Login to your account

Username *
Password *

Nors šį lapkritį virtualus asistentas „Amazon Alexa“ švenčia jau 8-ąjį gimtadienį, daugumai ši programa vis dar atrodo naujovė. Kol kas dar nėra tokio virtualaus asistento, kuris kalbėtų lietuviškai, tačiau ir „anglakalbė“ programa tikrai gali palengvinti buitį ir namuose Lietuvoje. Kokias funkcijas jau atlieka „Amazon Alexa“ ir kokių dar tikėtis ateityje?

„Virtualūs balso asistentai, tokie kaip „Amazon Alexa“, „Siri“, „Google Assistant“, „Cortana“ ir kt., yra išmanūs asmeniniai asistentai, kuriųpagrindinė užduotis – padėti žmonėms atlikti užduotis naudojant balso komandas. Pavyzdžiui, surasti informaciją internete, perskaityti dienos naujienas, nustatyti laikmatį bei pasakyti, ar šiandien bus lietaus“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

Moka daug, bet lietuviškai nekalba

„Alexa“ rinkoje pasirodė 2014 metais ir gebėjo atlikti vos 13 funkcijų bei suprasti tik anglų kalbą. Šiandien „Alexa“ gali ne tik paskambinti paprašytam adresatui, bet ir pranešti informaciją žinių vedėjo intonacija net 8 kalbomis. Taip pat geba atlikti daugiau kaip 100 tūkstančių skirtingų funkcijų.

„Dažniausiai žmonės prašo, kad virtualus asistentas įjungtų muziką ar perjungtų dainą, praneštų orų prognozę, sporto rungtynių rezultatus, perskaitytų elektroninius laiškus, iškviestų taksi, rodo tyrimų bendrovės „Statista“ duomenys. Jie taip pat gali automatiškai įkelti nuotraukas ar įrašus į socialinius tinklus, pranešti apie degalų kainų pasikeitimus. Galima netgi paliepti asistentui kitą žmogų vadinti slapyvardžiu“, – pasakoja „Bitės Profas“.

Gaila, tačiau net ir po 8 metų, „Alexa“ taip ir nekalba lietuviškai. Tikėtina, kad bendrovė Lietuvą laiko kol kas yra per maža rinka, kad kūrėjams apsimokėtų įdiegti ir mūsų kalbą. Nors oficialiai šio virtualaus asistento Lietuvoje nusipirkti negalima, įsigijus „Alexa“ kitose šalyse ir naudojant Lietuvoje, ji puikiai atliks pagrindines funkcijas.

Padeda užtikrinti namų ir artimųjų saugumą

„Alexa“ gali padėti ne tik atlikti nemėgstamus kasdienius darbus ir taip palengvinti žmogaus gyvenimą, tačiau prisideda ir prie namų apsaugos.

„Jei neturite įsirengę namų apsaugos sistemos ir palikę namus nerimaujate dėl jų saugumo, virtualus asistentas geba net atpažinti lango dūžio garsą ir pati pranešti jums apie galimą įsilaužimą“, – pasakoja „Bitės Profas“. 

Virtualus asistentas gali padėti ir senyvo amžiaus žmonėms.

„Prenumerata „Alexa Together“ skirta padėti garbaus amžiaus klientams jaustis patogiau ir gyventi savarankiškai. Pavyzdžiui, balsu „Alexos“ paprašius iškviesti pagalbą, ji automatiškai paskambina 10 nurodytų žmonių. Tiesa, ši prenumerata kol kas pasiekiama tik JAV“, – įspėja „Bitės Profas“.

 Ar „Alexa“ mūsų visada klausosi?

Prieš įsigyjant balsu valdomą virtualų asistentą, svarbu žinoti, jog jis renka nemažai asmeninių duomenų – „girdi“ pokalbius, žino žmogaus buvimo vietą, saugo nuotraukas. Tokie duomenys gali būti panaudoti reklamos tikslais, pavyzdžiui, siūlant produktus apie kuriuos kalbamės su savo šeimos nariais.

„Virtualus asistentas „Alexa“ iš tiesų klausosi visada, tačiau tik išgirdęs jį pabudinantį žodį pradeda įrašinėti. Jog pokalbis įrašomas, galime sužinoti pažiūrėję į prietaisą – jis pradeda šviesti mėlyna spalva“, – sako „Bitės Profas“.

Virtualūs asistentai yra ne kartą patyrę ir techninių klaidų. Vienos amerikiečių poros, naudojusios „Amazon Echo“ garsiakalbį su „Alexa“ asistentu, privatus pokalbis buvo įrašytas ir netyčia išsiųstas draugui. Kitam vyriškiui Vokietijoje „Alexa“ atsiuntė 1700 garso įrašų, priklausiusių kitiems žmonėms.

Anot „Bitės Profo“, žmonės gali tvarkyti tam tikrus saugumo nustatymus. Pavyzdžiui, reklamų nustatymus ar kontaktinę informaciją. Vartotojai nusprendžia, kuriais duomenimis nori dalintis su asistentu, o kuriais ne. Asistentai leidžia peržiūrėti balso įrašų ir kitų komąndų istoriją, ją galima paprašyti ištrinti. 

Degalų brangimas prisidėjo prie daugelio prekių kainų augimo, nes jų logistikos kaštai neišvengiamai įtraukiami į prekės savikainą. Dirbtinis intelektas galėtų ne tik atpiginti kai kurias infliacijos paveiktas prekes ar paslaugas, bet ir sumažinti transporto keliamą taršą miestuose – tuo yra įsitikinęs Lietuvoje veikiančios dirbtinio intelekto taikyme besispecializuojančios informacinių technologijų įmonės UAB „Acrux cyber service direktorius Jokūbas Drazdas.

Išaugusius logistikos kaštus jaučia ir verslas, ir plačioji visuomenė

Jokūbas Drazdas pastebi, kad kovoje su kylančiomis kainomis kartais pravartu į viską pasižiūrėti kūrybingiau ir pasitelkti naująsias technologijas, kurios gali tapti itin efektyviu įrankiu, padedančiu spręsti įvairias problemas.

„Išaugusias kuro kainas gyventojai skausmingiausiai pajuto per padidėjusias maisto produktų kainas. Net jei iki tol maisto produkto kaina santykinai buvo nedidelė, logistikos dedamoji šiandien yra didelė, o tai automatiškai stipriai išaugino maisto produktų savikainą. Įmonės dėl išaugusių kuro kainų taip pat patyrė smūgį, nes kuro kaštai sumažino pelną. Visgi, verslas supranta, kad tam, kad jis išgyventų konkurencinę kovą, negali nuolat kelti kainų, nes infliacijos metu žmonių perkamoji galia mažėja, jie atsisako kai kurių prekių ar paslaugų. Tokia situacija daugelį įmonių paskatino optimizuoti savo logistiką“, – sako Jokūbas Drazdas.

Taip nutiko ir vienam UAB „Acrux cyber service“ klientui, kurį kylančios degalų kainos ir reikalavimai dėl anglies dvideginio emisijos paskatino darbo procesų automatizavimui pasitelkti dirbtinį intelektą.

Dirbtinis intelektas kardinaliai pakeitė chaotišką įmonės logistiką

Pasak Jokūbo Drazdo, analizuodami kliento logistiką, dirbtinio intelekto sprendimus kurianti įmonė, pastebėjo, kad užsakovo logistikoje yra begalė absurdiškų situaciją, kurios prisideda prie kuro sąnaudų didėjimo.

„Pasitaikydavo tokių absurdiškų situacijų, kaip 9 kurjerių tą pačią dieną vykimas į tą patį pastatą pristatyti skirtingas siuntas. Pastebėjome, kad kai kurie kurjeriai baigdavo maršrutus per porą valandų, aplankydami tik 2-3 vietas, o tuo tarpu kitų vežėjų darbo pamaina užsitęsdavo ir jie dirbdavo viršvalandžius. Sunkvežimių vairuotojai dažnai įstrigdavo eismo spūstyse, dėl to dar labiau padidėdavo degalų sąnaudos ir, žinoma, aplinkos tarša“, – teigia Jokūbas Drazdas.

Dirbtinis intelektas pirmiausia optimizavo kurjerių kelionių maršrutus, kurie tapo mažiau persidengiantys. Tai leido 10-15 proc. sumažinti maršrutų ilgį, o su juo ir degalų sąnaudas bei pristatymo laiką.

Taip pat dirbtinis intelektas išsprendė ir kurjerių apkrovos netolygumus. Maršrutai sudaromi, atsižvelgiant į kurjerių skaičių ir adresų pasiskirstymą. Nauji adresai automatiškai dirbtinio intelekto pagalba priskiriami kurjeriui, kuris yra arčiausiai reikiamo adreso.

Nauda pasijuto iš karto

„Įmonėje įdiegus dirbtiniu intelektu pagrįstą logistikos planavimo sistemą, sutrumpėjo krovinių pristatymo laikas, sumažėjo emisijos kiekis, degalų sąnaudos. Iš viso sutaupyta 30 proc. išlaidų, skiriamų logistikai. Bendras kurjerių nuvažiuotas kelias sutrumpėjo daugiau nei du kartus – nuo buvusių 2200 km iki 900 km. Darbuotojai nebedirba viršvalandžių. Vidutinė darbo diena dėl optimizuotų maršrutų sutrupėjo iki mažiau nei 7 valandų“, – rezultatais dalinasi Jokūbas Drazdas.

Dirbtinis intelektas gali padėti kurti tvaresnę logistiką

Pasak dirbtinio intelekto sprendimus kuriančios įmonės vadovo, šis pavyzdys atskleidžia, kaip dirbtinis intelektas gali pasitarnauti ne tik verslui, bet ir visuomenės gerovei.

„Ne tik verslas, įdiegęs dirbtiniu intelektu paremtas sistemas, gauna naudą. Naudos susilaukia ir paslaugos ar produkto vartotojas, kuris dėl sumažėjusių logistikos kaštų gali įsigyti paslaugą ar prekę pigiau, o optimizuoti logistikos maršrutai sumažina oro taršą. Kasmet Lietuvoje kietosios dalelės sukelia beveik 3000 priešlaikinių mirčių, todėl tvari logistika turėtų būti verslo ir viešojo sektoriaus prioritetas“, – sako Jokūbas Drazdas.

Jokūbas Drazdas mano, kad ne tik verslas, bet ir valstybinis sektorius turėtų į savo procesus žiūrėti kūrybingiau ir nebijoti ieškoti sprendimų, susijusių su inovacijomis, kurios gali ženkliai prisidėti prie jų veiklos optimizavimo.

Pastaraisiais metais išmaniosios namų technologijos sparčiai tobulėja, jos neaplenkia ir namų apšvietimo sprendimų. Išmanusis apšvietimas ne tik padeda susikurti inovatyvius namus, bet ir sunaudoja mažiau energijos, tausoja aplinką.

„Senukų“ ekspertai pristato, kodėl namuose verta įsirengti išmanųjį apšvietimą, bei pataria, kaip tai padaryti patiems.

Domisi taupesniais sprendimais

Kylant elektros kainai, lietuviai vis dažniau ieško būdų sutaupyti. Tiek „Senukų“ fizinėse, tiek elektroninėje parduotuvėje pastebimas didesnis susidomėjimas ekonomiškesniais apšvietimo sprendimais, kurie valdomi išmaniojo telefono pagalba.

Tokią galimybę suteikia išmanieji šviestuvai ir išmaniosios LED lemputės, kurios leidžia kiekvieną namuose esantį šviestuvą paversti išmaniuoju – tereikia tik pritaikyti tinkamo cokolio lemputes.

Tokiu būdu mobiliojoje programėlėje galima reguliuoti lempučių šviesos intensyvumą, atspalvius nuo šiltai gelsvos iki šaltai baltos, keisti apšvietimo spalvą ar nustatyti lempučių veikimo laiką, jas išjungti ar įjungti nuotoliniu būdu net būnant toli nuo namų.

Naudoja mažiau energijos

Išmaniajame apšvietime naudojamos LED lemputės efektyviau naudoja energiją, tarnauja ilgiau, yra patvaresnės ir pasižymi panašia arba geresne šviesos kokybe nei kitų tipų apšvietimas. Jos yra maždaug 85 proc. efektyvesnės už senąsias kaitrines lemputes, nes sunaudoja mažiau energijos ir mažiau jos išeikvoja šilumos pavidalu.

Specialistų teigimu, vidutiniškai išmanioji lemputė tarnauja 15-50 tūkst. valandų, o standartinės kaitrinės lemputės tarnavimo laikas – vos 750-2000 valandų. Tad jei per dieną vidutiniškai apšvietimas namuose būna įjungtas 3-4 val., viena LED lemputė gali tarnauti ir 10 metų, o kaitrinė lemputė – tik apie vienerius.

Taip ne tik gaunamos mažesnės sąskaitos už elektrą, bet ir padedama planetai, nes išmetama mažiau atliekų.

Sprendimas ne tik užmaršiems

Išmanusis apšvietimas naudingas ne tik dėl ekonomiškesnių lempučių, bet ir tuomet, jei išeidami iš namų dažnai pamirštate išjungti šviesos jungiklį. Šiuolaikinių technologijų dėka galima nustatyti išmaniojo apšvietimo veikimo grafiką ir taip užtikrinti, kad šviesos niekada nebus įjungtos, kai nieko nėra namuose.

Pasak ekspertų, išmaniajam apšvietimui automatizuoti galima naudoti ir suporuotus jutiklius. Tokiu būdu šviesa gali įsijungti automatiškai kai kas nors įeina į kambarį, paliečia spintelę arba atidaro duris. Tai ypač aktualu tose vietose, kur dažniausiai netyčia yra paliekama įjungta šviesa: vonios kambaryje, sandėliuke, lauke.

Įrengiant namuose išmanųjį apšvietimą, galima naudoti spalvą keičiančias lemputes bei taip sukurti skirtingus įspėjimus pagal kitų išmaniųjų namų jutiklių siunčiamus signalus. Galima suprogramuoti lemputes taip, kad jos taptų mėlynos, jei yra vandens nuotėkis, arba raudonos, jei kas nors palieka neužrakintas ar atviras duris.

Platesnės išmaniųjų namų galimybės

Ekspertai pastebi, kad pastaruoju metu auga ne tik išmaniojo apšvietimo populiarumas. Pirkėjai vis labiau domisi ir kitais energijos išteklius taupyti padedančiais įrenginiais, tarp jų – išmaniaisiais kištukiniais lizdais, kitaip vadinamais išmaniaisiais kištukais.

Įkišti į įprastą elektros lizdą, jie namuose esančius įrenginius paverčia išmaniaisiais, nes kištukus valdyti galima mobiliąja programėle savo telefone – įjungti ar išjungti, stebėti elektros suvartojimą. Kai kurie jų netgi keičia spalvą priklausomai nuo to, kiek energijos vartoja į jį įjungtas įrenginys.

Paprasta įsirengti patiems

Pasak ekspertų, norint įsirengti išmanųjį apšvietimą, specialistų pagalbos neprireiks – tai gali padaryti kiekvienas, turintis išmanųjį telefoną.

Tereikia susieti išmaniąsias lemputes bei šviestuvus mobiliojoje programėlėje nuosekliai sekant instrukcijas telefono ekrane. Programėlėje taip pat galima suteikti valdymo teises ir kitiems vartotojams, kad išmanųjį apšvietimą valdyti galėtų visi šeimos nariai, pataria „Senukų” specialistai.

 

Jau trečius metus iš eilės technologijų bendrovė „Samsung“ išrinkta geriausiu darbdaviu pasaulyje. Rinkimus kasmet organizuoja JAV žiniasklaidos bendrovė „Forbes“.

Geriausių pasaulio darbdavių reitingą „Forbes“ sudarė bendradarbiaudama su tyrimų bendrove „Statista“. Sąrašas sudarytas apklausus daugiau nei 150 tūkst. žmonių iš 57 pasaulio šalių, kurie dirba tarptautinėse įmonėse.

„Forbes“ geriausių pasaulio darbdavių reitingą sudarė jau 6 kartą. Sėkmę būti pirmoje vietoje trejus metus iš eilės lėmė „Samsung“ darbuotojų vertinimas, bendrovės požiūris ir reakcija į Covid-19 pandemiją, įmonės reputacija IT ir technologijų pasaulyje.

Apklausos dalyvių buvo klausiama, ar jie rekomenduotų savo darbdavį draugams ar šeimos nariams, taip pat vertinamas įmonės įvaizdis, socialinė atsakomybė, ar organizacijoje užtikrinama lyčių lygybė, daromas ekonominis poveikis. Apklausos dalyviams užtikrinamas visiškas anonimiškumas, griežtai ribojamas bet koks bendrovės dalyvavimas tyrimo procese.

Geriausių pasaulio darbdavių reitinge „Samsung“ aplenkė tokius technologijų gigantus kaip „Microsoft“, „IBM“ ir kt.

Technologijų bendrovė „Samsung“ gerai žinoma visame pasaulyje. 74 pasaulio valstybėse veikiančioje bendrovėje dirba daugiau nei 260 000 žmonių. „Samsung“ atstovybė Lietuvoje „Samsung Electronics Lithuania“ savo veiklą pradėjo 2011 metais. Šiuo metu čia dirba 20 darbuotojų. Pagal rugpjūčio mėnesį mokėtus atlyginimus – „Samsung Electronics Lithuania“ trečia Lietuvoje, rodo „Sodra“ duomenys.

Apie „Samsung Electronics Co., Ltd.“:

 „Samsung“ įkvepia pasaulį tobulėti, o savo idėjomis kuria išmanią ateitį. Bendrovė ieško naujų sprendimų pagerinti skirtingas technologijas pradedant telefonais baigiant televizoriais. Norėdami sužinoti įdomiausias naujienas, apsilankykite news.samsung.com.

Investicijų bendrovės „I asset management“ į miškus kaip turto klasę investuojantis fondas „Baltic Green Fund“ bendradarbiaus su startuoliu su „Hold Earth“ – kartu skatins įmones aktyviau sodinti medžius ir taip mažinti poveikį klimato kaitai. 

Startuolis „Hold Earth“ įmonėms Lietuvoje siūlo įsigyti „Žaliąją prenumeratą“, suteikiančią galimybę pasirinkti norimą pasodinti medžių skaičių. Startuolis pasirūpina ne tik medžių pasodinimu, tačiau ir nuolatine tvaria miško priežiūra, teikia detalias tvarumo ataskaitas apie sumažintas CO2 emisijas, biomasės prieaugį, suteikia galimybę gauti tvarumo sertifikatus.

 „Vertiname ir sveikiname startuolio „Hold Earth“ iniciatyvą, pasirinktą strategiją bei misiją skatinti įmones prisidėti prie poveikio aplinkai mažinimo ir didinti miškų plotus Lietuvoje. Tikrai svarbu, kad kuriasi vis daugiau į tvarumą orientuotų startuolių“, –sako Simonas Jurgionis, “Baltic Green Fund” vadovas. Kadangi mūsų fondo ir startuolio strateginiai tikslai sutampa, sutvirtindami bendradarbiavimą ir patys simboliškai įsigijome 360 medžių, kurie bus pasodinti Lietuvoje ir papildys šalies miškų masyvus.

 Vis dėlto svarbiausia, jog tikimės, kad daugiau viešumo šiai iniciatyvai paskatins prisidėti ir kitas įmones. Ypač tai turėtų būti aktualu verslams, kurie veikia taršesniuose segmentuose ir tokiu būdu tikrai galėtų prisidėti prie švaresnės aplinkos Lietuvoje sukūrimo“, –  teigia S. Jurgionis. 

Šiuo metu „Baltic Green Fund“ yra įsigijęs ir valdo 15 tūkst. hektarų miško – 13,5 tūkst. ha Latvijoje ir 1,5 tūkst. ha Lietuvoje. 

 „Kalbant su Lietuvoje veiklą vykdančiais verslais pamatėme, kad poreikis mažinti klimato kaitos poveikį yra didžiulis, įmonės nori prisidėti prie iniciatyvų mažinti klimato kaitą, tačiau pačios dažniausiai tam neturi reikiamų žinių ir patogaus sprendimo.

Taip gimė miško įveisimo paslaugos projektas, kuris jau sėkmingai vykdomas kartu su keliomis didesnėmis Lietuvos įmonėmis.

Sukūrėme „Žaliosios prenumeratos“ paslaugą (automatinė medžių kolekcionavimo prenumerata), kuris leidžia įmonėms net ir simboline suma prisidėti prie tvarios iniciatyvos - medžių sodinimo. Šį rudenį kartu su klientais jau pasodinome 10 tūkst. medelių sodinukų, medžiais apsodinome keturis hektarus pievų”,– sako „Hold Earth“ vadovė Greta Šidlauskienė.

Pasak startuolio vadovės, iki 2030 metų pagal „European Green Deal“ iniciatyvą Europoje numatoma pasodinti 3 milijardus medžių. „Hold Earth“ su savo klientais taip pat dalyvaujame šioje iniciatyvoje. Ne tik sodiname medžius, bet ir suteikiame prieigą nuolat stebėti augančio miško sveikatą ir CO2 apdorojimo pajėgumus, kaip auga biomasės skaičiai.

Satelitiniai duomenys apie pasodintus medžius leidžia gerai jaustis dėl savo indėlio į aplinkosaugą. Visą medžių sveikatos ir esamos situacijos vertinimą atliekame kasmet ir pateikiame struktūrizuotas ataskaitas verslui, kurios puikiai tinka viešai komunikacijai apie įmonių iniciatyvas, nukreiptas į tvarumą“, – teigia G. Šidlauskienė.

Pasak S. Jurgionio, besiformuojanti CO2 kreditų rinka turi labai didelį potencialą. „Ši rinka tik žengia pirmuosius žingsnius ir kol kas yra daugiau kalbų, teisinės aplinkos pokyčių bei įvairių svarstymų, negu realių veiksmų ir konkretumo. Būtent artimiausi keli metai bus lūžio taškas, kai rinka įgaus pagreitį.

Tai aktualu ne tik miško pramonei, bet ir didžiajai daugumai verslų. Tikime partnerių „Hold Earth“ galimybėmis pasiūlyti įrankį, kurio pagalba atsivertų platesnės CO2 kreditų rinkos galimybės. Šio produkto rinkai tikrai trūksta ir poreikis yra jau dabar. Šioje srityje taip pat matome dideles tarpusavio bendradarbiavimo galimybes“, –teigia „Baltic Green Fund“ vadovas.

Pasak „Hold Earth“ vadovės, nors pasaulyje jau pradeda veikti prekybos CO2 kreditais rinka, tačiau daugelis įmonių nori būti tikros, kad jų investicijos tikrai sukuria realią vertą klimato kaitos mažinimui.

„Iš įmonių girdime, kad perkant nežinomus pigius ir nekokybiškus anglies dioksido kreditus, kyla pavojus, kad bus pakenkta jų reputacijai, nes nėra aišku, kas padaryta už nusipirktus sertifikatus. Įmonės nori įsitraukti ir bendrai vykdyti projektus savo regione, kad galėtų daryti realų poveikį aplinkai ir visuomenei.

Tai nebėra mados ar žaidimo reikalas, o naujas verslo požiūris į įmonių atsakomybę žmonių ir planetos atžvilgiu“,– sako G. Šidlauskienė. 

Pasak startuolio, šiuo metu savanoriškoje anglies dioksido kreditų rinkoje dalyvauja dideli, tarptautiniai prekių ženklai.  Apie 500 iš 2 tūkst. didžiausių pasaulinių prekių ženklų yra įsipareigoję siekti "grynojo nulio"  (Net zero) tikslų.

2021 m. balandžio mėn. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyvos (angl. CSRD). Direktyvoje nustatomi reikalavimai dėl privalomų tvarumo ataskaitų apie verslo veiklos poveikį aplinkai ir socialinį poveikį teikimo. Tai reiškia, kad įmonės privalės ataskaitoje įvertinti ne tik tvarumo, klimato kaitos riziką bendrovei, bet  ir atskleisti pačios įmonės daromą poveikį visuomenei bei aplinkai.

Poreikis didžiulis, bet galimybių plėsti investicijų į tvarią miškininkystę portfelį beveik nėra

Pasak S. Jurgionio, šiuo metu Lietuvoje, skirtingai nei Latvijoje, dėl apribojimų beveik nėra galimybių plėsti tvarios miškininkystės portfelį, nors poreikis yra didžiulis, tuo suinteresuoti ir Skandinavijos ir Baltijos šalių investuotojai, norintys aktyviai vystyti ir auginti tvarios miškininkystės portfelį Baltijos šalyse.

„Lietuvoje plėtros galimybių neturime dėl įstatymo apribojimų, tačiau jeigu jis būtų pakeistas – fondo komanda tikrai peržiūrėtų strategiją ir reikšmingą investicijų dalį nukreiptų būtent į strategiją atitinkančių miškų pirkimą bei veiklos vystymą Lietuvoje. Deja, kol Lietuvoje apribojimai egzistuoja, tol visa plėtra numatoma Latvijoje, kur šiuo metu yra sukoncentruota dauguma fondo valdomo turto.

Estijoje, bent jau kol kas, plėtros galimybių nematome, nes miško kaina reikšmingai didesnė negu tokių pat parametrų atitikmens, esančio Latvijoje ar Lietuvoje“, – sako S. Jurgionis.

Neseniai pasirodžiusi „MacOS 13 Ventura“ vartotojams siūlo daugybę naujų galimybių: nuo žinučių redagavimo iki alternatyvos slaptažodžiams. Specialistas pasakoja, kurios iš šių funkcijų gali užtikrinti dar geresnį „MacBook“ kompiuterio valdymą bei greitesnį kasdienių užduočių atlikimą.

Anot Arnoldo Lukošiaus, „Tele2 Inovacijų biuro“ eksperto, naujausią operacinę sistemą „MacOS 13 Ventura“ palaiko 2017 m. ir naujesni „MacBook“ kompiuteriai. Specialistas tikina, kad šis atnaujinimas gerokai praplėtė kompiuterio funkcionalumą.

Įdiekite „MacOS 13 Ventura“. Prieš diegdami naujausią operacinę sistemą, turėtumėte sukurti atsarginę savo failų kopiją „Mac“ kompiuteryje – tai padaryti galite naudodami „Time Machine“ funkciją arba „iCloud“ debesiją. Norėdami atsisiųsti „Ventura“, spustelėkite „Apple“ meniu viršutiniame kairiajame ekrano kampe, tada pasirinkite „System preferences“ > „System Update“ > „Update Now“ arba „Upgrade Now“. Tai atlikus, jūsų kompiuteris automatiškai atsisiųs ir įdiegs naujausią operacinę sistemą.

Pasirūpinkite paskyrų saugumu. „Apple“ kartu su nauja operacine sistema pristatė naujovę – „Passkeys“, kuri bendrovės nuomone, turėtų išspręsti visas su slaptažodžiais susijusias problemas. Prisijungimo ir slaptažodžių sistema yra skirta konkrečiai kiekvienai svetainei ir programėlei – „Passkeys“ yra saugomi tik jūsų prietaise, o ne interneto serveryje, todėl jie itin atsparūs įvairioms atakoms. Užuot įvedę slaptažodį prisijungimo puslapyje, „Mac“ ekrane būsite paraginti tapatybę patvirtinti savo „iPhone“ arba „iPad“ įrenginyje su „Touch ID“ arba „Face ID“.

Užduotis atlikite greičiau. Viena iš svarbiausių naujų „macOS“ funkcijų yra „Stage Manager“, kuri padeda supaprastinti daugybės užduočių atlikimą vienu metu. Naudojant šį įrankį, pagrindinis langas vis dar bus rodomas priekyje ir centre, bet kiti atidaryti programų langai dabar bus rodomi kaip miniatiūros kairėje ekrano pusėje. Naujoji funkcija automatiškai sutvarko visas atidarytas programėles, taip suteikiama galimybė iš karto peržiūrėti visus langus, su kuriais dirbate. Šoninėje juostoje taip pat galėsite grupuoti langus konkretiems projektams ir keisti jų dydžius bei pozicijas – tai palengvins jūsų darbą, jeigu norite akimirksniu perjungti kelių programų užduotis.

Paverskite savo „iPhone“ internetine kamera. Dar viena svarbi funkcija – „Continuity Camera“, kuri „iPhone“ išmanųjį paverčia „Mac“ interneto kamera, taip jūsų vaizdo įrašai bus itin geros kokybės. Kad ši nauja technologija veiktų, turėsite padėti „iPhone“ su „iOS 16“ versija šalia kompiuterio ir įrenginiai automatiškai prisijungs. Tuomet galėsite kompiuteryje naudoti „iPhone“ kameras su įvairiomis funkcijomis, kaip portreto režimas, „Center Stage“, „Studio Light“ ar „Desk View“, kuri vienu metu leis filmuoti jus ir jūsų darbo vietą itin plačia telefono kamera.

Redaguokite išsiųstas žinutes. Naujausia „iOS 16“ operacinė sistema užtikrino galimybę redaguoti ir atšaukti išsiųstas „iMessage“ žinutes telefone, nuo šiol tą patį galėsite daryti ir „Mac“ kompiuteryje. Jeigu žinutę ištrinsite netyčia, galėsite ją susigrąžinti per 30 dienų.

Taip pat atnaujinimas suteikia galimybę pažymėti pranešimus, kaip neperskaitytus, kad grįžtumėte prie jų, kai turėsite laiko. Be to „MacOS Ventura“ patobulino ir bendradarbiavimo galimybes – galite lengvai pakviesti žmones prisijungti į bendrą pokalbį ir pridėti juos prie reikiamo dokumento. Funkcija „SharePlay“ leis per „Messages“ aplikaciją organizuoti virtulius vakarėlius ir kartu žiūrėti filmus.

Lengvai dalinkitės nuotraukomis. Itin paprastam aukštos kokybės nuotraukų pasidalinimui kompiuteriu puikiai tiks „iCloud“. Čia turėsite visus įrankius, kuriais galėsite kurti nuotraukų albumus, pridėti į juos daugiau nei 5 žmones ir pasirinkti, kad į jį būtų automatiškai įtraukiamos akimirkos iš tam tikro laikotarpio.

Bet kuris bendrame albume esantis asmuo galės redaguoti, trinti ir pasirinkti mėgstamiausias nuotraukas, o visa tai bus sinchronizuojama su visų prietaisais. Naujausioje „MacOS“ įdiegta ir dublikatų aptikimo funkcija, kuri padeda rasti pasikartojančius vaizdus galerijoje ir juos ištrinti. Įdiegę atnaujinimą, kompiuteriu galėsite greičiau redaguoti nuotraukas – atliktus pakeitimus pakaks nukopijuoti ir įklijuoti.

Anot statistikos portalo „Statista“, 2022 m. įrenginiuose kaupiamų duomenų apimtys visame pasaulyje siekia apie 180 mlrd. terabaitų. Kadangi išmaniuosius dažnai naudojame savo informacijai saugoti ir apdoroti, duomenų privatumas tampa itin svarbia užduotimi kiekvienam vartotojui. Keli nesudėtingi veiksmai jūsų telefone gali padėti apriboti prieigą prie jūsų sukauptų duomenų.

Asmeniniai duomenys gali būti renkami ne tik tada, kai naudojatės socialiniais tinklais, bet ir kai apsiperkate internete arba kažko konkrečiai ieškote. Duomenų rinkimas gali būti naudingas jums, pavyzdžiui, leidžia lengviau atrasti norimus produktus. Tačiau dėl suteiktos prieigos, programėlės gali rinkti informaciją ir ją ilgam laikui išsaugoti ar net parduoti trečiosioms šalims. Dėl šios priežasties verta atsakingai peržiūrėti aplikacijoms duotus leidimus“, – teigia Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas.

Buvimo vietos bendrinimas. Tikrai ne visoms naudojamoms programėlėms jūsų buvimo vieta yra būtina, pavyzdžiui, nuotraukų redagavimo ar žaidimams skirtoms aplikacijoms šis leidimas nereikalingas. Galite rankiniu būdu išjungti kiekvienai programėlei suteiktą prieigą prie jūsų buvimo vietos, taip trečiųjų šalių aplikacijos negalės matyti, rinkti ar naudoti šių duomenų. „Apple“ telefone spustelėkite „Settings“ > „Privacy & Security“ > „Location Services“ ir bakstelėję norimą programėlę pasirinkite, ar norite suteikti jai prieigą. „Android“ telefone spustelėkite „Settings“ > „Location“ > „App location permissions“.

Jautrūs duomenys. Panašiai galite apriboti prieigą ir prie kitų suteikiamų duomenų programėlėms – kameros, mikrofono, kalendoriaus ir kt. Taip vos keliais paspaudimais nebeleisite stebėti šios informacijos toms aplikacijoms, kurioms tai nėra būtina. „Apple“ telefone spustelėkite „Settings“ > „Privacy & Security“, čia slinkite į apačią, pasirinkite norimą skiltį (kamera, kalendorius, mikrofonas ar kt.) ir patikrinkite, kurioms aplikacijoms ši prieiga suteikta. Čia lengvai galite ir atšaukti leidimus. „Android“ telefonuose spustelėkite „Settings“ > „Privacy“ > „Permission manager“ ir valdykite norimai programėlei suteiktas prieigas.

Programėlių veiklos sekimas. Aplikacijos su jūsų sutikimu gali rinkti daug informacijos apie tai, ką jose veikiate, kur jas naudojate ar kiek laiko jose praleidžiate. Tačiau telefono nustatymuose vos keliais spustelėjimais galite išjungti šį stebėjimą ir taip pasirūpinti savo duomenų privatumu. „Apple“ išmaniuosiuose eikite į „Settings“ > „Privacy & Security“ > „Tracking“. Čia galite sustabdyti veiklos sekimą visoms programėlėms arba tik kelioms iš jų. „Android“ telefone spustelėkite „Settings“ > „Privacy“ > „Advanced“ > „Ads“ > „Delete advertising ID“.

Reguliarūs atnaujinimai. Bene svarbiausia taisyklė, norint apsaugoti telefone sukauptą informaciją nuo kibernetinių įsilaužėlių ir jų vykdomo duomenų pasisavinimo – laiku atliekami įrangos atnaujinimai. Jie ne tik užtikrina naujausius patobulinimus, bet ir ištaiso senesnėje versijoje aptiktas saugumo spragas. „Apple“ telefone atnaujinimus atliksite spustelėję „Settings“ > „General“ > „Software Update“. Čia galite pasirinkti, kad atnaujinimai būtų atliekami automatiškai arba rankiniu būdu galite įsirašyti naujausią programinę įrangą. „Android“ telefonuose spustelėkite „Settings“ > „About phone“ > „System Update“.

Dviejų veiksnių autentifikavimas. Šis nustatymas suteikia papildomą saugumo lygmenį telefone. Kartu su slaptažodžiu turite pateikti dar vieną vienkartinį kodą, kad galėtumėte prisijungti iš nepažįstamo įrenginio. Nustačius dviejų veiksnių autentifikavimą, net jei kas nors turi jūsų slaptažodį, jis neturėtų galėti prisijungti prie jūsų paskyros. Jei norite jį aktyvuoti šį nustatymą, spustelėkite „Settings“ ir bakstelėkite ant savo „Apple ID“ vardo. Pasirinkite „Password & Security“, tada bakstelėkite „Turn on two-factor authentication“. „Android“ išmaniuosiuose spustelėkite „Settings“ ir eikite į „Google“ paskyrą. Ekrano viršuje pasirinkite „Security“ ir skiltyje „Signing to Google“ bakstelėkite „2-step verification“. Galiausiai, spustelėkite „Get Started“ ir vykdykite ekrane pateiktus nustatymus bei pasirinkite autentifikavimo programėlę.

Šiųmetis ruduo sporto entuziastams permainingas dėl dviejų priežasčių. Pirma – jau rugsėjį smarkiai atvėsę orai, antra – kylančios kainos ir su tuo atsirandantis poreikis taupyti. Kita vertus, sportuoti gali padėti ir mūsų išmanieji įrenginiai. Viskas, ko tam reikės – išsikelti sau tikslus ir atsisiųsti sportui subalansuotas programėles.  

„Šiandien užsiimti sportu paprasta net tiems, kurie neturi galimybių apsilankyti sporto klube. Gyvename laikais, kai norint palaikyti sportinę formą pakanka turėti išmanųjį telefoną ar laikrodį, o atlikti pratimus galime kad ir savo kambaryje.

Tiesa, šiuo metu programėlių, skirtų sportui, pasirinkimas yra labai didelis, todėl išsirinkti tinkamiausias padės iš anksto išsikelti tikslai bei lūkesčiai“, – teigia Audrius Granickas, „Huawei Mobile Services“ verslo vystymo ir operacijų vadovas Lietuvoje.

Ekspertas dalinasi 4 programėlėmis, kurios padėti palaikyti formą šaltuoju ir brangiuoju metų periodu:

1. Skirtingų pratimų biblioteka

Norint niekada nepritrūkti sportinių pratimų, pravartu susirasti sau patinkančią programėlę, kurioje būtų ne vien elementarūs, bet ir sudėtingesni pratimai ar jų planai.

„Sporte, kaip ir visur, svarbu progresas. Turint tuos pačius kelis pamėgtus planus – rezultato nepasieksi. Laimei, šiandien išmaniosios programėlės ne tik gali pasiūlyti sporto pratimus, bet ir yra nuolat pildomos.

Geras pavyzdys – programėlė „Fitify Workouts“. Joje galime rasti tiek daug pavienų pratimų, tiek ir siūlomų programų, kurios rikiuojasi nuo skirtų pradedantiesiems iki subalansuotų jau pažengusiems. Taip pat pajutus, kad atliekami pratimai jau tapo per lengvi, programėlė leis pasirinkti iš sunkesnių ar labiau atliepiančių jūsų pasirengimą“, – išskiria A. Granickas.

2. Suderinamumas su pačiu įrenginiu

Vienas svarbiausių akcentų renkantis sporto programėles, kaip išskiria ekspertas, yra jų suderinamumas su mūsų naudojamais įrenginiais.

„Šiandien technologijų gamintojai vis dažniau stengiasi ne tik pasiūlyti vartotojams skirtingas funkcijas ar programėles, bet ir visapusį jų suderinamumą su išmaniaisiais įrenginiais, pavyzdžiui, išmaniuoju laikrodžiu. Bene geriausiai tai atspindi daugeliui jau pažįstama programėlė „Strava“, kuri jau turi daugiau nei 100 mln. vartotojų visame pasaulyje.

Ši programėlė pirmiausiai skirta bėgimo ir važiavimo dviračiu entuziastams. Jos populiarumą tarp profesionalių sportininkų daugiausiai lėmė tai, kad ji teikia aukštos kokybės techninę treniruočių analizę, kurią galima palyginti su užsibrėžtais tikslais.

Kita vertus, šios programėlės kūrėjai ir toliau ją tobulina bei didina suderinamumą su naudojamais įrenginiais. Pavyzdžiui, norėdami matyti savo duomenis „Strava“ programėlėje, „Huawei“ išmaniųjų laikrodžių naudotojai nebeturi nieko papildomai daryti – visi laikrodžiuose surinkti duomenys automatiškai persiunčiami į „Stravą“ ir gali būti matomi programėlėje“, – teigia A. Granickas.

3. Sportas be papildomos įrangos

Savo telefone visuomet verta turėti programėlę, kuri padėtų sportuoti tais atvejais, kai po ranka neturime jokios papildomos įrangos ar daiktų.

„Atostogaujant, keliaujant darbo reikalais ar ilsintis už miesto kartais neturime savo įprastos sporto įrangos ar reikmenų. Kaip neapleisti sporto tokiais atvejais? Atsisiųsti specialią programėlę, kuri subalansuota norintiems sportuoti be jokios papildomos įrangos. Pavyzdžiui, „Home Workout – No Equipment“. Tokia programėlė siūlys mums tik pratimus, kuriuos galime atlikti patys. Kita vertus, pratimų sąrašas neturint papildomos įrangos tikrai nenukenčia ir siūlomų treniruočių pasirinkimas yra tikrai įspūdingas“, – sako A. Granickas.

4. Papildoma motyvacija

Pasak eksperto, programėlės gali suteikti ir papildomos motyvacijos ar iššūkių, kurių sportuojant kasdien labai trūksta.

„Užsiimt sportu kiekvieną dieną gali atsirasti rutina ir apimti tingulys. Kaip jo atsikratyti bei prisiversti sportuoti reguliariai? Vienas iš būdų – kai kurių programėlių siūlomi nuolatiniai iššūkiai ar galimybė varžytis su draugais. Viena tokių – bėgiojimui skirta programėlė „adidas Running: Sports Tracker“, kurią galima atsisiųsti iš programėlių parduotuvės „AppGallery“.

Be galimybės stebėti savo bėgimo rezultatus ir statistiką, programėlė nuolat papildoma naujais iššūkiais ar ragina varžytis su draugais. Tokia nuolatinė iššūkių bei galimybės varžytis su kitais sistema gerokai padeda išlikti labiau motyvuotiems ir neatsilikti nuo sporto tikslų“, – pažymi A. Granickas.

 

Lietuvos gyventojų išmaniuosiuose telefonuose 4G ženkliukui pamažu keičiantis į 5G, vis labiau susimąstoma, ką tiksliai koduoja šie simboliai. Nors dažnai tikima, jog didesnis skaičius paprasčiausiai reiškia didesnę mobiliojo ryšio spartą, ekspertų teigimu, tai tėra tik labai nedidelė dalis to, ką pasauliui pasiūlė kiekvienas „G“.

Vis dėlto trumpa istorija ir žvilgsnis į tai, kaip vystėsi mobiliojo ryšio technologija, gali padėti suprasti, kur esame šiandien ir ko tikėtis iš artėjančio, bet dar labai tolimo 6G paleidimo.

„Raidė „G“, sekanti paskui skaitinį simbolį, sutrumpintai reiškia mobiliojo ryšio standartų kartą. Nepaisant to, kad naujausią standartą žymintis penketas matematine prasme neatrodo itin įspūdingai, už jo slepiasi daugiau negu 40 metų skaičiuojantis technologinis progresas.

Pirmos ryšio kartos paleidimo laikotarpiu mobiliaisiais telefonais netgi nebuvo plačiai prekiaujama, o tarptinklinis ryšys įsitvirtino tik 3G laikais. Tuo metu 5G mobiliojo interneto kokybę priartino prie laidinio bei prie jo prijungs daugybę daiktų, o su 6G einama link bangų panaudojimo, kurios sklinda dar trumpesniu atstumu ir potencialiai suteiks terabitinę spartą“, – teigia „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Nuo išrinktųjų iki kultūrinės revoliucijos

Pasak A. Strolios, nors didelės dalies informacinių ir komunikacijų technologijų (IKT) tėvyne laikomos Jungtinės Valstijos, mobiliojo ryšio istorijoje pionierės vaidmenį suvaidino Japonijos kompanija „Nippon Telegraph and Telephone“. 1979 m. Tokijo gyventojams pristatytas 1G ryšys po penkerių metų padengė visą Japoniją, o JAV pasiekė tik 1983 m.

„Nepaisant to, kad Japonijoje pirmos kartos mobilusis ryšys išplito palyginus greitai, juo naudotis galėjo tik labai nedidelė visuomenės dalis. Pirmasis komerciškai parduodamas mobilusis telefonas „Motorola DynaTAC“ parduotuvėse pasirodė tik 1983 m., o jo kaina, įvertinus infliaciją, šiandien atitiktų 10 tūkst. eurų.

Deja, tik išrinktiesiems prieinama pinigų suma negarantavo net patenkinamos paslaugos kokybės. Susikalbėti su pašnekovu dėl statinio triukšmo ir foninio traškėjimo buvo itin sudėtinga užduotis, o analoginė ryšio prigimtis reiškė, jog pokalbių galėjo pasiklausyti bet kas, turintis radijo skenerį“, – aiškina pašnekovas.

Kita vertus, viskas aukštyn kojomis apsivertė 1991 m., kai Suomijoje pradėjo veikti pirmasis 2G tinklas. Jis ne tik naudojo skaitmeninį GSM standartą bei buvo šifruotas, bet ir įgalino tai, ką šiandien laikome visiškai įprastu dalyku – SMS ir MMS pranešimus. Šie nauji komunikacijos formatai ir gerėjanti ryšio kokybė smarkiai pakeitė bendravimo suvokimą, todėl iš turtingųjų privilegijos mobilusis ryšys pamažu virto būtinu šiuolaikinio gyvenimo atributu.

„Visgi didžiausiu 2G nuopelnu laikoma tai, kad jis davė pradžią tam, be ko šiandien neįsivaizduojame savo kasdienybės – mobiliajam internetui. Nors tuometinė jo sparta tesiekė maždaug 40 kilobitų per sekundę, to pakako į mobilųjį telefoną atsisiųsti naujiems skambėjimo tonams ar nuotraukoms.

Šių galimybių potencialą vartotojai netruko pastebėti, todėl 2G technologijos buvo pradėtos tobulinti labai greitai, kol pasiekė pakankamai neblogą 500 kbit/s spartą. Tiesa, 2G kamavo kita problema – ribotas tarptinklinis ryšys.

Nors antroji mobiliojo ryšio karta teoriškai ir siūlė tokią funkciją, dėl įvairiose šalyse naudojamų skirtingų ryšio dažnių ir ribotų tuometinių telefonų galimybių nuvykus į užsienį savo mobiliuoju pasinaudoti dažniausiai nepavykdavo“, – prisimena „Telia“ atstovas.

Vaizdo pokalbiai ir aukštos raiškos transliacijos

Pasauliui besirengiant žengti jau trečią mobiliojo ryšio žingsnį, į priekį vėl išsiveržė Japonija, kurioje 3G pradėjo veikti dar 2001 m. Tačiau su šia karta mobilusis ryšys peržengė vietinį kontekstą ir tapo tarptautiniu – vartotojai duomenis galėjo pasiekti iš bet kurios pasaulio vietos, o rinkoje pagaliau atsirado keletą ryšio dažnių palaikančių mobiliųjų.

„3G buvo kuriamas turint ambicingą viziją, kad žmonės pradės bendrauti vaizdo skambučiais, o tuo laikotarpiu netgi debiutavo nemažai telefonų, turinčių tam skirtą priekinio vaizdo kamerą. Vis dėlto tuo metu ši komunikavimo forma taip ir neprigijo, bet užtat 3G atliko kitą reikšmingą darbą – leido visavertiškai, nedaug prasčiau nei kompiuteriu, naršyti internete ir kelis kartus greičiau už 2G siųsti turinį.

Nenuostabu, kad tada šokoladinio batonėlio ar plytelės formos mobiliuosius į paraštes nustūmė visavertę klaviatūrą turintys „BlackBerry“, o vėliau – ir dideliu ekranu pasižymintys pirmieji „iPhone“, – pasakoja specialistas.

Deja, A. Strolia pastebi, jog kitaip, nei 2G atveju, kuris vis dar naudojamas įvairiose saugos, telemetrinėse, automatinių vartų ir kitose sistemose, 3G dienos Lietuvoje bei daugelyje kitų šalių jau yra suskaičiuotos. 2006 m. „Telia“ pirmoji mūsų šalyje įjungusi 3G ryšį, pirmoji įsipareigojo ir jį išjungti – tai bus atlikta dar iki šių metų pabaigos. Tai leis padidinti naujesnėms ryšio kartoms tenkantį ryšio spektrą bei taip smarkiai pagerinti jų spartą ir veikimo kokybę.

„Po 3G 2009 m. sekęs 4G, dar sinonimiškai vadinamas LTE, iš esmės pratęsė savo pirmtako pradėtus darbus. Mobiliojo interneto sparta padidėjo maždaug 10 kartų, todėl tapo įmanoma savo išmaniajame telefone mėgautis aukštos raiškos vaizdo transliacijomis, internetiniais žaidimais bei sklandžiai dalyvauti nuotolinėse konferencijose.

Be to, 2017 m. Lietuvoje įjungėme 4G galimybes dar labiau išplečiančią VoLTE technologiją, kuri skambučių kokybę pakėlė iki HD garso standarto, tris kartus paspartino sujungimą ir įgalino skambučio metu naršyti telefone“, – ketvirtos kartos tinklo privalumus vardina „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Daiktų interneto ir 6G aušra

Strolios teigimu, nepaisant per eilę metų pasiektos 4G pažangos, ši mobiliojo ryšio karta nėra tinkama tam, kas pamažu skverbiasi į įvairias mūsų gyvenimo sritis – daiktų internetui (IoT). Didžiausios ketvirtos kartos tinklo problemos yra maždaug 50 milisekundžių dydžio delsa ir ypač dideliam internetinių prietaisų kiekiui nepakankama talpa.

„2019 m. P. Korėjoje pirmąkart plačiai pradėtas teikti ir nuo 2020 m. „Telia“ Lietuvoje įjungtas 5G ryšys žymi dar vienos pramonės revoliucijos pradžią. Vos 10 ms siekianti ir, tikėtina, ateityje iki 1 ms sumažėsianti delsa leis prie šio ryšio prijungti savavaldžius automobilius, žmones operuojančias robotines rankas ir logistikos sandėliuose zujančius robotus, jau nekalbant apie išmanius šviesoforus ir virtualios realybės sistemas.

Nors interneto spartos šuolis leis vos per minutę ar net mažiau atsiųsti visą „Netflix“ serialo sezoną, kur kas labiau juntamas patobulinimas yra apie 250 kartų padidėjusi talpa. Tai reiškia, jog mobilusis internetas beveik nesulėtės net ir tūkstančius žmonių suburiančiuose renginiuose bei nestrigs prijungus visą galybę aukščiau paminėtų įrenginių“, – dėsto ekspertas.

Nors 5G pasaulyje dar tik žengia pirmuosius žingsnius, o naujos mobiliojo ryšio kartos teks palaukti bent iki 2030 m., „Telia“ tinklo vadovas pasidalino prognozėmis, kokių naujovių ji galėtų suteikti. Jo teigimu, 6G daugiausia dėmesio skirs mobiliojo interneto pasiekiamumui kiekviename pasaulio kampelyje ir netgi už jo ribų bei susikoncentruos į įrangos energetinį efektyvumą.

„6G eroje greičiausiai jau nebeskaičiuosime, per kiek laiko galime atsiųsti tam tikrus failus, o pats mobilusis internetas taps tokiu pačiu savaime suprantamu dalyku, kaip oras, kuriuo kvėpuojame. Prognozuojama, kad, galbūt, su 6G galėsime valdyti savo avatarą, gal turėsime lustus po oda, kuris naudosis ryšiu, o gal sensoriai tiesiog bus kiekviename daikte, prie kurio liečiamės“, – prognozuoja „Telia“ atstovas.

Artėjant žiemai ir trumpėjant šviesiam paros laikui, galime pasijusti vangesniais, pastebėti suprastėjusią nuotaiką, o kai kas – net ir sezoninės depresijos simptomus. Iki jiems išryškėjant, turime sau ir vieni kitiems padėti. Šiandien yra gausybė išmaniųjų programėlių, padedančių pasirūpinti savo emocine gerove ir sumažinti nerimą.

„Psichologinės sveikatos svarba kasdieniame gyvenime yra pelnytai akcentuojamas veiksnys, užtikrinantis laimingą visuomenės savijautą. Tikrai džiugu matyti, kad pastaruoju metu ši problema pabrėžiama ne tik viešoje erdvėje, bet ir atsiranda vis daugiau išmanių įrankių, kurie palaiko būtiną emocinę savijautą“, – teigia Audrius Granickas, „Huawei Mobile Services“ verslo vystymo ir operacijų vadovas Lietuvoje.

Ekspertas dalinasi 4 programėlių rekomendacijomis, kurios padės tinkamai pasirūpinti psichologiniu gerbūviu:

1. Dieną pradėkite žvaliai

Kokybiškas miegas yra vienas svarbiausių veiksnių, palaikančių ne tik psichologinę, bet ir fizinę mūsų sveikatą. Miegodami praleidžiame apie trečdalį savo gyvenimo ir jo kokybei užtikrinti neužtenka pasirūpinti patogiu čiužiniu. Taip pat svarbu surasti optimalią miego trukmę bei suvokti svarbiausius gero poilsio bruožus.

„Miego stebėjimo aplikacijos siūlo ne tik gilesnes įžvalgas apie poilsio kokybę, bet ir naudingus patarimus. Pavyzdžiui, „Sleep Cycle“ yra viena universaliausių programėlių, padedančių geriau suprasti įvairias miego būsenas ir gylį. Programėlė analizuoja jūsų judesius ir garsus nakties metu, todėl įvertina svarbiausius miego kokybės parametrus. Taip pat aplikacijoje randamas ir išmanus žadintuvas, kuris pagal konkrečią miego fazę parenka optimaliausią laiką keltis“, – sako A. Granickas.

2. Praskaidrinkite mintis

Meditacija yra puikus užsiėmimas, padedantis ne tik atsipalaiduoti, bet ir geriau išlaikyti dėmesį. Tai ypač naudinga, kai gyvenimas pasirodo pernelyg skubus, blaškantis, o suvaldyti kasdienybę atrodo nepakeliamai sunku. Reguliariai praktikuojama meditacija padeda malšinti stresą ir nuovargį, pagerinti fizinę sveikatą bei su stresu siejamą lėtinį skausmą.

„Medituojant labai svarbu susitelkti į kūną ir kvėpavimą bei nenukrypti į mintis apie rytojaus darbus ar vakarienės planus. Tam, kad medituoti būtų paprasčiau verta atsisiųsti „AppGallery“ programėlių parduotuvėje pasiekiamą „Headspace: Meditation & Sleep“ programėlę. Joje rasite ne tik šimtus įvairiausių meditacijos rūšių ir pratimų, bet ir rekomendacijų, padėsiančių sutelkti dėmesį, teisingai kvėpuoti. Be to, aplikacijoje rasite skirtingų garsų, leisiančių atsipalaiduoti užsiėmimų metu“, – dalinasi A. Granickas.

3. Sveikame kūne – sveika siela

Rūpinantis psichologinėmis problemomis nereikėtų pamiršti ir dėmesio kūno sveikatai. Aktyvi fizinė veikla yra būtina, siekiant išlaikyti visapusiškai gerą savijautą.

„Artimoje aplinkoje dažnai galime pastebėti, kaip liūdesį, vangumą ar kartais net lengvą depresiją siūloma valdyti sportu. Tiesą sakant, visko vien judėjimu neišspręsime, tačiau jo teigiama įtaka yra neginčijama. Sporto pagalba galime susireguliuoti miego režimą, pagerinti medžiagų apykaitą, o mankštinantis išskiriami hormonai gerina nuotaiką. Tokiose aplikacijose kaip „Fitify Workouts“ rasite  virš 850 įvairių jėgos, tempimo pratimų, kuriems nereikia turėti papildomos sporto įrangos, todėl ji puikiai tinka pradedantiems ar nenorintiems daug investuoti“, – pataria A. Granickas.

4. Tinkama mityba – raktas į gerą nuotaiką

Maistas kaip pagrindinis organizmo energijos šaltinis yra esminis faktorius lemiantis bendrą kūno savijautą. Laikantis sveikos mitybos principų, stabilizuojasi nuotaikų kaita ir lengviau susikaupti.

„Galiu spėti, jog ne kartą teko girdėti pasakymą „esi tuo, ką valgai“. Šis teiginys iliustruoja sveikos mitybos svarbą. Kuo daugiau vertingų medžiagų ir vitaminų produktų vartosime, tuo geriau jausimės ir patys. Ir nors be maisto ruošos neapsieiname nei vienas, tačiau ne vienam tai tampa rimtu iššūkiu ar nemalonia veikla, kurią linkstame praleisti. Jei taip yra ir jūsų atveju, praverstų atsisiųsti programėlę „YAZIO Calorie Counter“. Aplikacijoje galėsite sekti ar valgote užtektinai, pasirinkti jums tinkantį mitybos planą bei pasinaudoti siūlomais receptais“, – išskiria A. Granickas.