Jei kompiuteriu dalinatės su namiškiais, kolegomis, galbūt ne visada norite atskleisti savo naršymo istoriją, kuri išsamiai parodo ką ir kada veikėte internete. Gera žinia ta, kad paieškų duomenis galime kontroliuoti, paslėpti. Apie tai, kaip tą padaryti, pranešime žiniasklaidai išsamiai pasakoja „Bitės Profai“.

„Negana to, kad įrenginiuose saugome daugybę svarbios informacijos: nuotraukų, kontaktų ir kt. dokumentų, nemažai apie mus galima sužinoti ir peržvelgus naršymo istoriją. Laimei, yra būdų apsaugoti savo privatumą ir užtikrinti, kad kitas žmogus nesužinotų, ką veikėme internete“, – sako „Bitės Profas“ Andrius Archangelskis.

Sukurkite „spyną“

Jei prieš leisdami kompiuteriu ar telefonu pasinaudoti pašaliniams, atsijungiate nuo „Google“ paskyros, savaime suprantama, kad nė vienas iš jų negalės peržiūrėti jūsų naršymo istorijos. Kitu atveju, norėdami apsaugoti savo veiklą internete nuo smalsių akių, pasitelkite papildomą saugumo priemonę – specialiai tam skirtą apsaugos raktą.

„Google“ leidžia sukurti slaptažodį, specialiai skirtą apsaugoti naršymo istoriją. Tai reiškia, kad tada, kai kažkas prisės prie kompiuterio, kuriame naudojama jūsų „Google“ paskyra, paieškos istoriją jis galės peržiūrėti tik įvedęs kodą“, – sako „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Slaptažodį uždėsite prisijungę prie „Google“ paskyros, paspaudę „Duomenys ir suasmeninimas“, po to – „Žiniatinklio ir programų veikla“, „Tvarkyti veiklą“ ir „Tvarkyti mano veiklos patvirtinimą“. Pasirinkus „Reikia patvirtinti papildomai“, „Google“ ateityje paprašys patvirtinti tapatybę prieš peržiūrint naršymo istoriją. Tad taip apsaugosite ją nuo smalsių akių.

Išbandykite automatinį ištrynimą

Kitas būdas paslėpti savo naršymo istoriją – aktyvuoti automatinio ištrynimo funkciją. Tam prisijunkite prie „Google“ paskyros, pasirinkite „Duomenys ir suasmeninimas“, „Žiniatinklio ir programų veikla“ ir „Automatinis ištrynimas“.

„Čia galėsite pasirinkti, kokio senumo duomenis „Google“ turėtų automatiškai ištrinti: senesnius nei 3, 18 ar 36 mėnesių. Taip nebereikės rūpintis, kad kažkas pamatys, po kokius internetinius puslapius klaidžioje prieš metus. Prireikus galite pasirinkti „Valdyti veiklą“ ir naudodami specialų filtrą iš istorijos rankiniu būdu pašalinti mėnesio, savaitės ar net dienos senumo įrašus“, – pasakoja A. Archangelskis.

Jei jums prireikė trumpai pasinaudoti draugo ar kolegos telefonu, išbandykite naują „Google“ galimybę, leidžiančią ištrinti 15 min. senumo naršymo duomenis. Tiesa, šiuo metu ji veikia tik „Android“ ir „iOS“ įrenginiuose, o kompiuteriuose atsiras vėliau. Ją įjungsite atvėrę „Google“ programėlę, spustelėję profilio nuotrauką ir „Ištrinti paskutines 15 min“.

Naršykite privačiuoju režimu

Užsitikrinti privatumą internete leidžia ir „Inkognito“ režimas, apsaugantis naršyklės naudotoją nuo jo veiksmų internete stebėjimo.

„Veiksmai, kuriuos atliksite privataus naršymo lange nebus išsaugoti, tad taip galėsite apsaugoti savo asmeninius duomenis atliekant autorizaciją svetainėse. Kai tik uždarysite langą su privačiais skirtukais, visa ši informacija tiesiog išnyks. Norėdami pradėti naršyti „Inkognito“ režimu, atverkite naršyklę, spustelėkite ekrano viršuje esančius tris taškelius (ar brūkšnelius) ir pasirinkite „Naujas privatus langas“ (angl. New Incognito window)“, – teigia A. Archangelskis.

Ekspertas pabrėžia, kad naršydami privačiuoju režimu būkite atidūs ir neprisijunkite prie savo „Google“ paskyros – kitu atveju jūsų naršymo istorija bus išsaugota paskyroje. Verta paminėti, kad privataus naršymo galimybę siūlo ir kitos paieškos sistemos „DuckDuckGo“, „Microsoft Bing“ ir „Brave“.

Pandemijos metu augo kenkėjiškų programėlių skaičius: „Google“ pernai iš savo programėlių parduotuvės ištrynė beveik milijoną – net 962 tūkst. produktų. Tai yra net 20 proc. daugiau nei užpernai, rodo „Google“ duomenys. Kenkėjiškos programėlės gali sulėtinti telefono veikimą, lemti greitai išsikraunančią bateriją ar net visai sugadinti išmanųjį įrenginį. Kaip apsisaugoti, pranešime žiniasklaidai pataria „Bitės Profai“.

„Kenkėjiškos programėlės gali kelti grėsmę ir jūsų duomenų saugumui: nutekinti banko kortelės ir asmeninius duomenis, nuotraukas bei slapta siuntinėti SMS žinutes padidinto tarifo numeriais. Svarbiausia, kad programėlės veikia nepastebimai, tad net neįtarsite, kad tapote auka. Norint išvengti tokių nemalonumų, prieš siunčiantis programėlę, būtina atlikti namų darbus“, – sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

1. Patikrinkite programėlės adresą

Pirmasis pavojaus signalas, nurodantis, kad programėlė gali būti nepatikima, yra keistas jos atsisiuntimo adresas.

„Tiesiausias kelias į kenkėjiškas programėles – per įtartinuose interneto puslapiuose, nežinomų siuntėjų laiškuose ar SMS žinutėse patalpintas nuorodas. Jei radote patinkančią programėlę, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo saugi, tačiau jos nėra oficialiose parduotuvėse – „Google Play“ arba „App Store“ – nesisiųskite jos“, – pataria „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

2. Perskaitykite atsilepimus

Antras žingsnis prieš atsisiunčiant naują programėlę –  įvertinti vartotojų komentarus.

„Vartotojų atsiliepimai – vienas svarbiausių indikatorių, kad programėlė gali būti kenksminga. Jei daug žmonių skundžiasi, kad nuolat iššoka įkyrios reklamos ar produktas stringa, geriausia ieškoti kitos. O kai po programėle mažai komentarų ar jie netaisyklingi bei neinformatyvūs, paieškokite informacijos „Google“. Ten tikrai turėtumėte rasti atsakymą, ar susidūrėte su apgaulinga programėle“, – tikina M. Vrubliauskas.

3. Įvertinkite kūrėjų patikimumą

Ekspertas pasakoja, kad įvertinti programėlės kūrėjų patikimumą leidžia patys telefonai. „Android“ telefonuose esantis įrankis „Google Play Protect“ tikrina programėles iškart po to, kai jas įdiegiate. Radęs grėsmių, atsiunčia pranešimą, kad pašalintumėte programą ar net tą padaro automatiškai. Tokiu atveju gausite pranešimą, kad programa pašalinta.

„Samsung“ telefonuose šią užduotį papildomai gali atlikti ir gamintojo įdiegta apsauga, kurią aktyvuosite atvėrę nustatymus, spustelėję „Akum. ir įrenginio priežiūra“ ir „Įrenginio apsauga“. O „Xiaomi“ įrenginiuose programėlės automatiškai patikrinamos po kiekvieno naujo įdiegimo, taip apsaugant jūsų įrenginį nuo grėsmių.

4. Nesuteikite nepasvertų leidimų

Išvengti nemalonumų padės ir kritinis įvertinimas, ar leidimai, kurių reikalauja diegiama programėlė, yra būtini sklandžiam jos darbui užtikrinti.

„Atverdami naują programėlę, būsite paprašyti suteikti leidimus naudoti telefone esančią informaciją. Šis žingsnis būtinas tam, kad ji galėtų vykdyti savo tiesiogines funkcijas. Rekomenduoju visuomet kritiškai įvertinti, ar programėlei einamuoju momentu reikalingas prašomas leidimas ir suteikti jį tik vienam kartui. Na, nebent visiškai pasitikite programėle, pavyzdžiui, interneto banko „Swedbank“ programėle“, – tikina „Bitės Profas“.

Ekspertas priduria, kad niekuomet nepatvirtintumėte staiga telefono ekrane iššokusių leidimų pranešimų, kai programėlė nėra paleista. Tai – signalas, kad susidūrėte su programomis, galinčiomis sugadinti ar sunaikinti telefone esančius duomenis – Trojos arkliais.

5. Pavojaus signalas – sutrikusios funkcijos
6. Vrubliausko teigimu, gali būti, kad net ir laikantis visų šių patarimų, vis tiek parsisiųsite kenkėjišką programėlę. Tą suprasite iš sutrikusio telefono veikimo.

„Įsidiegus kenkėjišką programėlę, jūsų telefonas turėtų pradėti veikti kur kas lėčiau nei įprastai. Taip pat Trojos arklių užduočių vykdymas gali labai greitai išeikvoti baterijos energiją bei sutrikdyti gamintojo programėlių vykdymą. Tad pastebėję šiuos ar kitus staigius pokyčius, skubiai pašalinkite įtarimų keliančias programėles“, – perspėja „Bitės Profas“.

1. Vrubliauskas nurodo, kad užkrėstų programėlių sąraše šiandien galima rasti „Auxiliary Message“, „Fast Magic SMS“, „Free CamScanner“, „Travel Wallpapers“ ir primygtinai rekomenduoja jų nesisiųsti.

Žalingus įpročius suprantame kaip tokius, kurie kenkia mūsų sveikatai. Tačiau yra įpročių, kurie kelia visai kitokį pavojų. Ir jie ne mažiau žalingi, mat jų laikantis kyla realus pavojus mūsų saugumui virtualioje erdvėje.

„Saugoti save svarbu ne tik realiame, bet ir virtualiame pasaulyje. Todėl kaip realybėje vengiame žalingų įpročių, saugodami savo sveikatą, taip ir internete derėtų žinoti svarbiausias saugumo taisykles, o blogus įpročius pakeisti naudingais įgūdžiais“, – sako „Telia“ Saugos komandos vadovė Odeta Baranauskienė.

Ji pabrėžia, kad visai nesvarbu, vasara ar žiema, darbo diena ar savaitgalis – programišiai nesnaudžia ir aukų ieško visada, o žmonių aplaidumas, atsainumas ir manymas, kad „man taip niekada nenutiks“, yra geriausi piktavalių sąjungininkai. 

„Telia“ ekspertė išskiria penkis žalingus saugumo internete įpročius ir pateikia patarimus, kaip tapti saugesniems.

Žalingas įprotis nr. 1: silpni slaptažodžiai

Vienas iš dažniausių žalingų saugumo įpročių yra silpnų slaptažodžių naudojimas. Patikimi, stiprūs slaptažodžiai yra ilgi (bent 8 simbolių), juos sudaro didžiosios ir mažosios raidės, skaičiai ir simboliai. Sugalvokite tik sau prasmingą frazę, pakeiskite kelias raides į simbolius ir skaičius – turėsite lengvai įsimenamą, bet stiprų slaptažodį.

Tačiau daugybė žmonių vis tiek naudoja netinkamus slaptažodžius, tokius kaip savo gimimo datą ar „slaptazodis123“, nes juos lengviau atsimena. Dar blogiau, jei tie patys slaptažodžiai naudojami keliose svetainėse, mat įsilaužę į vieną paskyrą piktavaliai gali perimti ir kitas.

„Sugalvoti naujus, patikimus slaptažodžius ir juos kas kelis mėnesius pasikeisti nėra sudėtinga, užtat taip sumažinsite tikimybę tapti programišių auka. O jei sugalvoti ir atsiminti unikalų slaptažodį kiekvienai svetainei pernelyg sudėtinga, galite naudoti slaptažodžių tvarkykles, kurios šį darbą atliks už jus – jums tereiks atsiminti vieną, pačios tvarkyklės, slaptažodį“, – pataria O. Baranauskienė.

Žinoma, vien patikimas slaptažodis negarantuos šimtaprocentinio saugumo, bet gerokai jį padidins.

Žalingas įprotis nr. 2: aplaidumas

Dažna duomenų vagysčių ir įsilaužimų į paskyras priežastis yra žmonių aplaidumas. Visi žino apie programišių keliamus pavojus, virusus, spragas ir kad technologijos nėra tobulos. Ir vis tiek daug žmonių siunčiasi neaiškius failus, spaudžia įtartinas nuorodas ir landžioja po nepatikimas svetaines.

„Niekada nespauskite nuorodos ar skelbimo, jei nesate tikri, kur jis veda. Jei jau knieti apsilankyti įtartinoje svetainėje, bent patikrinkite saugumą tam skirtais internetiniais įrankiais ar tam skirtose svetainėse, tokiose kaip Haveibeenpwned.com. Tas pat galioja ir atsisiųstiems failams – prieš atidarydami, patikrinkite juos antivirusine programa. Taip, tai gali varginti, bet patikrinti nuorodą ar failą nieko nekainuoja, o virusas gali pridaryti rimtų nuostolių“, – sako O. Baranauskienė.

Netingėkite pasirūpinti ir geresne savo paskyrų bei įrenginių apsauga: jei svetainė siūlo patvirtinimą dviem veiksmais, nustatykite jį. Telefonus ir kompiuterius rakinkite juose siūlomomis priemonėmis – kodais, pirštų atspaudais ir pan. Tai yra „higieninės“ priemonės, prie kurių naudojimo priprantama ir ilgainiui jos nebekelia nepatogumų, tačiau jūsų informacijos saugumą padidina kelis kartus. Įrenginį pametus ar palikus be priežiūros, jūsų nuotraukos, kontaktai, paskyros bus tikrai saugesnės nei neapsaugotame įrenginyje.

Skirkite laiko peržiūrėti savo naudojamų paslaugų saugumo nustatymus, kad nepraleistumėte ko nors svarbaus, pavyzdžiui, kokiuose įrenginiuose esate prisijungę, kokios programėlės turi prieigą prie jūsų duomenų ir pan.

Žalingas įprotis nr. 3: galvoti, kad „man taip nenutiks“

Naivumas yra tinginystės brolis. Jei iki šiol nesate patyrę programišių atakos, į jūsų paskyras nebuvo įsilaužta, o kompiuterio ar telefono neužpuolė virusas, dar nereiškia, kad tai niekada neįvyks. O įvykus gali būti vėlu, pavyzdžiui, jei kompiuteryje įsiveis duomenis šifruojantis ir išpirkos reikalaujantis virusas.

Todėl svarbu kompiuteryje įsidiegti antivirusinę programą ir reguliariai saugoti atsargines svarbiausių dokumentų kopijas išoriniame diske arba debesijoje. Tai padės atkurti duomenis ne tik užpuolus virusui, bet ir, pavyzdžiui, sugedus kompiuterio kietajam diskui. Taip pat neignoruokite raginimų atnaujinti kompiuterio ir telefono operacinę sistemą bei programas, kadangi naujos saugumo spragos randamos ir taisomos nuolat.

Žalingas įprotis nr. 4: perdėtas pasitikėjimas kitais

Nepasitikėkite nepažįstamais, mažai pažįstamais žmonėmis. Jei kas nors netikėtai klausia jūsų asmens kodo, slaptažodžio, PIN kodo, patvirtinimo kodo ir bet kokių kitų asmeninių ar prisijungimo duomenų, elektroninės bankininkystės informacijos, neskubėkite jų atskleisti. Prie visų savo paskyrų junkitės tik patys. Įtariai vertinkite bet kokius el. laiškus, skambučius, žinutes ir svetaines, kurios bando išgauti šiuos duomenis. Prie banko ar kitų savo paskyrų junkitės ne per el. laiške gautas nuorodas, o prisijungę prie įstaigos oficialios svetainės internete, įprastu būdu patvirtinę savo tapatybę. Taip pat patvirtinkite tik tas „Smart-ID“ ar m. parašo užklausas, kurias gavote dėl savo pačių atliekamų veiksmų internete.

„Didelė tikimybė, kad asmeninių, su saugumu susijusių duomenų prašantys asmenys yra sukčiai. Kita vertus, jei jūs pats skambinate bankui, ryšio operatoriui ar kitai institucijai oficialiu numeriu ir asmens duomenų reikia jūsų tapatybės patvirtinimui, greičiausiai tai yra teisėta“, – pastebi O. Baranauskienė.

Tai pat nepatartina prisijungimo duomenimis dalintis su šeimos nariais arba būti nuolat prisijungus prie paskyrų bendro naudojimo įrenginiuose. Jūsų vaikai, patys gerai nesuprasdami kaip, elektroninėje parduotuvėje gali netyčia ištuštinti susietą kortelę ar išauginti telefono sąskaitą.

Žalingas įprotis nr. 5: pasirūpinti ir užmiršti

Saugumo užtikrinimas nėra vienkartinis veiksmas. Net jei atlikote visus anksčiau išvardintus veiksmus, nemanykite, kad viskas baigta – technologijos nuolat vystosi, todėl tai, kas šiandien yra puikiai apsaugota, rytoj jau gali būti nepakankamai saugu.

„Saugumo auditai gali skambėti kaip verslo terminas, bet tai aktualu ir kiekvienam iš mūsų. Kai kurios paslaugos, pavyzdžiui, „Google“ ar „Facebook“ reguliariai siūlo patikrinti saugumo nustatymus – neignoruokite jų ir skirkite tam laiko. Dar geriau, jei patys periodiškai atliksite savo saugumo auditus: išdiekite nenaudojamas programėlės, atsiekite nenaudojamus įrenginius, ištrinkite paskyras, atsinaujinkite slaptažodžius“, – pataria O. Baranauskienė.

Taip pat naudinga sekti saugumo naujienas, kad netaptumėte neseniai atsiradusio sukčiavimo būdo ar naujos spragos auka.

Vasaros laikotarpiu, kuomet paaugliai turi daugiau laisvo laiko ir neretai jį leidžia naršant internete, sukčiai bando pasinaudoti patikliais vartotojais, jiems siūlydami nelegalias paslaugas, nuo padirbtų dizainerių produktų iki neįtikėtinai gerų darbo pasiūlymų. ESET Lietuva kibernetinio saugumo ekspertas Lukas Apynis aptaria 5 dažniausiai sukčių naudojamas gudrybes išvilioti paauglių pinigus ir asmeninę informaciją.

Dauguma paauglių, nors nebėra tokie patiklūs kaip mažamečiai vaikai, lengvai pasiduoda aplinkinių įtakai. Pastebima, kad paaugliai, kurie retai susiduria su nepatogiomis gyvenimo situacijomis, lengvai įsitraukia į kibernetinių sukčių manipuliacijas. Toks jaunatviškas naivumas ir nekaltumas gali paauglį paversti lengvu programišių taikiniu. Manipuliuodami patiklia paauglio prigimtimi, sukčiai gauna prieigą prie asmeninės informacijos, finansų.

Ekspertas L. Apynis, aptaria dažniausiai pasitaikančias apgavystes ir kaip jų išvengti. Jei esate tėvas ar globėjas, specialistas rekomenduoja pateikta informacija pasidalinti su vaikais, taip apsaugant juos ir visą šeimą.

1. Apgavystės socialiniuose tinkluose

Dauguma paauglių didelę laiko dalį praleidžia naršydami internete, socialiniuose tinkluose. Nenuostabu, kad sukčiai šias platformas atakuoja naudodamiesi paauglių rate populiariausiomis programėlėmis. Tokio tipo apgavystės būna įvairios, todėl sunku įvardinti vieną situaciją. Viena iš populiariausių apgavysčių strategijų – nuorodos į straipsnius su šokiruojančiomis antraštėmis apie įžymius žmones. Paspaudus tokią nuorodą paauglys atsiduria užkrėstoje svetainėje.

Sukčiautojai gali ir tiesiogiai susisiekti su savo aukomis, dažniausiai siūlydami dalyvauti žaidimuose, loterijose. Tokiose apgavystėse taip pat naudojama netikra ir neretai kompiuteriniu virusu užkrėsta nuoroda, kuri dažniausiai pažeidžia mobilųjį įrenginį ir netgi suteikia prieigą prie asmeninės informacijos.

1. Apynis primena, kad gavus įtartiną žinutę reikėtų ją ignoruoti, ypač, jei tai yra nuoroda ar neaiškus pasiūlymas. Gavus nuorodą iš nepažįstamo žmogaus, rekomenduojama jos nespausti, o žinutę - ištrinti.
2. Prabangios prekės - mažomis kainomis

Dar viena populiari internetinė apgavystė, naudoti netikrus reklaminius skelbimus apie prabangias prekes ypač žemomis kainomis. Tam, kad priviliotų paauglių dėmesį, sukčiai naudoja žinomus prekės ženklus, populiarius tarp jauno amžiaus žmonių. Pasiūlymai vyrauja nuo brangių, riboto leidimo sportbačių, vidutinių pajamų gavėjui per brangių drabužių linijų, iki darbo pasiūlymų.

Sukčiai naudoja netikras internetines svetaines, perpildytas minėtų prekės ženklų produktų pasiūlomis. Apsipirkus tokiose svetainėse pirkėjas gauna padirbtas prabangias prekes, kitais atvejais – lieka tuščiomis rankomis. Blogiausias galimas scenarijus tokiose apgavystėse, tai kredito kortelės duomenų panaudojimas pinigams išvilioti.

ESET ekspertas ragina neprarasti budrumo ir primena, jog visuomet turi būti paisoma auksinės interneto taisyklės: „Jei kažkas atrodo per daug gerai, kad tai būtų tiesa - taip ir yra“. Jei internete aptinkate pasiūlymus įsigyti prabangias prekes itin žemomis kainomis, didelė tikimybė, jog tai apgavystė. Nepaisant neįtikėtinų aplinkybių, besidomint pasiūlymu, reikėtų atlikti paiešką internete apie platintojus, patikrinti el. parduotuvės patikimumą.

3. Netikros stipendijos

Pasibaigus mokslo metams abiturientai pradeda naują gyvenimo etapą, dažnai jis prasideda nuo stojimų į universitetus. Aukštasis mokslas universitete gali atsieiti nemaža pinigų suma, todėl dalis mokinių ieško galimybės gauti stipendijas. Sukčiai, naudodamiesi studentais ieškančiais finansinės paramos, sukuria informaciją apie neegzistuojančias stipendijas.

Pavyzdžiui, informacinės formos stipendijoms gauti dažnai reikalauja sumokėti registracijos mokestį. Žinoma, stipendija paaugliui nėra suteikiama, o sumokėti pinigai gula į sukčių kišenes. Registracijos formose galima rasti ir prašymų susimokėti stipendijos išmokėjimo, ar proceso vykdymo mokesčius. Deja, rezultatas veda prie pinigų praradimo.

Lukas Apynis pataria, visų pirma  prieš pasirašant stipendijos gavimo sutartį, patikrinti ar organizacija patikima. Norint būti visiškai tikru, rekomenduojama susisiekti su įstaigos vadovais - „prisiminkite, kad negalima pasitikėti skelbimais su registracijos mokesčiu, kuris yra reikalaujamas jums dar nepasirašius atitinkamų dokumentų su stipendiją suteikiančia organizacija.“, komentuoja specialistas.

4. Netikri darbo pasiūlymai

Paauglių pomėgiai vyrauja nuo keliavimo, koncertų, iki domėjimosi mada, sportbačių kolekcionavimo. Mėgautis šiomis veiklomis paaugliui sunku, kadangi tam reikalingos pastovios pajamos. Didelė dalis jaunų žmonių, vasaros metu, ieškosi darbo, norėdami padengti laisvalaikio išlaidas.

Jauni darbo ieškotojai taip pat tampa internetinių sukčių grobiu. Netikri, ypač nuotolinio darbo skelbimai su per daug geromis sąlygomis dažnai pasirodo internete. Darbo paieškų svetainėse sukčiai sukuria netikras darbo pasiūlymo anketas, dažnai siūlančias dirbti iš namų, užsidirbti dideles pinigų sumas. Pagrindinis apgavystės tikslas yra pasiekti asmeninę informaciją, kuri bus panaudota neteisėtoms veikloms. Dažnai tai būna banko sąskaitos atidarymas aukos vardu, nelegalių dokumentų padirbinėjimas.

1. Apynis pastebi - Jei intriguojantis darbo pasiūlymas skamba įtartinai, patikrinkite informaciją apie darbą siūlančią įstaigą internete - „radus nepatikimos informacijos, nerizikuokite. Verta prisiminti, kad su finansais susijusią informaciją pateikti galite tik po įdarbinimo, tad neskubėkite jos suteikti nepatikimiems šaltiniams.“, komentuoja specialistas.
2. Tapatybės vagystės

Kaip ir dauguma dalykų, romantiškų santykių paieškos persikėlė į internetinę erdvę. Pažinčių svetainės atvėrė naujas galimybes ir internetiniams sukčiams. Tokio pobūdžio apgavikai neapsiriboja pažinčių svetainėmis, tokioms apgavystėms jie pasitelkia ir socialinius tinklus, privačias žinutes.

Populiariausia strategija – apsimesti asmenybe, kuri būtų patraukli pasirinktai aukai. Sukčiai tęsia susirašinėjimą ir vaidyba, kol pasiekia savo tikslą – išvilioti tam tikrą pinigų sumą. Pasitaiko ir sukčių naudojančių tokias taktikas, kaip manipuliacijos būdu gautų provokuojančių nuotraukų pasisavinimas, šantažavimas. Grasindami išplatinti minėtas nuotraukas internete, sukčiai surenka dideles pinigų sumas.

ESET kibernetinio saugumo ekspertas ragina suklusti - „internete bendraudami su žmonėmis būkite atsargūs ir skeptiškai vertinkite visus norinčius palaikyti pernelyg glaudžius santykius, prisipažįstančius meilėje pokalbiui tik prasidėjus. Apsisaugoti nuo tokios apgavystės galima atlikus nuotraukos paiešką internete ir įsitikinus, kad tai realus asmuo.“, komentuoja specialistas.

Kibernetinio saugumo ekspertas pateikia žingsnius, nuo kurių pradėti, norint internete jaustis saugiau

ESET kibernetinio saugumo ekspertas Lukas Apynis pateikia tris svarbiausius žingsnius, kuriuos reikėtų atlikti jaunam mobiliojo telefono savininkui, norint užtikrinti savo duomenų saugumą internete:

1.Išmaniojo telefono atnaujinimai:  jie ne tik suteikia jūsų įrenginiui naujų funkcijų, bet ir užtikrina, kad naudojate saugiausią operacinės sistemos versiją. Taip yra todėl, kad neatnaujintose operacinėse sistemose kartais yra pažeidžiamumų, kurių pataisas gamintojas suteikia tik atnaujinus turimą versiją į naujausią jos leidimą. Jeigu jos neįdiegtos – sistemos pažeidžiamumais gali pasinaudoti kenkėjiški veikėjai.

2. Atlikę mokėjimą, atsijunkite nuo svetainių: jei atliekate banko operaciją ar apsiperkate iš savo išmaniojo telefono, atsijunkite nuo tų svetainių, kai operacijos bus baigtos. Nelaikykite savo vartotojo vardų ir slaptažodžių išsaugotų telefone ir venkite operacijų, kai naudojatės viešuoju „Wi-Fi“ tinklu. Norint užtikrinti papildomą saugumą, įdiekite antivirusinę programą.
3. Atsisiųskite programas tik iš patikimų parduotuvių: jei norite atsisiųsti naują žaidimą ar ieškote kitų pirkinių, naudokite tik oficialias, mobiliųjų įrenginių gamintojų patvirtintas platformas, kaip  „Google Play“ ar „Apple App Store“. Būtinai patikrinkite įvertinimus ir apžvalgas, jei jų yra, ir perskaitykite programos privatumo politiką, kad pamatytumėte, kokias telefono funkcijas ji galės pasiekti.

Naršymą interneto platybėse palengvina svetainių siūlomi slapukai ir jūsų naršyklės privatumo nustatymai. Tačiau kuo daugiau laiko praleidžiame internete, tuo daugiau informacijos apie save jame paliekame. Dėl to naršyklių kūrėjai daug dėmesio skiria privatumo sprendimams ir leidžia rinktis kuo, kaip ir kiek norite dalintis. Tereikia reguliariai peržiūrėti savo naršymo istoriją, susikaupusius slapukus bei atnaujinti privatumo nustatymus, kad naršytumėte ne tik saugiau, bet ir patogiau.

Jūsų dėmesiui, Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi naršyklių privatumo nustatymais, kuriuos vertėtų pakeisti.

1. „Google Chrome“. Nors tai yra populiariausia naršyklė pasaulyje, kurią naudoja per du trečdalius interneto vartotojų, automatiniai jos nustatymai toli gražu neužtikrina maksimalaus privatumo. Laimė, „Chrome“ yra labai lanksti – tai viena jos populiarumo priežasčių, tad visai nesudėtingai sustiprinsite saugumo parametrus.

Nukeliaukite į „Chrome Web Store“. Iš čia galima parsisiųsti daugybę įvairių plėtinių, palengvinančių naršymą ir gyvenimą. Didesniam privatumui užtikrinti bus reikalingi keturi iš jų. „Cookie AutoDelete“ padeda atsikratyti jus persekiojančiųjų slapukų. „uBlock Origin“ leidžia užblokuoti nepageidaujamą turinį. „Privacy Badger“ fiksuoja, kai kažkas renka duomenis iš jūsų paskyrų, praneša apie tai ir sustabdo tokį duomenų nutekėjimą. Galų gale, „HTTPS Everywhere“ užkoduoja jūsų gaunamą ir išsiunčiamą informaciją, todėl pasidaro daug sunkiau stebėti jūsų veiklą. Visi šie nemokami plėtiniai leis naršyti gerokai privačiau bei kontroliuoti kas ir kiek mato, ką jūs veikiate internete.

2. „Safari“ – antra populiariausia naršyklė pasaulyje, naudojama maždaug dešimtadalio vartotojų. Savaime suprantama, „Apple“ įrenginių savininkų. „Apple“ pastaraisiais metais labai daug dėmesio skiria saugumui ir privatumui, tad daugybė tokių sprendimų yra integruotų į pačią naršyklę, tereikia žinoti, kurias funkcijas aktyvuoti.

„Safari 14“ versijoje, pasirodžiusioje kartu su „macOS Big Sur“, atsirado galimybė stebėti, kas ir kokius jūsų duomenis renka. Atsidarykite naršyklę ir spustelėkite „Preferences“ > „Privacy“. Pasirodžiusioje lentelėje pamatysite užrašą „Prevent cross-site tracking“. Įsitikinkite, kad jis pažymėtas varnele, o jeigu ne – padarykite tai.

Tuo pačiu galite ištrinti slapukus, kurių spėjote prikaupti. Tame pačiame lange spustelėkite „Manage Website Data“. Čia pamatysite, kurie puslapiai stebi jūsų veiklą. Slapukus ir seklius galite ištrinti po vieną, spustelėdami prie kiekvieno iš jų esantį mygtuką „Remove“, arba galite viską ištrinti vienu ypu – tam skirtas sąrašo apačioje esantis mygtukas „Remove All“. Beje, slapukus galite tiesiog užblokuoti. Tereikia „Preferences“ > „Privacy lange“ varnele pažymėti punktą „Block all cookies“.

3. „Mozilla Firefox“ kažkada buvo, ko gero, populiariausia naršyklė pasaulyje, ir nors šias pozicijas prarado, ji tebeturi milijonus ištikimų gerbėjų. Šia naršykle kasdien naudojasi apie 8 proc. visų interneto vartotojų. Viena iš priežasčių, kodėl „Mozilla Firefox“ tebeturi tiek simpatizuojančių, yra jos saugumas.

Jau vien baziniai naršyklės nustatymai veikia labai efektyviai, o savo privatumą galite dar labiau sustiprinti. Atsidarykite naršyklės meniu, spustelėkite ant trijų linijų viršutiniame dešiniajame ekrano kampe ir pasirinkite „Preferences“. Atsivėrusiame lange spauskite „Privacy & Security“. Čia galėsite pasirinkti vieną iš trijų saugumo režimų: „Standart“, „Strict“ ir „Custom“.

Pirmasis – bazinis. Jis blokuoja seklius ir slapukus, jeigu naršote privačiame lange. Antrasis – gerokai griežtesnis. Jis seklius blokuoja visur ir visada. Galiausiai „Custom“ – labiau skirtas norintiems personalizuoti savo privatumo nustatymus – sistema paklaus, ką ir kokiomis sąlygomis norite blokuoti. Kai pasirinksite norimą privatumo režimą, spustelėkite mygtuką „Reload All Tabs“, kad nustatymai pradėtų veikti.

4. „Microsoft Edge“. „Internet Explorer“ per savo ilgą gyvavimo istoriją spėjo tapti tikra internetinio folkloro žvaigžde. O tiksliau – pokštų objektu. Visgi šią naršyklę pakeitusi „Microsoft Edge“ ne tik ištaisė beveik visas savo pirmtakės klaidas, bet ir pamažu pritraukia vis daugiau naujų vartotojų. Ja kasdien naudojasi apie 8 proc. žmonių. Kaip ir „Mozilla Firefox“, „Microsoft Edge“ leidžia jums pasirinkti vieną iš kelių privatumo režimų, geriausiai atitinkančių jūsų poreikius.

Paspauskite trijų taškelių ikoną, esančią dešiniajame viršutiniame naršyklės kampe, ir pasirinkite „Settings“. Atsivėrusiame meniu spauskite „Privacy and Services“. Jums bus pasiūlyti trys pasirinkimai: „Basic“, „Balanced“ ir „Strict“. „Microsoft Edge“ savaime parenka „Balanced“ režimą, kuris blokuoja seklius iš visų puslapių, kuriuose jūs lankotės retai. Atitinkamai „Basic“ šiuos nustatymus dar labiau sušvelnins, o „Strict“ – sugriežtins. Tik turėkite omenyje, kad, pasirinkus pastarąjį, kai kurių puslapių atvėrimas gali šiek tiek sutrikti.

5. Privačios naršyklės „Brave“ ir TOR. Jeigu tiesiog nenorite kvaršinti galvos dėl nustatymų, verta pagalvoti apie alternatyvą, kurios pavadinimas yra „Brave“. Tai „Chrome“ pagrindu sukurta greita ir patikima naršyklė, todėl čia galėsite persikelti visą „Chrome“ naršymo istoriją. „Brave“ savaime blokuoja visas reklamas, seklius, slapukus ir pan., o „iOS“ vartotojams netgi suteikia prieigą prie savo VPN paslaugos. Automatinius nustatymus taip pat visada galima pakoreguoti, atlaisvinant arba sustiprinant apribojimus.

Naršyklės meniu spustelėkite „Preferences“. Atsivėrusiame nustatymų lange „Settings“ pasirinkite „Shields“ ir pamatysite visus dabar veikiančius privatumo nustatymus. Spustelėkite „Advanced“ ir galėsite juos dar labiau detalizuoti. Jeigu norite dar daugiau kontrolės, pasirinkite „Additional Settings“ > „Privacy and Security“. Šiame puslapyje rasite papildomų nustatymų.

Ieškantiems dar daugiau privatumo ir net anonimiškumo, verta išbandyti TOR. Tai naršyklė, veikianti maršruto parinktuvo principu. Siunčiami duomenys tarsi svogūnas – suskirstomi į daugybę sluoksnių ir iš pradžių keliauja į tūkstančių programoje dalyvaujančių savanorių kompiuterius, o tik tada į serverį, kurį norima pasiekti. Kitaip tariant, TOR veikia kaip nemokamas „Proxy“ tinklas ir sukuria ypatingai aukštą anonimiškumo lygį – atsekti kompiuterio, kuris naudojasi tokia naršykle, IP adresą yra praktiškai neįmanoma.