Login to your account

Username *
Password *

Per paskutinius šešerius metus socialiniai tinklai jaunimui tapo svarbesniu informacijos šaltiniu, nei bet kada anksčiau, rodo austrų tyrimas. Tarp populiariausių jaunų žmonių naujienų kanalų taip pat įsitvirtino „YouTube“ ir nuomonės formuotojai, toli už nugaros palikę tradicinę žiniasklaidą. Tačiau nors šiose tendencijose galima įžvelgti tam tikrų rizikų, ekspertus džiugina augantis jaunosios kartos nepatiklumas internete skleidžiamai informacijai.

Siekdamas nustatyti jaunosios visuomenės dalies informacijos vartojimo įpročius, 2023 m. Austrijos saugesnio interneto centras pakartojo 2017 m. atliktą tyrimą, kuriame pastebėjo ryškius pokyčius tiek populiariausiose naujienų platformose, tiek pasitikėjime jomis.

„Būtų sunku tikėtis, kad interneto amžiuje gimę asmenys informacijos ieškotų laikraščiuose ar žiūrėdami televizorių, bet toks ryškus socialinių tinklų įsigalėjimas visada buvo matomas kaip nemaža grėsmė. „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“ ir kitose platformose nuolat plinta nepatikrinta ir net ekstremistinė informacija, veikianti dar tik besiformuojančių asmenybių mąstymą ir taip kelianti grėsmę ne tik jiems patiems, bet ir valstybės saugumui. Visgi nepaisant faktų tikrinimo įgūdžių stokos, socialinių tinklų naujienomis pasitiki vos 8 jaunuoliai iš šimto“, – tyrimą komentuoja „Telia“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.

Nuomonės formuotojai keičia naujienų portalus

Pasak I. Bimbirytės-Yun, lyginant 2017 m. ir prieš porą mėnesių publikuotą 2023 m. tyrimus, galima pastebėti reikšmingų pokyčių. Socialiniai tinklai per šiuos metus tik dar labiau įsitvirtino, tapdami pagrindiniu naujienų kanalu nebe 59 proc., o visiems 80 proc. jaunuolių. Įspūdingą šuolį taip pat pademonstravo „YouTube“, kurioje kasdien naršo 3 iš 4 apklaustųjų – triskart daugiau, nei prieš šešetą metų.

2022 m. panašią apklausą atlikusi Jungtinės Karalystės ryšių reguliavimo tarnyba „Ofcom“ nustatė kone analogiškus rezultatus. Jaunimo lyderių trejetuke užfiksuotas rekordinis „Instagram“, „TikTok“ ir „YouTube“ populiarumas, o lentelėje reikšmingai žemyn nugarmėjęs „Facebook“  netgi nusileido šalies visuomeniniam transliuotojui „BBC“.

„Tyrėjams į šiųmetę statistiką teko įtraukti ir nuomonės formuotojus, tapusius trečiu populiariausiu žinių šaltiniu. Kadangi susidomėjimais jais beveik dvigubai lenkia tradicinių žiniasklaidos atstovų svetaines, galima daryti išvadą, jog jauni asmenys juos laiko moderniųjų laikų žurnalistais. Greičiausiai tai lemia patrauklesnis formatas, kuriame naujienos įpinamos į pramoginį turinį bei pateikiamos ne sausai ir objektyviai, o per savo asmeninę prizmę, ir dar kur kas jaunimui artimesnėje platformoje“, – atskleidžia specialistė. 

Tuo metu JK tyrimo autoriai atkreipia dėmesį į kitą paradoksą. Jei ankstesniais metais socialinėse platformose buvo dalinamasi naujienų portalų straipsniais, tai pastaruoju metu patys naujienų portalai medžiagos ieško socialiniuose tinkluose. Tad nenuostabu, jog pastaruosiuose „gyvenantis“ jaunimas mato vis mažiau priežasčių lankytis panašiu turiniu, bet kur kas lėtesne reakcija pasižyminčiose senosios žiniasklaidos atstovų „stovyklose“.

Dar viena nauja tendencija – vaizdo transliavimo paslaugų įsitvirtinimas ketvirtoje populiariausių informacijos šaltinių reitingo vietoje. „Netflix“, HBO, „Amazon Prime“ ir kitos panašios platformos jaunuoliams tapo visaverte alternatyva televizijai, kurios aktualumo jaunimo auditorijoje sumažėjimą pagrindžia nuo 2017 m. keturiais procentiniais punktais susitraukęs rezultatas.

Populiarumas nelygu patikimumui

Vis dėlto „Telia“ atstovė pabrėžia, kad naujienų platformų populiarumas nebūtinai lemia didesnį pasitikėjimą jomis. Remiantis naujausia Austrijos saugesnio interneto centro statistika, jaunimo mėgstamiausių informacijos šaltinių viršūnėje įsitaisiusiais socialiniais pasitiki mažiau nei vienas apklaustasis iš dešimties, o lyginant su ankstesnių metų tyrimo duomenimis, šis rodiklis netgi sumažėjo.

„Socialiniai tinklai šiuo atžvilgiu nėra išimtis. Dešimties procentų nesiekiantis pasitikėjimo reitingas būdingas visoms moderniosios žiniasklaidos priemonėms, įskaitant „YouTube“, nuomonės formuotojus, tinklaraščius, vaizdo turinio transliavimo paslaugas, o ypač – lentelės dugne atsidūrusioms tinklalaidėms. Tai rodo, jog jaunuoliai vis geriau supranta, jog šiose platformose nėra efektyvių turinio kontrolės mechanizmų, todėl jose lengva skleisti propagandą ir melagienas, ypač tam skyrus didesnius ar mažesnius finansinius resursus“, – netikėtus rezultatus komentuoja I. Bimbirytė-Yun.

Skeptiškai į socialinių tinklų turinį žiūri net 12-15 m. paaugliai. 2022 m. „Ofcom“ apklausa atskleidė, jog vos trečdalis nepilnamečių tiki čia skelbiamomis naujienomis. Tiesa, šį budrumą gali kiek „primigdyti“ draugai – jiems pasidalinus tam tikra žinia socialinėje platformoje, paauglių pasitikėjimas kyla iki 37 proc.

Paradoksalu, tačiau patikimiausiais visuomenės informavimo kanalais jaunuoliai iki šiol laiko savo vis dažniau ignoruojamą žiniasklaidos „klasiką“. Aukščiausią pasitikėjimo kreditą jaunoji karta suteikė Vikipedijai, radijui ir televizijai, kurie visi peržengė penktadalio apklaustųjų balsų barjerą. Kiek mažiau surinko internetiniai naujienų portalai. 

Kaip kovoti su melagienomis?

Nepaisant didėjančio jaunimo skeptiškumo viešai skleidžiamai informacijai, austrų tyrėjai vis dar įžvelgė erdvės tobulėjimui. 7 iš 10 apklaustųjų teigia sunkiai galintys atskirti tikras naujienas nuo melagingų, o net pusė prisipažįsta įvairiomis žiniomis besidalinantys prieš tai jų nepatikrinę.

„Universalus receptas siekiant neužkibti ant propagandos ar netikrų sensacijų kūrėjų kabliuko – automatiškai nepasitikėti jokia socialinėse platformose skelbiama informacija. Pirmiausia reikia patikrinti šaltinį ar įrašo kūrėjo profilį, pasižiūrėti į komentarus bei komentuojančius, ir taip įsitikinti, jog neturime reikalų su vadinamaisiais „botais“ – melagingos informacijos sklaidai naudojamomis programomis“, – pataria „Telia“ tvarumo projektų vadovė. 

Taip pat vertėtų nepasitikėti neva kaip įrodymas skelbiamomis ekrano nuotraukomis ir paveikslėliais, kurie šiais laikais gali būti lengvai padirbami, o kilus abejonėms – visada pasitikrinti, ar panašias naujienas paskelbė kiti mūsų pasitikėjimą pelnę ar geros reputacijos kanalai. Šį informacijos tikrinimo įgūdį jaunuoliams svarbu diegti jau mokykloje, nes populiarėjantys „ChatGPT“, „Google Bard“ ir kiti dirbtinio intelekto robotai kol kas neturi galimybių to atlikti bei savo pateikiamuose atsakymuose linkę tiesą įtikinamai supinti su klaidingais duomenimis. 

Nors pasak tyrimo duomenų daugiau negu pusė jaunuolių linkę ignoruoti melagingas naujienas, ekspertai rekomenduoja atlikti dar vieną papildomą žingsnį – apie jas pranešti platformos valdytojams, paspaudžiant mygtuką „Report“. Taip bus sustabdytas melagienų plitimas ir bus apsaugoti galimai mažesnį atsparumą joms turintys asmenys.

Darbo kompiuterio ekranas, namų aplinka, gal net intriguojančios nuotraukos iš vakarėlio – kokiu turiniu esate pasidaliję populiariame socialiniame tinkle „BeReal“? Skaitmeninės rinkodaros agentūros „OnlineOptimism“ duomenimis, šiuo metu aplikacija kasdien aktyviai naudojasi daugiau nei 10 mln. vartotojų visame pasaulyje. Tačiau Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, įspėja, kad vertėtų gerai įsivertinti, kokį turinį ten keliate – programėlė kaupia jūsų nuotraukas. 

„Kai ateina pranešimas fotografuotis, „BeReal“ aplikacija naudoja abi jūsų kameras. Priekine kamera fotografuojate save, o galine – savo aplinką tuo metu. Kadangi fotografavimosi laikas ribotas, kartais galite visai nesusimąstyti, jei į nuotrauką patenka kas nors labai asmeniško. Dabar aiškėja, kad iš tikrųjų programėlė kaupia visas jūsų nuotraukas. Jeigu nuotraukos iš šios programėlės įvairiais būdais nutekinamos, kyla grėsmė jūsų duomenų saugumui“, – sako A. Lukošius.

Ką apie jus žino „BeReal“?

Kai registruojatės „BeReal“ aplikacijoje, kaip ir bet kurioje kitoje programėlėje, turite nurodyti savo vardą, pavardę, gimimo datą ir telefono numerį – tokiu būdu nustatoma jūsų tapatybė. Šie duomenys saugomi specialiuose aplikacijos serveriuose trejus metus po paskyros sukūrimo. 

Kai įsidiegiate „BeReal“, ji automatiškai nustato, kokį išmanųjį įrenginį naudojate – „Android“ ar „Apple“. Programėlė mato ir tai, kiek kartų per dieną ją atidarote. Be viso to, ji mato jūsų buvimo vietą – šalį ir miestą.  Kur kas daugiau saugumo klausimų kyla dėl to, kaip programėlėje kaupiamos jūsų asmeninės nuotraukos – jas matyti programėlės kalendoriuje galite ne tik jūs. Pasirodo, kad šios nuotraukos yra kaupiamos ir vidiniuose serveriuose.

Visos nuotraukos – kaupiamos net kelerius metus

„BeReal“ privatumo sąlygose rašoma, kad programėlė saugo jūsų nuotraukas, kitų žmonių reakcijas (dar vadinamas „RealMojis“) ir komentarus. Kiekvieną kartą, kai įkeliate naują nuotrauką šioje programėlėje, ji kitiems yra matoma tik 24 val., arba iki kito pranešimo. Praėjus šiam laikotarpiui jūsų nuotraukos niekur nedingsta – jos yra saugomos specialiuose serveriuose. Paprastai šiuose serveriuose jūsų nuotraukos saugomos apie trejus metus. 

„BeReal“ programėlėje saugumo pavojus kyla tik tada, kai pasidalinate konfidencialia ar jautria informacija, kuri skirta tik jums. Labai lengva netyčia pasidalinti įvairiais dokumentais, kompiuterių ekrane esančia informacija, darbo arba namų aplinka, asmeniniais daiktais ir pan. Todėl prieš keliant nuotrauką gerai įvertinkite, ar joje nebus jautresnės, tik jums žinomos asmeninės informacijos.

Taip pat „BeReal“, kaip ir „Facebook“ ar „Instagram“, naudoja trečiųjų šalių slapukus (angl. cookies). Tai reiškia, kad „BeReal“ naudotojų veiklą stebi reklamos atstovai, kurie siekia suasmeninti naudotojų turinį. Su „BeReal“ privatumo sąlygomis galite susipažinti čia.

Programėlėje nerodykite labai asmeniško turinio

Naujose programose dažnai būna ne iki galo išspręstų saugumo spragų, kuriomis naudojasi kibernetiniai vagišiai. Atitinkamai yra ir su „BeReal“ programėle. Kadangi jos populiarumas tik didėja, reikėtų vengti platinti labai asmenišką turinį. Tokia informacija į nuotraukas patenka visai netikėtai, pavyzdžiui, tuomet, kai fotografuojatės darbe arba kai parodote savo kompiuterio ekraną.

Nors tai aplikacija, kuri yra autentiška ir skatina socialinėse medijose fotografuotis be jokių filtrų, prieš keldami nuotrauką apgalvokite, ar esate saugioje aplinkoje. Taip verta elgtis todėl, kad išlieka tikimybė, jog nuotraukos, kurios yra kaupiamos serveriuose gali būti nutekintos įvairių kibernetinių atakų arba gedimų metu. 

Apsisaugoti galite filtruodami savo nuotraukų turinį. Vadinasi, kitą kartą, kai fotografuositės šioje aplikacijoje, apsidairykite, ar netyčia nuotraukoje neparodysite brangių daiktų, dokumentų, banko sąskaitų ar kitos asmeninės ar jums asmeniškai brangios informacijos. 

2000-tųjų pradžioje, internetui Lietuvoje tampant vis labiau pasiekiamu, žaibiškai išpopuliarėjo soc. tinklai, tokie kaip „One.lt“, „Draugas.lt“, „Klasė.lt“ ar „Videogaga.lt“. Kas lėmė šių, šiandien nostalgiją keliančių, soc. tinklų sėkmę? O kurie iš jų veikia ir dabar?

„Dauguma praeitame šimtmetyje gimusių žmonių savo pažintį su soc. tinklais pradėjo būtent nuo „One.lt“, „Draugas.lt“, „Klasė.lt“ ar „Videogaga.lt“. Nors atsiradus „Facebook“ jų populiarumas reikšmingai krito, stebina tai, kad kai kurie iš šių puslapių, vis dar aktyvūs ir yra naudojami iki šiol“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė.  

„One.lt“ – populiariausias soc. tinklas Lietuvoje

Soc. tinklo „One.lt“, dar internatų vadinto „Oniuku“, populiarumo pikas fiksuotas 2008 m., kai puslapis per mėnesį pasipildydavo net 900 tūkst. naujų vartotojų. Tai buvo populiariausia interneto pažinčių, pokalbių svetainė Lietuvoje, kuri teikė ir el. pašto paslaugas.  

„Kol vieni „one.lt“ naudojo vien dėl el. pašto, kiti jame ieškojo pažinčių, diskutavo forumuose, pirko dovanas draugams ir vertino jų įkeltas nuotraukas. Soc. tinkle taip pat buvo privataus susirašinėjimo funkcija, galimybė susimokėjus personalizuoti savo anketą, pakeisti jos dizainą. Gausybė naudotojų ir įtraukiančios funkcijos ir lėmė soc. tinklo populiarumą“, – sako A. Adomaitytė.

Ji priduria, kad: „Šiandien sunku įsivaizduoti, kad išvydus draugo viešai paskelbtą įrašą „forumiukas liūdi“ skubėtume rašyti atsiminimų, juokelių, komentarų jo profilyje esančiame „forume“. Arba gimimo dienos proga draugui nupirktume virtualų lipduką, kuris laikinai bus matomas ant jo nuotraukos.“

Anot „Bitės Profės“, „One.lt“ vis dar yra pasiekiamas, tačiau atsiradus ir išpopuliarėjus pasauliniams soc. tinklams, tokiems kaip „Facebook“, tapo vis rečiau naudojamas. 2019 m. „One.lt“ išjungė el. pašto paslaugą – tai buvo viena seniausių nemokamų el. pašto paslaugos teikėjų Lietuvoje.  

„Draugas.lt“ – lietuviškasis „Tinder“

Soc. tinklas „Draugas.lt“ įkurtas 1999 m., tačiau yra vis dar naudojamas ir dabar. Šis puslapis leidžia užmegzti naujas pažintis, susirasti antrą pusę.  

„Draugas.lt“ galima pavadinti populiariausios pažinčių programėlės „Tinder“ lietuviška versija. Šios svetainės išskirtinumas – joje galima ne tik ieškoti meilės, bet ir žaisti lietuviškus žaidimus, pavyzdžiui, „Mafijos karai“ ar „Superpanelė“. Kiekvienam žaidimui sukurtas „forumas“, leidžiantis su bendraminčiais aptarinėti žaidimo subtilybes, dalintis įspūdžiais“, – pasakoja išmaniųjų įrenginių ekspertė.

Dar 2018 m. „draugas.lt“ pateko į populiariausių portalų Lietuvoje dvidešimtuką, rodo „Gemius“ monitoringo duomenys. M. Vrubliauskas atkreipia dėmesį, kad šiandien soc. tinkle naršyti galima atsisiuntus ir mobiliąją programėlę „Android“ ar „iOS“ operacinę sistemą palaikančiuose telefonuose.

„Klasė.lt“ – virtualus klasiokų susitikimas

Soc. tinklas „Klasė.lt“, labiausiai išpopuliarėjęs 2000-ųjų pradžioje, skirtas suburti senus pažįstamus, klasiokus, studijų draugus.  

„Užsiregistravus ir suvedus lankytą mokyklą ar universitetą, mokslų baigimo metus, puslapyje galima rasti žmones, baigusius tą pačią ugdymo įstaigą tuo pačiu metu. Ilgainiui soc. tinkle atsirado ir erdvė burtis į „klubus“ ir diskutuoti įvairiomis temomis – nuo automobilių iki IT“, – aiškina „Bitės Profė“.

Ji priduria, kad: „Šiandien soc. tinklas nebeaktyvus, tačiau vis dar veikia – jame yra galimybė ne tik ieškoti senų pažįstamų, bet ir žaisti įvairius žaidimus, dalintis anekdotais“.  

„Videogaga.lt“ – „Youtube“ pirmtakas Lietuvoje

Tikriausiai visi vaizdo įrašų mėgėjai prisimena lietuviškąjį „Youtube“ – „Videogaga.lt“. 2007 m. sukurtoje platformoje lietuviai publikavo savo pačių sukurtus vaizdo įrašus. Pirmieji soc. tinklo gyvavimo metai buvo itin sėkmingi – buvo įkelta daugiau nei 250 tūkst. vaizdo filmukų.  

„Platforma atsirado pačiu laiku – kaip tik tada pradėjo populiarėti mobilieji telefonai su galimybe filmuoti. Nors „Videogaga.lt“ pasirodė keliais metais vėliau nei „Youtube“, Lietuvoje kurį laiką buvo itin populiari platforma. Platforma buvo skirta išskirtinai lietuviškam turiniui“, – pasakoja „Bitės Profė“.

Visgi sparčiai populiarėjant vaizdo įrašų milžinei „Youtube“, lietuviškąją alternatyvą teko išjungti.

Šiandien daugelis vaikų internete atsiranda dar gerokai iki pieninių dantų išdygimo ar net gimimo. Pradedant užsimezgusios gyvybės ultragarso nuotrauka ir baigiant pirmaisiais ištartais žodžiais – tėvystės džiaugsmai tapo savotiška socialinių tinklų turinio klasika. Tačiau tėvams su visu pasauliu noriai dalinantis savo atžalų atvaizdais, „Telia“ kibernetinio saugumo specialistai perspėja – jūsų vaikų nuotraukas gali panaudoti ne tik vagys, bet ir vaikų išnaudotojai.

„Prieš keletą metų atliktame tyrime Australijos mokslininkai nustatė, kad beveik pusė pedofilijos puslapiuose esančių vaizdų buvo paimti iš viešai prieinamų platformų, o JAV duomenys rodo, kad socialiniuose tinkluose prasideda net 82 proc. visų vaikų išnaudojimo nusikaltimų. Ir tai toli gražu nėra visi pavojai. Viešai publikuotos mažylio nuotraukos vėlesniame amžiuje gali pakenkti jo psichosocialinei raidai ir netgi lemti nesutarimus su tėvais. Tad dalinantis vaiko atvaizdu socialinėje erdvėje pirma reikėtų gerai pagalvoti ir bent jau susidėti tam tikrus saugiklius“, – pataria „Telia“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.

Reakcijos – leidžia pajusti ryšį

Vilniaus universiteto psichologijos instituto lektorės, vaiko raidos ekspertės dr. Laurynos Rakickienės teigimu, tėvai savo vaikų nuotraukomis dalinosi nuo pat socialinių tinklų atsiradimo, tačiau tik pastaruoju metu pradėta daugiau kalbėti apie šią problemą, atliekant mokslinius tyrimus apie tokio elgesio motyvus ir pasekmes.

„Jau yra ir vartojamas terminas sharenting, žodžių „tėvystė“ ir „dalinimasis“ lydinys. Paprastai socialiniuose tinkluose savo vaikų nuotraukomis daugiausia dalinasi tie tėvai, kurie jau ir iki susilaukiant vaikų buvo aktyvūs socialinių tinklų naudotojai. Gimus vaikams, visas gyvenimas ima suktis aplink juos, ir natūralu, kad kelionių, pramogų ar kitas nuotraukas, kuriomis dalintasi prieš tai, pakeičia nuotraukos, kuriose užfiksuota kasdienybė su vaikais. Visą dieną dviese su mažu vaiku praleidžiančios mamos ar tėčio socialinės izoliacijos jausmas gali dar labiau sustiprinti šią tendenciją“, – pasakoja dr. L. Rakickienė.

Vaikų raidos ekspertė taip pat priduria, kad virtualioje realybėje sulaukiamos reakcijos, komentarai ir patiktukai po vaikų nuotraukomis leidžia jausti ryšį su kitais, taip pat gauti socialinį patvirtinimą, įvertinimą, kad esi geras tėtis ar mama. Šį poreikį didina šiais laikais tėvų patiriamas socialinis spaudimas ir jį lydintis neužtikrintumo jausmas.

Palengvina dalią nusikaltėliams

„Didžiausia problema yra ne tiek pačio atvaizdo publikavimas, kiek tai, kad dėl socialinių tinklų veikimo specifikos ne visada pavyksta sukontroliuoti, kokių tiksliai vartotojų akis pasieks įkeltas kadras. Vienas ar keli mūsų pažįstamų žmonių paspaudimai „Patinka“ užfiksuotą akimirką gali „nusiųsti“ dešimtims ar net šimtams gyvenime nematytų asmenų tiesiai į jų asmeninę naujienų juostą. Tai daliai jų atriša rankas planuoti seksualinius ar kito pobūdžio nusikaltimus“, – apie problemą kalba I. Bimbirytė-Yun.

Šiems nusikaltėliams net viena  nuotrauka ar vaizdo įrašas gali suteikti daugiau informacijos, negu galvojame. Iš jų turinio dažnai galima nustatyti, kur vaikas gyvena, kokią mokyklą lanko, kaip jį vadina aplinkiniai, ir pagal tai vykdyti tapatybės vagystę ar net pagrobimą. Pastaraisiais metais taip pat ypač populiarėja vadinamasis „skaitmeninis pagrobimas“, kai vaiko atvaizdas nelegaliai panaudojamas įvairių produktų reklamose, netikruose profiliuose ar pornografinio turinio filmuose.

Gali atsisukti prieš patį vaiką

Dr. L. Rakickienė pasakoja, kad Floridos ir Blumingtono universitetų tyrėjai 2022 m. apklausę socialiniais tinklais aktyviai besinaudojančius tėvus nustatė, kad tėvai dalinimosi savo vaikų nuotraukomis nesureikšmina ir neskiria nuo dalinimosi kitomis nuotraukomis. Taigi tam tikra prasme jie yra linkę vaikų atvaizdus savintis, suvokti labiau kaip savo, o ne savo vaikų, virtualiosios tapatybės dalį.

„Vis dėlto reikia suprasti, kad tie atvaizdai yra vaikų, ir paaugęs vaikas gali turėti savo nuomonę apie vienos ar kitos nuotraukos su jo atvaizdu viešinimą. Iš tiesų jau užaugo karta vaikų, kurių kūdikystės ir vaikystės nuotraukomis tėvai aktyviai dalinosi socialiniuose tinkluose, ir kai kurie jau susiduria su iššūkiais. Paaugliai ypač neigiamai vertina situacijas, kai tėvai dalinasi atvaizdais, kurie prieštarauja paauglių kuriamam įvaizdžiui, įskaitant nuotraukas, kurioje vaikas užfiksuotas komiškoje ar nemalonioje, gėdingoje situacijoje, atrodo emociškai pažeidžiamas“, – teigia vaiko raidos ekspertė.

Nenuostabu, kad matydami per prievartą kai kurių įtakos formuotojų keliamą turinį apie vaikus ir jų pavyzdžiu sekančius kitus tėvus į šią problemą dėmesį atkreipė ir politikai. Prancūzijos parlamento žemųjų rūmų deputatas Bruno Studeris ką tik pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekiama „garantuoti pagarbą vaikų įvaizdžio teisėms“, manydamas, kad tai yra „jų saugumo, gerovės ir vystymosi sąlyga“.

Jo manymu, jei negalime uždrausti tėvams skelbti savo vaikų nuotraukų internete, galime bent jau informuoti juos apie teises į atvaizdą ir būtiną teisę į savo palikuonių privatumą.

Kaip saugiai dalintis vaikų nuotraukomis socialiniuose tinkluose?

„Telia“ tvarumo projektų vadovė primena jau daugelį metų kartojamą tiesą, kad visiškai pašalinti į socialinius tinklus įkeltos nuotraukos praktiškai neįmanoma, o jos pėdsakus internete galima aptikti net ir praėjus keletui metų. Dėl šios priežasties kiekvienas pasidalinimas kūdikio ar vaiko atvaizdu turėtų būti ypač apgalvotas ir lydimas įvairių skaitmeninių saugiklių aktyvavimo.

Visų pirma, reikėtų įsitikinti, kad jūsų įrašus socialiniame tinkle gali matyti tik draugai, o tarp jų nėra nepažįstamų asmenų. Taip pat vertėtų dar kartą atidžiai peržvelgti nuotrauką, ar joje nėra gyvenamosios gatvės, lankomos mokyklos ar apnuoginto kūno apraiškų.

Prieš paspaudžiant nuotraukos įkėlimo mygtuką, naudinga ištrinti ir nuotraukos metaduomenis, kuriuose automatiškai išsaugoma kadro fiksavimo lokacija, laikas ir netgi tam tikra nuotraukos autoriaus identifikacija. Akivaizdu, kad nuotraukos failą atsisiuntę nusikaltėliai iš metaduomenų gali išpešti daug pakenkti galinčios informacijos. „Android“ platformoje metaduomenis pašalinti padės „Photo Exif Editor“, o „iOS“ – „ViewExif“ programėlė.

Dr. L. Rakickienė ragina prieš viešinant bet kurią vaiko nuotrauką būtinai pagalvoti ne tik apie kibernetinio saugumo grėsmes, bet ir apie tai kaip vaikas jaustųsi, jei jam paaugus draugai ir pažįstami ją pamatytų.  

„Jei vaikas jau suvokia, kaip veikia socialiniai tinklai, tai derėtų jo ir atsiklausti, ar jis duoda leidimą nuotrauka dalintis. Šiuo atveju svarbu užtikrinti vaiko ar paauglio veto teisę, tačiau vaiko pritarimas dar nereiškia, kad dalintis saugu, vis dėlto tėvai yra suaugusieji ir gali geriau įvertinti situaciją. Taip pat svarbu turėti omenyje, kad tėvai savo elgesiu virtualioje erdvėje rodo pavyzdį vaikams, tad jei norime, kad mūsų vaikai galvotų, kuo, su kuo ir kokiu tikslu dalinasi, turime pirmiausia tai daryti patys “, – apibendrina ekspertė.

Socialinis tinklas „Twitter“ ir toliau patiria nesėkmių bei sutrikimų laviną, tad vis daugiau vartotojų pereina prie šio tinklo alternatyvos – „Mastodon“. Skaičiuojama, kad per pastaruosius mėnesius šioje platformoje registruotų vartotojų skaičius pakilo nuo 2,5 mln. iki 8 mln. Sparčiai augantis ir populiarėjantis socialinis tinklas veikia kitaip nei jo konkurentas, tad ir vartotojai čia susiduria su kiek kitokiais saugumo klausimais.

„Daugelis populiariausių socialinių tinklų veikia panašiu principu ir taisyklėmis, tačiau „Mastodon“ platformos pagrindiniai mechanizmai veikia kiek kitaip. Šie skirtumai turi įtakos ne tik tam, kaip programos naudojamos, bet ir lemia skirtingus saugumo aspektus“, – teigia „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, Arnoldas Lukošius.

Atskiros bendruomenės

Anot jo, skirtingai nuo tradicinių socialinių tinklų, „Mastodon“ yra decentralizuotas serverių (arba instancijų) tinklas, kurį valdo savanoriai. Eksperto teigimu, kiekvienas serveris veikia lyg atskira bendruomenė, kurią galima pasirinkti pagal pomėgius ar dominančias temas. Kiekvienas serveris turi savo turinio publikavimo normas bei moderatorių – jeigu norite parašyti konkrečiam asmeniui žinutę, jis turi turėti paskyrą tame pačiame „Mastodon“ serveryje.

„Didžiausias šios platformos išskirtinumas – kitaip nei tradiciniai socialiniai tinklai, kurie orientuoti į pelną, „Mastodon“ neturi reklamų ar algoritmo – įrašus matote pagal chronologiją. Čia esančio paieškos langelio paskirtis – surasti asmenis kad galėtumėte juos sekti. Platformoje galite skelbti turinį, sekti kitus žmones ir organizacijas, pamėgti kitų žmonių turinį bei juo dalintis“, – pasakoja jis.

Didžiulis susidomėjimas kelia iššūkių

Pasak A. Lukošiaus, „Mastodon“ decentralizuota platformos sistema ir netikėtai užklupęs vartotojų susidomėjimas gali kelti įvairių iššūkių. Eksperto teigimu, atskiri platformos serveriai nėra pritaikyti milijonams vartotojų – apkrova paskirstyta per kelias dešimtis tūkstančių jų.

Anot jo, populiariausiuose iš jų galbūt jau nebegausite vietos, o pasirinkus mažesnį serverį, visas tinklas išlieka stabilesnis, tačiau tai gali reikšti, kad nebus užtikrinamas toks didelis saugumas serverio viduje.

„Čia esančios tiesioginės žinutės (DM) kiek skiriasi nuo mums įprastų – tai pranešimai, kurie matomi tik paminėtiems žmonėms, tačiau juos gali stebėti ir serverių administratoriai. Jeigu jums tai trukdo, galite patys susikurti savo atskirą serverį ir kontroliuoti ten esančius pranešimus.

Tradiciniai centralizuoti socialiniai tinklai paprastai būna pažeidžiami nuo administratoriaus ar valdytojo atakų, tačiau „Mastodon“ sukurta taip, kad būtų atspari joms – jei siekiama pakenkti, valdančiojo serveris „atskiriamas“ nuo bendro tinklo, taip apribojant žalą, kurią jis gali padaryti“, – aiškina jis.

Rizikas sumažinti įmanoma

A. Lukošiaus teigimu, geriausia, ką galite padaryti, kad apsaugotumėte savo duomenis – įjungti 2 veiksnių autentifikavimą (2FA) arba kelių veiksnių autentifikavimą (MFA). Programoje „Mastodon“ šią funkciją rasite skyriuje „Account“ (liet. „Paskyra“) > „Two-factor Auth“ (liet. „Dviejų veiksnių autentifikavimas“).

Anot jo, platformoje kiekvienas vartotojas turi galimybę dalyvauti tinklo tobulinime ir apsaugoje – šiuo metu vyksta aktyvios techninės diskusijos apie tai, kaip supaprastinti sekimą tarp serverių.

„Sumažinti rizikas gali padėti čia esantys saugumo specialistai. Nemaža saugumo bendruomenės dalis iš „Twitter“ prisijungė prie „Infosec.Exchange“ arba „Defcon.social Mastodon“ serverių, kur dalinasi naujienomis ir naudinga informacija. Kiekvieną tinklo serverį valdo administratorius, kuris kontroliuoja jo veiklą ir gali stebėti jame esantį turinį, tad reikėtų itin atsakingai juos rinktis“, – tikina A. Lukošius.