lietuvių (47 proc.) šiandien dirba arba studijuoja ne tik iš biuro ar universiteto, o išmaniuose įrenginiuose didžioji dalis apklaustųjų (43 proc.) pasigenda greito veikimo. Tai parodė „Huawei“ užsakymu atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ šalies gyventojų apklausa. Kartais pakeisti savo darbo ar studijų vietą tenka 28 proc. apklaustųjų, o dirbti ar studijuoti skirtingose vietose dažnai turi net penktadalis (19 proc.) Lietuvos gyventojų.

Nori greitų ir patogių įrenginių

Kaip parodė apklausa, darbo metu šalies gyventojai labiausiai pasigenda šių išmaniųjų įrenginių funkcijų: greito jų veikimo (43 proc.), patogaus naudojimo (22 proc.) ir lengvo prisijungimo prie kitų įrenginių (20 proc.).

„Tai, kad dirbantys ir besimokantys lietuviai vis dažniau pasigenda greito įrenginių veikimo, patogaus naudojimo ar suderinamumo su kitais įrenginiais – nestebina. Didžiausią įtaką tam padarė kiek pasikeitusios mūsų gyvenimo ir darbo sąlygos. Ypatingai kalbant apie tuos darbuotojus ar studentus, kuriems tenka dirbti bei mokytis iš kelių vietų, neturint nuolatinės darbovietės. Tokiais atvejais dažnai dirbama su daugiau nei vienu įrenginiu, todėl norisi, kad visi jie veiktų vienodai sparčiai ir būtų patogūs naudoti. Įrenginių tarpusavio suderinamumas taip pat pastaruoju metu tampa vis svarbesne įrenginių funkcija, nes svarbu, kad galėtume savo darbus lengvai perkelti iš įrenginio į įrenginį ir pratęsti iš bet kur“, – sako „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė.

Apklausos duomenimis, šalies gyventojai taip pat pasigenda galimybės vienu metu įrenginyje turėti visas darbines programas (19 proc.), turėti įrenginį su lietimui pritaikytu ekranu (15 proc.), galimybę lengvai pernešti įrenginį iš vienos vietos į kitą (12 proc.) bei turėti fizinę klaviatūrą sudėtingesnėms užduotims (11 proc.). Pasak U. Eidžiūnaitės, tokių įrenginių savybių išskyrimas rodo tendenciją, kad dirbantys ar besimokantys lietuviai vis labiau teikia prioritetą lengviems, mobiliems ir daugiafunkciams įrenginiams.

Planšetės grįžta į išmaniųjų įrenginių olimpą

Įrenginys, kuris šiandien gali atliepti daugiau nei vieną mobiliam darbui ar studijoms aktualią funkciją – planšetinis kompiuteris. Kaip rodo apklausa, net 68 proc. Lietuvos gyventojų labiausiai vertina kompaktišką šių įrenginių dydį ir mažą svorį.

„Planšetiniai kompiuteriai šiandien išgyvena tikrą renesansą. Taip yra ir todėl, kad bėgant metams šie įrenginiai ne tik išlaikė savo išskirtinumą – patogų dydį ir lengvumą – bet pasipildė ir naujomis funkcijomis ar išskirtinumais. Pavyzdžiui, 33 proc. apklaustųjų nurodė, kad vertina planšetinių kompiuterių baterijos veikimo trukmę. O šiandieninės planšetės, pavyzdžiui „Huawei MatePad 11“, vienu įkrovimu gali veikti iki 12 valandų. Taip pat 30 proc. apklaustų lietuvių išskyrė, kad vertina galimybę planšetes lengvai suporuoti su kitais įrenginiais. Šiuolaikines planšetes vienu metu galima suporuoti tiek su nešiojamu kompiuteriu, tiek su išmaniuoju telefonu, todėl darbuotis galima patogiai ir nepertraukiamai. Beveik trečdalis – 27 proc. – apklaustųjų labiausiai vertino planšečių ekrano dydį bei ryškumą. Šis aspektas planšetiniuose kompiuteriuose taip pat tampa vis svarbesniu, nes dažniau naudojant juos darbo ar studijų reikmėms ekrano kokybė yra būtina“, – išskiria U. Eidžiūnaitė.

Norėdami gauti reguliarias „Huawei Consumer BG“ naujienas, sekite mus:

Facebook: https://www.facebook.com/huaweimobile/

Twitter: https://twitter.com/HuaweiMobile

Instagram: https://www.instagram.com/huaweimobile/

YouTube: https://www.youtube.com/user/HuaweiDeviceCo

LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/10617746/

Įvairią programinę įrangą klientams visame pasaulyje kurianti ir verslams skaitmeninę transformaciją įgyvendinti padedanti kompanija „TeleSoftas“, turinti biurus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, naujausią padalinį užsimojo atidaryti Nigerijoje. Šios šalies sostinėje Abudžoje samdyti vietos IT specialistus bei siūlyti bendradarbiavimo idėja kilo po „Digital Explorers“ programos organizuotos misijos, kurios metu Lietuvos įmonės turėjo progą susipažinti su Nigerijos IRT (informacinių ir ryšių technologijų) galimybėmis. Pasak „TeleSoftas“ įkūrėjo ir vadovo Algirdo Stonio, sėkmingas talentų pritraukimas į Lietuvą nutiesė tolimesnius plėtros kelius, todėl kompanijos noras steigti biurą Afrikos valstybėje – gerai pamatuotas ir daug žadantis sprendimas.

Steigti padalinį Afrikoje įkvėpė teigiama patirtis su vietos specialistais

Nigerija – jauna ir veržli šalis, kurios ekonomika jau ne vienerius metus pirmauja Afrikoje. Sparčiai didėjantis miestuose gyvenančių jaunų žmonių skaičius prisideda ir prie IRT sektoriaus plėtros šalyje. Tai neabejotinai traukia investuotojų, verslo ryklių ar startuolių dėmesį. Čia nukrypo ir Lietuvoje puikiai žinomos įmonės „TeleSoftas“ vadovo A. Stonio ir jo komandos akys, kuris Nigerijos potencialą IRT sektoriuje pirmiausiai įvertino dar 2019 m. „Digital Explorers“ projekto metu. Pagrindinis šio ES finansuojamo projekto tikslas yra supažindinti Lietuvos ir Nigerijos IRT sektorius, kuriant verslo partnerystes bei į Lietuvą pritraukiant trūkstamų specialistų. Prieš keletą metų su dar keliomis Lietuvos įmonėmis į talentų žvalgytuves Abudžoje leidęsis A. Stonys, po misijos į Lietuvos „TeleSoftą“ pritraukė penkis Nigerijos specialistus.

„Tuosyk mūsų užmegztos partnerystės viršijo lūkesčius – tikėjomės atrasti ir prisivilioti du specialistus, tačiau šį skaičių padvigubinome su trupučiu. Nigerijoje turėjome neįtikėtinų jungčių ir atradimų. Šalis pasižymi aukšto lygio IT specialistais, kurių užsidegimas dirbti tarptautinėje kompanijoje ir dalintis turimomis žiniomis, įkvėpė. Turėti multikultūrinį kolektyvą taip pat yra didelis privalumas ir pridėtinė vertė visai kompanijai, todėl įvyko tai kas ir turėjo įvykti – užsimezgė puikios jungtys“, – pirmąją pažintį su Nigerija ir jos specialistais prisimena A. Stonys.

Tuo tarpu projekto „Digital Explorers“ kuratorė bei Afrikos tyrimų ir konsultacijų centro „AfriKo“ bendraįkūrėja Mantė Makauskaitė pastebi, jog „TeleSoftas“ nuo pat pradžių stengėsi šia partnerysčių užmezgimo galimybe pasinaudoti maksimaliai, todėl nesistebi, jog įmonės ambicijos auga toliau.

„Turime kitokių IT sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdžių, kai Lietuvos įmonės sėkmingai įsilieja į Afrikos ir konkrečiai Nigerijos IT rinką, tačiau toks modelis, kurį taiko „TeleSoftas“, – steigti padalinį, stiprinti vietos ekosistemą ir samdyti išskirtinai vietos specialistus, mano žiniomis yra vienintelis. Džiugu, kad galėjome prisidėti tiek šios ilgos kelionės pradžioje, tiek dabar. Padedame rasti partnerius, nuolat keičiamės žiniomis ir mokomės vieni iš kitų. Norėčiau, kad tai taptų įkvepiančiu pavyzdžiu kitoms įmonėms, nedrįstančioms žengti pirmųjų žingsnių“, – sako M. Makauskaitė.

Siekia suburti „TeleSofto“ bendruomenę Afrikoje

Šiuo metu A. Stonys įpusėja naujausio savo valdomos įmonės filialo steigimo darbus Abudžoje. Pasak jo, užmojis gana rimtas – kurti realią „TeleSofto“ bendruomenę.

„Kol kas tai tik pradžia. Pradedame nuo 12 žmonių, vietos specialistų, tačiau, jei viskas vyks sklandžiai, neabejotinai numatoma plėtra. Čia turi atsirasti visi mūsų įmonei būdingi vidinės kultūros akcentai, virti bendruomenės gyvenimas. Mes dirbame „cross-fuctional“ komandų principu, todėl praktika, kad vienoje komandoje atsiras specialistas iš Klaipėdos, Kauno, Abudžos ir Vilniaus, visiškai natūrali. Ateityje, tikiuosi, ir ofisais bus galima paprastai mainytis“, – sako A. Stonys.

Vis dėlto, „TeleSofto“ vadovas sako, jog steigdamas padalinį Nigerijoje, turėjo priimti dėmėn kultūrinius skirtumus. Anot jo, vietos specialistai yra labai plataus spektro.

„Nigerijos universitetų programos labai plačios, dažnai programavimo kelią pasirenka visai ne IT studijas baigę žmonės. Tuo pačiu tarptautinės kompanijos reiškia didelį interesą ir investuoja į savo mokymų programas, kuriose kviečia vietos gyventojus mokytis programavimo. Vis tik, didelės korporacijos turi labai specifines metodikas, orientuotas vien į jų veiklas, tad jaunimas pereina daugybę skirtingų kursų ir rezultate turi platų žinių profilį. Toks modelis mūsų „TeleSofto“ filosofijai tinka, nes mes žiūrime į turimus pagrindus, o vėliau jau nukreipiame specialistus reikiama kryptimi. Be to, į žmogiškuosius resursus daug investuojame, suteikiame galimybes mokytis ir tobulėti. Tai būtina sąlyga konkurencingame IT pasaulyje“, – teigia A. Stonys.

Įmonės vadovas pastebi, jog Afrikos valstybėse dirbti IT sektoriuje vis dažniau renkasi ir moterys. Anot jo, pasiskirstymas gana panašus kaip ir Lietuvoje – šį sektorių renkasi apie 20 proc. moterų, tačiau skaičiai linkę augti. Šiandien tarp penkių Lietuvos „TeleSofte“ dirbančių Nigerijos specialistų – viena yra moteris. A. Stonys tikisi, kad dabar buriama Abudžos komanda turės didesnį lyčių lygybės balansą.

Tarp ateities planų – ir bendrystė su Afrikos kosmoso agentūromis

Kalbėdamas apie plėtros ir ateities užmojus, A. Stonys nesyk pabrėžia neaprėpiamas Afrikos galimybes ir potencialą.

„Mes jau dabar sulaukiame užklausų iš Nigerijos verslų ar valstybinių institucijų dėl „TeleSofto“ paslaugų. Nors jas ir toliau ketiname teikti visam pasauliui, nepriklausomai nuo to, kur yra biuras, vis dėlto, ambicija įsitvirtini ir vietos rinkoje, neabejotinai yra. Nigerija pagal savo galimybes leidžia plėstis ir į Vakarus, ir į Rytus – laikas ir dabar pakloti pamatai parodys, ką galima netolimoje ateityje“, – svarsto verslininkas.

Maža to, A. Stonys neatmeta galimybės užmegzti bendradarbiavimo ir su vietos kosmoso agentūromis, nes Afrikoje veikiantis 4020 km ekvatorius, anot jo, yra tiesiog tobula vieta lifto į kosmosą tiesimui.

„Mūsų partneriai yra užmezgę ryšius su Nigerijos asocijuota kosmoso agentūra, todėl turime rimtų planų ne tik susitikti, bet ir rimtai pasikalbėti šiuo klausimu. Mes, žinoma, orientuoti jiems pasiūlyti savo paslaugas, bet juk to lifto į kosmosą vis tiek anksčiau ar vėliau reikės“, – viltingai pokalbį apie plėtrą Nigerijoje baigia A. Stonys.