Jau netrukus populiariausi socialiniai tinklai pasaulyje pasikeis – „Facebook“, „Instagram“ ir „Messenger“ papildys dirbtinio intelekto pokalbių robotai. Nauja funkcija leis bendrauti su daugiau kaip 30 skirtingų robotų asmenybių ir reikiamą informaciją padės atrasti dar lengviau, greičiau ir žaismingiau. Visgi šis atnaujinimas technologijų gigantei „Meta“, tikėtina, leis kaupti dar daugiau ir tikslesnių duomenų apie kiekvieną iš daugiau kaip pusketvirto milijardo vartotojų. 

„Sparčiai tobulėjant dirbtiniam intelektui, didžiausius socialinius tinklus valdanti technologijų gigantė „Meta“ priėmė sprendimą „Facebook“, „Instagram“ ir „Messenger“ įdiegti dirbtinio intelekto pokalbių robotų funkciją. Naujojo įrankio paskirtis – padėti šių soc. tinklų vartotojams dar lengviau surasti reikiamą informaciją ir gauti rekomendacijų“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas. 

Daugiau kaip 30 skirtingų asmenybių 

„Meta“ programėles papildysiantys pokalbių robotai pasitarnaus ne tik naujų mėgstamiausių restoranų, renginių ar kitos informacijos paieškose, bet ir leis lengviau kurti įtraukiančius vaizdo įrašus. Įspūdingiausia, jog visa tai dirbtinis intelektas gebės atlikti daugiau kaip 30 asmenybių, kurias įkūnys dirbtinis intelektas, stiliumi.  

„Naujieji įrankiai savo funkcijomis primins šiuo metu pasaulyje populiariausią dirbtinio intelekto pokalbių robotą „ChatGPT“. Visgi robotų personažų įvairovė – naujiena, prisidėsianti prie jų funkcionalumo vartotojams. Pavyzdžiui, paprašius pateikti konkrečias kelionių rekomendacijas, robotas tai galės padaryti banglentininko dialogo stiliumi, o jei norėsite surasti istorinius faktus, jums galės atsakyti Abraomas Linkolnas“, – pasakoja išmaniųjų įrenginių ekspertas M. Vrubliauskas.  

Anot jo, nors pirminė šių robotų paskirtis bus palengvinti vartotojų paieškos patirtį, neabejotina, kad ši naujiena taps ir įdomia bei stebinančia pramoga internautams. 

Dar viena grėsmė duomenų saugumui? 

Dirbtinio intelekto pokalbių robotų funkcija, įdiegta populiariausiuose socialiniuose tinkluose, pasitarnaus ir verslo profiliams, rinkdama naujus duomenis apie daugiau kaip pusketvirto milijardo šių socialinių tinklų vartotojų visame pasaulyje interesus. 

„Socialinių tinklų naudotojams bendraujant su pokalbių robotu, jie bendrovei atskleis dar daugiau savo pomėgių, rūpimų temų, klausimų ir asmeninių duomenų. Visą šią informaciją technologijų gigantė „Meta“ galės panaudoti dar tikslesnėms ir pelningesnėms reklamoms. Pavyzdžiui, jei roboto paprašysite 5 romantinių filmų rekomendacijų, bendrovė žinos, kad laisvalaikiu mėgstate žiūrėti konkretaus žanro filmus. Todėl sraute galės pasiūlyti atitinkamas reklamas ir turinį, kuris, algoritmų nuomone, būtų įdomus ir aktualus jums“, – tvirtina skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovas M. Vrubliauskas. 

Skelbiama, jog šie atnaujinimai „Meta“ vartotojus pasieks jau rugsėjį. 

Pažinčių programėlės „Tinder“ kūrėjai skelbia bandantys naują dirbtinio intelekto įrankį, kuris, tikimasi, padidins naudotojų šansus rasti antrąją pusę. Įrankis pagal įvairius parametrus atrinks ir parekomenduos geriausiai atrodančias nuotraukas, kurias pasiūlys patalpinti savo paskyroje. Pasak ekspertės, dirbtinis intelektas vis dažniau siūlo pagalbos įrankius romantiškų santykių ieškantiems žmonėms, patiriantiems „pažinčių nuovargį“.

Maždaug pusė namus be priežiūros ilgesniam laikui paliekančių lietuvių nerimauja, ar į juos neįsilauš vagys. Policijos duomenys rodo, kad tokia baimė pagrįsta. Lietuvoje kasmet fiksuojama apie 800 vagysčių iš gyvenamųjų patalpų. Pasak ekspertų, rizika didėja vasarą, dažniau keliaujant ir praleidžiant daugiau laiko ne namuose.

Baimė būti apvogtam

BTA užsakymu kompanijos „Nielsen“ atliktas tyrimas parodė, kad ilgapirščių įsilaužimai yra antra dažniausia namų savininkų baimė. Dėl šio pavojaus nerimauja net 45 proc. respondentų. Daugiau streso kelia tik gaisro rizika –  54 proc. Policijos suvestinės rodo, kad vien per pirmus penkis šių metų mėnesius fiksuota 320 vagysčių iš gyvenamųjų patalpų.

Marek Ernest Goliančik, BTA Žalų departamento direktoriaus pavaduotojas, sako, kad bendra saugumo tendencija gerėja. Tačiau ilgųjų savaitgalių ir atostogų metu pranešimų apie piktavališkus atvejus padaugėja. Draudimo bendrovei pranešama apie įsilaužimus į butus, namus ir sandėliukus. Dažniausiai ilgapirščiai taikosi į pelningą grobį – juvelyrinius dirbinius, smulkią buitinę techniką, įrankius, dviračius, paspirtukus ir grynuosius pinigus.

„Kažkur išvykstant ilgesniam laikui, visų pirma, reikia sandariai uždaryti langus, balkono duris. Individualių namų savininkams derėtų nepalikti dėmesį atkreipti galinčių daiktų matomoje vietoje. Patartina įsirengti ir signalizaciją. Taip pat pravartu prisiminti saugios kaimynystės principus ir susitarti, kad kaimynas pastebėtų aplinką bei praneštų apie įtartinus asmenis ar automobilius šalia jūsų namų“, – dėsto jis.

Vagystėms ruošiasi

Saugios kaimynystės svarbą pabrėžia ir Klaipėdos m. policijos komisariato bendruomenės pareigūnų grupės vyr. tyrėja Audrutė Dunčienė. Pasak jos, vagystės iš namų retai būna spontaniškas veiksmas. Tokiam nusikaltimui paprastai ruošiamasi mėnesį ar net kelis, o vagys atkreipia dėmesį net į mažiausias smulkmenas. Tarkime, perpildyta pašto dėžutė gali tapti ženklu, kad namai tušti ir į juos apsimoka laužtis.

„Vagystei praktiškai visada yra ruošiamasi iš anksto. Tai dažniausiai daro asmenų grupės. Aplinką jie gali stebėti ir mėnesį, ir du. Jie labai gerai žino jūsų ir jūsų kaimynų įpročius: kada išvykstate į darbą, kada sugrįžtate. Reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu vakarais sulaukiate keistų telefono skambučių ar dėl neįprastų priežasčių apsilanko keisti asmenys. Tai leidžia numanyti, kad atsidūrėte vagių taikinyje“, – sako pareigūnė.

Daugiausiai vagysčių iš gyvenamųjų patalpų fiksuojama Lietuvos didmiesčiuose. Šie miestai pasižymi ne tik vagysčių skaičiumi, bet ir vagišių padaroma žala. Pavyzdžiui, birželio 24 d., Klaipėdoje, ilgapirščiai pavogė didelį kiekį kolekcinių monetų ir žiedus. Patirta žala įvertinta 3600 Eur.

Po kelių dienų Vilniuje vagys iš namo išsinešė grynuosius pinigus ir papuošalus. Patirta žala įvertinta 16000 Eur. 
„Vidutinė žala vagysčių metu siekia apie 995 eurų. Didžiausia mūsų užfiksuota žala per pastaruosius kelis metus siekia daugiau nei 14 tūkst. eurų. Žinoma, vagys taikosi į tai, ką galima greitai paimti. Dėl to neretai gyventojai pasigenda ir prie namų be priežiūros paliktų daiktų – kepsninių, akumuliatorinių įrankių, dviračių“, – pastebi BTA M. E. Goliančik.

Ilgapirščiai naudojasi socialiniais tinklais

Tuo metu A. Dunčienė atkreipia dėmesį ir į dar vieną grėsmę – socialinius tinklus. Į feisbuką ar instagramą dažnai net nesusimąstydami keliame akimirkas iš savo atostogų neįtardami, kad tokios nuotraukos gali tapti žalia šviesa tinkamo momento tykantiems ilgapirščiams.

„Visada turėkite omenyje, kad vagys paprastai su jumis turi bendrų draugų, pažįstamų. Niekada negalime būti tikri, kas kada ir kokią informaciją jiems perduos. Bėda gali prasidėti labai nekaltai. Užtenka vaikams pasipasakoti savo draugams apie tai, kad su šeima kažkada išvyks atostogų. Kažkas iš jų gali turėti vyresnių brolių, kaimynų ir t.t. Taip ta informacija ir keliauja“, – perspėja Klaipėdos m. policijos komisariato bendruomenės pareigūnų grupės vyr. tyrėja.

Pareigūnė atkreipia dėmesį, kad jeigu visgi nelaimės nepavyko išvengti ir vagys apsilankė jūsų namuose, tai pastebėsite vos tik priėję prie buto ar namo. Tokiu atveju, labai svarbu nesupanikuoti ir nieko neliesti, nepalikti pėdsakų ir nepanaikinti įkalčių, kurie padėtų pareigūnams susekti nusikaltėlius.

Sakoma, kad internetas nieko nepamiršta, bet jame kiekvienas apie save rastume dalykų, kurių verčiau neprisimintume. Tai galbūt galime iš interneto „išsitrinti“ save patys? Deja, skaitmeninėje erdvėje dingti kaip į vandenį, pašalinus visus įrašus apie save, tiesiog neįmanoma, tačiau atsikratyti tam tikrais profiliais, įrašais „Google“ paieškoje ar ne į tas rankas nukeliavusiais duomenimis būdų yra. „Telia“ pateikia 5 patarimus, kaip „išsivalyti“ savo internetinę tapatybę.

„Šiandien egzistuoja daug priežasčių, kodėl žmonės norėtų būti pamiršti internete. Vieni nori pailsėti nuo skaitmeninio gyvenimo „triukšmo“, o kiti siekia pagaliau atsikratyti nuolat besivejančių praeities šešėlių, tokių kaip nuoroda į kažkada susikurtą pažinčių programėlės profilį, ne pats maloniausias straipsnis naujienų portale ar per skubėjimą duomenų brokeriams atiduota asmeninė informacija. Stebuklingo mygtuko, pradanginančio visą šią informaciją, nėra, bet internetinį įvaizdį galime smarkiai pagerinti ištrynę senas paskyras, paprašę „Google“ išimti įrašus paieškoje ar tiesiog pasinaudoję tam skirtomis specializuotomis paslaugomis“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.

Atsikratykite paskyrų balasto

Posakiai, kad internetas apie mus žino daugiau už mus pačius, nėra laužti iš piršto, o kad tuo įsitikintumėte pakanka „pasigūglinti“ savo vardą, pavardę ar dažnai naudojamą slapyvardį – didelė tikimybė, jog nustebsite ten esančios informacijos detalumu ir kiekiu. Tačiau kad ir kaip norėtumėte, vargu, ar pajėgsite prisiminti visus atvejus, kam ir kada patikėjote savo duomenis.

„Jeigu naudojate tokias slaptažodžių tvarkykles, kaip „1Password“, „Dashlane“ ar „iCloud Keychain“, jų nustatymuose nesunkiai galite rasti sąrašą internetinių puslapių, kurių prisijungimo vardą ir slaptažodį esate išsisaugoję. Jei šių įrankių nenaudojate, galima išbandyti „SayMine“ paslaugą, gebančią surasti visus jūsų internetinius prisijungimus ir priminti, kiek daug nenaudojamų paskyrų esate susikūręs“, – pataria S. Tilindis. 

Prisijungus prie galimai dar mokyklos laikus menančių socialinių profilių ar vos vienąkart panaudotų e. komercijos puslapių paskyrų, reikėtų apsilankyti privatumo nustatymuose bei ten surasti opciją panaikinti šią internetinę „iškaseną“. Ištrinti „Facebook“ galite privatumo parinktyse susiradę „Your Facebook information“, spustelėję „Deactivation and deletion“ ir tai patvirtinus „Delete account“ paspaudimu. Seną „Gmail“ paskyrą panaikinti galima „myaccount.google.com“ puslapyje apsilankius „Duomenys ir suasmeninimas“ – „Paslaugos arba paskyros ištrynimas“ – „Google“ paskyros ištrynimas“ – „Ištrinti paskyrą“.

„Pašalinkite“ savo duomenis nuo brokerių prekystalio

Senų paskyrų ištrynimas gali teigiamai prisidėti prie jūsų privatumo didinimo, tačiau dalies su jomis susijusių duomenų pašalinti tiesiog neįmanoma, nes juos savo nuosavybėn paėmė jais prekiaujantys brokeriai. Tiesa ta, jog nemaža dalis internetinių puslapių seka kone kiekvieną mūsų žingsnį ir šią informaciją parduoda įvairioms suinteresuotoms pusėms, o mes pernelyg nesigilindami tai patvirtiname neskaitydami skaitmeninių platformų privatumo politikų ir tiesiog sudėliodami varneles.

„Gera žinia, kad rinkoje egzistuoja puslapių ir programėlių, kurie gali automatizuotai surasti tokius į netinkamas rankas patekusius duomenis, kaip elektroninis paštas, namų adresas ar gimimo data, bei keliais paspaudimais visiems brokeriams vienu metu išsiųsti prašymus šią informaciją ištrinti. Tarp tokių paslaugų galima paminėti „Incogni“, „DeleteMe“ bei „Privacy Bee“. Dauguma jų yra mokamos, tačiau daugeliu atvejų jomis gali pakakti pasinaudoti vos vieną ar porą kartų per metus“, – aiškina ekspertas.

Kreipkitės į „Google“ dėl „pamiršimo“

Nors šiandien sakoma, kad jei tavęs nėra „Google“, tavęs nėra niekur, tam tikrais atvejais pastarasis variantas gali atrodyti kur kas patraukliau. Galbūt daugelį jūsų potencialių darbdavių atbaido neapdairus daugybės metų senumo skelbimas pažinčių svetainėje, o galbūt jūsų nedžiugina viešai skelbiami mėgstamos sporto šakos mėgėjiškų rungtynių rezultatai – bent jau teoriškai „Google“ gali padėti visiems šiems paieškos rezultatams dingti.

„Google“ paieškos langelyje suvedus „Personal Information Removal Request Form“ ir užpildžius formą, galima tikėtis, vieną dieną ši nemaloni su jumis susijusi informacija tiesiog dings iš paieškos. Žinoma, tai neįvyks per naktį, palūkėti gali tekti ir keletą mėnesių, o dėl informacijos pašalinimo tenka kreiptis ir į ją paskelbusį internetinį puslapį. Tačiau, turint omenyje, kaip smarkiai tai gali pagerinti asmeninį įvaizdį internete, išbandyti laimę tikrai verta“, – mano „Telia“ atstovas.

Nemokėkite už paslaugas savo duomenimis

Vieša paslaptis, kad už naudojimąsi nemokamais socialiniais tinklais, žaidimais ir turinio platformomis „atsiskaitome“ leisdami komerciniais tikslais naudoti savo asmeninę informaciją. „Android“ įrenginyje tam užkirsti kelią galime nustatymuose panaikinę aplikacijos veikimui nebūtinus leidimus, pavyzdžiui, žaidimo prieigą prie nuotraukų galerijos, o „iPhone“ –  nustatymų „Privacy & Security“ skiltyje spustelėję „Tracking“ ir patikrinę, ar programėlei išjungtas leidimas mus sekti.

Kompiuteryje savo privatumą saugoti galime naudodami „Brave“ ar kitą specialią naršyklę, kuri internetinių puslapių kūrėjams neleis slapta išsaugoti „sausainiukų“ (angl. cookies) ir įvairių sekimo pagalbininkų, leidžiančių sekti jūsų veiklą ir vėliau tai panaudoti suasmenintų reklamų rodymui.

Nebelipkite ant to paties grėblio antrąkart 

Iš interneto platybių pašalinus jautrią ar nemalonią asmeninę informaciją, vertėtų nebekartoti tų pačių privatumo užtikrinimo klaidų. Retai lankomose internetinėse parduotuvėse ar svetainėse, kuriomis ruošiamės naudotis tik vieną kartą, rekomenduojame nesikurti paskyros ir naudoti galimybę jungtis kaip svečiui. Nesant tokios galimybės, galima pasinaudoti vienkartiniais el. pašto adresais. 10minutemail.com ir kitos panašios svetainės leidžia gauti registracijai reikalingus patvirtinimo kodus, o po 10 min. šiuos panaudotus el. pašto adresus sunaikina.

Taip dingsta galimybė jūsų asmeninius duomenis susisieti su jūsų veikla konkrečiame internetiniame puslapyje, visą šią informaciją kažkur kaupti bei vėliau panaudoti įkyrioms reklamoms, brukalams ar net įtikinamoms „phishing“ atakoms