„Samsung“ savo klientams Baltijos šalyse pristatė „Google Pay“ sprendimą, skirtą bekontakčiams atsiskaitymams naudojantis naujaisiais „Galaxy Watch4“ ir „Galaxy Watch4 Classic“ išmaniaisiais laikrodžiais.

„Kiekviena naujų „Samsung“ įrenginių premjera vartotojams atneša vis daugiau naujovių ir patogumo. Šį kartą nauji išmanieji „Samsung“ laikrodžiai, kuriuos pristatėme rugpjūtį, yra turtingi ne tik naujomis sveikatos stebėsenos funkcijomis, bet ir galimybe juos naudoti kaip alternatyvą bekontaktėms banko kortelėms, kas tapo dar aktualiau pandemijos metu“, – sako „Samsung Electronic Baltics“ vadovas Lietuvoje Simonas Skupas.

Jau dabar Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai savo turimas „Mastercard“ ir „Visa“ korteles gali susieti su „Google Pay“ skaitmenine pinigine ir naudojantis išmaniaisiais laikrodžiais „Galaxy Watch4“ arba „Galaxy Watch4 Classic“ atsiskaityti fizinėse parduotuvėse.

Kol kas išmaniųjų atsiskaitymų telefonu paslaugą „Google Pay“ Lietuvoje palaiko šeši šalyje veikiantys finansų rinkos dalyviai: „Swedbank“, „Revolut“, „Monese“, „Transferwise“, „Cirve OS Ltd“, „N26“.

„Google Pay“ yra mokėjimo paslauga, leidžianti prisijungti prie savo namų banko ir atlikti mokėjimus mobiliasiais įrenginiais, nenaudojant fizinės banko kortelės. Norint naudoti sprendimą, „Google Pay“ programa turi būti ir vartotojo išmaniajame telefone, ir išmaniajame laikrodyje. Atsiskaityti išmaniuoju laikrodžiu galima prekybos vietose tose pasaulio šalyse, kuriose aptarnaujamos vartotojų turimos mokėjimo kortelės. Kaip ir naudojant virtualią kortelę telefone, vartotojams pakaks tiesiog priliesti savo išmanųjį laikrodį laikrodį prie bekontakčio kortelių skaitytuvo.

Lietuvoje naujausius laikrodžius „Galaxy Watch4“ ir „Galaxy Watch4 Classic“ galima įsigyti Lietuvos mobiliųjų operatorių, elektronikos prekių, firminėse „Samsung“ parduotuvėse bei internete adresu samsung.lt. Abiejuose išmaniuosiuose laikrodžiuose veikia nauja „Wear OS“ operacinė sistema, kurią „Samsung“ kūrė bendromis jėgomis su „Google“, bei intuityviausia kompanijos „One UI Watch“ vartotojo sąsaja. „Galaxy Watch4“ serija siūlo patobulintą veikimą, sklandžią sąveiką su kitais įrenginiais. Prie komfortiškesnės vartotojo patirties prisideda ir jau minėtas „Google Pay“ sprendimas.

Kibernetinės atakos ir sukčiavimas bei išpirkos reikalaujanti programinė įranga šiandien yra didžiausią susirūpinimą vartotojams keliančios grėsmės. Tokios grėsmės tampa vis aktualesnės ir lietuviams: paprasčiausias brukalas, gautas į elektroninį paštą, gali įvilioti į apsukrią pinigų išviliojimo bei sukčiavimo schemą. Naujausias tokio kibernetinio sukčiavimo pavyzdys – fiktyvios bendrovės „IDS Lietuva“ šiuo metu aktyviai siunčiamas brukalas, kuriame Lietuvos įmonės raginamos įsigyti savo svetainės domeną su „.com“ ar kita galūne. Kaip teigia „Interneto vizijos“ ekspertai, geriausias scenarijus, patekus į tokias pinkles – už domeną permokėti mažiausiai 3 kartus daugiau, o blogiausias – prarasti pinigus, o norimo domeno negauti visai.

„Sukčiai mėgsta kartotis arba užsienyje pasiteisinusius sukčiavimo būdus pritaikyti ir lokaliai. Šiandien Lietuvoje rugpjūčio mėnesį prasidėjęs intensyvus „IDS Lietuva“ brukalas – būtent toks tendencingas sukčiavimo atvejis. Kiek teko susidurti, būtent kas metus ar kelis vis atsiranda nauja svetainė, kurioje apsimetama, kad fiktyvi bendrovė vysto verslą daugiau nei 10 metų ir pradeda siųsti brukalą. Po mėnesio jos dažniausiai nustoja veikusios arba būna sugaunamos teisėsaugos. Susidūrus su tokia sukčiavimo schema svarbiausia – neapsigauti. Pavyzdžiui, „IDS Lietuva“ siunčiamame brukale siūloma įsigyti domeną su „.com“ galūne 10-ties metų terminui už 297.50 eurų. Paprastai iš tikrųjų tokio domeno kaina metams būna apie 10 eurų, o tai reiškia, kad papuolus į šias pinkles permokėsite už domeną trigubai ir be garantijos, kad jūsų domenas apskritai bus užregistruotas“, – sako Elidijus Čypas, „Interneto vizijos“ technologijų vadovas.

Atrado patogią nišą

Pasak eksperto, toks šiuo metu Lietuvoje sparčiai įsisukęs sukčiavimo būdas yra naujai kibernetinių sukčių atrasta bei išnaudota niša.

„Tokie brukalai būdavo populiarūs visuomet, tiesiog anksčiau tokiu būdu vartotojus bandydavo apgauti užsienietiškos įmonės – ypatingai dažnai pasitaikydavo iš Kinijos – ir siūlydavo įsigyti kinišką domeną su galūne „.cn“. Po BDAR įsigaliojimo, domenai su „.com“ galūne pradėjo slėpti domeno savininkų duomenis. Todėl sukčiams reikėjo galvoti naujus sukčiavimo būdus ir jie pastebėjo, kad ES šalyse duomenys saugomi tik fizinių asmenų, o jei domeną įsigyja juridinis asmuo – tuomet įmonės pavadinimas, adresas, el. pašto duomenys ar telefono numeris yra atvaizduojami. Būtent tai ir suteikia visas galimybes sukčiams gauti šiuo atveju Lietuvos įmonių kontaktus ir pradėti siųsti domenų su „.lt“ galūne turėtojams pasiūlymus įsigyti domeną su „.com“ ar „.net“ galūnėmis“, – pabrėžia E. Čypas.

Kaip teigia ekspertas, apsigauti, susidūrus su tokiu sukčiavimo modeliu, yra paprasta, nes sukčiai įdeda daug pastangų: susikuria fiktyvią svetainę, pateikia melagingą informaciją apie savo veiklą ir net darbuotojus. Kita vertus, apsisaugoti ir laiku identifikuoti apgaulę įmanoma ir patiems vartotojams.

Kaip laiku atpažinti pavojų?

„Kovojant su kibernetiniais sukčiais, pirmiausiai reikia prisiminti, kad įmonės visame pasaulyje jau įprato prie BDAR reikalavimų, o tai reiškia, kad niekas nesiunčia laiškų be kliento sutikimo. Todėl jei gavote laišką iš kažkokios neaiškios svetainės, kurioje net nesilankėte, tai tokia įmonė jau pažeidžia įstatymus siųsdama jums pasiūlymus negavusi sutikimo. Tai – pirmas ženklas ir raudona vėliava nepasitikėti tokia bendrove ir nepirkti iš jos prekių ar paslaugų. Paskutiniu metu sukčiai bando apgauti kuo daugiau žmonių, todėl nepasivargina siųsti kuo labiau individualizuotų laiškų – pavyzdžiui, lietuvių kalba. Žinoma, atidžiau paskaičius tokius laiškus, galima atpažinti, kad jie atrodo lyg versti roboto iš anglų kalbos į lietuvių, todėl tai taip pat ženklas, kad atsidūrėte sukčių taikiklyje. Galiausiai, jei brukalą siunčianti įmonė turi savo svetainę – geriausia yra patikrinti, ar ji yra nurodžiusi rekvizitus: įmonės pavadinimą, kodą ir telefono numerį. Mažai kas iš sukčių registruoja savo įmonę, todėl jie paprastai tik apsimeta, kad turi įmonę, bet išsamesnės informacijos nepateikia. Taip pat tokios fiktyvios įmonės savo interneto svetainėse naudoja paieškos sistemoje rastas „Google“ nuotraukas, pristato netikrus darbuotojus ir giriasi 10 bei daugiau metų vykdoma veikla. O kai įvedi šią įmonę į „Google“ – nebūna nei vieno įrašo ar naujienos apie ją“, – išskiria E. Čypas.

Ekspertas taip pat nurodo, kad jei elektroniniais laiškais bendraujama su buhalterija ir būtent tokiais laiškais yra patvirtinami mokėjimai kitoms įmonėms, rekomenduojama visada sąskaitas pasirašyti e. parašu. Kita alternatyva – naudoti laiškų pasirašymą arba šifravimą, kad pašaliniai asmenys negalėtų šių laiškų perskaityti. Šiandien tokias paslaugas taip pat galima įsigyti ir pradėti naudoti savo įmonių veikloje.

Ką daryti, jei palaikėte brukalą tikru laišku

Pasak E. Čypo, jei vartotojas tiesiog paspaudė ant gautame kenkėjiškame laiške esančios nuorodos – iš karto baimintis neverta. Paprastai, vien paspaudimas ant nuorodos neturėtų užkrėsti kompiuterio ar kito įrenginio, kuriuo naudojatės. Pagrindinis pavojus – būtent atidarius prisegtus failus ar atsisiuntus įtartinose svetainėse siūlomas programas.

„Jei vartotojas atsisiunčia failą iš įtartinos svetainės ir jį atidaro – jau galima sunerimti. Atsidūrus tokioje situacijoje reikėtų iš karto įsirašyti antivirusinę programą, kuri šalina žalingus failus ir iškart skenuoti kompiuterį. Jei atlikti šiems veiksmas trūksta IT žinių ar jomis nepasitikite – būtina kreiptis į IT specialistą, kuris padėtų apsaugoti kompiuterį ar kitą įrenginį. Tai svarbu, nes kompiuteryje esantis virusas gali išsiųsti laiškus su virusu visiems jūsų turimiems adresatams ar net išsiųsti visus jūsų prisijungimo duomenis tretiems asmenims. Pasitaiko ir tokių atvejų, kada virusas užšifruoja visą kompiuteryje esantį turinį ir prašo išpirkos, kad vartotojas galėtų atgauti tuos duomenis. Žinoma, niekas negarantuoja, kad tokią išpirką sumokėjus – duomenys bus atgauti. Todėl svarbu ne tik budriai tikrinti kiekvieną gaunamą įtartiną laišką ar interneto svetaines, bet ir iš karto kreiptis į specialistus, jei įtariate, kad galimai užkrėtėte savo įrenginį virusu“, – apibendrina ekspertas.

Lietuvių sukurtą draudimo paslaugų agregatorių „Edrauda.lt“ įsigijo vienas iš sparčiausiai augančių internetinio draudimo inovatorių Vidurio ir Rytų Europoje „Netrisk Group“. Palyginti, išsirinkti ir internetu įsigyti skirtingų draudikų paslaugas siūlanti lietuviška platforma jungiasi į sparčiai populiarėjančių regioninių draudimo agregatorių šeimą, kurią sudaro tokie vardai kaip „Netrisk.hu“, „Biztositas.hu“, „Klikpojisteni.cz“, „Porovnej24.cz“ ir „Netfinancie.sk“.

„Nuo pat įkūrimo 2009 metais kėlėme sau tikslą demokratizuoti šalies draudimo sektorių, kad žmonės, rinkdamiesi automobilio, būsto, kitas draudimo paslaugas, galėtų palyginti skirtingų bendrovių pasiūlymus“,- teigia „Edrauda.lt“ direktorė ir viena iš įkūrėjų Rima Kazlauskaitė: „Šiandien mes turime jau beveik 150 000 klientų, o tai reiškia, jog visuomenėje įsitvirtina patogesnio ir taupesnio draudimosi įpročiai.“ Pasak „Edrauda.lt“ bendraįkūrėjo ir valdybos nario Dainiaus Alkino, „Netrisk Group“ dėmesys yra didelis įvertinimas, o tarptautinės grupės patirtis bei investicijos užtikrins spartesnį bendrovės augimą bei leis pasiūlyti Lietuvos žmonėms papildomų inovacijų.

„Netrisk Group“ korporatyvinės plėtros direktoriaus Dávid Kárpáti teigimu, lietuvių bendrovės įsigijimas atspindi bendrą strateginę grupės plėtros kryptį: „Stipri „Edraudos“ komanda bei jos pasiekimai Lietuvos rinkoje mums daro didelį įspūdį. Tikime, kad dalinimasis žiniomis ir ekspertize leis užtikrinti tolesnį tvarų augimą visame regione.“

Be Lietuvos, „Netrisk Group“ savo veiklą vykdo Vengrijoje, Čekijoje ir Slovakijoje. Grupė priklauso pasaulyje lyderiaujančiai privataus kapitalo bendrovei „TA Associates“ bei technologinių investicijų fondui „MCI EuroVentures“.

Kartu su „Edrauda.lt“ įsigijimu darbą grupėje pradeda ir naujasis „Netrisk Group“ vadovas Robert Sokolowski. Milžinišką patirtį draudimo sektoriuje sukaupęs R. Sokolowski žada dar labiau sustiprinti grupės lyderio pozicijas regione, toliau vienijant skirtingose šalyse pirmaujančius draudimo agregatorius bei išskirtinį dėmesį sutelkiant į vartotojo apsipirkimo patirtį renkantis, palyginant ir įsigyjant draudimo polisus internetu.

Iki įvykstant sandoriui su tarptautine internetinio draudimo grupe, pagrindinė „Edrauda.lt“ akcininkė buvo uždaroji akcinė bendrovė „ME Investicija“, tarp kurios valdomų investicijų yra didžiausią nuosavų vilkikų parką Europoje valdanti „Girteka Logistics“ bei komercinio nekilnojamo turto vystytojas „SIRIN Development“.

Lietuvių įkurta programavimo paslaugų įmonė „Devbridge“ jau devintąjį kartą iš eilės pateko tarp 5 tūkstančių sparčiausiai augusių JAV kompanijų. Šiemet įmonė užėmė 3878 – ąją vietą.

Įtakingas JAV verslo žurnalas „Inc.” nuo 1982 m. kasmet sudaro sparčiausiai augančių bendrovių sąrašus Jungtinėse Amerikos Valstijose, o nuo 2015 metų – Europoje. „Inc. 5000“ – tai prestižinis JAV kiekvienais metais sudaromas konkurencingų ir veržliausių privačių kompanijų sąrašas. Reitingą sudaro procentinis įmonių apyvartos augimo skaičiavimas, lyginant pastarųjų trejų metų rezultatus. „Inc.5000“ kompanijų sąraše lietuvių valdomų įmonių vadovų vardai – itin retas atvejis. (Visą sąrašą galite peržiūrėti čia.)

„Devbridge“ viceprezidento ir Lietuvos padalinio vadovo Viktoro Gurgždžio teigimu, šis pripažinimas – tai įrodymas, kad mūsų darbuotojų puikiai atliekamas darbas, sparčiai augantis klientų ratas bei vis sudėtingesni verslo iššūkiai, net ir pandemijos akivaizdoje leidžia mums būti konkurencingais pasauliniu mastu ir nemažinti apsukų.

„Spartus augimo tempas reikalauja nuolat įsivertinti savo vidinius organizacijos veikimo principus, nuolatos keičiamės ir tobulėjame savo klientų, darbuotojų ir partnerių labui. Mūsų plėtros variklis – tai 600 narių profesionalų bendruomenė, dirbanti penkiose pasaulio šalyse, bei nuolatinis mūsų siekis padėti klientams žvelgti į verslo procesus per inovatyvių skaitmeninių produktų kūrimo prizmę”, – įsitikinęs įmonės vadovas.

„Devbridge“ viceprezidento teigimu, laiko patikrinta metodologija, duomenimis grįsta strategija bei viduje kurti unikalūs įrankiai, leidžia ne tik keturis kartus greičiau nei rinkos vidurkis pristatyti savo darbo rezultatus klientams, tačiau taip pat ir užtikrinti bei įgyvendinti organizacijoms šiuo metu taip reikalingą technologinės pažangos pokytį.

„Mūsų komandos rūpinasi kuriamu produktu kiekviename etape – pradedant nuo planavimo ir baigiant sėkmingu projekto paleidimu. Klientų pasitenkinimą atspindi ir kasmet ženkliai augantis mūsų teikiamų paslaugų poreikis. Gebame akimirksniu įgauti reikiamą pagreitį, tad pilotinį produktą įprastai paleidžiame į rinką per tris arba šešis mėnesius. Vos prasidėjus pandemijai mūsų įmonės kurti technologiniai sprendimai padėjo JAV ligoninėms sustyguoti darbuotojų užimtumą, logistikos kompanijoms – efektyviai suplanuoti transporto priemonių judėjimą, o bankams sukūrėme automatizuotus paskolų suteikimo įrankius“, – vardijo V. Gurgždys.

Įmonė nuo įkūrimo pradžios kasmet vidutiniškai paauga apie 30 proc., per pastaruosius trejus metus 30 procentų didino ir apyvartą. Per artimiausius penkerius metus „Devbridge“ planuoja dar didesnę plėtrą –vien tik Vilniuje planuojama samdyti 200–300 naujų darbuotojų.

„Devbridge“ 2008–aisias metais įsteigė penki bičiuliai iš Lietuvos, kurie pirmąjį savo biurą įkūrė mažame rūsyje Bensonvilio mieste (Ilinojaus valstija). Pagrindinis kompanijos tikslas išliko nepakitęs iki šių dienų – kurti pažangiausią programinę įrangą ir taip suteikti neįkainojamus įrankius, padėsiančius sėkmingai augti įvairiausioms kompanijoms, industrijoms ir verslo organizacijoms.

Apie įmonę:

„Devbridge“ – JAV programavimo paslaugų įmonė, kurios centrinė būstinė yra Čikagoje. Komandų branduolius sudaro patirties turintys aukščiausiojo lygio programuotojai, kuriantys sudėtingus programinės įrangos sprendimus JAV rinkai. Įmonę Čikagoje prieš daugiau nei dešimtmetį įkūrė lietuviai. Tarptautinę įmonės komandą sudaro daugiau nei 590 darbuotojų, įsikūrusių Čikagos, Toronto, Londono, ,Varšuvos, Kauno, Vilniaus, Klaipėdos padaliniuose. Įmonės klientai – „Fortune 1000“ sąrašo įmonės, pasaulinės finansų, paslaugų ir gamybos sektorių kompanijos.

Beveik pusė lietuvių (47 proc.) šiandien dirba arba studijuoja ne tik iš biuro ar universiteto, o išmaniuose įrenginiuose didžioji dalis apklaustųjų (43 proc.) pasigenda greito veikimo. Tai parodė „Huawei“ užsakymu atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ šalies gyventojų apklausa. Kartais pakeisti savo darbo ar studijų vietą tenka 28 proc. apklaustųjų, o dirbti ar studijuoti skirtingose vietose dažnai turi net penktadalis (19 proc.) Lietuvos gyventojų.

Nori greitų ir patogių įrenginių

Kaip parodė apklausa, darbo metu šalies gyventojai labiausiai pasigenda šių išmaniųjų įrenginių funkcijų: greito jų veikimo (43 proc.), patogaus naudojimo (22 proc.) ir lengvo prisijungimo prie kitų įrenginių (20 proc.).

„Tai, kad dirbantys ir besimokantys lietuviai vis dažniau pasigenda greito įrenginių veikimo, patogaus naudojimo ar suderinamumo su kitais įrenginiais – nestebina. Didžiausią įtaką tam padarė kiek pasikeitusios mūsų gyvenimo ir darbo sąlygos. Ypatingai kalbant apie tuos darbuotojus ar studentus, kuriems tenka dirbti bei mokytis iš kelių vietų, neturint nuolatinės darbovietės. Tokiais atvejais dažnai dirbama su daugiau nei vienu įrenginiu, todėl norisi, kad visi jie veiktų vienodai sparčiai ir būtų patogūs naudoti. Įrenginių tarpusavio suderinamumas taip pat pastaruoju metu tampa vis svarbesne įrenginių funkcija, nes svarbu, kad galėtume savo darbus lengvai perkelti iš įrenginio į įrenginį ir pratęsti iš bet kur“, – sako „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė.

Apklausos duomenimis, šalies gyventojai taip pat pasigenda galimybės vienu metu įrenginyje turėti visas darbines programas (19 proc.), turėti įrenginį su lietimui pritaikytu ekranu (15 proc.), galimybę lengvai pernešti įrenginį iš vienos vietos į kitą (12 proc.) bei turėti fizinę klaviatūrą sudėtingesnėms užduotims (11 proc.). Pasak U. Eidžiūnaitės, tokių įrenginių savybių išskyrimas rodo tendenciją, kad dirbantys ar besimokantys lietuviai vis labiau teikia prioritetą lengviems, mobiliems ir daugiafunkciams įrenginiams.

Planšetės grįžta į išmaniųjų įrenginių olimpą

Įrenginys, kuris šiandien gali atliepti daugiau nei vieną mobiliam darbui ar studijoms aktualią funkciją – planšetinis kompiuteris. Kaip rodo apklausa, net 68 proc. Lietuvos gyventojų labiausiai vertina kompaktišką šių įrenginių dydį ir mažą svorį.

„Planšetiniai kompiuteriai šiandien išgyvena tikrą renesansą. Taip yra ir todėl, kad bėgant metams šie įrenginiai ne tik išlaikė savo išskirtinumą – patogų dydį ir lengvumą – bet pasipildė ir naujomis funkcijomis ar išskirtinumais. Pavyzdžiui, 33 proc. apklaustųjų nurodė, kad vertina planšetinių kompiuterių baterijos veikimo trukmę. O šiandieninės planšetės, pavyzdžiui „Huawei MatePad 11“, vienu įkrovimu gali veikti iki 12 valandų. Taip pat 30 proc. apklaustų lietuvių išskyrė, kad vertina galimybę planšetes lengvai suporuoti su kitais įrenginiais. Šiuolaikines planšetes vienu metu galima suporuoti tiek su nešiojamu kompiuteriu, tiek su išmaniuoju telefonu, todėl darbuotis galima patogiai ir nepertraukiamai. Beveik trečdalis – 27 proc. – apklaustųjų labiausiai vertino planšečių ekrano dydį bei ryškumą. Šis aspektas planšetiniuose kompiuteriuose taip pat tampa vis svarbesniu, nes dažniau naudojant juos darbo ar studijų reikmėms ekrano kokybė yra būtina“, – išskiria U. Eidžiūnaitė.

Norėdami gauti reguliarias „Huawei Consumer BG“ naujienas, sekite mus:

Facebook: https://www.facebook.com/huaweimobile/

Twitter: https://twitter.com/HuaweiMobile

Instagram: https://www.instagram.com/huaweimobile/

YouTube: https://www.youtube.com/user/HuaweiDeviceCo

LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/10617746/