Pradinio amžiaus vaikų prie ekranų praleidžiamas laikas pastaraisiais metais pakilo iki pusšeštos valandos per dieną arba beveik trijų mėnesių per metus, rodo šeimų gerove besirūpinančios „Common Sense Media“ organizacijos duomenys. Per pastaruosius septynerius metus šis laikas išaugo beveik valanda. Tačiau ilgėjant kasdieniams vaikų vizitams skaitmeniniame pasaulyje, tėvai vis dar pamiršta pasirūpinti net minimaliomis apsaugos priemonėmis. Artėjant rugsėjui, „Telia“ Skaitmeninės pažangos centras pateikia 5 patarimus, kaip tinkamai paruošti jau patį pirmąjį savo atžalos išmanųjį telefoną.

„Būdami atsakingais tėvais, savo vaikui turbūt neleistume naktį vienam vaikščioti miesto gatvėmis, bet kartais net nesusimąstome, kad telefone jo tyko ne ką mažiau pavojų. Jį naudodamas mažametis gali savo sveikatos sąskaita piktnaudžiauti naudojimosi laiku, prisisiųsti kenksmingų programėlių ir lengvai nuklysti į suaugusiesiems skirtas svetaines. Gera žinia, kad norint apsisaugoti nuo visų šių rizikų, pakaks skirti vos keletą minučių pirminiam vaiko telefono nustatymui ir vėliau kartas nuo karto užmesti akį į jo veiklą kibernetinėje erdvėje“, – teigia „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro vaikų saugumo internete ekspertė Indrė Bimbirytė-Yun. 

Apsaugokite namų bevielį tinklą

Vaikui nupirkus pirmąjį išmanųjį, vertėtų namuose sukurti ir atskirą bevielio ryšio tinklą. „Telia Smart Control“ programėlėje įjungus „Svečio“ tinklą, atsiranda galimybė nustatyti atskirą prieigos slaptažodį, patogiai matyti, ar mūsų atžala yra prisijungusi prie interneto, ir, pastebėjus piktnaudžiavimo atvejus, išjungti tinklą, nesutrikdant prie pagrindinio namų tinklo prijungtų įrenginių veikimo. Be to, vaikui dėl patirties trūkumo savo išmaniajame įsidiegus žaidimu ar kita programėle apsimetantį virusą, jis negalės atakuoti prie pagrindinio namų tinklo prijungtų kitų mūsų skaitmeninių prietaisų.

„Neskolinkite“ nuosavų paskyrų

Skaitmeninės pažangos centro atstovė pastebi, jog pirmojo vaiko telefono nustatymo metu paprašyti įvesti „Google“ ar „Apple“ paskyros duomenis tėvai susigundo pridėti savąją. Tačiau taip sutaupytos kelios minutės iš tėvų rankų gali atimti kontrolės svertus ir būti pavojingos iš finansinės pusės. Aplikacijų parduotuvėse išsaugoti suaugusiųjų mokėjimo kortelių duomenys mažamečiui gali leisti paslapčia įsigyti mokamų žaidimų ir jų papildinių, kas mėnesio pabaigoje gali virsti už galvos griebtis verčiančia banko sąskaita.

Teisingas kelias būtų pasinaudoti atitinkamai „Android“ ir „Apple“ telefonams skirtomis „Google Family Link“ ir „Family Sharing“ funkcijomis, kurios leis sukurti su tėvų paskyromis visiškai susietą vaiko paskyrą. Taip atsiras galimybė vaiko telefono nustatymus reguliuoti, neaukojant savo įrenginių naudojimo patogumo.

Blokuokite žalingą turinį ir neleiskite piktnaudžiauti

Ne paslaptis, kad mokyklinio amžiaus vaikai yra labai smalsūs, todėl gavę pirmąjį savo telefoną ir pasinėrę į interneto platybes jose gali „nardyti“ pernelyg ilgai bei galiausiai nukeliauti netinkama kryptimi. Juo labiau, kai šiais laikais seksualinio pobūdžio, smurtą, lošimą, draudžiamų medžiagų vartojimą ir kitų žalingų įpročių formavimą skatinantis turinys yra itin nesunkiai pasiekiamas. Laimė, tam nesunkiai galima užkirsti kelią.

„Pasinaudodami „Google Family Link“ ir „Family Sharing“, tėvai gali įjungti turinio filtravimą. „Apple“ įrenginių vartotojams reikėtų pasinaudoti vaiko telefone esančiais „Screen Time“ nustatymais, aktyvuoti „Content & Privacy Restrictions“ funkciją ir jos parinktyse nustatyti, ką blokuoti. „Android“ įrenginių savininkai tai gali atlikti „Google Family Link“ programėlėje įjungę „SafeSearch“ funkcionalumą. Šie abiejų operacinių sistemų įrankių rinkiniai tėvams taip pat leis nesunkiai įvesti naudojimosi laiko limitus įvairioms aplikacijoms ir, esant reikalui, juos pratęsti“, – rekomenduoja I. Bimbirytė-Yun. 

Tikrinkite programėles ir švieskite vaikus apie jų naudojimą

Pasak pašnekovės, tėvams nepakanka riboti ekrano laiko, nes pavojai gali slypėti ir pačiose vaikų naudojamose programėlėse. Siekiant išvengti kenkėjiškų aplikacijų, mažuosius reikėtų mokyti aplikacijas siųstis tik iš oficialių „Play Store“ ir „App Store“ parduotuvių bei naršant internete nespausti ant įvairių programėles reklamuojančių reklamų. Tuo metu prieš kiekvienos naujos programos ar žaidimo atsisiuntimą tėvai turėtų patikrinti jo kūrėjų nustatytą amžiaus ribojimą ir vartotojų atsiliepimus, o aplikaciją įsidiegus – jos prašomus suteikti leidimus. 

„Įtarimų kilti turėtų tada, jei žaidimas ar kokia nors programėlė prašo prieigos prie kameros ar kontaktų sąrašo, nors neteikia jokio su tuo susijusio funkcionalumo. Tokiu atveju reikėtų šių leidimų nesuteikti ir netgi apsvarstyti, ar apskritai verta rizikuoti naudojant šią programą. Papildomai tėvams rekomenduojama patikrinti ir programėlės privatumo nustatymus – kokios informacijos prašoma paskyrai sukurti, ar galima apriboti profilio matomumą bei kokią informaciją apie vaiką galės matyti kiti vartotojai. Vaiką taip pat turėtume paraginti bet kada į mus kreiptis pagalbos, jei kas nors jį programėlėje jį priverstų jaustis nepatogiai ar nesaugiai“, – aiškina vaikų saugumo internete specialistė.

Instaliuokite buvimo vietos stebėjimo programėlę

Nors daliai tėvų vaiko buvimo vietos sekimas gali pasirodyti kaip nepasitikėjimo savo atžala išdava, I. Bimbirytė-Yun siūlo į šią veiklą pažiūrėti kiek iš kito taško. Kad ir kaip pasitikėtume savo vaiku, būdami tėvais, turime pareigą reguliariai patikrinti jo rezultatus mokyklos dienyne bei pasidomėti, su kuo jis leidžia laiką, tad vaiko buvimo vietos žinojimą galime dėti į tą pačią lentyną.

Šiuo metu viena populiariausių vietovės sekimo programėlių yra „life360“, kuri prieinama tiek „Android“, tiek „iOS“ platformose. Instaliavę „life360“ tiek vaiko, tiek savo telefonuose, tėvai gali žemėlapyje sužymėti populiariausias vietas ir gauti pranešimus, kai vaikas peržengia mokyklos slenkstį ar grįžta namo.

Daugiau naudingų patarimų tėvams galite rasti čia: https://www.telia.lt/skaitmenines-pazangos-centras/vaiku-saugumas-internete

Pasiruošimo mokyklai sezonas šiemet daugeliui vaikų neapsieis ne tik be kuprinės, sąsiuvinių bei pieštukų, bet  ir be pirmojo išmaniojo. Tačiau tėvų galvose neabejotinai knibžda dvejonės, kokį telefoną pasirinkti, ką įvertinti prieš perkant ir ar apskritai toks daiktas jų vaikui yra reikalingas. Ekspertai ragina šio įrenginio nepirkti spontaniškai ir pateikia keturis svarbiausius aspektus, į kuriuos vertėtų atsižvelgti prieš mažajam atveriant vartus į mobilųjį ryšį.

„Priežasčių, kodėl vaikui reikėtų išmaniojo, ilgai galvoti nereikia. Jis padeda tėvams rūpintis savo atžalos saugumu, stebint jo buvimo vietą, prireikus leidžia susisiekti ir praverčia mokymosi procese. Vis dėlto svarbu suprasti, kad vaiko poreikiai smarkiai skiriasi nuo suaugusiojo, todėl renkantis pirmąjį telefoną reikia įvertinti jaunuolio amžių, svarbiausius įsigijimo motyvus ir visa tai protingai subalansuoti su turimu biudžetu. Šis išmanusis vaiko gyvenime greičiausiai nebus paskutinis, todėl nėra prasmės su juo persistengti“, – teigia „Telia“ telefonų kategorijos vadovė Rimantė Marcišauskienė.

Ar tikrai reikia telefono?

Atsakant į klausimą, nuo kokio amžiaus vaikui galima patikėti nuosavą išmanųjį, daugelio specialistų nuomonės išsiskiria. Vieni jį ragina nupirkti sulaukus 10 m., kiti skatina palaukti bent jau iki 13–14 m. Visgi nemaža dalis tėvų dėl būtinybės koordinuoti pasiėmimą iš mokyklos ar keliones į būrelius apie šį įrenginį susimąsto ir kur kas ankstesniame amžiuje. Bet daugeliu atvejų šiuos poreikius gali patenkinti ir paprastesnis įrenginys.

„Vaikiškas išmanusis laikrodis pradinukui yra lyg aukso viduriukas tarp kur kas brangiau kainuojančio išmaniojo telefono, kurį mažasis galėtų pamesti ar sudaužyti, ar kokio nors GPS sekiklio, kuris suteiktų galimybę stebėti vaiko buvimo vietą, bet reikalui esant neleistų su juo pasikalbėti. Pavyzdžiui, šios vasaros „Telia“ pardavimų hitas „Gudrutis Super-G Active Pro“ dėl įmontuotos priekinės kameros leidžia skambinti ne tik balso skambučiais, bet ir vaizdu, kartu tėvų išmaniajame realiu laiku suteikdamas galimybę stebėti, kur yra vaikas. Su tokio tipo prietaisu patenkinami pagrindiniai tėvų poreikiai, o pakankamos brandos išmaniojo telefono turėjimui dar nepasiekęs mažametis apsaugomas nuo įvairių rizikų ir pagundų“, – alternatyvą pateikia R. Marcišauskienė.

Atskirkite poreikius nuo norų

Vaikai yra labai socialios būtybės, todėl pageidavimą turėti išmanųjį neretai gali nulemti ne realus poreikis, o noras pritapti prie bendraamžių. Matydamas kuriuos nors klasės draugus išmaniuosiuose žaidžiančius įtraukiančius žaidimus, mažasis natūraliai norės to paties, tačiau tai ne visada turėtų būti pagrindas šio įrenginio įsigijimui.

Vienas „New York Times“ asmeninių finansų tvarkymo rubrikos autorių Ronas Lieberis pataria vaikui nuo mažų dienų aiškinti, kad pirkinius įsigyjame tada, kai jie yra būtini. Jei mažasis turi nuosavą kompiuterį, planšetę ar retkarčiais gali pasinaudoti tėvų išmaniuoju, lygiavimasis į kitus vaikus ar žaidimai neturėtų būti brangaus telefono įsigijimo motyvas. Šis prietaisas turėtų būti perkamas tik tada, kai jis reikalingas ryšio palaikymui, mokymuisi ar būreliams, ir tik toks, kad patenkintų jų poreikius. Išmaniojo galimybių nepakankant pramogoms, tai vaikui gali veikti kaip paskata mokytis taupyti ar galingesnio modelio nusipelnyti geresniais mokymosi rezultatais. 

Pernelyg neišlaidaukite, bet ir nepirkite paties pigiausio

Pasak „Telia“ atstovės, kad ir kaip pasitikėtume savo vaiku, pirmasis jo išmanusis niekada neturėtų būti brangus. Mažamečiai paprastai neturi daiktų saugojimo įgūdžių, todėl linkę telefonus pamesti ar sugadinti. Be to, jie vargiai gebės įvertinti pažangiausias kamerų galimybes ir išskirtines produktyvumo funkcijas, kurias įprastai siūlo aukščiausios klasės modeliai. Kita vertus, tėvams nepatartina žvalgytis ir žemiausioje išmaniųjų lentynoje, nes šiais laikas vaiko telefonas, esant poreikiui, turėtų leisti sklandžiai atlikti namų darbus skaitmeninėje erdvėje, dalyvauti vaizdo skambučiuose ir naudotis įvairiomis programėlėmis.

„Užuot savo atžalai pirkus brangesnį telefoną ilgiems metams į priekį, geriausia taikytis į vidurinę klasę, apsisaugant nuo itin skaudžiai per piniginę kertančių remonto išlaidų ir kitų nemalonių netikėtumų. Tarp idealiai vaikams tinkančių modelių galima paminėti galingais lustais ir itin ištverminga baterija pasižyminčius „Xiaomi Redmi 12 Pro 5G“ ir „Xiaomi Poco X5 5G“ bei IP67 atsparumu vandeniui ir itin ryškiais ekranais aprūpintus „Samsung Galaxy A34 5G“ bei „Galaxy A54 5G“. Visi čia išvardinti modeliai taip pat palaiko 5G ryšį, užtikrinantį įrenginio ilgaamžiškumą ir geresnes komunikacijos galimybes“, – detalizuoja išmaniųjų telefonų ekspertė.

R. Marcišauskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad jeigu vaikas išreiškia norą turėti būtent „Iphone“ telefoną, galima rinktis ir atnaujintus telefonus, kurie išlaiko kainos ir kokybės santykį.

Pagalvokite ir apie mobilųjį ryšį

Perkant pirmąjį išmanųjį, nereikėtų pamiršti ir mobiliojo ryšio paslaugų. Tam, kad vaikas galėtų susisiekti su artimaisiais, būtinas bent jau minimalus pokalbių ir SMS žinučių planas, o norint stebėti vaiko buvimo vietą ar su juo bendrauti susirašinėjimo programėlėmis – ir pakankamas mobiliojo interneto duomenų kiekis.

Optimaliausia jaunuolio mobiliojo ryšio kelionę pradėti nuo išankstinio mokėjimo SIM kortelės, kuri apsaugo nuo neplanuotų išlaidų, bet garantuoja kokybišką ryšį. Vaikui augant, išmokus atsakingai naudotis telefonu ir nepiktnaudžiauti papildomai užsakomomis paslaugomis, jo numerį galima nesunkiai perkelti į reguliarųjį abonentą, kuris palengvins atsiskaitymą už mobiliojo ryšio paslaugas ir suteiks platesnes galimybes.

Jau įprasta, kad šiandien savo kišenėje ar kuprinėje turime ne vieną išmanųjį įrenginį nuo nešiojamo kompiuterio iki išmanaus laikrodžio ar belaidžių ausinių. Kita vertus, dažniausiai esame įpratę naudoti savo įrenginius pavieniui, nederindami jų tarpusavyje.

Skirtingų išmaniųjų įrenginių tarpusavio suderinamumas kartais iš pirmo žvilgsnio nėra akivaizdus, bet jį įsisavinę galime greičiau ir išmaniau spręsti kasdienes situacijas. 

„Išmaniųjų įrenginių tarpusavio suderinamumas – svarbi technologinės ekosistemos dalis, kuri kasmet tobulėja. Kalbėdami apie daiktų internetą ir išmanius namus, išskiriame išmaniuoju telefonu valdomus šaldytuvus, dulkių siurblius ar apšvietimo sistemas.

Kita vertus, išmanieji įrenginiai yra lengvai suderinami ir tarpusavyje, o tai vartotojams leidžia atlikti įvairias papildomas funkcijas.

Pavyzdžiui, kai išmanaus laikrodžio vartotojas susieja jį su savo išmaniuoju telefonu ir atsisiunčia ar išbando platesniam tokio laikrodžio išnaudojimui skirtą programėlę, jis gali matyti išsamesnius duomenis ar savo progresą“, – teigia Urtė Eidžiūnaitė, „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje ir dalinasi 3 pavyzdžiais, kaip šiandien galime tarpusavyje susieti bei išnaudoti skirtingus išmaniuosius įrenginius. 

Atvirkštinis belaidis įkrovimas

Nepaisant to, kad šiandien išmaniųjų įrenginių baterijos po įkrovimo tarnauja tikrai ilgai, situacijų, kai įrenginys išsikrauna visiškai išvengti nepavyks. Laimei, kaip pastebi U. Eidžiūnaitė, tokiais atvejais mus gali išgelbėti kitas turimas išmanusis įrenginys. 

„Gyvenimiškas situacijas, kai išsikrauna išmanusis įrenginys, žinome visi, bet ne visuomet prisimename svarbią įrenginių tarpusavio suderinamumo funkciją – atvirkštinį belaidį įkrovimą. Tai reiškia, kad vieną įrenginį galime pradėti krauti pridėję jį prie kito. Svarbu įsitikinti, kad įrenginys, kurį norite įkrauti, palaiko Qi belaidžio įkrovimo protokolą.

Taip pat svarbu tai, kad atvirkštinis belaidis įkrovimas veikia tik tada, kai abu prietaisai yra įjungti. Norėdami nustatyti atvirkštinį įkrovimą, eikite į, pavyzdžiui, išmaniojo telefono nustatymus ir, pasirinkus baterijos skiltį, įjunkite atvirkštinį belaidį įkrovimą. Tokiu būdu pridėjus prie išmaniojo telefono galime pradėti krauti kitą telefoną, išmanųjį laikrodį ar ausines“, – sako U. Eidžiūnaitė. 

Telefonas – nešiojamojo kompiuterio ekrane

„Net ir turėdami du tarpusavyje visiškai suderinamus įrenginius, kartais tokio suderinamumo neišbandome praktiškai. Pavyzdžiui, nešiojamas kompiuteris „Huawei MateBook D16“ palaiko išplėstą funkcionalumą su bendrovės išmaniaisiais telefonais.

Vos prilietus telefoną prie kompiuterio, galima matyti visą išmaniojo telefono ekraną tiesiog kompiuterio darbalaukyje. Tokios funkcijos dėka vartotojas, įsijungęs kompiuterį, gali vienu metu ir vienoje vietoje dirbti tiek su išmaniuoju telefonu, tiek su kompiuteriu: iš karto perkelti failus iš vieno įrenginio į kitą arba atlikti informacijos paiešką iš karto keliuose įrenginiuose vienu metu. Tikėtina, kad šių įrenginių gamintojai ateityje pasiūlys dar daugiau naujų būdų tarpusavyje vienu metu sujungti skirtingus įrenginius bei su jais dirbti“, – išskiria U. Eidžiūnaitė.

Išsamesnė ir platesnė informacija

Kaip teigia U. Eidžiūnaitė, susiejus su telefonu išmanųjį laikrodį ar belaides ausines, mes galime pasiekti papildomas šių įrenginių valdymo galimybes ar gauti daugiau išsamios informacijos, tačiau kartais tuo nepasinaudojame. 

„Išmanių įrenginių susiejimas su mūsų išmaniuoju telefonu – neišvengiamas, nes norint klausytis muzikos su belaidėmis ausinėmis mes turime pasiekti muzikos programėles, kurios yra telefone. Kita vertus, dažnai apie šį įrenginių susiejimą pamirštame ir ausines ar išmanųjį laikrodį naudojame atskirai, be telefono. Ką prarandame? Pirmiausiai – daugiau įrenginio valdymo galimybių ir daug papildomos informacijos.

Pavyzdžiui, naudojant išmanųjį laikrodį „Huawei Watch 4 Pro“ ir atsisiuntus į savo telefoną programėlę „Huawei Health“, joje, susieję įrenginius, galime gauti daugiau išsamios informacijos apie mūsų miegą arba plačiau išnagrinėtus sportinės veiklos rezultatus.

Taip pat naudodamiesi programėle galime atsisiųsti daugiau skirtingų skaitmeninių ciferblatų savo laikrodžiui, bei juos iš karto aktyvuoti pačiame laikrodyje“, – nurodo U. Eidžiūnaitė.

Priklausomybės nuo ekranų tema įsiūbuoja diskusijas ir šeimose, ir mokyklose, ir viešoje erdvėje. Visgi mokslininkai, tyrinėjantys ekranų poveikį vaikų fizinei ir psichikos sveikatai, nedaugžodžiauja – laiką prie ekranų riboti būtina. Tėvai gali ir turi tą padaryti, kai kalbame apie vaikus, o kaip gi su paaugliais? Nustebsite: apklausus paaiškėja, kad nemaža dalis jų patys norėtų mažiau laiko skirti technologijoms.

„Pernai visoje Lietuvoje bendravome su daugiau nei 3800 vaikų ir paauglių. Jų klausiame, kiek laiko vidutiniškai laisvalaikiui ir pramogoms praleidžiate prie ekrano per dieną ir vienas dažniausių atsakymų tarp vyresniųjų paauglių yra 7 val. ir daugiau, –  sako Skaitmeninės etikos centro vadovė Rasa Jauniškienė. – Tai tikrai milžiniškas laiko kiekis. Kvietimas paaugliams susimąstyti apie rizikas, kai pateiktas tinkamai, tikrai veikia: pernai, įgyvendinant ekranų priklausomybės prevencijos projektą Vilniaus mokyklose, kuriame dalyvavo virš 700 moksleivių, pasibaigus mūsų susitikimams, beveik pusė (47 proc.) grįžtamąjį ryšį pateikusių mokymų dalyvių nurodė norintys mažiau laiko skirti technologijoms, supratę balanso tarp veiklų poreikio svarbą. Taigi kalbėtis su paaugliais – būtina, jie imlūs ir supratingi“.

R. Jauniškienė vardija sveikus skaitmeninius įgūdžius, kuriuos sužinoję, respondentai sakėsi ketinantys išmėginti, tarp dažniausiai minimų:  „nedalyvausiu pykčio ir patyčių diskusijose“, „pasistengsiu atidėti pirmąjį rytinį kontaktą su telefonu“, „išjungsiu bent keletą pranešimų“ (angl. notifications), „valgysiu be ekranų“, „išnešiu telefoną į kitą kambarį, kai reikės susikaupti“. 

Įsitraukusios mokyklos siekia didesnio savo bendruomenių sąmoningumo naudojantis išmaniosiomis technologijomis: „Mums rūpi vaikų sveikata ir gera savijauta, – sako Lazdynų mokyklos direktorė Marija Klimaševska, – todėl tokie mokymai moksleiviams ir suaugusiems mūsų mokyklos bendruomenės nariams – puiki galimybė grąžinti laiką toms gyvenimo sritims, kurios nukenčia dėl technologijų įtraukumo: miegui, bendravimui, fiziniam aktyvumui, sveikai mitybai, pomėgiams, hobiams be ekranų. Mums rūpi mokyti savo bendruomenės narius sąmoningiau naudotis technologijomis ir ugdyti sveikus skaitmeninius įgūdžius – iš tiesų tai privalomi šiuolaikinių žmonių gebėjimai.“

Apie tai, kad itin svarbu riboti laiką, kalba ir Vilniaus universiteto mokslininkai, tyrinėję ilgalaikį ekranų poveikį vaikų fizinei ir psichikos sveikatai, jų parengti patarimai tėvams ir globėjams bei vaikams ir paaugliams gali būti svari atrama šeimoms. Skaitmeninės etikos centras drauge su Paramos vaikams centru yra parengęs „Išmaniųjų įrenginių ir interneto naudojimo gaires ugdymo įstaigoms“, kur pateikia rekomendacijas, kaip darželiams, mokykloms ir kitoms ugdymo įstaigoms susikurti išmaniųjų įrenginių naudojimo tvarką ir taisykles savo bendruomenėse.

Šiuo metu Skaitmeninės etikos centras Vilniaus Lazdynų mokykloje pradeda Vilniaus savivaldybės finansuojamą projektą „Skaitmeninės higienos įgūdžiai – šiandienos „must have“. Priklausomybės nuo ekranų prevencija“. Šioje mokykloje Skaitmeninės etikos centras ves 3 mokymų sesijas moksleiviams ir susitiks su mokyklos bendruomenės tėvais, globėjais ir mokytojais. Iki metų pabaigos tokie mokymai vyks dar 9-iose Vilniaus mokyklose. 

Nors išmaniųjų telefonų pirkimo bumas visame pasaulyje vyksta prieš pat Kalėdas, šiemet Lietuvoje jis nesustojo net po Naujųjų, rodo „Telia“ statistika. Sausį ir vasarį lietuviai naujausius „iPhone“ ir „Samsung“ modelius tiesiog šlavė nuo lentynų, o pirkimo tempai pernelyg nesulėtėjo net kovą. Tačiau tai ne vienintelė šių metų įdomybė – tautiečiai ne vien renkasi vis brangesnius įrenginius, tačiau nevengia eksperimentuoti ir su ryškesnėmis jų korpuso spalvomis.

„Pirmųjų trijų šių metų mėnesių išmaniųjų pardavimo rezultatus apibūdinčiau, kaip „Pavėluotas violetines Kalėdas“. Lietuviai ir toliau nuo pigesnių įrenginių gręžiasi į brangiausius bei naujausius, o jiems ne kliūtimi tampa netgi prieš didžiąsias metų šventes kilęs jų deficitas. Norėdami įsigyti pažangiausius „iPhone 14“, pirkėjai kantriai laukė, ne tik kol prekyboje atsiras jų norimas modelis, bet ir pageidauta spalva. Tradiciškai pilką pastarųjų jūrą šiais metais nudažė neįprastai daug violetinių, mėlynų ir net žalių atspalvių“, – pirmojo 2023 m. ketvirčio pardavimus komentuoja „Telia“ telefonų kategorijos vadovė Rimantė Marcišauskienė.

Komponentų trūkumo grimasos

Pasak R. Marcišauskienės, po pasibaigusio dovanų sezono sausį ir vasarį į viršų šovę pardavimai nėra įprastas reiškinys išmaniųjų rinkoje. Tačiau tai šiemet nulėmė ne kokios nors stebuklingos jėgos, o komponentų trūkumo paveiktos gamybos apimtys. Praėjusį rudenį pristatytų „iPhone 14“ serijos telefonų kiekiai prekybos pradžioje buvo labai riboti visose šalyse, todėl žmonėms neliko nieko kita, kaip tik laukti, kol norima įrenginio modifikacija vėl atsiras prekyboje.

„Nors pandemija liko jau tik mūsų prisiminimuose, jos sukelto lustų ir kitų išmaniųjų gamybai būtinų dalių „bado“ šmėklos vis dar veikia rinką. Dėl šios priežasties matome, kad tradiciškai gruodį vykstantis naujųjų „iPhone“ bumas nusikėlė į sausį, kai šių įrenginių buvo parduota net tris kartus daugiau. Tuo metu antrąjį šių metų pardavimų šuolį „suorganizavo“ Pietų Korėjos technologijų milžinė „Samsung“, vasarį pristačiusi naująją „Galaxy S23“ seriją. Kita vertus, pardavimai labai ryškiai nesumažėjo net kovą, nes prislopus deficitui į prekybos vietas sugužėjo išrankiausieji, kurie pageidauja būtent norimos spalvos ir vidinės atminties dydžio variantų“, – netipiškus rezultatus aiškina pašnekovė.

Ekspertės teigimu, komponentų trūkumo grimasas, tikėtina, vienaip ar kitaip jausime ir ateinančiais metais, bet situacija turėtų pastebimai pasitaisyti dar šiemet. To tikėtis leidžia labai sklandus „Galaxy S23“ serijos prekybos startas, kuriam „Samsung“ pavyko tinkamai pasiruošti – priešingai, nei per pernykščių flagmanų debiutą, pageidaujamus telefonus jau pirmosiomis dienomis gavo beveik visi norintys.

Spalvų tendencijos keičiasi, o meilė flagmanams – ne

Populiariausiu pirmojo 2023 m. ketvirčio telefonu tapo „Samsung Galaxy A53 5G“, nepajudinamai įsitvirtinęs dar nuo pernai išsaugotoje lyderio pozicijoje. Besitęsiantį dominavimą lemia tai, kad išmanusis gali pasigirti tokiomis flagmanams būdingomis savybėmis, kaip ryškus „AMOLED“ ekranas su 120 Hz atsinaujinimo dažniu, tamsoje gerai fotografuojanti kamera bei atsparumas vandeniui, o tokie kompromisai, kaip plastikinis korpusas ar kiek lėtesnis lustas, leidžia visa tai pasiūlyti už vidutinę kainą.

„Visgi viso dešimtuko kontekste „Galaxy A53 5G“ yra labiau balta varna, nei tendencijų atspindys. Leidžiantis žemiau, reitinge seka visas naujųjų „iPhone“ modelių desantas, kuriame pirmuoju smuiku groja netgi ne pigesnis „iPhone 14“, o „iPhone 14 Pro“. Atsvarą jiems taip pat palaiko du aukštesnės klasės „Samsung“ modeliai – ketvirtoje vietoje atsidūręs „Galaxy S22“ ir devintu numeriu besirikiuojantis „Galaxy S21 FE“. Apskritai tarp dešimties perkamiausių modelių Lietuvoje matome vos du biudžetinės klasės atstovus – „Galaxy A13 5G“ ir „A23 5G“, kuriuos greičiausiai labiausiai pirko netgi ne fiziniai asmenys, o 5G palaikančius telefonus darbuotojams nusprendusios suteikti įmonės“, – pastebi „Telia“ atstovė.

Tikėtina, kad jau keletą metų iš eilės stiprėjantį lietuvių polinkį pirkti brangesnius išmaniuosius skatina noras savo kišenėje turėti visas naujausias technologijas bei galimybė rečiau keisti įrenginius. Nenuostabu, kad dešimtoje reitingo vietoje vis dar nepajudinamai įsitaisęs šiemet jau ketvirtus metus skaičiuosiantis „iPhone 11“. Kadangi jame veikia naujausia „iOS 16“ operacinės sistemos versija, dėl naujausius „Apple“ telefonus primenančios naudojimo patirties jis vis dar yra patrauklus pasirinkimas turintiems ribotą biudžetą, bet nenorintiems rinktis ekonominio segmento prietaiso.

R. Marcišauskienė atskleidžia, kad šiųmetėje statistikoje kur kas labiau nustebino besikeičiantis lietuvių požiūris į korpuso atspalvius. Jei ankstesniais metais daugiausiai būdavo parduodama konservatyvių ir akies netraukiančių juodų ar pilkų įrenginių, šiemet vartotojai nevengė savo stiliaus paįvairinti ryškesniu įvaizdžiu. Pastebima, pirkdami „iPhone 14 Pro“ žmonės labiausiai pageidavo violetinės, „iPhone 14“ – mėlynos, o naująją „Galaxy S23“ seriją – pavasariškos žalios spalvos.