Login to your account

Username *
Password *

Nepaisant to, kad darbas iš namų padidino duomenų apsaugos ir privatumo grėsmes, beveik ketvirtadalis lietuvių savo slaptažodžiuose naudoja asmeninę informaciją. Internetiniams nusikaltėliams tokią paskyrą nulaužti vidutiniškai užtruktų iki 10 sekundžių. Norėdami priminti stipraus slaptažodžio svarbą, pasaulinės slaptažodžių dienos proga kviečiame atlikti testą ir pasitikrinti, per kiek laiko programišiai nulaužtų jūsų slaptažodį.

„Lietuviai slaptažodžiams dažniausiai renkasi savo vardą, gimimo datą ir augintinio vardą, atskleidė pernai metais mūsų atliktas reprezentatyvus tyrimas. O juk šiuos duomenis galima lengvai sužinoti panaršius socialiniuose tinkluose ar net atspėti. Tuo metu vien į slaptažodį įterpus skaičių arba didžiųjų raidžių, jau prailginamas laikas per kurį jį nulaužtų“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius Gintas Butėnas.

Testas – per kiek laiko nulaužtų Jūsų slaptažodį?

Pasitikrinti, kiek laiko reikia nulaužti jūsų slaptažodį, galite sužinoti pasinaudoję kibernetinio ir namų saugumo bendrovės „Security.org“ valdomu įrankiu, kurį rasite adresu https://howsecureismypassword.net/.

„Atsivėrusiame lange įvedę savo slaptažodį, iškart matysite, kiek laiko programišiams užtruktų jį nulaužti. Rezultatą sugeneruoja kompiuterio algoritmas pagal slaptažodžio unikalumą, tačiau, pavyzdžiui, jei tokią pačią kombinaciją naudojate visose paskyrose – jūsų duomenys dar nesaugesni“, – pažymi G. Butėnas.

Ekspertas priduria, net 78 proc. apklaustųjų naudoja vos vieną ar kelis slaptažodžius jungdamiesi prie visų savo paskyrų – tokius rezultatus atskleidė „Bitės“ užsakymu 2020 m. atliktas tyrimas.

„Galite sugalvoti pačius sudėtingiausius slaptažodžius, tačiau jei laikysite juos kitiems lengvai pasiekiamoje vietoje, pavyzdžiui, užrašytus ant lapelio ir padėtus šalia kompiuterio, jūsų paskyros nebus saugios. Rekomenduoju parsisiųsti vieną iš daugybės slaptažodžių valdymo programėlių, kurios prisimena už jus: „LastPass“, „1Password“ ir kt. O jums tereikės prisiminti tik vieną, pačios programėlės, slaptažodį“, – pataria „Bitės“ technologijų direktorius.

Pasitikrinkite – galbūt jūsų paskyra jau nulaužta

Šiandieniniai interneto vartotojai yra nuolatiniame kibernetinių atakų pavojuje – jei iki šiol buvo skelbiama, kad programišiai išpuolius rengia kas 39 sekundes, tai šiemet šis laikas turėtų sutrumpėti net iki 11 sekundžių, skelbia tyrimų bendrovė „Cybersecurity Venture“. Todėl gali būti, kad jūsų paskyra jau buvo nulaužta, nors patys dar to nežinote.

„Dažniausiai apie įsilaužimą sužinome tuomet, kai žala jau padaryta – vartotojo socialiniuose tinkluose atsiranda neįprasti įrašai, draugai informuoja apie gautas keistas žinutes, banko sąskaitoje pastebime pinigų trūkumą ir pan. Vis dėlto net ir tuo atveju, jei iki šiol jokių įtartinų veiksmų nepastebėjote, ar jūsų paskyra netapo programišių auka, galite pasitikrinti patys“, – komentuoja ekspertas.

Užėję į internetinę svetainę www.haveibeenpwned.com ir įvedę savo el. pašto adresą, iškart sužinosite, ar jūsų paskyra dėl per silpno slaptažodžio nebuvo nulaužta. Puslapis laikomas saugiu naudoti, nes nekaupia jūsų duomenų, tik patikrina, ar jūsų el. paštas randamas jau anksčiau įvykdytų duomenų nutekėjimų duombazėse.

„Be stipraus slaptažodžio, kitas patikimas būdas apsaugoti savo paskyrą – naudoti dviejų faktorių autentifikaciją (2FA), kurios metu dviem įrenginiais patikrinama jūsų tapatybė, iki suteikiant prieigą prie svetainių. Tikimybė, kad kam nors pavyks nuotoliniu būdu perimti jūsų prietaisų kontrolę – labai maža, nes net jeigu kas nors sužinos jūsų slaptažodį, galutiniam prisijungimui prie paskyros jam vis tiek reikės kito jūsų įrenginio ar patvirtinimo būdo“, – primena „Bitės“ technologijų direktorius.

Ką daryti, kad būtumėte saugūs?

Galvodami apie naują slaptažodį pabandykite sau atsakyti į šiuos klausimus:

  1. Ar jūsų slaptažodį sudaro mažiau nei 16 simbolių?
  2. Ar jūsų slaptažodyje nėra nei vienos didžiosios raidės, skaičiaus ar specialaus simbolio?
  3. Ar tas pats jūsų slaptažodis naudojamas ir kitose paskyrose?
  4. Ar slaptažodis sudarytas iš jūsų vardo, pavardės, adreso, telefono numerio, gimimo datos, naminių gyvūnų, artimųjų vardų ar kitos asmeninės informacijos?
  5. Ar jūsų slaptažodis sudarytas iš kelių iš eilės einančių skaičių ar raidžių, tokių kaip „12345“ ar „qwerty“?
  6. Ar jūsų slaptažodis sudarytas iš žodžių, kuriuos lengva atspėti, pavyzdžiui, „klaviatūra“, „slaptažodis“ ir pan.?
  7. Ar paskutinį kartą savo slaptažodį keitėte prieš daugiau nei 4 mėnesius?

Jei bent į vieną klausimą atsakėte „taip“, pats metas susikurti naują slaptažodį ar pradėti naudotis išmaniais slaptažodžių valdymo sprendimais taip užtikrinant savo duomenų saugumą.

Apsaugoti savo išmanųjį telefoną slaptažodžiu, piršto atspaudo atrakinimo ar veido atpažinimo funkcija gali atrodyti kaip savaime suprantamas dalykas. Vis dėlto, panašu, kad kai kuriems lietuviams saugumo klausimai vis dar lieka antrame plane. „Huawei“ inicijuotas kibernetinio saugumo raštingumo tyrimas parodė, kad net 24 proc. šalies gyventojų nenaudoja jokių įrenginių apsaugos priemonių, o ketvirtadalis apklaustųjų visoms savo turimoms paskyroms ir prisijungimams naudoja tą patį slaptažodį, kurio neretai nekeičia net kelis metus iš eilės.

Ketvirtadaliui saugumas nerūpi

Lietuvoje mobiliaisiais telefonais ir išmaniosiomis programėlėmis kasdien naudojasi didžioji dalis populiacijos – 9 iš 10 lietuvių. Natūralu, kad šiuose įrenginiuose atsiduria gausybė jautrios asmeninės informacijos – ne tik adresatų telefono numeriai, įvairūs susirašinėjimai, nuotraukos, bet ir prisijungimai prie internetinės bankininkystės ir kitų paskyrų. Nors apie kibernetinio saugumo priemonių svarbą kalbama jau ne vienerius metus, Baltijos šalyse atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad lietuviai svarbiausių pamokų dar neišmoko.

Paaiškėjo, kad net beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų (24 proc.) apskritai nesinaudoja jokiomis išmaniųjų telefonų apsaugos priemonėmis. Be to, net 25 proc. žmonių visoms savo paskyroms naudoja tą patį slaptažodį, o panaši dalis apklaustųjų tą patį slaptažodį savo paskyroms ir prisijungimams naudoja net kelis metus iš eilės. Šie rodikliai – didžiausi Baltijos šalyse.

„Tokie skaičiai verčia sunerimti – naudoti tą patį slaptažodį visoms paskyroms arba jo reguliariai nepakeisti yra didelė klaida, o jei žmogus daro abu dalykus, riziką dar labiau padidina. Sunku patikėti, kad tiek daug žmonių vis dar nepasirūpina savo įrenginių apsauga, nors tai padaryti būtina. Tyrime pastebima, kad labiausiai savo telefonų apsauga nesirūpina vyresnių amžiaus grupių žmonės nuo 45 iki 75 metų, o aktyviausiai telefonus saugo jaunuoliai. Tad jie galėtų imtis daugiau iniciatyvos ir rodyti pavyzdį tėvams bei seneliams“, – sako Audrius Granickas, „Huawei Mobile Services“ verslo vystymo ir operacijų vadovas.

Vis dar atsiliekame nuo kitų Baltijos šalių

Apklausos rezultatai parodė, kad iš visų išmaniojo telefono apsaugos priemonių lietuviai daugiausiai naudojasi įrenginio atrakinimo slaptažodžiu funkcija. Atrakinimo kodą naudoja kiek mažiau nei pusė – 46 proc. – apklaustųjų. Tiesa, čia nuo kaimynų taip pat atsiliekame – Estijoje šis rodiklis siekia 70 proc., Latvijoje – 62 procentus. Kita populiari saugumo priemonė – piršto atspaudo nuskaitymo funkcija, kurią renkasi beveik 4 iš 10 apklausos dalyvių. Tik 14 proc. apklaustųjų naudojasi veido atpažinimo funkcija, o 36 proc. žmonių naudoja slaptažodį pirkdami iš programėlėse esančių elektroninių parduotuvių. 

„Dabar, kai atsakingos organizacijos pasaulyje stebi didėjantį kibernetinių atakų skaičių, apsaugoti telefonus bent pagrindinėmis priemonėmis yra būtina. Įsilaužę į neapsaugotą telefoną, sukčiai gali nutekinti jautrią informaciją ir vėliau naudoti ją šantažavimui bei reikalauti atlygio, gali sužinoti internetinės bankininkystės kodus ar kredito kortelių numerius ir taip pasisavinti jūsų pinigus“, – įspėja A. Granickas.

Anot jo, itin dažnai kibernetiniai sukčiai kėsinasi į vartotojų slaptažodžius, tad juos pirmiausiai ir reikėtų susikurti, saugoti bei dažnai keisti, nenaudoti to paties slaptažodžio visiems savo prisijungimams ir paskyroms. Vis dėlto tyrimas atskleidžia kitokią realybę – tik trečdalis Lietuvoje apklaustų dalyvių teigė kaskart prisijungdami prie naujos paskyros jai sugalvojantys naują slaptažodį ir visus juos įsimenantys. Kitose Baltijos šalyse šis rodiklis buvo didesnis – Latvijoje siekė 52 proc,. o Estijoje – 49 procentus. 

„Tikrai dar turime, kur plėsti akiratį saugumo srityje. Tobulėjantys išmanieji telefonai mums suteikia vis daugiau galimybių savo prietaisus ir jų naudojimą paversti saugesniais. Pažangiausiomis dabar galima laikyti biometrinių užraktų funkcijas – piršto antspaudo ar veido atpažinimo technologijas, kurių pavogti nuotoliniu būdu praktiškai neįmanoma. Slaptažodžiuose nenaudokite savo asmens duomenų, kurkite juos ilgesnius, naudokite įvairius simbolius, o jei negalite atsiminti visų paskyrų slaptažodžių, venkite juos saugoti pačiame įrenginyje, geriau naudokite tam skirtas mobiliąsias programėles. Galiausiai, patys gamintojai savo oficialiose parduotuvėse taip pat skiria vis daugiau dėmesio saugumui. Pavyzdžiui, programėlių parduotuvėje „AppGallery“ taikomas net keturių sluoksnių apsaugos procesas. Šioje parduotuvėje saugumo lygis toks aukštas, kad vien praėjusiais metais buvo atmesta net 37 proc. programėlių, nes jos neatitiko mūsų keliamų saugumo reikalavimų“, – išskiria specialistas.

„Huawei“ užsakymu tyrimą apie Lietuvos gyventojų kibernetinio saugumo raštingumą atliko tyrimų bendrovė „RAIT“.

Pasaulyje kasdien vyksta begalė išmaniųjų įrenginių kamerų atakų (angl. camfecting), kurių metu siekiama įsilaužti į vartotojų įrenginius ir be savininkų leidimo aktyvuoti jų kameras. Taip programišiai siekia neteisėtai užfiksuoti, o vėliau ir panaudoti vartotojų atvaizdą. Baimindamiesi tokio tipo duomenų vagystės, žmonės imasi apsaugos priemonių, pavyzdžiui, įrenginių kameras užklijuoja lipnia juosta, kad jos, netikėtai aktyvuotos, negalėtų nieko užfiksuoti. Ar ši priemonė tikrai naudinga? Plačiau apie kamerų atakas pasakoja „Bitės Profai“.

„Daugiau nei 15 tūkst. privačių, prie interneto prijungtų kamerų, yra itin lengvai prieinamos, rodo „Wizcase“ atliktas tyrimas. Taip yra todėl, kad nemažai jų turi lengvai nuspėjamus apsaugos standartus ir „nulaužiamus“ įgaliojimus. Norint apeiti apsaugos sistemas, dažnai tereikia gauti prieigą prie administratoriaus teisių, kurią per neatidumą – naudodami apgaulės programėles ar lankydamiesi įtartinuose puslapiuose – gali suteikti net ir patys įrenginių savininkai“, – sako „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas ir plačiau pasakoja apie įrenginių kamerų apsaugą.

Kaip ir kam vykdomos kamerų atakos? 

Kamerų užkrėtimas (angl. camfecting) yra kibernetinė ataka, kurios metu programišiai nuotoliniu būdu užgrobia vartotojų įrenginių kameras ir pastariesiems nieko nežinant, gali jas valdyti – įjungti, išjungti, pradėti jomis filmuoti ar fotografuoti. Toks įsilaužimas atliekamas kompiuterį ar kitą įrenginį užkrečiant virusu arba prieigos paprasčiausiai paprašant.

„Vienas dažniausių būdu, kaip programišiai gauna tokią prieigą, yra apgaulės programėlės (angl. rogue apps). Jos sukurtos taip, jog nesukeltų jokio įtarimo – atlieka realią funkciją, primena kitas patikimas programėles, tačiau iš tiesų yra pavojingos, nes prašo leidimo valdyti svarbias telefono ar kito įrenginio funkcijas, tarp kurių, žinoma, yra ir kamera“, – pasakoja K. Špiliauskas. 

Norėdami pradėti naudotis programėlėmis, vartotojai privalo prieigą prie prašomų funkcionalumų suteikti, kitaip programėlė tiesiog neveiks. Kai tas padaryta, programišiai lengvai gali imtis savo nusikaltimų, kurių dažniausias – neteisėtas atvaizdo rinkimas.

„Įrenginių kameros slapta aktyvuojamos, tad įrenginiu besinaudojantys vartotojai net nežino, kad yra stebimi ar net filmuojami. Siekiant nuo to apsaugoti vartotojus, įrenginių gamintojai šalia kompiuterių ar planšečių kamerų dažnai įmontuoja ryškios spalvos lemputę, nurodančią, kada kamera būna aktyvi. Taip vartotojai gali pastebėti, kai vaizdas fiksuojamas be jų leidimo. Vis tik yra būdų, programišiams leidžiančių šią švieselę išjungti – tokiu atveju atpažinti, kada esame sekami, praktiškai neįmanoma“, – nuogąstauja K. Špiliauskas.

Toks įrenginių kamerų užkrėtimas vykdomas ne atsitiktinai, o tikslingai pasirinkus auką – dažniausiai, jos nukreiptos į aukščiausio lygio vadovus, politikus ar garsenybes. Nors ir gerokai rečiau, programišių taikiniais tampa ir įprasti vartotojai, tad saugumo priemonių turi imtis visi.

„Atakų metu siekiama surinkti privačią ar slaptą informaciją, kuri galėtų būti panaudota nusikaltimams įvykdyti ateityje. Taip pat gali būti vykdoma ir atvaizdo vagystė – padarytos nuotraukos naudojamos dokumentams klastoti, melagingai naudojant kito asmens tapatybę. Žinoma, atakų metu renkama asmeninė informacija gali būti panaudota šantažui ateityje – prašoma piniginė išpirka už nepaviešintus įvaizdžiui ar reputacijai kenkiančius ar tiesiog gėdingus įrašus bei informaciją“, – vardija „Bitės Profas“. 

Kaip apsisaugoti?

Norint išvengti neleistinų įsibrovimų, svarbu užsiimti tinkama prevencija iš anksto, nes jau užgrobtus įrenginius atpažinti gerokai sunkiau.

„Pirmiausia, vartotojai turėtų vengti spausti nuorodas nežinomuose internetiniuose puslapiuose ar iš nepažįstamų gavėjų gautuose laiškuose. Čia esančios programėlių atsisiuntimo nuorodos dažniausiai veda į apgaulingas programėles (angl. rogue apps). Jos gali apkrėsti nieko neįtariančių vartotojų įrenginius virusais ar kitaip pakenkti . Todėl būtina labai atsakingai rinktis programėlių atsisiuntimo šaltinį“, – pasakoja K. Špiliauskas.

Jei radote jums patinkančią programėlę, kuri tikrai atrodo saugi, tačiau jos atsisiuntimas įmanomas tik iš nepažįstamo interneto puslapio, dar kartą paieškokite jos oficialiose parduotuvėse.

„Jei atsisiuntėte iš pažiūros patikimą programėlę, atidžiai įvertinkite, kokią prieigą prie funkcijų jai suteikiate. Leiskite naudotis tik tomis telefono ar kito įrenginio funkcijomis, kurios tiesiogiai susijusios su tuo, kam programėlė skirta. Pavyzdžiui, navigacijai telefone tikrai reikės leidimo nustatyti jūsų buvimo vietą, bet visiškai nereikės tiesioginės prieigos prie kameros, nes ji, naudojant programėlę, nereikalinga. Jei vis tik matote, kad tokios prieigos prašoma, verčiau jos nesuteikite“, – aiškina K. Špiliauskas.

Norint apsisaugoti tinkamai, svarbu imtis ir kitų įprastų telefono, kompiuterio ar kito išmaniojo įrenginio apsaugos priemonių – nuolat atlikti įrenginio atnaujinimus, ekraną apsaugoti patikimu slaptažodžiu arba biometrinių duomenų reikalaujančiu užraktu, jungiantis prie paskyrų naudoti dvigubos autentifikacijos metodą, atsargiau naudoti atvirus Wi-Fi tinklus.

Ar reikia užklijuoti kamerą?

Baimindamiesi, kad bus netikėtai stebimi, vartotojai imasi dar vienos, kiek netikėtos, prevencijos priemonės – užklijuoja įrenginių kameras nepermatoma lipnia juostele. Tokiu būdu net ir netikėtai slapta aktyvuota kamera neužfiksuos jokio vaizdo. Ar ši priemonė tikrai veiksminga?

Prieš keletą metų diskusijas dėl kameros saugumo įžiebė „Facebook“ įkūrėjo ir generalinio direktoriaus Marko Zuckerbergo nuotrauka, kurioje jis įamžintas šalia savo kompiuterio. Įrenginio nuotraukoje matyti, kad kompiuterio kamera ir garsiakalbis užklijuoti nepermatoma juosta. Ekspertai iš tiesų pripažįsta, jog vertėtų susirūpinti kameros saugumu, tačiau kita vertus – panikuoti tikrai nereikia.

„Toks problemos sprendimas atrodo logiškas ir tikrai gali būti veiksmingas, nepaisant to, kad neretai sukelia ironiškas vartotojų šypsenas. Štai, pavyzdžiui, net buvęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Jamesas Corney 2016 m. Kenjono koledže sakė kalbą, kurioje prisipažino, kad ant savo kompiuterio kameros yra užsiklijavęs juostelę. Vis tik net ir užklijavus „apkrėstą“ kamerą, gali būti įrašinėjamas jos garsas, bandoma ieškoti prieigos prie kitų įrenginių funkcijų. Todėl juostelė gali tapti tik papildomu sprendimu, o daug svarbiau pasirūpinti įrenginio sistemos apsauga“, – pataria „Bitės Profas“.

Lietuvoje per metus fiksuojama apie 50 tūkst. įvairių kibernetinių incidentų. Tad jei kyla įtarimas, kad buvo įsilaužta į jūsų išmanųjį prietaisą, apie tai galite internetu pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai. Jums bus suteikta specialistų pagalba. 

Daugiau informacijos apie išmaniųjų įrenginių saugumą galite sužinoti iš didžiųjų miestų „Bitės“ salonuose įsikūrusių „Bitės Profų“. Išmaniųjų technologijų ekspertai konsultuoja nemokamai nepriklausomai nuo to, kokio tinklo paslaugomis naudojatės. Daugiau naudingų patarimų ir įdomių naujienų ieškokite „Bitės Profų“ puslapyje https://www.bite.lt/profai. 

Pasauliniais statistikos duomenimis, šiandien kiekvienas vartotojas savo išmaniajame telefone turi vidutiniškai apie 60-90 programėlių. Tačiau, vos 10 iš jų vartotojai naudoja reguliariai. Kaskart parsisiunčiant naują mobiliąją programą, išmaniojo šeimininko prašoma suteikti prieigą prie tam tikrų asmeninių duomenų. Atrodo, kad nieko blogo tame nėra, tačiau kaip įsitikinti, kad jūsų duomenys nepapuolė į grėsmę keliančių piktavalių rankas?

Kontroliuokite savo prieigas

Greičiausiai daugelis galėtų pripažinti, kad siunčiantis naują programėlę tikrai ne visada perskaito jos parsisiuntimo sąlygas ir taisykles. Spausdami mygtuką „Sutinku“, vartotojai programos gamintojui suteikia prieigą prie tam tikrų asmeninių duomenų, tad sąlygų skaitymas turėtų tapti kiekvieno įpročiu.

Didžioji dalis programėlių sužino vartotojo elektroninį paštą, telefono numerį, gimimo datą ar netgi namų adresą. Negana šios informacijos, vartotojai neskaitydami sąlygų dažnai suteikia prieigas, kurios kai kuriais atvejais gali tapti rizikingos: programėlė sužino vartotojo buvimo vietą, kontaktus, gali turėti prieigas prie kameros, mikrofono, bankinių duomenų ir net skambučių įrašų.

Jei programėle nesinaudojate ilgą laiką, tam, kad be reikalo nesidalintumėte savo prieigomis, nepamirškite programos išjungti arba ištrinti visai. Kai kurie naujausi išmanieji palengvina vartotojams kasdienybę ir patys dirbtinio intelekto technologijos (AI) pagalba analizuoja ir įsimena, kokias programėles vartotojas naudoja. Pavyzdžiui, „Samsung“ išmanieji pagal tai optimizuoja prietaiso veikimą bei išjungia nenaudojamas programas.

Atkreipkite dėmesį į programėlės gamintojus

Nepatikimose internetinėse parduotuvėse egzistuoja kibernetinių nusikaltėlių sukurtų programėlių, kurios gali būti labai panašios į gerai žinomas ir saugias programėles. Jeigu nuotraukų redagavimo programėlė prašo prieigos prie išmaniojo mikrofono reikėtų pagalvoti, kokiems tikslams programa to prašo?

Pavyzdžiui, 2017 m. kibernetiniai sukčiai sukūrė susirašinėjimo platformai „Whatsapp“ analogišką virusinę programėlę. Galvodami, kad siunčiasi saugią programą, daugiau nei 1 milijonas vartotojų patikėjo savo kontaktus ir susirašinėjimus nusikaltėliams.  Dėl to ekspertai rekomenduoja programėles siųstis tik iš oficialių gamintojų svetainių.

Taip pat, itin svarbu nuolat atlikti ne tik išmaniojo operacinės sistemos atnaujinimus, bet ir visų telefone veikiančių programų patikrą, taip sumažinsite virusų ir duomenų vagystės riziką. Dėl to telefone naudinga turėti antivirusinę programėlę, o geriausia, jeigu jūsų išmanusis jau yra iškart aprūpintas saugumo platforma, kaip pavyzdžiui „Samsung Knox“, kuri reguliariai tikrina išmaniojo veiklą, o aptikusi kenkėjišką programą siūlo ją nedelsiant pašalinti.

Paskyras valdykite atsakingai

Ar galėtumėte suskaičiuoti, kiek esate susikūręs internetinių paskyrų? Greičiausiai turite net tokių, kuriomis nebesinaudojate visai ir esate seniai pamiršęs. Todėl, jei tik yra galimybė patariama svetainėse nesiregistruoti. Ekspertai ypač rekomenduoja nekurti paskyrų elektroninių parduotuvių svetainėse, jeigu nežadate jose reguliariai lankytis – tam yra svečio funkcija. Kartą svetainei ar programėlei patikėję savo asmeninę informaciją, trečiosios šalys turės ją visam laikui.

Be to, galimybė prie daugelio programėlių jungtis per socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą nėra itin saugi. Nors tai suteikia patogumo, tačiau šis socialinis tinklas gali perduoti visą vartotojo asmeninę informaciją programėlei, prie kurios jungtasi. Tad tokiu būdu, trečiosioms šalims patikite visus savo „Facebook“ paskyroje kaupiamus duomenis.

Puslapis 3 iš 3