Login to your account

Username *
Password *

Tamsiais rudens vakarais užfiksuoti gražų vaizdą telefonu pavyksta tikrai ne visada – nuotraukos neretai būna išsiliejusios, neryškios ar pernelyg grūdėtos. Nors naujausios kartos telefonai išsiskiria įspūdingomis kamerų technologijomis, vartotojams nėra taip paprasta įvaldyti fotografiją esant prastam apšvietimui. Specialistas dalinasi keliomis paprastomis gudrybėmis jūsų išmaniajame, kurios gali gerokai pagerinti naktines nuotraukas.

Anot Arnoldo Lukošiaus, „Tele2 Inovacijų biuro“ eksperto, telefonų kamerų technologijos ir specialūs režimai leidžia užfiksuoti gana kokybiškas nuotraukas tamsoje, tačiau vien to nepakanka – norint įamžinti išskirtinius kadrus, svarbu žinoti esmines naktinės fotografijos taisykles bei klaidas.

Rankiniai nustatymai. Esant sudėtingam ar nepakankamam apšvietimui, telefono kameros nustatymus reikėtų pasirinkti rankiniu būdu. Tai galite atlikti fotografuodami RAW režimu, kuris yra daugumoje išmaniųjų telefonų – taip valdysite išlaikymą (angl. „exposure“), baltos spalvos balansą (angl. „white balance) ir net nuotraukos spalvas (angl. „color“). Kuo ilgesnį išlaikymą pasirinksite, tuo ilgiau bus daroma nuotrauka ir tuo kadras bus šviesesnis. Nors RAW failai yra daug didesni ir užima daugiau vietos telefone, tačiau jie yra itin aukštos kokybės ir užtikrina plačias redagavimo galimybes. Jeigu jūsų telefone suteikiama galimybė valdyti ISO parametrą, kuris lemia šviesos kiekį kadre, būtinai jį koreguokite. Tačiau reikėtų nepersistengti – kuo didesnį ISO skaičių nustatysite, tuo nuotraukoje matomas grūdėtumas, taip vadinamas „triukšmas“, bus didesnis. Itin dažnai daroma klaida fotografuojant naktį – pasirenkamas automatinis fokusavimas. Telefono objektyvai gana sunkiai randa fokusuojamą objektą tamsoje, todėl rekomenduojama įjungti rankinį režimą ir patiems pasirinkti, ką norite akcentuoti nuotraukoje.

Naktinis režimas. Jeigu nenorite kaskart sukti galvos dėl rankinių nustatymų, galite pasikliauti telefono „Naktiniu režimu“. Beveik kiekvienas mobilusis telefonas turi šį fotografavimo režimą, kuris leidžia užfiksuoti itin detalius ir ryškius vaizdus naktį. Šiuo režimu itin paprasta naudotis – jis automatiškai apskaičiuoja apšvietimo laiką, atsižvelgiant į šviesos kiekį ir intensyvumą. Priklausomai nuo išmaniojo telefono gamintojo, šis režimas bus aktyvuojamas skirtingai. Kai kuriuose išmaniuosiuose ši funkcija įsijungia automatiškai, kai aptinkamas prastas apšvietimas, tačiau yra modelių, kuriems kaskart reikia rankiniu būdu aktyvuoti naktinį režimą. Dažniausiai ši funkcija vaizduojama mėnulio ikonėle ir yra įjungiama vos vienu bakstelėjimu kameros programėlėje.

Stabilumas. Fotografuojant telefonu naktį, itin svarbus įrangos stabilumas, kadangi kadrui užfiksuoti reikia šiek tiek daugiau laiko. Geriausių rezultatų pasieksite, jeigu mobilųjį laikysite itin tvirtai – naudokite trikojį ar atremkite įrenginį į knygą ar stalą. Jei šalia nieko nėra, galite padėti stabilizuoti telefoną tvirtai laikydami jį abiem rankomis, alkūnes priglausdami prie pilvo.

Papildoma šviesa. Net ir fotografuojant su naujausiu telefonu, tamsiuoju paros metu jums pravers papildoma šviesa. Apsidairykite aplink – galbūt pastebėsite natūralų šviesos šaltinį, kaip gatvės žibintas, automobilio šviesos arba parduotuvės vitrina, o galbūt su savimi turite kišeninį žibintuvėlį. Daugeliu atvejų fotografuojant tamsoje telefonas automatiškai įjungs integruotą blykstę. Jeigu šalia turite dar vieną telefoną, pabandykite eksperimentuoti su jo blykstės šviesa ir judėti aplink norimą objektą, ieškodami geriausio fotografavimo kampo.

Redagavimas. Net ir netobulai užfiksuotus kadrus galite paversti meno kūriniu – tam jums prireiks nuotraukų redagavimo programėlės ir šiek tiek kantrybės. Telefone parsisiųskite „Adobe Lightroom Mobile“, „Snapseed“ ar bet kurią kitą jums patinkančią aplikaciją, kuria galėsite koreguoti vaizdo ryškumą, šviesą, šešėlius, spalvas ir begalę kitų parametrų.

Sename pastate lankytojui galvą susukęs nuodingas pelėsis ar jame metų metus besivaidenantis poltergeistas? Itin žemo dažnio garsas, o gal baimę sėjanti šmėkla? Viliojančiai baugi Helovino dvasia suabejoti savo nuomone gali priversti net ir didžiausią vaiduoklių skeptiką. Juo labiau, kai pasitelkus tinkamus įrankius, juos fiksuoti gali kone kiekvienas šiuolaikinis išmanusis.

„Vaiduoklių reiškinio ištakos siekia neatmenamus amžius, tačiau paradoksalu, kad vystantis mokslo pažangai tikėjimas jais tik sustiprėjo. Tai netgi byloja iškalbinga statistika – prieš penkerius metus Jungtinėje Karalystėje atlikta apklausa nustatė, kad trečdalis visuomenės iki šiol tiki paranormaliais reiškiniais. Kad ir kurią pusę palaikytumėte, per šį Heloviną bent jau minutei patikėti šmėklomis galėsite priversti ir savo draugus. Tokį pokštą ar proginę socialinių tinklų istoriją padės sukurti keletas nesudėtingų programėlių, kurios leis vaiduoklių atvaizdus įklijuoti į bet kurią nuotrauką“, – sako „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.

Vaiduoklius fiksavo jau pirmieji fotografai

Pasak S. Tilindžio, tam tikra prasme už vaiduoklių reiškinio išpopuliarinimą turėtume dėkoti fotografijos meno ir technologijų atsiradimui. XIX a. viduryje daug fotografų eksperimentavo su naujai atrastomis šio amato naujovėmis, tokiomis kaip stereoskopinės nuotraukos ir dviguba ekspozicija, ir kai kurie jų netruko pastebėti, kad iš to galima lengvai pasipelnyti.

„Istoriškai dvasių fotografijos pradininku laikomas amerikietis Viljamas Mumleris, pirmą nuotrauką užfiksavęs septintajame XIX a. dešimtmetyje. Kadro autorius tuomet teigė, kad jame matomas jo mirusio pusbrolio vaiduoklis. Nuotrauka buvo tokia įtikinama, jog tuometiniai ekspertai niekaip negalėjo įžiūrėti apgaulės, tad po daug gyvybių nusinešusio Jungtinių Valstijų pilietinio karo V. Mumleris išvystė sėkmingą verslą – fotografavo gyvuosius su neva jų mirusių artimųjų šmėklomis“, – vaiduoklių fotografijos istoriją pasakoja pašnekovas.

Spėjama, jog sumanus verslininkas tokį makabrišką rezultatą išgaudavo iš anksto pasiruošęs teigiamą stiklo plokštelę, ant kurios būdavo uždėta mirusiojo nuotrauka. Ši plokštelė būdavo įdedama į fotoaparatą priešais tokią pačią, tik nenaudotą plokštelę, kuri būdavo panaudojama kliento fotografijai. Dvigubos ekspozicijos metodas leisdavo vienoje nuotraukoje užfiksuoti ne tik užsakovą, bet ir vaiduoklį primenantį jo mirusį artimąjį. Šia apgavyste patikėjo net gedinti šešioliktojo JAV prezidento žmona Mary Lincoln, kurios nuotraukoje Mumleris sugebėjo įamžinti iš nugaros stovintį ir ją už pečių laikantį A. Lincolno vaiduoklį.

Kadangi iki šiol nėra aiškių įrodymų, kad V. Mumleris naudojo dvigubos ekspozicijos techniką, egzistuoja nemažai tikinčių, jog jis iš tiesų turėjo ypatingų galių užfiksuoti paprastam žmogui nematomą dvasių pasaulį. Tiesa, įtarimų kilo dar ir jo gyvenamuoju laikotarpiu – V. Mumleris ne kartą buvo kaltinamas sukčiavimu ir dėl to netgi paduotas į teismą.

Vaiduoklius šiais laikais gali fotografuoti kiekvienas

Kita vertus, „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas atskleidžia, kad vaiduokliai nuotraukose nėra tik praeities reliktas – juos kai kada įamžinti gali ir šiuolaikinės skaitmeninės kameros. Dažniausia tokio paslaptingo efekto priežastis – optiniai artefaktai, atsirandantys dėl įprasto modernios foto technikos veikimo.

„Kitaip nei fotojuostas naudojantys analoginiai fotoaparatai, išmanieji telefonai ir kitos modernios kameros nuotrauką fiksuoja dalimis – panašiai, kaip per popieriaus lapą judantis skaneris. Tai kur kas lėtesnis procesas, ypač tamsesnėse nuotraukos dalyse, kuriose kameros jutikliui prireikia daugiau laiko įrašyti vaizdo detales. Tad jeigu šio proceso metu kažkas nuotraukoje sugeba greitai sujudėti, kadras gali tapti iškraipytas ir, esant tam tikram apšvietimui bei susiklosčius palankioms aplinkybėms, turėti vaiduoklį primenantį defektą“, – aiškina specialistas.

Laimė, šiais laikais vartotojams vargti, bandant išnaudoti dabartinių kamerų trūkumus vaiduoklių fotografijai, nebereikia – kur kas paprasčiau pasitelkti tam skirtas programėles. Pavyzdžiui, „Android“ platformai skirta ir 10 milijonų atsisiuntimų „Google Play“ parduotuvėje turinti „Ghost in Photo Prank – Ghost S“ leidžia iš įrenginio galerijos pasirinkti bet kokią nuotrauką ir į ją įklijuoti iš specialaus meniu pasirinktą šmėklą. Kai kurios jų formos yra klasikinės, pavyzdžiui, skaisčią baltos spalvos suknelę dėvinti mergaitė, o kitos – labiau šiuolaikinės, tokios kaip zombiai iš siaubo filmų. „Apple“ įrenginių turėtojai panašų rezultatą išgauti gali iš „App Store“ įsidiegę „Ghost in Photo – Scary Pranks“ aplikaciją.

Siekiant kuo įtikinamesnio rezultato, vartotojui leidžiama reguliuoti vaiduoklio dydį, kryptį ir tai, kiek persimato jo atvaizdas. O kad būtų dar paprasčiau, programėlė turi net specialią kameros funkciją, su kuria iš karto galima fiksuoti vaiduokliškas Helovino akimirkas. Tiesa, kad toks kūrinys gautųsi kuo geriau, S. Tilindis pataria teisingai parinkti ir pačią sceną – geriausiai tinka tamsus paros metas, laiptai ar kita panaši vieta bei baltai juodas filtras. Taip pat rekomenduojama, kad vaiduoklis būtų kaip įmanoma labiau permatomas.

 

Moderniųjų technologijų bendrovė „Huawei“ skelbia kasmetinio išmaniųjų telefonų fotografijos ir vaizdo įrašų konkurso „Next Image“ pradžią. Šių metų tema – „Įkvėpk pasaulį“ (angl. Inspire the World). Konkursas jau keletą metų pritraukia talentingiausius fotografus, vaizdo operatorius ir turinio kūrėjus iš viso pasaulio. Iki lapkričio 14 d. bet kuris „Huawei“ įrenginių vartotojas gali pateikti savo telefonu darytas nuotraukas ar vaizdo įrašus ir laimėti vieną iš vertingų dovanų, įskaitant pagrindinį 10 tūkst. JAV dolerių prizą.

Jau penkis metus iš eilės vykstančiame konkurse dalyvavo daugiau nei 170 valstybių gyventojai iš viso pasaulio, o jo metu buvo gauta virš trijų milijonų paraiškų. Kviečiame visus „Huawei“ įrenginių vartotojus Lietuvoje pateikti savo kūrinius, kurie perteikia pozityvias emocijas, skatina susimąstyti ir grožėtis mus supančia aplinka. Naujų ribų ir kontekstų tyrinėjimas, naudojant inovatyvias išmaniųjų telefonų technologijas, yra viena pagrindinių „Huawei“ veiklos sričių, o fotografijos konkursas „Next Image“ yra geriausias to įrodymas. Per pastaruosius metus bendrovė vartotojams pasiūlė keletą naujų išmaniųjų telefonų, pavyzdžiui, fotografijos srityje išsiskiriantį „nova 10 Pro“, kuris turi itin pažangią dvigubą priekinę kamerą“, – teigia Eglė Gailienė, „Huawei“ rinkodaros vadovė Baltijos šalyse.

Konkurso rengėjai siūlo varžytis penkiose skirtingose kategorijose: „Menas ir mada“, „Lauke“, „Portretas“, „Sportas“ ir „Labas, gyvenime“ (angl. „Hello Life“), skirtoje užfiksuoti įkvepiančias kasdienio gyvenimo emocijas. Vaizdo įrašų kūrėjai galės varžytis šiose kategorijose: „Veiksmas“ (30 sekundžių trukmės vaizdo įrašas) bei „Istorijų pasakojimas“. Pastarojoje kategorijoje bus laukiami dviejų tipų įrašai – iki 5 minučių ir nuo 5 iki 30 minučių trukmės.

Konkurso metu bus išrinkti 3 didžiojo prizo laimėtojai, 24 kategorijų laimėtojai ir 27 antrosios vietos laimėtojai. 3 didžiojo prizo laimėtojai gaus 10 tūkst. JAV dolerių apdovanojimą, 24 kategorijų laimėtojai 1,5 tūkst. JAV dolerių prizus, o antrosios vietos laimėtojai gaus po naujausią „Huawei P50 Pro“ išmanųjį telefoną. Be to, visiems laimėtojams bus įteikti ir elektroniniai sertifikatai. Konkurso dalyvių pastangas perteikiant kūrybinius įgūdžius vertins kompetentinga specialistų komanda iš viso pasaulio.

Norintys dalyvauti konkurse, turėtų apsilankyti oficialioje svetainėje https://gallery.consumer.huawei.com ir pristatyti savo darbus. Paraiškas galima teikti iki 2022 m. lapkričio 15 d. vidurnakčio (GMT +8). Visi konkursui pateikti vaizdai turi būti padaryti bet kuriuo „Huawei“ išmaniuoju telefonu.

Ruduo – spalvų ir kontrastų metas, kurį visuomet norisi įamžinti. Tik ką daryti, kad mūsų realybėje nusižiūrėtas kadras gerai atrodytų ir nuotraukoje? Nuo ko pradėti ir ar gali išmanusis telefonas virsti profesionaliu fotoaparatu? Mados fotografas ir menininkas Rokas Darulis ne tik atsako į šiuos klausimus, bet ir dalinasi patarimais, ko nepamiršti fotografuojant gamtoje bei kaip išgauti dar geresnes portretines nuotraukas.

Su žinomu fotografu kalbamės apie tai, kuris laikas yra tinkamiausias fotografavimui, kaip nuotraukose perteikti nuotaiką, kuo šiandien išsiskiria mobili fotografija ir kaip fotografuoja naujas išmanusis telefonas „Huawei nova 10 Pro“.

Šiuo metu už lango – tipinis auksinis ruduo. Kokius vaizdus jūs mėgstate fiksuoti ir kur rekomenduotumėte ieškoti įkvėpimo rudeniškoms fotosesijoms?

Ruduo – labai puikus metas fotografijai gamtoje. Aš mėgstu fotografuoti vos pradedant švisti, kai saulė tik kyla, o šviesa labai minkšta. Vasarą, tam, kad mėgstamoje vietoje būčiau laiku, tenka keltis labai anksti, prieš ketvirtą valandą ryto. Rudenį saulė teka daug vėliau, tad užtenka laiko ir ilgiau pamiegoti, ir suspėti padaryti saulėtekio kadrų. Taip pat šiuo metų laiku medžiai nusidažo įvairiausiomis spalvomis, tad įprastos vietos taip pat darosi spalvingesnės ir atrodo visiškai kitaip. Šiuo metu labiausiai rekomenduočiau tiesiog išvykti į mišką ar laukus ir neskubant patyrinėti, paieškoti spalvų.

Kaip pasirinkti tinkamą kompoziciją ar nuotraukos pagrindinį objektą? Kaip jį užfiksuoti, kad nuotrauka paliktų įspūdį?

Patarimai, kurie dažniausiai padeda – prieiti arčiau arba žemiau pritūpti. Fotografuojant portretus jie tampa paveikesni tada, kai labiau užpildo kadrą. Nereikia bijoti prieiti arčiau, užmegzti ryšį bei pasistengti išgauti tikrą emociją ar iššaukti netikėtą reakciją. Fiksuojant peizažus ar architektūrą, visada verta patyrinėti skirtingus, rečiau matomus kampus, pabandyti fotografuoti iš žemiau. Besikeičiant nuotraukos perspektyvai keičiasi ir nuotraukos nuotaika. Ne kartą esu pritūpęs ar net prigulęs fotografuojant ir kartais to pilnai pakanka tam, kad padarytum kvapą gniaužiančią nuotrauką.

Dažnai nuotraukas sugadina arba stipriai pagerina apšvietimas. Į ką reikia atsižvelgti žaidžiant su šviesa? Koks apšvietimas jūsų nuomone yra idealus?

Man idealiausias apšvietimas yra prieblanda saulei kylant arba auksinė šviesa saulei leidžiantis. Angliškai tai vadinama „magic hour“. Ši natūrali šviesa yra absoliučiai nuostabi ir praktiškai neatkartojama. Fotografuojant žmones taip pat labai dėkinga ir debesuota diena. Tokia, kai dangus lengvai pilkas ir nėra tamsių lietaus debesų. Debesys veikia kaip šviesos sklaidytuvai, taip šviesa ant veido krenta gražiausiai. Tačiau net ir pasislėpus saulei vertėtų atkreipti dėmesį į jos padėtį ir stengtis modelio veidą apšviesti iš priekio. Giedrą dieną, kai saulė labai ryški, ji gali akinti žmogų, taip palikdama neestetiškas veido mimikas ar šešėlius. Tokiu atveju galima susirasti pavėsį arba fotografuoti saulei šviečiant iš nugaros.

Nors kasdien naudojate profesionalią įrangą, tačiau ar būna situacijų, kai praverčia ir išmaniojo telefono kameros?

Iš tiesų išmanusis telefonas yra daugiausiai naudojama mano fotokamera, kadangi visuomet yra su manimi. Yra posakis – geriausias fotoaparatas tas, kurį turi su savimi. Anksčiau nemažai savo kasdienio gyvenimo fiksuodavau juostinėmis „muilinukėmis“, tačiau dabar, atsirandant juostelių deficitui ir greitėjant gyvenimo tempui, visas kasdienes akimirkas fotografuoju telefonu. Telefonų kameros yra taip stipriai pažengusios, kad nespausdinant nuotraukų dideliu formatu nelabai juntamas didelis skirtumas. Patogiausia tai, kad nereikia nešiotis daug įvairių objektyvų, vienoje vietoje yra ir plačiakampis, ir portretinis objektyvai.

Kokios išmaniojo telefono kamerų funkcijos jums labiausiai patinka ir kokius nustatymus dažniausiai renkatės?

Labai patinka patogios plačiakampės priekinės kameros, tokios, kuriomis fotografuojant galima sutalpinti už savęs daug vaizdo. Tai idealios kameros kelionėms. Šiuo metu naudojamas „Huawei nova 10 Pro“ šiuo aspektu labai pradžiugino ir net priminė man senus laikus, kai keliaudavau su „GoPro“ (veiksmo kamera), uždėta ant asmenukių lazdos ir visur save fotografuodavau. Šiuo telefonu išgaunamas labai panašus efektas, tad kėlionėse jis bus nepamainomas draugas. Taip pat labai patinka portretinių asmenukių funkcija, maloniai stebina nuotraukų kokybė ir raiška.

Ką patartumėte dažnai fotografuojantiems telefonu?

Visada geriausia fotografuoti gerame apšvietime, telefonu taip pat. Geroje dienos šviesoje darytos nuotraukos atrodo geriausiai. Žinoma, yra ir naktinei fotografijai pritaikyti režimai, kurie daro nuostabias nuotraukas, bet jais reikia pasimokyti naudotis. Kasdienei fotografijai dažniausiai tiks automatinis režimas, svarbiausia – kūrybiškai pažiūrėti į kadrus. Kaip minėjau anksčiau, verta paieškoti neiprastų rakursų ir kampų. Darantis asmenukes, labai siūlau fotografavimui naudoti garso mygtuką, o ne spausti ekraną, nes taip telefoną išlaikysite stabilesnį. Taip pat fotografuojant asmenukes siūlau išmanųjį telefoną laikyti šiek tiek auksčiau, patiems veidu atsisukti į šviesą ir būtinai šypsotis. Nuotrauka pagerės penkeriopai.

Kokia yra telefoninės fotografijos ateitis?

Iš tiesų fotografams telefonas tampa vis dažnesniu įrankiu. Gerėjant telefonų kameroms, kasmet tobulinama rezoliucija ir kokybė, tad telefonas tampa pilnavertis įrankis ir profesionalams. Galbūt fotosesijų dar nefotografuoju telefonu (nors ir tai jau galime pamatyti, ir tai jau gana normali praktika), bet jeigu anksčiau į kastingus ar lokacijų apžiūras nešdavausi fotoaparatą, dabar šį darbą atlieka patikima telefono kamera. Sutaupo daug jėgų ir laiko, o ir palengvina siunčiant medžiagą klientams, nebereikia net ir kompiuterio nuotraukoms persikelti. Todėl mobili fotografija nebėra ateitis, tai – dabartis.

 

Šį savaitgalį turėsime progą danguje išvysti žadą atimančią pilnatį ir žvaigždėtą dangų. Be abejo, stebint tokį grožį kyla noras jį įamžinti. Tam, kad tai padarytumėte tikrai nebūtina turėti specialią įrangą ‒ pakanka žinoti svarbiausias dangaus kūnų fotografavimo gudrybes. „Bitės Profai“ pristato, kaip išmaniuoju telefonu nufotografuoti įspūdingą pilnatį ar žvaigždes.

„Astrofotografija – dangaus kūnų fotografavimas – tikrai daug kantrybės ir kruopštumo reikalaujantis užsiėmimas. Jam reikės ne tik tinkamo pasirengimo, bet ir giedro dangaus, tinkamos lokacijos. Rinkitės fotografuoti toliau nuo miesto, kad būtų kuo mažiau pašalinių šviesų“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

Kaip priartinti ir nufotografuoti Mėnulį?

Mėnulis yra labai toli, o nuotraukoje norėsite matyti pakankamai didelį ir ryškų jo vaizdą, todėl svarbu žinoti keletą kameros priartinimo gudrybių.

Visų pirma, nepersistenkite priartindami Mėnulį skaitmeniniu būdu – taip suprastinsite nuotraukos kokybę. Jis pasiteisins tik tuo atveju, jei įrenginio kamera pritaikyta artinti daug kartų, o telefone įdiegtas dirbtinis intelektas gali atpažinti Mėnulį ir pritaikyti reikiamas funkcijas, kad padarytumėte gražią nuotrauką. Tiesa, kol kas tokių mobiliųjų rinkoje itin nedaug.

„Pavyzdžiui, „Samsung Galaxy S22 Ultra“ ar „Huawei P50 Pro“ savininkai gali kokybiškai priartinti Mėnulį dėl įrenginiuose esančių periskopo principo teleobjektyvų. Jei išmaniojo kamera neturi šios funkcijos, skaitmeniniu būdu stenkitės priartinti Mėnulį kuo mažiau kartų, o priartinimo apskritai nenaudokite fotografuodami tik dangų ir žvaigždes“, – pataria „Bitės Profas“.

Ko reikia naktinei fotografijai?

Prasto apšvietimo sąlygomis nuotraukų kokybę stipriai pagerina telefono stabilumas. Fotografuojant naktį kamera naudoja ilgesnį išlaikymą, o tai reiškia, kad nuotrauka fiksuojama ilgiau.

„Kai kurie telefonai nuotrauką gali daryti net ir keliolika sekundžių, todėl itin svarbu, jog per šį laiką įrenginys visiškai nejudėtų. Geras sprendimas būtų pasitelkti trikojį – su juo išmanusis laikysis stabiliau nei rankoje“, – sako M. Vrubliauskas.

Visada artinant vaizdą kamera būna mažiau stabili, o šiuo atveju juk pilnatį ar kitus dangaus kūnus fotografuosite dar ir prastesnio apšvietimo sąlygomis. Jei neturite trikojo, galite naudoti stabilizatorių arba atremti išmanųjį kitoje saugioje vietoje, kur jis nejudėtų.

Ar reikia pasitelkti programėles?

Įspūdingus kadrus įamžinsite kartu su optiniu priartinimu pasitelkę ir kameros rankinius nustatymus. Vienuose telefonuose jie vadinasi „Manual“, kituose – „Pro“.

Tiesa, „iPhone“ išmanieji visai neturi šio režimo, kurio trūksta ir kai kuriems „Android“ mobiliesiems. Tai tikrai ne problema – atsisiųskite papildomas kamerų programėles.

Jei naudojate „iPhone“ telefoną, „Bitės Profas“ siūlo atsisiųsti papildomą programėlę „Obscura“ tam, kad galėtumėte naudoti rankinius kameros nustatymus. Ši kamera pasižymi inovatyviu dizainu – net ir su didžiausiu „iPhone“ modeliu viską valdysite vienu nykščiu. Nors programa orientuota į fotografijos profesionalus, tačiau ją nesunkiai perpras ir pradedantieji.

„Pilnatį įamžinsite su „ProCam X“ programėle, jei esate „Android“ išmaniojo savininkas. Ši kameros valdymo programėlė turi rankinio valdymo parinktis, greitai perjungiamus kameros režimus, laikmatį – visas svarbiausias funkcijas. Taip pat galite naudoti alternatyvią programėlę „DeepSkyCamera“ („Android“)“, – tvirtina M. Vrubliauskas.

Kokie kameros nustatymai svarbūs?

Kone visi mobilieji turi automatinius fotografavimo nustatymus ir automatinį fokusavimą. Tai naudinga fotografuojant kasdienes nuotraukas.

Vis dėlto šiuo atveju savaime veikiantys režimai gali sugadinti dangaus kūnų nuotrauką. Juos fotografuokite su rankiniais kameros nustatymais, kurių svarbiausi yra trys – rankinis fokusavimas, jutiklio jautrumas šviesai (ISO) ir fotografavimo greitis (angl. „Shutter speed“).

„Rankinis fokusavimas tikslesnis ir efektyvesnis. Jis užtikrins, kad mėnulis bus sufokusuotas visą laiką. Be to, naktiniame danguje mėnulis švies ryškiai, todėl ISO parametrą nustatykite ties 100. Paprastai kuo šis skaičius aukštesnis, tuo kamera jautresnė šviesai“, – paaiškina išmaniųjų įrenginių ekspertas.

  1. Vrubliauskas ragina neužmiršti pasirinkti tinkamo fotografavimo greičio, išreiškiamo sekundės dalimis. Pavyzdžiui, 1/4 reiškia ketvirtį sekundės. Lėtesnis greitis suteikia daugiau šviesos kameros jutikliui, o greitesnis – mažiau šviesos.

Fotografuodami naudokite greitį tarp 1/60 ir 1/125 sekundžių. „Bitės Profas“ pataria vengti lėčiausio greičio, nors ir užtikrinančio daugiau šviesos, bet sumažinančio vaizdų aštrumą.