Login to your account

Username *
Password *

Tadas Žiemys – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto alumnas, 2015 m. pristatęs programėlę „Smart Museum“, kuri Mykolo Romerio universiteto rengtose mobiliųjų programėlių dirbtuvėse „App Camp 2014“ iškovojo geriausiosios vardą.

Visai neseniai į aukštumas iškilo kitas T. Žiemio, šįkart kartu su žmona Rasa Gentvilaite-Žiemiene, įgyvendintas projektas „Dogo“. Jį pastebėjo „Apple“, o galiausiai lietuvių kurta programėlė sulaukė tarptautinio pripažinimo – pritraukė 3 mln. JAV dolerių investiciją. Drauge su Tadu kalbamės apie pradžių pradžią: universiteto laikus, sunkų kelią, kurį teko įveikti, ir dieną, kai nusišypsojo sėkmė.

Kas įkvėpė vystyti „Dogo“ – programėlę, skirtą šuniukų augintojams?

Idėja kilo tuomet, kai pasiėmėme savo šuniuką Ūdrą iš prieglaudos prieš kiek daugiau nei 11 metų. Pabandėme apsilankyti šunų treniravimo mokyklėlėje ir supratome du dalykus: Ūdrai nelabai patinka kitų šunų kompanija ir, nors padeda specialistai, daug reikia dirbti ir namuose patiems. Kadangi matėme, kaip jai smagu mokytis triukų ir komandų, pradėjome ieškoti, kas gi galėtų mums padėti treniruotis namuose ir... nieko neradome. Taip ir gimė idėja – patiems sukurti programėlę, kuri pagelbėtų auklėjant šuniukus. Aišku, iš pradžių padėjome ją į, kaip aš mėgstu sakyti, „gerų idėjų“ stalčiuką. Kiek vėliau aš pabaigiau magistro studijas Vytauto Didžiojo universitete ir išvykau į Berlyną. Ten dirbau vienoje kompanijoje, kūrusioje smegenų treniravimo programėles, buvo be galo įdomu, tačiau po pusantrų metų jie nusprendė pakeisti veiklos kryptį. Tada supratau, kad noriu kurti ir vystyti savo idėją, o programėlė šuniukams – labiausiai verta dėmesio. „Dogo“ plėtoti ėmėme kartu su žmona Rasa, mat ji veterinarė, o aš programuotojas – superkomanda. Iš pradžių dirbome ir po darbo, ir savaitgaliais, todėl tai buvo tarsi mudviejų hobis. Vėliau viskas pasikeitė.

Ar nenusviro rankos supratus, kad ne viskas vyksta taip, kaip norėtųsi? Kas motyvavo idėją įgyvendinti iki galo, iki sėkmingų rezultatų?

Rankos nenusviro, tačiau iššūkių patyrėme. Sakyčiau, jog iki pat tol, kol pasirodė pirmoji „Dogo“ versija, buvome labai gerai nusiteikę, kupini vilčių ir kiek naivoko tikėjimo, kad tai bus geriausia programėlė pasaulyje. Žvelgiant į praeitį, pirmi pusantrų metų mums tikrai buvo sunkūs: vartotojai „Dogo“ sunkiai rasdavo paieškos topuose, atsisiuntimų beveik nesulaukdavome, kiek patys pasireklamuodavome, draugams parodydavome, tokius rezultatus ir turėdavome. Buvo laikotarpis, kai sau pasakėme: na, nesiseka, bet pabandykim dar tris mėnesius, o po to ką nors kita sugalvosim. Tai štai, po tų trijų mėnesių buvo dar trys ir dar... taip galiausiai ir „nepavyko“ projekto apleisti – aplankė sėkmė. Nenuleidome rankų, nes buvo labai smagu dirbti kartu su Rasa – ji yra pati geriausia bendradarbė. Be to, jau tada turėjau nemažai patirties kuriant programėles, patiko pasirinkta sfera: pradėjau be galo daug domėtis apie šunis, o kuo daugiau žinai, tuo daugiau norisi dar sužinoti.

Kaip vis dėlto nutiko, kad „Dogo“ galiausiai sulaukė pasisekimo?

Kai tik programėlė atsirado išmaniųjų telefonų parduotuvėse, atsisiuntimų buvo, tačiau, rodos, per akimirksnį jų skaičius priartėjo prie nulio. Pirmiausia sėkmė nusišypsojo po pusantrų metų – buvo vasario 16 d., kai „Apple“ Lietuvos šimtmečio proga paskelbė geriausių programėlių penketuką, į šį sąrašą pateko ir mūsų „Dogo“. Kitas kartas, kai buvome pastebėti, nutiko tada, kai apie mus paskelbė Lietuvos programėlių parduotuvėje. Tuomet gavome puikią progą susipažinti su regiono atstovu, jis davė naudingų patarimų, susidomėjo mūsų veikla ir paprašė nuolat informuoti apie naujienas. Po šios pažinties programėlė ėmė organiškai populiarėti – pamažu kilo į viršų paieškos rezultatuose, kartu daugėjo ir atsisiuntimų. Taigi, situacija pamažu taisėsi, taip ir pradėjome augti.

Kuo programėlė yra patraukli šunų šeimininkams?

„Dogo“ yra įrankis, leidžiantis „namų darbus“ atlikti originaliau, smagiau, be to, programėlė padeda sekti šuniuko progresą, siunčia priminimus apie treniruotes. Taip pat mes sudarome specialias programas tiems, kurie neturi galimybių lankytis pas dresuotojus, jas vartotojai gali rinktis pagal šunų problemas. Viena šauniausių funkcijų yra ta, kad galima nuotoliniu būdu konsultuotis su treneriu. Ilgai svarstėme, kas iš to, kad gyvūno šeimininkas pažiūrės, kaip reikia atlikti pratimą, ir jį sėkmingai ar nesėkmingai atliks. Taigi, sugalvojome video egzaminus: kai jau šuniukas išmoksta padaryti pratimą, atrakinate egzaminą ir galite jį laikyti. Ką tai reiškia? Jūs nufilmuojate savo augintinį, atliekantį triuką, ir atsiunčiate mums, o mūsų treneriai įvertina rezultatus, t. y., pasako, kas buvo gerai, kas ne, ką ir kaip būtų galima pagerinti, galiausiai nustato, ar išlaikėte egzaminą. Ši funkcija leidžia šuniukų šeimininkams įvertinti savo darbą, mokytis. Mes nenorime užimti šunų mokyklėlių vietos – norime suteikti grįžtamąjį ryšį, dėmesį, pagalbą.

Ar turite viziją, kaip programėlė galėtų atrodyti po kelerių metų? Kokie ateities užmojai?

Turime ilgalaikę viziją – „Dogo“ galėtų tapti tokia programėle, kuri lydėtų šuniuką visą gyvenimą, padėtų jam augti kartu su šeimininku. Svarbiausia – mokytis, užmegzti pradinį ryšį, kurti draugystę. Vėliau, augant, atsiranda įvairių problemų, o mes norime padėti jas spręsti. Programėlė galėtų tapti geriausio šeimininko vadovu, žinynu – čia galėtumėte rasti visus atsakymus į iškilusius klausimus, pavyzdžiui, ką daryti, jei išvykstate atostogų, koks geriausias šunų draudimas, kokį maistą rinktis ir pan. Teiktume informaciją ir apie sveikatos sutrikimus. Trumpai tariant, norime būti patikimas informacijos šaltinis, kuriuo šunų šeimininkai galėtų pasikliauti visada – nuo keturkojo gimimo iki pat senatvės.

Panašu, kad net ir „Dogo“ socialiniuose tinkluose daugiau reakcijų sulaukiate iš užsieniečių. Ar galima sakyti, kad programėlė yra orientuota į užsienio rinkas?

Didžiausią dalį vartotojų sudaro šunų šeimininkai iš Šiaurės Amerikos – jų yra apie 25 proc. Lietuvoje „Dogo“ naudojama ne taip aktyviai. Programėlė pasiekiama iš viso net dvylika kalbų, didžiausios vartotojų grupės tos, kurios ją naudoja anglų, ispanų, vokiečių, portugalų kalbomis. Tačiau turime vartotojų iš viso pasaulio, įskaitant Japoniją! Iš tiesų, mes nuo pat pradžių fokusavomės į tarptautinę rinką. Žvelgiant iš verslo perspektyvos, programėlės neapsimoka versti į lietuvių kalbą – mūsiškių vartotojų paprasčiausiai yra per mažai. Bet vien dėl to, kad tai yra mūsų gimtoji kalba, mes išvertėme programėlę ir tuo labai džiaugiamės ir didžiuojamės.

Dažnai susiduriame su požiūriu, jog norint pradėti vystyti verslo idėją reikia turėti didelį pradinį kapitalą. Ar tai yra tiesa?

Tikriausiai ne. Informacinių technologijų sferoje dažniausiai reikia pinigų sau pačiam, kad išgyventum (juokiasi). Svarbiausia – turėti reikiamų įgūdžių, nes jų būtinai prireiks ne tik vystant idėją, bet ir norint papildomai užsidirbti. „Dogo“ įgyvendinimą mes ir pradėjome naudodami savas santaupas, nes investuotojų neatsiranda iš niekur – jų reikia prisitraukti. Vis dėlto nemanau, kad sėkmė labiausiai priklauso nuo pinigų, – juk programuotojui tereikia kompiuterio.

O ar sudėtinga pritraukti investuotojų?

Jei turi tik idėją – taip, labai sudėtinga. Gerų idėjų turi visi, todėl, jeigu negalite pasiūlyti bent jau pirminio produkto, investuotojų paieškos gali būti bergždžios. Na, jei jau seniau sukūrėte sėkmingą projektą arba esate kokios nors srities ekspertas, galbūt užteks ir verslo plano, idėjos. Visais kitais atvejais investuotojams reikia parodyti, kad kuriate vertę, kad vartotojams tai patinka, – būtina turėti įrodymą, jog jūsų idėja veikia. Pirmuosius investuotojus mes pritraukėme turėdami milijoną „Dogo“ atsisiuntimų, taigi, buvome nemažai pasiekę. Žinoma, mūsų istorija yra mūsų istorija.

Studijavote VDU. Kokie įspūdžiai, prisiminimai aplanko iš tų laikų?

VDU baigiau ir bakalauro, ir magistro studijas. Mano magistro darbas buvo apie smegenų ir kompiuterio sąsajas: tyrinėjau įrenginius, kurie skaito signalus smegenyse, ieškojau, ką galima tuo pasiekti. Iškėliau hipotezę: ar naudojant smegenų signalų skaitymo prietaisus įmanoma pasakyti, kad žmogui, žiūrinčiam į paveikslą, jis patinka. Galiausiai iš to nieko neišsivystė, bet buvo be galo įdomu šioje srityje praplėsti žinias. Taip pat įspūdį paliko galimybė dalyvauti mokslinėse konferencijose – čia sutikau žmonių, tikrų mokslininkų, kurie atlikdami tyrimus gali matyti mūsų ateities gyvenimo tendencijas. Tai buvo kažkas nepakartojama – atrodė, kad prisilietęs prie šios srities išgyvenau fantastinį filmą, kuriame prisidėjau prie mūsų visų ateities kūrimo. Be to, suvokiau vieną dalyką – kuo labiau pradedi suprasti, tuo labiau supranti, kad iš tikrųjų nieko nesupranti. Nuoširdžiai galiu pasakyti, jog man labai patiko studijuoti VDU. Puiku tai, kad, nors mokaisi, pavyzdžiui, informatiką, čia gali pažinti ir kitus mokslus – psichologiją, marketingą ir daugybę kitų. Tai suteikia galimybę plėsti požiūrį į pasaulį, problemas, galiausiai juk tai mus, kaip asmenybes, ir formuoja.

Ką galėtumėte patarti jauniesiems programėlių vystytojams, studentams, turintiems verslo idėją?

Kai buvau studentas, man labai pasisekė, nes turėjau galimybę dirbti su VDU Informatikos fakulteto dėstytoju a. a. Egidijumi Vaškevičiumi. Jis buvo nuostabus žmogus, Multimedijos laboratorijos vadovas. Būtent ten ir praleidau daugybę dienų diskutuodamas, klausydamas visokiausių istorijų, semdamasis žinių iš savo srities specialistų. Universitetas man labai patiko – tai yra vieta, kurioje, priešingai nei versle, bet koks rezultatas yra reikšmingas. Versle „sėkmė“ yra ganėtinai griežtai apibrėžta sąvoka – tau arba pasisekė, arba ne, o aukštojoje mokykloje net ir nesėkmingai atliktas eksperimentas duoda vaisių, nes tu ką nors išmoksti, išbandai. Naujų dalykų paieškos turi tokį pat svorį kaip ir rezultatas. Puiku tai, kad būtent universitete tam yra suteikiamos visos sąlygos, netgi drąsinama mėginti, ieškoti, atrasti. Skatinu studentus būtent nuo to ir pradėti. Kitas dalykas: vystyti projektą vienam yra įmanoma, tačiau labai sunku, todėl svarbu, kad ką nors darydami turėtume bendrakeleivių, kurie būtų pasiryžę investuoti save į idėjos plėtojimą, – žymiai lengviau drauge patirti nesėkmes, o jų dažnu atveju nutinka. Juk vienas lauke ne karys, ar ne? 

Su Tadu Žiemiu kalbėjosi Goda Gavėnaitė

 

Plataus profilio elektronikos gamintojas „Xiaomi“ kovo 31 dieną Austrijos sostinėje, Vienoje pristatė net tris didžiąsias metų naujienas – „Xiaomi 12“ serijos išmaniųjų telefonų modelius „Xiaomi 12 Pro“, „Xiaomi 12“ ir „Xiaomi 12X“, išmaniesiems telefonams puikiai tinkančias belaides ausines „Xiaomi Buds 3T Pro“ ir aktyvaus gyvenimo palydovu tapusį išmanųjį laikrodį „Xiaomi Watch S1“.

Inovacijos visiems – šiuo šūkiu besivadovaujanti įmonė sparčiai plečia savo gamybos apimtis ir siekia rinkoje įsitvirtinti siūlydami itin didelę gaminių įvairovę. „Xiaomi“ siekis – kurti kokybiškas ir pažangias, tačiau visiems lengvai prieinamas technologijas.

„Didžiausia „Xiaomi“ vertybė – bendruomenė. Mes vertiname savo klientų lojalumą ir nuolatos jiems siūlome naujausias technologijas, pažangiausius produktus bei jų atnaujinimus. Klientai yra ne tik pirkėjai, bet ir bendruomenės kūrėjai bei nariai – norime juos džiuginti dovanomis ir ypatingais pasiūlymais.

Mūsų logotipas MI (mission impossible) atspindi dar vieną itin svarbią įmonės vertybę – aukščiausios kokybės technologijas, prieinamas kiekvienam“, – sako „Xiaomi“ marketingo vadovė Baltijos regionui Nijolė Bernotaitė.

Kino salės verti kadrai

„Xiaomi 12“ serijos išmanieji telefonai vartotojams suteikia galimybę kurti profesionalios kokybės kadrus net ir sudėtingomis sąlygomis – judant objektams ar esant prastam apšvietimui. Visi trys nauji įrenginiai turi aukščiausios klasės trigubą kamerų masyvą. 8K raiškos įrašymo galimybė prieinama tiek „Xiaomi 12 Pro“, tiek „Xiaomi 12“ telefonuose.

„Xiaomi 12 Pro“ išsiskiria pažangiausia triguba 50 MP kamera, kurioje įmontuotas „Sony IMX707“ jutiklis. Pastarasis padeda sugerti didelį kiekį šviesos ir taip suteikia greitesnę fokusavimo galimybę bei platesnę spalvų įvairovę.

Ryškus ekranas ir naujosios kartos įkrovimas

Itin taupiai energiją naudojantis „Xiaomi 12 Pro“ turi 6,73 colio įbrėžimams atsparų ekraną. Tiek „Xiaomi 12“, tiek ir „Xiaomi 12X“ suteikia vartotojams įspūdingą spalvų paletę – ekranas atkuria net 68 milijardus skirtingų spalvų.

„Xiaomi 12 Pro“ ir „Xiaomi 12“ turi „Xiaomi AdaptiveCharge“ sistemą, kurios algoritmo dėka telefonas prisitaiko prie įkrovimo įpročių ir taip pailgina baterijos veikimo laiką.

Naudojant „Boost“ rėžimą, „Xiaomi 12 Pro“ išmaniojo telefono baterija visiškai įkraunama vos per 18 minučių.

Klientams – išskirtinės sąlygos

„Xiaomi“ mažmeninės prekybos Baltijos šalyse vadovas Tomas Valantinas džiaugiasi, jog dauguma Europos Sąjungos valstybių, tarp jų ir Lietuva, galės pasinaudoti nemoka ekrano keitimo paslauga per 6 mėnesius nuo pirkimo dienos, o „Xiaomi 12 Pro“ vartotojai galės džiaugtis tarptautine garantine paslauga.

Įmonė nepamiršo ir pramogų mėgėjų – „Xiaomi 12“ serijos telefonų vartotojams, kurie nėra išbandę „Youtube Premium“ prenumeratos, pastaroji bus suteikiama nemokamai 3 mėnesiams.

Įtraukiantys ritmai ir magiškas garsas

Sunku įsivaizduoti išmanųjį telefoną be papildomų priedų, todėl „Xiaomi“ turi puikių žinių melomanams. „Xiaomi Buds 3T Pro“ serijos belaidės ausinės suteikia aukščiausios klasės garso kokybę, dėl savo skirtingų garso režimų.

40 decibelų triukšmo slopinimas leidžia atsiriboti nuo foninio triukšmo dirbant ar keliaujant, o įsijungus skaidrųjį režimą – galima mėgautis aiškiais aplinkos garsais. „Xiaomi Buds 3T Pro“ ausinėse esantis patobulinto garso režimas, leis aiškiai girdėti aplinkos garsus ir mėgautis pokalbiu neišsiėmus ausinių.

Aktyvaus gyvenimo palydovas

Nuolat skubantiems, aktyvaus gyvenimo būdo mėgėjams „Xiaomi“ siūlo „Xiaomi Watch S1“ seriją, kuri turi net 117 kūno rengybos režimų. Lengvas suderinamumas su aktyvaus laisvalaikio programėlėmis leis vartotojams lengvai stebėti savo sveikatą – rinkti informaciją apie miego kokybę arba pasitikrinti kraujo prisotinimo deguonimi lygį.

„Xiaomi Watch S1“ serija palaiko „Bluetooth“ skambučius, leidžia vykdyti mokėjimus naudojant „Swedbank“ ar „Curve“ programėles, turi veikiantį „Alexa“ balso asistentą. Visiškai įkrauta baterija galima naudotis 12 dienų. Naudojant akumuliatoriaus tausojimo režimą, šis laikotarpis gali prasitęsti net iki 24 dienų.

„Xiaomi“ nuolat siekia naujovių, aukštos klasės vartotojų patirties ir veiklos efektyvumo, tačiau tuo pačiu metu pateikia rinkai produktus prieinamomis kainomis, įmonė suteikia galimybę klientams mėgautis geresniu gyvenimu, pasitelkiant naujausias technologijas“, – teigia T. Valantinas.

„Xiaomi“ produktai yra prieinami daugiau nei 100 šalių ir regionų visame pasaulyje. 2021-ųjų metų rugpjūtį bendrovė pateko į „Fortune Global 500“ sąrašą ir užėmė net 84 vietomis aukštesnę poziciją nei 2020-aisiais.

Kovo 30 d. programuotojų ir dizainerių komandą iš Lietuvos oficialiai pradės prekiauti savo NFT (angl. „non-fungible token“) arba nekeičiamųjų žetonų kolekcija „CyberPigs“. Nors nesusipažinę su „CyberPigs“, gali manyti kitaip, jų kūrėjai tikina, kad šie NFT nėra tik virtualūs meno kūriniai už didelius pinigus.

Daugiau nei paveiksliukai

NFT, lietuviškai vadinami nekeičiamaisiais žetonais, veikia kaip sertifikatas, patvirtinantis tam tikro skaitmeninio daikto nuosavybę. Daugelis žino NFT terminą dėl to, kad dalis jų yra parduodami už milijonus, nors tai tėra skaitmeniniai paveikslėliai.

Vienas iš „CyberPigs“ kūrėjų Marius Misiūnas tikina, kad jų kuriami NFT veikia kiek kitaip: „Mūsų NTF yra ne tik gražus paveiksliukas, bet kartu mes kuriame ir ypatingą virtualios realybės žaidimą. Šis žaidimas bus ganėtinai panašus į kitus MMORPG (angl. „massively multiplayer online role-playing games“) arba kitaip – internetinius vaidmenų žaidimus, tačiau jame bus galima savo avatarus tobulinti, pirkti jiems daiktus, todėl žaidžiant šį žaidimą bus įmanoma ir užsidirbti“.

Beje, siekis įrodyti, kad NFT nėra vien paveiksliukai, yra vienas iš pagrindinių lietuvių komandos tikslų. To lietuviai siekia, įtraukdami „CyberPigs“ NFT turėtojus bei fanus į realius įvykius. Vienas tokių renginių – planuojamas NFT turėtojų vakarėlis Šveicarijoje. Na, o kitu „CyberPigs“ projektu gali pasidžiaugti kiekvienas: įmonės atstovai įsigijo du paršiukus, kuriuos prižiūri ir kasdien gyvai transliuoja jų gyvenimą „Discord“ platformoje.

Gyva transliacija iš paršelių aptvaro potencialiems NFT pirkėjams ir žaidėjams leidžia įsijausti į lietuvių komandos sukurtą virtualią realybę, kurio fantastinė priešistorė byloja legendą apie Elono Musko sūnaus ant paršelių išbandytą genų modifikacijos technologiją, sugriovusią ligšiolinį pasaulį.

Lietuviai jau turi sėkmingų NFT

Verta pastebėti, kad tai nėra pirmieji lietuviai, išleidę savo NFT. Viena iš didžiausių sėkmės istorijų Lietuvoje yra mados dizainerio Roberto Kalinkino ir jo komandos sukurta „The Rebels“ kolekcija, kuri buvo išparduota vos per 36 val.

„Šiuo metu NFT rinka yra kiek atšalusi, todėl jokiu būdu negalime garantuoti identiškos sėkmės, bet iš esmės turime visas stiprybes, gal net ir daugiau: puikią specialistų komandą, technologinių pranašumų prieš kitus projektus ir mūsų meno kūriniai yra išskirtinės kokybės. Be to, kad NFT turėtojai galės naudoti įspūdingus meno kūrinius savo reikmėms, siūlome ir kitas papildomas vertes“, – aiškina M. Misiūnas.

„CyberPigs“ NFT išankstinėje prekyboje pasirodys kovo 30 d., o jų viešo platinimo pradžia – kovo 31 d. Iš viso rinkoje cirkuliuos daugiau kaip 10 tūkst. unikalių „CyberPigs“ NFT. Apie šį lietuvių projektą jau rašė tokie portalai kaip „CoinMarketCap“, „UpcomingNFT“ bei „NFT Evening“, „CyberPigs“ kūrėjai dalyvavo ir „CryptoNews“ tinklalaidėje.

 

JAV technologijų milžinė „Apple“ vakar renginyje Kalifornijoje pristatė naujausius įrenginius. Vienas laukiamiausių – atnaujintas išmanusis telefonas „iPhone SE (2022)“. Taip pat pristatė atnaujintą „iPad Air“ ir „iMac“. Kiek jie kainuos ir kada galėsime įsigyti Lietuvoje?

Pristatytas „iPhone SE“ savo galia ir funkcionalumu nenusileidžia kitiems pažangiausiems „Apple“ įrenginiams ir šiuo metu yra galingiausias vidutinės klasės flagmanas rinkoje. Tai kompaktiško dydžio bei gero kainos ir kokybės santykio telefonas, itin patogus laikyti rankoje, nešiotis kelnių kišenėje ar rankinėje“, – sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

Jei „iPhone SE“ (2020) buvo integruotas „A13 Bionic“ procesorius, tai vakar pristatytas atnaujintas modelis gavo šiuo metu vieną galingiausių ir efektyviausiai baterijos resursus paskirstantį procesorių rinkoje – „A15 Bionic“. Išmanusis telefonas palaikys greitąjį krovimą – 50 proc. baterijos įkrausite vos per 30 min.

Galima įsigyti raudonos, kreminės „starlight“ ir tamsios „midnight“ spalvų išmaniuosius telefonus.

Ekspertas priduria, kad: „taip pat „Apple“ pristatė ir planšetinius kompiuterius „iPad Air“ su įmontuotu galinguoju „M1“ procesoriumi, galimybe prisijungti prie 5G tinklo, taip pat naująja „Ultra Wide“ priekine kamera su „Center Stage“ funkcija, kuri visada bus sufokusavusi jus, net jei skambučio metu judėsite ar vaikščiosite. Tai itin patogu besimokantiems ar dirbantiems nuotoliniu būdu.

Naujuosius „iPad Air“ galite rinktis „space gray“, kreminės „starlight“, rožinės, purpurinės ir mėlynos spalvų.

Taip pat pristatyti naujų spalvų „iPhone 13“ serijos modeliai: „iPhone 13 Pro“ ir „iPhone 13 Pro Max“ galėsite įsigyti Alpių žalios spalvos (angl. Alpine green), o „iPhone 13“ naujosios žalios spalvos.

 

Kur tik apsisukate – visur reklama. Ar ji yra karalienė, kuri gali padėti verslui būti kur kas našesniu ir tuo pačiu kuo daugiau pasiekti? Daugelis sutiktų, kad taip, kadangi gera skaitmeninės rinkodaros agentūra dažniausiai siejama su kokybe, kuria garantuoja funkcionalumą ir tuo pačiu tikslinį klientų pasiekimą.

Žinoma, galima rasti pavienius atvejus, kai verslas labai mažai investuoja  į reklamą, tačiau jam pavyksta pasiekti savo klientus ir tuo pačiu net didinti jų ratą. Dažniausiai tokie pavyzdžiai yra unikalūs ir negali būti naudojami kaip pavyzdiniai, kadangi jie paprasčiausiai – per reti ir labai retai pakartojami.

Ne visada reklama yra gera

Labai dažnai tenka girdėti, kad bet kokia reklama yra geriau nei jokios reklamos. Toks požiūris nėra teisingas, kadangi tikrai egzistuoja bloga reklama ir tuo pačiu tikrai geriausia yra jos vengti, kadangi jo blogina verslo vardą ir tuo pačiu reputaciją. O šiais laikais gera reklama yra ne tik ta, kuri skatina pardavimus, tačiau taip pat ir tokia, kuri gerina verslo vardą. Ne veltui daugelis verslininkų investuoja labai didelius pinigus, kad tik jų vardas būtų siejamas su socialine atsakomybe ir panašiai. Tai yra labai gerai ir tuo pačiu labai sveikintina, tik svarbiausia tokius dalykus yra aptarti su skaitmeninės rinkodaros agentūra, kad jie būtų gerai išviešinti ir tuo pačiu pavyktų pasiekti kuo daugiau naudos.

Taigi, tikrai ne visada ir ne visos reklamos yra geras pasirinkimas ir tikrai ne visada geriau bandyti pačiam daryti kažką nei nieko. Geriausias pasirinkimas yra specialistų komandos, nes bandymai užsakyti reklamą pačiam, deja, labai dažnai baigiasi ne tokiu rezultatu, kokio yra tikimasi. Siekiantiems to išvengti siūlome kuo daugiau laiko bei dėmesio skirti reklamos agentūros pasirinkimui, o ne smulkmenų skaitymui apie galimas reklamos galimybes. Viską už Jus atliks gera komanda.

Reklamos galimybės – kinta ir auga

Taip pat reikia suprasti, kad reklama keičiasi. Ypač banerių reklama internete, kuri vis labiau auga ir tuo pačiu vis labiau tobulėja, kad verslas galėtų geriau išnaudoti jos alternatyvas ir tuo pačiu pasiekti kuo daugiau. Dažniausiai susekti visų trendų yra neįmanoma. Tik tokiu atveju, kai skiriate labai daug, kai nuolatos domitės ir tuo pačiu tai yra Jūsų gyvenimo dalis. Dažniausiai verslininkai paprasčiausiai neturi tam laiko ir negali skirti jėgų. Tam ir yra reikalinga agentūra, kurios darbas yra pasirūpinti, kad net ir pačios mažiausios smulkmenos būtų tinkamai įgyvendintos ir tuo pačiu net ir pačios mažiausios smulkmenos padėtų pasiekti kuo daugiau investuojant kuo mažiau. Taigi, sekti pokyčius reikia, kadangi tai geriausias būdas pranokti konkurentus.

Vienetiniai atvejai – ne pavyzdžiai

Kaip jau minėjome – galima rasti pavyzdžių, kurie atrodo verti dėmesio. Tačiau praktikoje matyti, kad jie tokie reti, kad ne tik kad negali būti pavyzdžiai, tačiau net nereikia detaliau analizuoti – kokia jų sėkmės istorija. Kadangi būtent to čia ir yra daugiausia – sėkmės. O ji ateina ne pas visus. Kai kuriems reikia labai daug dirbti, kol galiausiai pasiekti norimus pardavimus ir tai – nieko keisto. Svarbiausia, kad darbas su gera reklama kur kas greičiau atsiperka, tad verta skirti laiko ir tuo pačiu dėmesio renkantis komandą ir kartu su ja – geriausią reklama. Tokiu atveju Jūsų verslas taip pat bus sėkmės istorijos dalis.

Užsakymo numeris: 20220309

Penktadienį Kultūros ministerija surengė viešąją konsultaciją „Legalaus skaitmeninio turinio vartojimo bei antipiratavimo skatinimo iššūkiai ir galimybės“. Renginio metu „Kurk Lietuvai“ projekto vadovės Beatričė Ceizarienė ir Elena Ruikytė pristatė atliktą „Jaunimo tyrimą dėl intelektinės nuosavybės naudojimo ir (ne)legalaus turinio vartojimo“.

Pagrindinis šio tyrimo tikslas – identifikuoti Lietuvos jaunimo (14–29 m.) įpročius ir elgesį skaitmeninėje erdvėje bei požiūrį į intelektinės nuosavybės apsaugą, nelegalaus skaitmeninio turinio naudojimą, piratavimą. Tyrime siekiama išsiaiškinti, kokios yra pagrindinės priežastys bei kliūtys naudoti skaitmeninį turinį, siūlomą tiek legaliai, tiek nelegaliai. Įvertinama, ką būtų galima padaryti, kad situacija keistųsi. Tyrimo duomenų analizę vykdė Rinkos tyrimų centras.

Tyrimo duomenimis, per pastaruosius dvylika mėnesių nors kartą per savaitę apklaustieji dažniausiai rinkosi klausytis muzikos (82,2 %), žiūrėti vaizdo įrašus (78,3 %) bei filmus ir serialus (71,6 %). Gerokai mažesnė dalis apklaustųjų rinkosi skaityti el. knygas (14,7 %) arba el. laikraščius ir (ar) el. žurnalus (13,7 %).

Kalbant apie skaitmeninio turinio pasirinkimą, tyrimo dalyviai išskiria jiems svarbias savybes: net 73,9 % tyrimo dalyvių teigia, kad svarbiausia yra platus turinio pasirinkimas. Nemažiau svarbi nurodoma ir turinio kokybė (72,6 %) bei kaina (68,0 %). Mažiausiai svarbu – galimybė įsigytą turinį perparduoti (8,5 %).

Tyrimas parodė, kad net 8 iš 10 tyrimo dalyvių per pastaruosius 12 mėn. klausėsi muzikos legaliai. Labiausiai išsiskyrė filmų ir serialų žiūrėjimas: 41,9 % respondentų dalį turinio vartoja legaliai, dalį nelegaliai, o 14 % šį skaitmeninį turinį žiūri nelegaliai.

Analizuojant, kaip tyrimo dalyviai renkasi, ar naudoti turinį legaliai, ar nelegaliai, kaip vienas svarbiausių kriterijų yra išskiriama kaina: 60,5 % apklaustųjų renkasi turinį iš nelegalių šaltinių, nes turinys yra nemokamas arba pigesnis. Daugiau nei trečdalis tyrimo dalyvių išskyrė ir tai, kad nelegalūs šaltiniai siūlo įvairesnį ir suteikia didesnį turinio pasirinkimą (37,7 %) arba, kad norimas turinys randamas tik naudojant nelegalius šaltinius (36,7%) bei yra nelegaliais šaltiniais pasiekiamas, randamas greičiau (34,9 %).

Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių (65,1 %) kaip pagrindinį veiksnį, galintį paskatinti atsisakyti nelegalaus turinio naudojimo, išskiria tai, kad turinys iš legalių šaltinių turėtų būtų įperkamas ir lengvai prieinamas. Neigiama patirtis naudojant nelegalius šaltinius (26,9 % apklaustųjų teigimu) galėtų paskatinti rinktis legalius šaltinius ir prieigas ateityje. Tačiau 10,6 % tyrimo dalyvių išskyrė, kad jokios aplinkybės nepaskatintų jų atsisakyti naudotis turiniu nelegaliai.

Pusė (49,9 %) apklaustųjų sutinka, kad jų elgesį iš dalies pakeitė nauji, išpopuliarėję legalūs šaltiniai, transliuojantys konkretų turinį, todėl vis dažniau renkasi legalius šaltinius. Daugiau nei 5 iš 10 tyrimo dalyvių nurodė pakeitę savo elgesį ir atsisakę nelegalių turinio šaltinių.

Po tyrimo pristatymo vykusioje diskusijoje, kurioje dalyvavo ir kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, renginio dalyviai siūlė savo idėjas, kaip būtų galima didinti legalų skaitmeninio turinio vartojimą, vykdyti vartotojų įpročių stebėseną pasinaudojant tyrimo rezultatais.

Remdamosi tyrimo duomenimis, taip pat tarptautine praktika ir konsultacijų bei diskusijų rezultatais, projekto vadovės B. Ceizarienė ir E. Ruikytė parengs rekomendacijas, kaip didinti legalaus skaitmeninio turinio vartojimą ir mažinti internetinį piratavimą.

Plačiau apie vykdomą projektą ir jo autores – projekto tinklalapyje.

Daugeliui pažįstama situacija – išsiuntėte el. laišką ir po kelių sekundžių supratote, kad sumaišėte adresatą, tekste palikote klaidą ar pamiršote prisegti dokumentą. Nesijaudinkite – šią klaidą dar galite ištaisyti. Kaip tą lengvai padaryti, pranešime žiniasklaidai pasakoja „Bitės Profai“.

„Galimybė atšaukti el. laišką leidžia iš gavėjo pašto dėžutės pašalinti jau išsiųstą pranešimą – kuriame pamiršote pridėti priedą ar suklydote rašydami vardą – kol jis dar nespėjo jo atidaryti. Tiesa, atšaukimo funkciją siūlo ne visi el. pašto paslaugų teikėjai. O jei jūsų el. paštas tokią galimybę siūlo – būtina reaguoti itin greitai“, – sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

„Gmail“: turite nuo 5 iki 30 sekundžių

Nors „Gmail“ el. pašto sistema aktyviai naudojasi daugiau nei 1,8 mlrd. žmonių visame pasaulyje, tačiau net ir ji turi daugeliui mažiau žinomų, gyvenimą lengvinančių funkcijų. Tai viena populiariausių pašto paslaugų ir Lietuvoje.

Norėdami atšaukti išsiųstą laišką, vos paspaudę „Siųsti“, kairiajame apatiniame ekrano pasirodžiusioje lentelėje spustelėkite užrašą „Anuliuoti“ (angl. Undo). Taip laiškas neiškeliaus pas gavėją.

„Tiesa, tam, kad el. laiškas niekur neiškeliautų, atšaukti siuntimą turite per 5 sekundes, kurių retai pakanka. Norėdami, šį laiko tarpą galite prailgti iki 10, 20 ar 30 sekundžių. Tam nukeliaukite į bendruosius „Gmail“ nustatymus (angl. General) ir prie parinkties „Anuliuoti siuntimą“ (angl. Undo Send) pasirinkite norimą laiką“, – pasakoja „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

„Outlook“: ištrinkite, kol gavėjas nepamatė laiško

Galite atšaukti ir per „Outlook“ pašto dėžutę išsiųstą el. laišką, jei gavėjas jo dar neatidarė ir abu turite darbo ar mokymosi įstaigos sukurtą „Outlook Exchange“ paskyrą. Kitu atveju – jei jūsų el. pašto adresas baigiasi bent viena iš šių galūnių – „@outlook.com“, „@hotmail.com“, „@live.com“, ar „@msn.com“, to padaryti negalėsite. Būtina paminėti ir tai, kad ši funkcija veikia tik naudojant „Outlook“ programą kompiuteryje.

„Norėdami atšaukti išsiųstą laišką, nedelsdami spustelėkite „Išsiųsta“ (angl. Sent) aplanką ekrano kairiajame kampe ir du kartus laišką, kurį norite atšaukti. Atsivėrusiame lange, ekrano viršuje, pasirinkite „Failas“ (angl. File), „Persiųsti arba atšaukti“ (angl. Forward or Cancel)  ir „Atsiimti šį laišką“ (angl. Recall This Message)“, – aiškina M. Vrubliauskas.

Tuomet atsiras langas su atšaukimo parinktimis: „Naikinti neskaitytas šios žinutės kopijas“ (angl. Delete unread copies of this message) ir „Neskaitytas kopijas naikinti ir keisti nauju pranešimu“ (angl. Delete unread copies and replace with a new message). Pažymėję vieną iš jų, spustelėkite „Gerai“ (angl. OK). Pasirinkę antrąjį variantą, sukurkite naują el. laišką ir spustelėkite „Siųsti“ (angl. Send).

Uždėję varnelę prie tame pačiame lange matomo užrašo „Pranešti, ar pavyko atšaukti pranešimą visiems gavėjams“, gausite el. laišką, kuris kiekvienąkart praneš apie sėkmingai atšauktą laišką.

Naudokite programėles

Kai kurios el. pašto sistemos nesiūlo galimybės atšaukti išsiųstą laišką ir „Yahoo“, „iCloud Mail“ yra vienos iš jų. Jei naudojatės šiomis el. laiškų pašto dėžutėmis, galite parsisiųsti atšaukimo funkciją siūlančią programą. Pavyzdžiui, „Windows“ operacinę sistemą palaikantiems kompiuteriams sukurtą „Mailbird“.

„Pirmiausia prisijunkite prie savo el. pašto dėžutės, po to – atverkite „Mailbird“. Kairiajame ekrano kampe, viršuje, spustelėkite tris brūkšnelius ir nustatymuose pasirinkite „Composing“. Tuomet skiltyje „Sending“ pažymėkite laiko tarpą nuo 0 iki 30 sekundžių. Tai leis kiekvienąkart išsiuntus el. laišką jį atšaukti spustelėjus užrašą „Undo“ ekrano apačioje. Šis funkcionalumas kainuoja virš 20 eurų metams (su mokesčiais), tačiau prieš tai galite išbandyti programą 3 dienas nemokamai ir įsitikinti, ar jis tenkina jūsų poreikius“, – teigia „Bitės Profas“.

Ekspertas priduria, kad naudojantis „Mailbird“ taip pat galėsite valdyti „Facebook Messenger“, „WhatsApp“, „Telegram“ ir kitų  susirašinėjimo programėlių pranešimus.

„iPhone“ ir „Mac“ savininkams sukurta patrauklaus dizaino programėlė „Spark“, kurią galite susieti su „Gmail“, „Outlook“, „Yahoo“ ar „iCloud Mail“. Kiekvienąkart išsiuntę laišką, jį per penkias sekundes galėsite atšaukti ekrane spustelėję užrašą „Undo“.

Sparčiai auganti informacinių technologijų (IT) kompanija „Accenture“ per šią žiemą Lietuvoje ir Latvijoje planuoja apmokyti 220 būsimų specialistų, kurie nori pradėti karjerą IT srityje. Po mokymų įmonė siūlo apmokamą praktiką ir galimybę įsidarbinti perspektyvioje tarptautinėje kompanijoje.

Matydama augančias rinkos perspektyvas, „Accenture“ daug dėmesio skiria edukacijai ir IT specialistų rengimui Baltijos šalyse. Šią žiemą kompanija siūlo net 12 skirtingų mokymo programų. Jos apima ne tik tradiciškai paklausias sritis, kaip „Java“, „.NET“, automatizuotas testavimas, duomenų vizualizavimas ar robotika, bet ir naują „SAP“ kursą, skirtą programavimo kalbai „ABAP“ mokytis. Kita „SAP“ mokymo programa suteiks žinių apie verslo įrankius, duomenų perkėlimą.

Šią žiemą taip pat vyks keletas debesų technologijų mokymų, kuriuose bus galima susipažinti su debesų kompiuterijos infrastruktūros sprendimais, automatizavimo ir integravimo įrankiais.

„Šie „Bootcamp“ mokymai yra mūsų įdarbinimo programos dalis. Išklausę kursus dalyviai gauna sertifikatą, o tie, kurie pasirodė sėkmingiausiai, – mokamą praktiką mūsų įmonėje. Ankstesni rezultatai rodo, kad didžioji dalis stažuotojų po praktikos tampa mūsų įmonės darbuotojais. Šią žiemą Lietuvoje ir Latvijoje tokiu būdu planuojame apmokyti 220 būsimų specialistų, kurie galės pradėti karjerą IT srityje“, – sako Maksims. Jegorovs.

Mokymuose įgyjama bazinių žinių ir įgūdžių IT karjeros pradžiai, jie vyksta panašiai kaip kasdienis darbas su projektais. Suteikiama tiek praktinių, tiek teorinių žinių bei išmokstama dirbti komandoje. Visi mokymai yra nemokami ir trunka kelias savaites, priklausomai nuo pasirinktos mokymo srities. Jie vyks nuotoliniu būdu vadovaujant patyrusiems lektoriams ir mentoriams.

Prieš pradėdami mokytis dalyviai turi išlaikyti techninį atrankos testą. Jam reikalingos bazinės žinios pasirinktoje mokymo srityje. Taip pat vertinama stojančiųjų motyvacija, anglų kalbos žinios ir gebėjimas analitiškai mąstyti. Visi kursai vyksta anglų kalba. Daugiau informacijos apie kursus ir dalyvio paraišką galima rasti „Accenture Bootcamp“ svetainėje.

Apie įmonę

„Accenture“ yra viena pirmaujančių IT bendrovių Baltijos šalyse ir pasaulyje. Įmonė teikia tarptautines valdymo konsultacijas, technologijų ir užsakomąsias paslaugas. Praėjusiais metais Baltijos šalyse pasiekė 91,29 mln. eurų apyvartą ir uždirbo 3,96 mln. eurų pelno. „Accenture“ filialą Latvijoje atidarė 2002 m., o nuo 2021 m. įmonė turi biurą ir Lietuvoje.

„2021 m. išplėtėme veiklą Baltijos šalyse ir atidarėme naują technologijų centrą Vilniuje. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas įvairių tarpindustrinių technologijų kūrimui visose pirmaujančiose technologijų platformose. Taip pat plėtojame individualios inžinerijos, infrastruktūros ir debesijos paslaugas, kurias teikiame klientams visame pasaulyje“,– sako M. Jegorovs, „Accenture“ vadovas Baltijos šalyse.

Informacinių technologijų (IT) kompanija „Accenture“ per pastaruosius finansinius metus (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.) Baltijos šalyse pasiekė 91,29 mln. eurų apyvartą ir uždirbo 3,96 mln. eurų pelno. Šią žiemą auganti įmonė Lietuvoje ir Latvijoje planuoja apmokyti dar 220 būsimų specialistų, kurie nori pradėti karjerą IT srityje.

Ataskaitinio laikotarpio pajamos uždirbtos „Accenture“ Latvijos padalinyje ir jos yra 14% didesnės nei ankstesniais finansiniais metais (nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.), kai apyvarta siekė 80,1 mln. eurų, o pelnas – 3,8 mln. eurų. Lietuvos padalinys įregistruotas 2021 metų liepą, jo rezultatai atsispindės kitų finansinių metų ataskaitose.

„2021 m. išplėtėme veiklą Baltijos šalyse ir atidarėme naują technologijų centrą Vilniuje. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas įvairių tarpindustrinių technologijų kūrimui visose pirmaujančiose technologijų platformose. Taip pat plėtojame individualios inžinerijos, infrastruktūros ir debesijos paslaugas, kurias teikiame klientams visame pasaulyje“,– sako Maksims Jegorovs, „Accenture“ vadovas Baltijos šalyse.

Jo teigimu, 2020-2021 finansinius metus Baltijos šalyse „Accenture“ baigė gerais ir stabiliais rezultatais.

Skaitmenizacijos svarba auga

Pasak M. Jegorovs, šiuo metu ekonomika išgyvena sparčią skaitmeninę transformaciją ir tai skatina IT sektoriaus plėtrą.

„Įmonės ir organizacijos siekia spartaus augimo, o technologinių sprendimų diegimas padeda sukurti konkurencinius pranašumus, teikti išskirtines paslaugas. Pastebime, kad kompanijos noriai integruoja debesų technologijos naujoves, per pastaruosius metus įgyvendinome net keletą projektų, kai klientai pilnai perėjo prie debesų technologijų. Kiti sektoriai daug dėmesio skiria komunikacijos gerinimui derindami skirtingus skaitmeninius kanalus bendravimui su savo klientais. Pavyzdžiui, praėjusiais metais turėjome projektą telekomunikacijų srityje, pagerinome bendravimą, kad klientai atsakymus gautų ne tik greitai, bet ir sau patogiu būdu“, – tendencijas vardija kompanijos vadovas.

Anot jo, skaitmeninės ekosistemos kuriamos daugelyje sektorių. Tai apima ne tik pardavimą internetu ar svetainių, programėlių kūrimą, bet ir naujų paslaugų diegimą.

„Kelios mūsų klientų įmonės per pastaruosius metus patobulino internetinio pardavimo galimybes, sistemų integravimą, duomenų analizę. Finansinių paslaugų sektoriuje buvo tęsiami automatizavimo, blokų grandinės (angl. blockchain) ir kitų IT sistemų plėtros projektai, gerinantys verslo procesų stebėjimą, sąveiką tarp skirtingų platformų ir sistemų. Taip pat paklausūs bekontakčio atsiskaitymo, kalbos technologijų sprendimai. Šiuo metu IT projektuose aktyviai naudojamos „Agile“ metodikos ir „DevOps“ praktikos“, – pasakoja M. Jegorovs.

12 kursų su galimybe įsidarbinti

Matydama augančias rinkos perspektyvas, „Accenture“ daug dėmesio skiria edukacijai ir IT specialistų rengimui Baltijos šalyse. Šią žiemą kompanija siūlo net 12 skirtingų mokymo programų. Jos apima ne tik tradiciškai paklausias sritis, kaip „Java“, „.NET“, automatizuotas testavimas, duomenų vizualizavimas ar robotika, bet ir naują „SAP“ kursą, skirtą programavimo kalbai „ABAP“ mokytis. Kita „SAP“ mokymo programa suteiks žinių apie verslo įrankius, duomenų perkėlimą.

Šią žiemą taip pat vyks keletas debesų technologijų mokymų, kuriuose bus galima susipažinti su debesų kompiuterijos infrastruktūros sprendimais, automatizavimo ir integravimo įrankiais.

„Šie „Bootcamp“ mokymai yra mūsų įdarbinimo programos dalis. Išklausę kursus dalyviai gauna sertifikatą, o tie, kurie pasirodė sėkmingiausiai, – mokamą praktiką mūsų įmonėje. Ankstesni rezultatai rodo, kad didžioji dalis stažuotojų po praktikos tampa mūsų įmonės darbuotojais. Šią žiemą Lietuvoje ir Latvijoje tokiu būdu planuojame apmokyti 220 būsimų specialistų, kurie galės pradėti karjerą IT srityje“, – sako M. Jegorovs.

Mokymuose įgyjama bazinių žinių ir įgūdžių IT karjeros pradžiai, jie vyksta panašiai kaip kasdienis darbas su projektais. Suteikiama tiek praktinių, tiek teorinių žinių bei išmokstama dirbti komandoje. Visi mokymai yra nemokami ir trunka kelias savaites, priklausomai nuo pasirinktos mokymo srities. Jie vyks nuotoliniu būdu vadovaujant patyrusiems lektoriams ir mentoriams. 

Prieš pradėdami mokytis dalyviai turi išlaikyti techninį atrankos testą. Jam reikalingos bazinės žinios pasirinktoje mokymo srityje. Taip pat vertinama stojančiųjų motyvacija, anglų kalbos žinios ir gebėjimas analitiškai mąstyti. Visi kursai vyksta anglų kalba. Daugiau informacijos apie kursus ir dalyvio paraišką galima rasti „Accenture Bootcamp“ svetainėje. 

„Accenture“ yra viena pirmaujančių IT bendrovių Baltijos šalyse ir pasaulyje. Įmonė teikia tarptautines valdymo konsultacijas, technologijų ir užsakomąsias paslaugas. „Accenture“ filialą Latvijoje atidarė 2002 m., o nuo 2021 m. įmonė turi biurą ir Lietuvoje.

Plačiau apie mokymus: www.bootcamp.lv

Ką lietuviai veikia šią vasarą? Tautiečiai šiais metais aktyviai stebėjo Europos futbolo čempionato finalą, vasaroja prie vandens telkinių ir pajūryje, o Vilniuje pramogauja Vingio parke, rodo agreguoti anoniminiai „Bitės“ tinklo duomenys. Kokios dar tendencijos matomos šią vasarą?

„Mūsų tinklo komanda kasmet ruošiasi vasaros sezonui – prognozuojant vartotojų pokyčius, daro įrangos plėtimus tose vietose, kuriose tikėtinas didesnis užimtumas. Šiais metais karščiausios užimtumo zonos, nepaisant pandemijos, panašios kaip ir pernai – matome, kad nemažai lietuvių vasaroja Lietuvos pajūryje, prie ežerų. Prie duomenų srauto augimo mažesniuose miestuose greičiausiai prisideda ir tai, kad nemažai įmonių darbuotojams suteikia galimybę patogiai dirbti nuotoliniu būdu“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius Gintas Butėnas.

Absoliutus rekordininkas – futbolo čempionatas

Šiemet rekordinis duomenų srautas užfiksuotas liepos 11 d., Europos futbolo čempionato finalo metu. Pernai dėl pandemijos nukeltą čempionatą futbolo aistruoliai stebėjo visoje Lietuvoje. Į rekordinį duomenų srautą patenka ir  internetinė televizija – pavyzdžiui, liepos mėnesį „Go3 | BITĖ“ platforma sudarė net apie 11 proc. visų „Bitės“ tinklo duomenų.

„Nors krepšinis yra populiariausia sporto šaka Lietuvoje, interneto duomenų srauto statistika rodo, kad šalyje turime ir daug futbolo aistruolių. Futbolo čempionato metu duomenų srautas buvo didesnis nei, pavyzdžiui, savaite anksčiau vykusių Lietuvos ir Slovėnijos krepšinio komandų Olimpinės atrankos varžybų metu“, – teigia G. Butėnas.

Aktyviausi sostinėje – Vingio parkas, oro uostas

Didmiesčiuose laiką leidžiantys lietuviai renkasi vietas arčiau gamtos. Jau nuo gegužės pradžios Vilniuje esančiame Vingio parke fiksuojamas rekordinis interneto duomenų srautas, kuris, lyginant su sausiu, augo net keturis kartus.

Akivaizdu, kad vilniečiai nori leisti laiką gamtoje net ir neišvykę iš miesto. Šią tendenciją greičiausiai padėjo išauginti rekordiniai karščiai ir karantinas –  juk pavargę nuo keturių sienų, žmonės ėmė vis daugiau laiko leisti gryname ore, įprato sportuoti Vingio parke.

„Didelis duomenų srauto augimas užfiksuotas ir Vilniaus oro uoste. Nuo vasario augęs, piką jis pasiekė birželio pradžioje, kai, lyginant su metų pradžia, tinko apkrovos padidėjo daugiau nei keturis kartus. Akivaizdu, kad pamažu atlaisvinus karantino ribojimus ir atnaujinus skrydžius, lietuviai ėmė vis dažniau rinktis keliones užsienyje“, – pasakoja „Bitės“ technologijų vadovas.

Nori būti prie vandens ir ne mieste

Vasarą labiausiai „Bitės“ tinklo apkrovos didėjo pajūryje. Liepą, lyginant su vasariu, duomenų tinklo apkrovos išaugo daugiau nei tris kartus. Lietuviai aktyviai laiką leido Palangoje, Šventojoje ir Kuršių Nerijoje. Tuo metu didžiausias duomenų srauto mažėjimas užfiksuotas didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Marijampolėje.

„Didžiųjų miestų gyventojai vasaros karščius rinkosi praleisti už miesto ribų, todėl migravo į mažesnius miestus, kurortus. Didžiausio jų dėmesio, kaip ir kasmet, sulaukė šalies pajūris, tinkantis tiek ramaus ar aktyvaus poilsio mėgėjams, tiek žmonėms, derinantiems darbą ir atostogas“, – sako G. Butėnas.

Vasarą duomenų srautas reikšmingai augo ir miškingose bei ežeringose šalies vietose – Varėnos, Prienų ir Molėtų regionuose. Šios lokacijos itin populiarios tarp baidarių fanų. Čia tinklo apkrovos taip pat išaugo daugiau nei tris kartus.