Lietuvoje pasibaigę 5G dažnių aukcionai davė startą didelės apimties technologijos plėtrai ir skatina aktyviai ruoštis naujos kartos mobiliojo ryšio erai. Daugelis jau žino, jog 5G suteiks akimirksninę interneto spartą ir talpą, tačiau kai kurių svarbių penktos kartos tinklo galimybių didelė dalis žmonių dar gerai nežino.  Viena jų – geresnės sveikatos priežiūra, su tuo 5G sieja vos trečdalis Lietuvos gyventojų, rodo „Telia“ užsakymu atlikta apklausa.

„Žmonėms kol kas sunku rasti ryšį tarp naujos kartos mobiliojo ryšio ir medicinos. Vis dėlto, tokių 5G pritaikymo pavyzdžių – apstu. 5G ryšiu aprūpinti greitosios medicinos pagalbos automobiliai gali perduoti didžiulius kiekius duomenų apie ligonio sveikatą jo laukiančioms gydytojų komandoms, nuotoliniu būdu valdomi robotai-chirurgai, visavertės nuotolinės gydytojų konsultacijos, sveikatos būklę stebintys davikliai ir sveikatos priežiūros decentralizavimas jau gretai žmonėms leis gauti visiškai naujos kartos medicinos paslaugas“, – sako „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.

Pandemijos suteikta paspirtis

Pasak S. Tilindžio, itin spartaus ir patikimo interneto ryšio poreikis šiuolaikinėje vis labiau besiskaitmenizuojančioje medicinoje juntamas jau gana ilgai, todėl įvairūs 5G paremti šios srities sprendimai pradėti vystyti šiam ryšiui dar tik žengiant pirmuosius žingsnius. Galbūt nemažai jų vis dar nebūtų peržengę uždarų laboratorijos durų, jei ne pasaulį pastaraisiais metais supurčiusi pandemija, suteikusi progą kūrybingai pritaikyti naujausias technologijas.

„Vienas paprasčiausių ir efektyviausių 5G pritaikymo medicinoje pavyzdžių – įvairiose šalyse dėl itin didelio iškvietimų skaičiaus pradėti testuoti greitosios medicinos pagalbos automobiliai, aprūpinti vaizdą realiu laiku ligoninei transliuojančiomis 4K kameromis ir papildytos realybės akiniais ar išmaniosiomis pirštinėmis. Tokia įranga leidžia ligoninės personalui iš anksto gauti paciento gyvybinių rodiklių duomenis, atlikti vizualią apžiūrą ir tinkamai pasiruošti jo atvykimui. Taip pat esant poreikiui, ligoninės gydytojai balsu arba pateikdami instrukcijas išplėstos realybės akiniuose ar išmaniosiose pirštinėse gali instruktuoti ekipažo paramedikus, kad jie specializuotą pagalbą pradėtų teikti dar prieš pasiekiant gydymo įstaigą“, – pasakoja pašnekovas.

Kita problema, kuriai spręsti taip pat pasitelktas 5G – užsikrėtimo baimė. Kaip įmanoma labiau siekdamos apriboti nebūtiną lankymąsi gydymo įstaigose, dauguma valstybių, įskaitant Lietuvą, COVID-19 protrūkį išnaudojo kaip paspirtį greičiau reglamentuoti nuotolines gydytojo konsultacijas. 5G prisidėjo prie sklandžios telekonferencijos patirties užtikrinimo ypač tose vietovėse, kuriose prieš tai buvęs ryšys iki tol negalėjo garantuoti nieko panašaus.

Ligoninių transformacija

„Telia“ išmaniųjų technologijų ekspertas svarsto, jog priešingai, nei daugelis įsivaizduoja, 5G neturėtų apsiriboti vien įvairių šiandieninių medicininių procesų efektyvumo didinimu ar supaprastinimu. Šis ryšys turėtų inicijuoti tektoninius lūžius ligoninės sampratoje ir ligų diagnostikoje, gydymo įstaigas paversdamas didžiuliais duomenų centrais, kuriuose praktiškai sunku išvysti baltą chalatą dėvintį gydytoją.

„Visų pirma, 5G paskatins visišką gydymo įstaigų skaitmenizaciją ir visų pacientų duomenų perkėlimą į debesijos saugyklas, eliminuojant bet kokius popierinius dokumentus. Penktos kartos tinklo galimybės skirtingoms ligoninėms leis šia informacija saugiai keistis akimirksniu ir be apribojimų, kas pagerins suteikiamų paslaugų kokybę. Be to, tokios didelės apimties duomenų bazės patalpinimas debesijoje leis lengviau šią informaciją apdoroti ir panaudoti dirbtinio intelekto (DI) treniravimui, moksliniams tyrimams bei naujų gydymo praktikų paieškai. Dėl šios priežasties labai tikėtina, kad ateityje gydytojo darbas priartės prie duomenų mokslininko“, – prognozuoja S. Tilindis.

Specialistas taip pat mano, jog ateityje ligoninėse pradėti diegti vidiniai 5G tinklai padės vis daugiau šių įstaigų darbo patikėti DI ir robotams. Daugybė šiuo metu vystomų automatizuotos DI radiologinių vaizdų analizės startuolių leidžia tikėtis, kad po keleto metų rentgeno, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimo atsakymą gausime ne po kelių dienų, bet iškart – vos pasibaigus tyrimui.

Sveikatos priežiūros decentralizacija

Vis dėlto, pašnekovo nuomone, didžiausia 5G sveikatos apsaugos sistemai suteikiama nauda pasireikš paslaugų prieinamumo gerinimu. Vakarų pasaulio valstybėse šiuo metu stebima tendencija, kad mažesnės ir šalies periferijoje esančios gydymo įstaigos yra uždaromos, paslaugų teikimą centralizuojant didesnėse miestų ligoninėse. Nors taip taupomos sveikatos apsaugos sistemos lėšos, vyresniems ir atokiose vietovėse gyvenantiems asmenims tampa kur kas sunkiau patekti pas specialistą bei gauti net ir elementarias medicinines paslaugas.

„5G padėtų šią problemą spręsti, panaikindamas geografinę atskirtį. Pasitelkdami šį ryšį ir įvairius pacientų dėvimus įrenginius, gydytojai galėtų nuotoliniu būdu konsultuoti ir sekti būklę, žmonėms neiškėlus kojos iš namų. Tuo metu įvairūs kiti 5G sprendimai, automatizuojantys diagnozės nustatymą ir suteikiantys galimybę įvairias medicinines procedūras atlikti nuotoliniu būdu labiau patyrusiems specialistams iš kitų miestų ar net šalių, galėtų padėti išlaikyti dabartines mažąsias ligonines neuždarytas, jose paliekant minimalų darbuotojų skaičių. Visa tai leistų visiems gyventojams džiaugtis vienoda medicinos paslaugų kokybe ir jų prieinamumu, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos“, – apibendrina „Telia“ ekspertas S. Tilindis.

„Telia“ užsakymu KOG instituto atliktu vartotojų nuomonės tyrimu buvo siekiama įvertinti 5G ryšio technologijos žinomumo ir požiūrio į ją skirtumus 2020 ir 2022 m. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 18 – 65 m. Lietuvos gyventojai.

Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių grupei „Teltonika“ priklausanti profesionalią tinklo įrangą gaminanti bendrovė „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius mūsų šalyje sukurtus gaminius, pritaikytus 5G greitaveikai. Įmonė klientams siūlys du naujus įrenginius, kurių gamyba bus pradėta jau šį rudenį.

Pirmieji „Teltonika Networks“ siūlomi 5G įrenginiai – tai naujasis maršrutizatorius RUTX50 ir tinklų sietuvas (angl. gateway) TRB500. Naujuosius 5G įrenginius galima naudoti ir 4G tinkle jau dabar, nelaukiant kol naujos kartos ryšys bus prieinamas.

„5G era prasideda. Naujieji mūsų gaminiai įgalins didesnius nei bet kada iki šiol matytus duomenų perdavimo greičius, užtikrins didesnį ryšio patikimumą bei reikšmingai sumažins delsos laiko rodiklius. 5G gaminių panaudojimas yra labai platus, nes iš esmės absoliuti dauguma sprendimų ateityje pereis į 5G ryšį, o verslas tam ruošiasi jau dabar.

Šie gaminiai puikiai veikia ir 4G tinkle, tad jau dabar kuriant tinklo infrastruktūrą verta rinktis 5G įrangą, kurios nereikės staiga keisti ir patirti didelių išlaidų ateityje, ką teko stebėti vykstant 3G tinklo išjungimui“, – teigia „Teltonika Networks“ vadovas Giedrius Kukauskas.

Lyginant su 4G tinklui skirtais įrenginiais, naujasis maršrutizatorius RUTX50 ir tinklų sietuvas TRB500 bus kur kas pranašesni ir išsiskirs žymiai didesniu duomenų perdavimo greičiu ir pralaidumu bei minimalia delsa. Pavyzdžiui, jeigu kai kurie 4G gaminiai pasiekia kelių šimtų megabitų per sekundę (Mbps) duomenų atsisiuntimo greičius, tai 5G gaminių duomenų perdavimo greitį bus galima skaičiuoti gigabitais (Gbps).

G. Kukausko teigimu, dėl geresnių techninių savybių ir naujų panaudojimo galimybių susidomėjimas 5G gaminiais rinkoje yra didžiulis.

„5G atveria naujas galimybes, kurios gali egzistuoti tik tada, kai tinklas veikia preciziškai tiksliai. Be to, 5G panaikina atotrūkį tarp laidinio ir belaidžio ryšio galimybių, ko 4G tiesiog negalėjo padaryti. 5G sukurs daugybę naujų panaudojimo scenarijų robotikos, virtualios bei papildytos realybės, autonominių automobilių srityse.

Taip pat padės ženkliai optimizuoti bei modernizuoti gamybos, žemės ūkio, energetikos ir kitas industrijos šakas bei procesus“, – sako G. Kukauskas.

Abu gaminius įmonės inžinieriai sukūrė per maždaug 1,5 metų. Daug resursų pareikalavo rinkos poreikių išsiaiškinimas, tinkamų komponentų parinkimas, o pasaulinė lustų krizė taip pat sukūrė papildų iššūkių siekiant laikytis suplanuotų projekto terminų. Įrenginių testavimai buvo vykdomi kartu su kitomis telekomunikacijų bendrovėmis „Bitė Lietuva“ ir „Telia Lietuva“.

„Specialiai „Teltonikai“ įrengėme 5G ryšio stotis tam, kad būtų galima testuoti pirmąją Lietuvoje sukurtą 5G įrangą. Panašios 5G stotys atsiras ir kituose naujai statomuose „Teltonikos“ pastatuose, laboratorijose bei gamyklose.

Ir nors dažniau girdime, jog 5G ryšio labiausiai laukia privatūs klientai, pažangus verslas laukia proveržio, kurį leis pasiekti ši geriausia ryšio technologija“, – sako bendrovės „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Gintas Butėnas, pridurdamas, kad įmonės inžinieriai komercinį 5G tinklą vysto dar nuo 2019 metų, tad šioje srityje turi didelę patirtį. 

„Teltonika Networks“ jau yra pagaminusi pirmuosius visiškai veikiančius RUTX50 ir TRB500 prototipus. Serijinė šių prietaisų gamyba bus pradėta šį rudenį Vilniuje esančioje „Teltonika EMS“ gamykloje, o vėliau gamyba bus perkelta į Molėtus, kur po maždaug mėnesio laukiama naujojo „Teltonikos Technologijų centro“ atidarymo.

Apie „Teltoniką“:

„Teltonika“ yra sparčiai auganti Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių grupė, turinti daugiau nei 2400 darbuotojų ir 31 biurą visame pasaulyje. Naujausios „Teltonikos“ technologijos ir didelė projektavimo ir gamybos patirtis padeda gaminti aukštos kokybės ir saugius daiktų interneto prietaisus.

Įmonė didžiuojasi Lietuvoje pagamintais unikaliais daiktų interneto produktais ir siekia tapti pasauline lydere kuriant ir gaminant unikalius daiktų interneto sprendimus, padedančius žmonėms visame pasaulyje. Modernioje gamykloje Vilniuje „Teltonika“ jau pagamino daugiau kaip 20 mln. daiktų interneto įrenginių.

Penktadienį Lietuvoje pasibaigė vieną pirmųjų 5G plėtros etapų žymintis aukcionas, kuriame mobiliojo ryšio operatoriai pasiskirstė tankiausiai apgyvendintoms vietovėms skirtą 3400-3700 MHz dažnių juostą. Nors artėjantį 5G paleidimą visoje šalies teritorijoje iki šiol gaubia nemažai mitų, „Telia“ užsakymu KOG instituto atliktas tyrimas nustatė, jog nuo 2020 m. situacija Lietuvoje pastebimai pasikeitė – gyventojai neigiamu 5G poveikiu sveikatai yra susirūpinę kur kas mažiau.

Vartotojų nuomonės tyrimu buvo siekiama įvertinti 5G ryšio technologijos žinomumo ir požiūrio į ją skirtumus 2020 ir 2022 m.

„Nuo 66 iki 56 proc. sumažėjusi 5G keliamu pavojumi sveikatai susirūpinusiųjų dalis demonstruoja, jog visuomenę vis geriau pasiekia objektyvi ir pagrįsta informacija apie penktos kartos tinklą. Tai didina žmonių atsparumą melagienoms bei padeda paneigti populiarius mitus. Deja, kai kurie jų vis dar pakankamai gajūs. Pavyzdžiui, panašiai, kaip ir 2020 m., didžioji respondentų dalis nėra tikra, ar 5G spinduliuotė nekenkia sveikatai ir bitėms“, – tyrimo rezultatus komentuoja bendrovės rinkodaros įžvalgų vadovė Justina Vaikutytė-Paškauskė. 

5G su COVID-19 siejamas kur kas mažiau 

Pasak J. Vaikutytės-Paškauskės, iš tyrime nagrinėtų 5G mitų statistiškai ryškiausiai vartotojų nuomonė pasikeitė apie 5G ir COVID-19 ryšį. Tvirtai tikinčiųjų, jog tai yra mitas, per dvejus metus padaugėjo beveik dešimtadaliu, o abejojančiųjų sumažėjo 7 proc. Tikėtina, jog 2020 m. 5G sieti su infekcijos plitimu žmones paskatinti galėjo baimė ir nežinomybė dėl neseniai prasidėjusios pandemijos bei tuo pasinaudoti bandę melagienų kūrėjai. 

„2020 m. pavasarį uždarose „Facebook“ grupėse, „Instagram“, „WhatsApp“ ir „YouTube“ pradėjo plisti konspiracijos teorija apie tai, kad 5G bangos skatina viruso plitimą, į kurios pinkles papuolė net ir kai kurios garsenybės. Jungtinėje Karalystėje panika peraugo ir į destruktyvius veiksmus – per trumpą laiką šalyje buvo užfiksuota beveik 80 nusikaltimų, įskaitant 5G bazinių stočių deginimus ir išpuolius prieš juos įrenginėjančius technikus. Nenuostabu, jog šios melagienos atgarsiai buvo stebimi ir Lietuvoje“, – prisimena pašnekovė.

Jai antrina psichologė Ugnė Juodytė, pastebinti, kad mitai yra linkę plisti ypač sparčiai, o tikėjimą jais gali lemti net asmeninės žmogaus savybės. 

„Tokios savybės kaip įtarumas, nepasitikėjimas, atvirumo patirčiai stoka ar narcisizmas gali lemti tai, kad žmogus mitais ar sąmokslo teorijomis tikės labiau nei aplinkiniai. Į tam tikrą „tiesą“ įtikėję žmonės tai daro labai energingai, o paveikumą kitiems dar labiau didinti gali turimas autoritetas, žinomumas. Jei mitas patvirtina jau anksčiau turėtus įsitikinimus, juo patikima net nekeliant klausimų arba atmetant informaciją, įrodančią, jog turima nuomonė yra neteisinga“, – sako U. Juodytė. 

Vis dėlto 5G įtakos koronaviruso sklaidai teorija buvo labai greitai paneigta. Mokslininkai pabrėžia, jog virusas plinta mažais vandens lašeliais, o ne bangomis, todėl fiziškai neįmanoma, kad penktos kartos mobilusis ryšys kaip nors galėtų paveikti užsikrėtimų statistiką. Be to, dideli COVID-19 atvejų skaičiai buvo fiksuoti net ir tose šalyse, kuriose 5G dar net nepradėtas diegti, pavyzdžiui, Irane.

Abejones kelia nežinojimas

Nors 5G su koronavirusu sieja tik nedidelė dalis respondentų, abejonių dėl kitų visuomenėje vyraujančių mitų – išlieka. Pastebima, kad reikšminga dalis tyrimo dalyvių nėra tikri, ar populiarūs mitai apie penktos kartos mobilųjį ryšį yra tiesa, ar mitai. Pavyzdžiui, nepaisant geresnio visuomenės informuotumo apie 5G, per dvejus metus respondentų, kurie nėra tikri, ar 5G spinduliuotė nedaro žalos bitėms, sumažėjo tik 4 proc. ir vis dar yra daugiausia  – 60 proc. 

Psichologė U. Juodytė pastebi, kad galima išskirti keletą priežasčių, kodėl žmonės dažniau renkasi nepateikti konkretaus atsakymo, o viena pagrindinių – informacijos trūkumas.

„Konkrečiai atsakyti į klausimą gali ne visada būti taip paprasta, kaip atrodo. Žmogus jį turi suvokti, apgalvoti, pasirinkti poziciją. Atsakymą „nežinau“ ar „nesu tikras“ gali lemti nepakankamas turimos informacijos kiekis, nenorėjimas į ją gilintis, skirti laiko kažkurios pusės pasirinkimui ar įsipareigojimui. Galbūt klausimą žmogus jau yra aptaręs artimoje aplinkoje ir joje virė nepatogios diskusijos, tad gali būti tiesiog vengiama galvoti šia tema“, – teigia U. Juodytė.

Ji taip pat pastebi, kad neutralų atsakymą gali nulemti situacija, kai atsakymo pasirinkimas „kainuoja“ daugiau pastangų ir laiko nei žmogus tikėjosi, tad tokiu būdu siekiama išvengti užduoties. 

„Nors tikinčių mitais apie 5G technologiją ar nesusidariusių konkrečios nuomonės išlieka, laiko perspektyvoje matome, kad lengvai prieinama ir aiški informacija, atviros diskusijos, edukacija gali padėti laužyti mitus apie 5G ir įgalinti visuomenę naudotis šios technologijos suteikiamais privalumais“, – reziumuoja „Telia“ rinkodaros įžvalgų vadovė J. Vaikutytė-Paškauskė. 

Lietuvoje tik vykstant 5G ryšio komerciniams aukcionams, naujausia ryšio technologija pradeda užkariauti pasaulį. Naujausi „Ericsson Mobility Report“ tyrimo duomenys rodo, kad 5G plėtra vyksta daug greičiau, nei tikėtasi, o 2027 metais 5G bus pasiekiamas trims ketvirtadaliams planetos gyventojų. 

„Kalbėdami apie 5G, jį iki šiol įsivaizduojame kaip labai pažangią, bet dar kol kas tolimą ir labai ribotai prieinamą technologiją. Visgi naujausia statistika rodo visai ką kita – 5G jau pasiekiamas ketvirtadalyje pasaulio, o 2027 m. juo naudotis galės didžioji populiacijos dalis. Deja, pasauliniame 5G plėtros kontekste Rytų Europos regionas šiek tiek atsilieka, todėl 5G pikas Lietuvoje prognozuojamas tik po poros metų“, – tyrimą komentuoja „Telia“ Technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius. 

Įspūdingi plėtros tempai

Anot „Ericsson“ tyrėjų, šiuo metu pasaulyje veikia 210 komercinių 5G tinklų, kurių aprėptis jau 2021 m. pabaigoje atvėrė galimybę 25 proc. pasaulio populiacijos pasinaudoti šio ryšio galimybėmis. Palyginimui, tokį patį rezultatą 4G nuo savo starto pasiekė 18 mėnesių vėliau, todėl 5G pelnytai galima vadinti sparčiausiai diegiama mobiliojo ryšio technologija istorijoje. Skaičiuojama, jog 2027 m. ji bus išplėtota tiek, kad 5G bus pasiekiamas 3 iš 4 planetos gyventojų.

„Tokie 5G populiarėjimo tempai yra ganėtinai stebinantys turint galvoje, jog penktos kartos tinklo plėtrai reikalingos kur kas didesnės investicijos, nei 4G. Brangesnė ne tik pati įranga, tačiau dėl našesnių, bet prasčiau kliūtis įveikiančių dažnių, reikalinga įrengti ir reikšmingai daugiau antenų. Kita vertus, 5G vystymuisi pagreičio neabejotinai suteikė per pandemiją išaugusi kokybiško ryšio paklausa bei tai, kad žmonės mobiliaisiais įrenginiais naudojasi kur kas daugiau, nei prieš dešimtmetį“, – aiškina A. Šemeškevičius.

Pastaruosius faktus patvirtina ir „Ericsson“ patiekiama statistika. Nuo pirmojo 2020 m. ketvirčio iki to paties šių metų laikotarpio mobiliųjų įrenginių sugeneruotas duomenų srautas pasauliniame tinkle spėjo padvigubėti. Tuo metu šiųmečius skaičius lyginant su 2015 m., skirtumas dar įspūdingesnis ir siekia net 20 kartų. Taip pat pastebėta, jog pasaulyje smarkiai auga vartotojų sunaudojamas mobiliųjų duomenų kiekis. Skaičiuojama, kad 2022 m. pabaigoje jis vidutiniškai viršys 15 GB per mėnesį.

5G senesnes ryšio kartas stumia į išnykimą

Vakarų Europoje ir kituose regionuose, kur 5G plėtra vyksta itin sparčiai ir šiuo tinklu naudojasi reikšminga gyventojų dalis, mokslininkai pastebėjo ir kitą tendenciją – siekį išjungti senesnių ryšio kartų įrangą. Kadangi 4G vis dar veikia didesnėje teritorijoje ir yra antras pagal modernumą, apie jo panaikinimą dar kol kas nekalbama, tačiau ne vieną dešimtmetį skaičiuojančių 2G ir 3G ateitis darosi vis labiau miglota.

Didžiausias Šveicarijos mobiliojo ryšio tiekėjas pernai buvo vienas pirmųjų pasaulyje 2G oficialiai palydėjęs užtarnauto poilsio, o 2025 m. to paties likimo šioje šalyje turėtų sulaukti ir 3G. Šiomis pėdomis, tik priešinga tvarka, jau pasekė ar ketina pasekti ir dauguma kitų šalių, įskaitant Vokietiją, Čekiją ir Norvegiją.

„Telia“ taip pat neatsilieka nuo šių tendencijų ir pirmoji Lietuvoje 3G technologiją išjungs dar iki šių metų pabaigos. Tai leis padidinti 4G ir 5G tenkantį ryšio spektrą bei taip smarkiai pagerinti jų spartą ir veikimo kokybę. 2G ryšio išjungti dar kol kas neplanuojame, kadangi jį vis dar naudoja daug paprastesnių elektronikos įrenginių, tokių kaip namų ir automobilių apsaugos sistemos, įvairūs jutikliai ar automatiniai vartai. Be to, jo išjungimas nepadėtų reikšmingai pagerinti 5G veikimo“, – atskleidžia ekspertas.

 5G plėtra Lietuvoje vėluoja

Kaip pastebi tyrimo autoriai, Rytų Europoje naujų technologijų įsitvirtinimas bei jų vartotojų skaičiaus augimas vyksta lėčiau, nei Vakaruose, todėl Lietuvoje ir kitose šio regiono šalyse 4G turėtų išlikti dominuojančia ryšio karta bent jau iki 2024 m., kada prognozuojamas didžiausias 5G augimas.

Viena priežasčių, kodėl 5G kontekste atsiliekame nuo kitų šalių, pasak „Ericsson“, yra vartotojų vengimas rinktis brangesnius paslaugų planus, tačiau už ją neabejotinai svarbesnė – užsitęsę dažnių diapazono dalybų procesai. Kadangi Lietuvos kaimynystėje esanti Rusija vieną iš 5G dažnių juostų naudoja karinėms reikmėms, ilgą laiką dėl jos vykusios derybos 5G plėtrą reikšmingai pavėlino.

„2018 m. pradėję testuoti 5G ryšį buvome ne tik pirmieji Lietuvoje, bet ir vieni pirmųjų Europoje, tačiau dėl užsitęsusių biurokratinių procedūrų komerciniais dažniais 5G Vilniuje pradėjome tiekti tik šių metų pradžioje. Tačiau gegužės pabaigoje Lietuvoje prasidėjęs 5G aukcionas, ​​kuriame varžomasi dėl trijų 700 MHz radijo dažnių blokų, kartu su liepą prasidėjusiu 3,5 GHz juostos dažnių aukcionu leidžia daryti prielaidą, kad jau netrukus ši technologija veiks ir didžiojoje Lietuvos dalyje“, – viliasi „Telia“ Technologijų vadovas A. Šemeškevičius. 

Nauji atradimai ir technologijos dažnai susilaukia neigiamos visuomenės reakcijos dėl nežinomos jų įtakos mums ir mūsų kasdienybei. Tačiau bėgant laikui, gerėjantis žmonių informuotumas padeda abejones išsklaidyti. Tokią tendenciją patvirtino „Telia“ užsakymu KOG instituto atliktas tyrimas, kuriame nustatyta, jog nuo 2020 m., neigiamai 5G vertinančių Lietuvos gyventojų dalis sumažėjo daugiau nei perpus, bet apie tam tikrus šio ryšio aspektus visuomenė vis dar nėra informuota pakankamai.

Vartotojų nuomonės tyrimu buvo siekiama įvertinti 5G ryšio technologijos žinomumo ir požiūrio į ją skirtumus 2020 ir 2022 m.

„Nuo 12 iki vos 5 proc. sumažėjusi neigiamai 5G vertinančių vartotojų dalis rodo, jog per pastaruosius dvejus metus rinkos dalyviams pavyko visuomenei atskleisti šios ryšio technologijos suteikiamus privalumus ir bent jau dalinai išsklaidyti nežinomybę tokiais opiais klausimais, kaip neigiama 5G įtaka sveikatai. Pastebime, kad kuo daugiau žmonės žino apie 5G technologiją, tuo yra linkę ją vertinti labiau teigiamai. Lietuvos gyventojai vis dar taip pat, kaip ir prieš dvejus metus, neturi tvirtos nuomonės apie 5G galimybes užtikrinti privatumą“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Telia“ rinkodaros įžvalgų vadovė vadovė Justina Vaikutytė-Paškauskė.

Išaugusios žmonių žinios apie 5G

Pasak J. Vaikutytės-Paškauskės, tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje, lyginant su 2020 m., išaugo labai gerai žinančiųjų, kas yra 5G ryšys, bei smarkiai sumažėjo tų, kurie yra girdėję tik pavadinimą arba apie šią technologiją nėra girdėję visai. Gyventojai taip pat geriau informuoti apie tai, kad 5G jau įjungtas mūsų šalies teritorijoje – manančiųjų, jog šis ryšys jau veikia visoje šalyje arba tam tikruose miestuose padaugėjo atitinkamai 11 ir 16 proc.

„Teigiamus poslinkius vainikavo tai, jog 2022 m. 7 iš 10 Lietuvos gyventojų 5G ryšį įvertino teigiamai. Labiausiai prie to prisidėjo įvairūs informacijos apie 5G šaltiniai, iš kurių labiausiai augo ryšio operatorių bei jų skelbiamų naujienų reikšmė. Apie 5G ryšį iš šio kanalo sužinoję teigia apie ketvirtadalis respondentų. Tiesa, gyventojai vis dar labiausiai pasitiki specializuotų interneto puslapių apie technologijas suteikiamomis žiniomis“, – atskleidžia „Telia“ rinkodaros įžvalgų vadovė.

Trūksta informacijos apie privatumo galimybes

Kita vertus, nepaisant gerėjančio lietuvių informuotumo apie 5G ryšį, tam tikrais klausimais mūsų šalies gyventojų nuomonė per dvejus metus beveik nepasikeitė. Lygiai kaip ir 2020 m., šiemet vykdytoje apklausoje 68 proc. respondentų pasisakė neturintys nuomonės apie tai ar 5G užtikrina privatumą. Tačiau J. Vaikutytė-Paškauskė teigia, jog tai yra dėl to, kad žmonėms trūksta kompetentingos ir aiškios informacijos apie privatumo galimybes.

„Viešojoje erdvėje didžiausiais 5G suteikiamais privalumais įvardijami didesnė tinklo sparta bei mažesnis vėlinimas, o kur kas rečiau kalbama apie tai, kad šis ryšys yra ir kur kas saugesnis. 5G galime įsivaizduoti kaip silpnų vietų neturinčią tvirtovę – priešingai nei 4G atveju, cirkuliuojantys duomenys šifruojami visose tinklo dalyse, o tai apsaugo tokią jautrią vartotojų informaciją, kaip tapatybė ir buvimo vieta“, – aiškina pašnekovė.

Taip pat pažymėtina, jog 5G tinkle naudojamas kur kas pažangesnis 256 bitų šifravimas, kuris yra didelis žingsnis į priekį, lyginant su 4G naudojama 128 bitų technologija. Kalbant paprasčiau, norint iššifruoti 5G tinkle esančius duomenis kvantiniam kompiuteriui prireiktų milijonų metų.

„Tai reiškia, jog 5G sudaro dar mažiau galimybių suinteresuotoms šalims sekti ir šnipinėti vartotojus, o šiuo ryšiu jungdamiesi prie banko programėlių, naršydami ar bendraudami su draugais galime jaustis dar saugesni dėl savo privatumo“, – apibendrina „Telia“ rinkodaros įžvalgų vadovė vadovė Justina Vaikutytė-Paškauskė.