Per praėjusius metus bekontakčio apsipirkimo apimtys dėl pandemijos augo tiek sparčiai, kad kai kurie žmonės galbūt jau net neprisimena, kada pastarąjį kartą rankose laikė grynuosius pinigus. Mokėjimai be grynųjų ir toliau vaidins svarbų vaidmenį valdant koronaviruso grėsmes.

Finansinių technologijų bendrovės FIS tyrimas atskleidė, kad pernai pirmą kartą atsiskaitymai skaitmeniniais pinigais visame pasaulyje pralenkė mokėjimus grynaisiais. Tokiose šalyse kaip Kanada, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Norvegija, Švedija ir Australija mokėjimai parduotuvėse grynaisiais pinigais sumažėjo perpus ar net daugiau. Panašią tendenciją atspindi ir Lietuvos banko statistika. Pokyčiai neabejotinai skatina ieškoti naujų sprendimų, kurie išplėstų galimybes atsiskaityti nenaudojant grynųjų pinigų. Kokias tendencijas galėsime matyti artimiausioje ateityje?

„Pirk dabar, mokėk vėliau“

Vieniems auginant rekordinius indėlius bankuose, kiti pirmiausia rūpinsis padengti kasdienes išlaidas. Jeigu jie turėtų galimybę už brangesnius pirkinius mokėti lanksčiau, nelendant į santaupas, streso dėl tokių pirkinių būtų patiriama kur kas mažiau. 

Paslaugas pagal principą „pirk dabar, mokėk vėliau“ be palūkanų kai kuriose šalyse jau siūlo „PayPal“.  Jungtinėje Karalystėje „PayPal“ teikiama paslauga „Pay in 3“ leidžia mokėjimą už prekes išskaidyti į tris vienodas dalis be palūkanų, analogišką paslaugą „Pay in 4“ „Paypal“ teikia JAV. Manau, tik laiko klausimas, kada tokios mokėjimų išskaidymo paslaugos ateis į mažesnes rinkas. 

Mokėjimai per superprogramėles

Superprogramėlėmis (angl. superapps) vadiname skėtines programėles, kuriose telpa platus spektras paslaugų nuo maisto pristatymo iki taksi užsakymo. Tokios programėlės kaip „Alipay“ ar „Grab“ dėl pandemijos tapo dar universalesnės ir įtraukė daugiau atsiskaitymo galimybių. Jų augimas ir populiarėjimas aiškiai rodo, kad mokėjimų ateitis priklauso „vieno paspaudimo“ principui, kai bet kuris pirkinys, užklausa ar sandoris vyks vienu ekrano spustelėjimu.

Superprogramėlės galėtų padėti ne tik parduoti, padidinti paslaugų teikėjų pasiekiamumą, bet ir stebėti vartotojų elgseną ir suteikti duomenų jų pokyčių analizei.

QR kodo bumas

Technologija, savo valandos laukusi daugiau nei dešimtmetį — ir pagaliau ta valanda išmušė. Paprasti ir universaliai pritaikomi QR kodai pandemijos metais tapo vienu populiariausių mokėjimo įrankių pasaulyje. Fiziškai atspausdintų kodų ir elektroninių piniginių integravimas kol kas labiau paplitęs Pietryčių Azijos šalyse, tačiau augimas stebimas ir kitur.

QR kodus nėra sudėtinga integruoti, todėl jie galėtų tapti patraukliu įrankiu smulkiesiems prekybininkams, norintiems pasiūlyti savo klientams saugesnę galimybę atsiskaityti be grynųjų pinigų.

Auga „ApplePay“ ir kiti mPOS

Prie mobiliųjų kasos terminalų (mPOS) priskirtina ir „ApplePay“ funkcija, kuri leidžia susimokėti bekontakte banko kortele naudojant „Apple“ išmanųjį įrenginį. „iPhone“ turėtojų, aktyvavusių „ApplePay“ funkciją savo įrenginiuose, skaičius prasidėjus pandemijai pasaulyje išaugo nuo 441 mln. 2019 m. rugsėjo mėn. iki 507 mln. 2020 m. rugsėjį. Tuo metu jau 51 proc. „iPhone“ vartotojų visame pasaulyje savo telefonuose buvo aktyvavę „ApplePay“. Mokėjimų su „ApplePay“ skaičius tuo pat metu augo daugiau nei 30 proc. Manau, kad patogumas ir saugesnis atsiskaitymas spartins ne tik „Apple Wallet“, bet ir visų kitų mPOS augimą.

Didėja biometrinių duomenų svarba užtikrinant saugumą

Augant elektroninių mokėjimų kiekiui, jiems darantis vis sudėtingesniems, neišvengiamai daugėja ir sukčiavimų, todėl vartotojų tapatybės patikra paslaugų teikėjams tampa dar didesniu iššūkiu.

Biometriniai duomenys skaitmeniniuose mokėjimuose yra papildomas saugiklis kovojant su galimomis apgavystėmis. Naudojant unikalias vartotojų ypatybes ar vietos nustatymo duomenis realiuoju laiku, galima patikrinti vartotojo skaitmeninę tapatybę ir išvengti sukčiavimo ar paskyros vagystės. Europos Sąjungoje galiojant prievolei užtikrinti saugesnį autentiškumo patvirtinimą (angl. Strong Customer Authentication) internetu atliekamoms operacijoms, pagal kurį privalomas dviejų veiksnių autentifikavimas visoms internetinėms operacijoms ir bekontakčiams mokėjimams ES, biometriniai duomenys yra viena iš pagrindinių apsaugos priemonių. Paprastoms grėsmėms technologiškai tobulėjant, sunkiau suklastojamų biometrinių duomenų svarba tik didės.

Marius Galdikas yra finansinių technologijų bendrovės „ConnectPay“ vadovas, finansinių technologijų rinkos ekspertas

Viena didžiausių Lietuvoje finansinių technologijų UAB „ConnectPay“ pradeda teikti įmokų surinkimo internete paslaugas. Šiemet keturis kartus pajamas auginusi „ConnectPay“ kitais metais planuoja paaugti dar 150 proc. ir pasiekti 11,4 mln. eurų pajamas, o kolektyvą plėsti iki 100 žmonių.   

Lapkričio gale Lietuvos bankas patenkino „ConnectPay“ prašymą papildyti jos turimą elektroninių pinigų įstaigos licenciją teise teikti dvi papildomas mokėjimo paslaugas – mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos.

Šios dvi paslaugos kartu su įmonės viduje sukurtais el. produktais leido „ConnectPay“ pasiūlyti įmokų surinkimo paslaugas el. prekybininkams. Įmokų surinkimo internetu rinkoje Lietuvoje šiuo metu dominuoja didieji bankai ir dvi finansų technologijų įmonės „Paysera“ ir „NeoPay“.

„Su mokėjimų inicijavimo paslauga pradžioje startuosime Suomijos, Olandijos ir Vokietijos rinkose. Savo prekybininkams suteiksime galimybę priimti įmokas ne tik iš minėtų šalių, bet ir iš daugelio kitų Europos valstybių bankų bei jiems teiksime papildomas paslaugas, suteikiančias galimybę gerinti pirkėjų registracijos procesą el. parduotuvėje. Lietuvoje mokėjimų inicijavimo paslaugą pristatyti planuojame antroje kitų metų pusėje“, – sako Šarūnas Legeckas, „ConnectPay“ verslo plėtros vadovas.

Pajamos augo keturis kartus

Šių metų trečiojo ketvirčio gale „ConnectPay“ metinė aptarnautų mokėjimų vertė siekė 3,56 mlrd. Eur. Remiantis naujausiais Lietuvos banko duomenimis, „ConnectPay“ yra antra didžiausia elektroninių pinigų įstaiga Lietuvoje pagal aptarnaujamų mokėjimų vertę.

„Nepaisant to, kad šie metai visam pasauliui yra išskirtiniai ir pilni iššūkių, mūsų pajamos šių metų sausio–rugsėjo mėn. sudarė 3,6 mln. Eur – 4 kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Kitais metais ketiname paaugti 2,5 karto ir pasiekti maždaug 11,4 mln. Eur metines pajamas. Vienas iš augimo variklių bus mūsų minėti nauji produktai“, – pasakoja Š. Legeckas.

​Per šiuos metus taip pat sparčiai augo „ConnectPay“ darbuotojų skaičius. 2020 m. kolektyvas padidėjo 70 proc. – nuo 35 iki 60 darbuotojų. Kitais metais bendrovė ketina darbuotojų skaičių išplėsti iki 100.

„ConnectPay“ veiklą pradėjo 2018 m. Įmonė orientuojasi į klientus, kurie daugiausia savo veiklą vykdo internete. Bendrovė suteikia galimybę verslo klientams atsidaryti IBAN tipo sąskaitą, gauti ir siųsti mokėjimus.

Tolesnis dviženklis šalies fintech sektoriaus augimas, naujas startuolių ir bankų partnerystės etapas bei už šalies sienų pripažinimo sulaukiantys Lietuvoje sukurti produktai. Tokias pagrindines tendencijas rinkoje stebi finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras „Rockit“, pradedantis skaičiuoti antrus savo veiklos metus.

Mokėjimo paslaugų rinka sparčiai prisitaiko prie technologijų augimo ir šiuolaikinių vartotojų lūkesčių. Lietuviams jau įprastos bekontaktės mokėjimo kortelės, o nuo pernai, vietoje bekontaktės kortelės, užtenka ir išmaniojo telefono. Šiemet sulaukėme dar išradingesnio sprendimo – bekontakčių „Visa“ mokėjimo lipdukų, kurie gali būti prilipdyti prie bet kokio paviršiaus. Šią atsiskaitymo naujovę sukūrė ir šiuo metu bandymus atlieka Estijos finansinių technologijų startuolis „Wallester AS“.

Startuolis „Wallester AS“, bendradarbiaudamas su „Visa“ ir „Worldline“ kompanijomis, sutelkė dėmesį į lanksčius ir patogius mokėjimų sprendimus, kurie padeda verslininkams pagerinti klientų apsipirkinėjimo patirtį. Naują bekontaktę mokėjimo kortelę – lipduką, kurio plotis panašus į standartinės degtukų dėžutės, galima prilipdyti prie bet kokio paviršiaus. Mokėjimo lipdukai gali būti naudojami visuose „Visa“ sertifikuotuose bevieliuose mokėjimo terminaluose arba internete, kaip virtualios kortelės.

„Ši naujovė yra sukurta kartu su „Worldline Baltics“ – lyderiaujančia mokėjimų kompanija Lietuvoje ir Baltijoje. Iki balandžio „Wallester AS“ testuos mokėjimo lipdukus, kuriuos galima pritvirtinti prie bet kokio paviršiaus, pavyzdžiui, jūsų telefono. Jūsų dėvimi aksesuarai, tokie kaip apyrankės, taip pat gali tapti atsiskaitymo priemone. Mobilieji telefonai, kaip atskira mokėjimo priemonė, gali palengvinti jūsų atsiskaitymų patirtis, bet telefonai gali išsikrauti, todėl mokėjimo lipdukas ant telefono nugarėlės gali išgelbėti jūsų dieną”, - kalba „Wallester AS“ kompanijos vadovas Ahto Pärl.

Pasak kompanijos vadovo, atsiskaitant su bekontakčiu lipduku, kai atsiskaitymo suma nėra didesnė nei 25 eurai, nereikalaujama dviejų faktorių autentifikavimo, bet atsiskaitant didesnėmis sumomis gali būti taikomos papildomos saugumo priemonės.

„Pavyzdžiui, perkant prekes internetu, jūsų gali paprašyti patvirtinti mokėjimą SMS žinute, mobiliąja aplikacija ir taip toliau. Taip pat egzistuoja tokios naujovės, kaip biometrika – technologijos, kurios atpažįsta naudotojų biologinius duomenis. „Wallester AS“ siekia, kad tokio tipo technologijos taptų prieinamos Baltijos ir Šiaurės šalių atsiskaitymo kortelių tiekėjams, kad bankai ir panašios įstaigos  galėtų greitu metu jas pradėti išduoti“, - sako kompanijos vadovas.

Kompanijos atstovai teigia siekiantys savo verslo klientams suteikti patogias ir lanksčias paslaugas, įskaitant ir bekontakčius mokėjimus. Artimoje ateityje „Wallester AS“ planuoja dar labiau vystyti kuriamas technologijas ir  plėsti siūlomas paslaugas.

 „Džiaugiamės galėdami pristatyti bekontakčius atsiskaitymo lipdukus mūsų paslaugų platformoje. Manome, kad naujoviškos skaitmeninių mokėjimų technologijos ir toliau transformuos rinką bei ilgainiui pradės dominuoti atsiskaitant už paslaugas. Esame pasiryžę investuoti į kuriamų produktų plėtrą, įskaitant bekontaktes technologijas ir inovatyvias mokėjimų saugumo technologijas. Mūsų bendrovė ir toliau plėtos sprendimus, skirtus kintančiai rinkos paklausai ir vartotojų pageidavimams tenkinti“, - teigia kompanijos vadovas Ahto Pärl.

Apie „Wallester AS“

 „Wallester AS“ yra Europos finansinių technologijų kompanija, kuri šiuo metu teikia paslaugas Norvegijoje, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kompanijos tikslas – kurti skaitmenines atsiskaitymo platformas savo klientams. Kompanija teikia įmonėms white label tipo produktus (prekės ženklais nepažymėtus produktus, kuriuos lengvai galima pažymėti kitų rinkos dalyvių ženklais), skirtus elektroninėms mokėjimo operacijoms, pagrįstomis „Visa“ mokėjimo technologijomis. „Wallester AS“ inovatyvių paslaugų platforma garantuoja klientams rinkos reikalavimus atitinkančius, greitai pritaikomus produktus.

Lietuvos banko inovatyvios LBChain platformos kūrimo projektas sulaukė didelio susidomėjimo – bandomąją platformą ir savo produktą kartu su paslaugų teikėjais kurti panoro 21 FinTech įmonė iš Belgijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Suomijos, Serbijos ir Švedijos.

Iš jų bus atrinkta iki šešių įmonių. „Matome, kad rinka palankiai ir entuziastingai sutinka Lietuvos banko iniciatyvą kurti su blokų grandinės technologija susijusias inovacijas. Tą liudija ir susirinkęs gausus norinčiųjų dalyvauti skaičius“, – sako Lietuvos banko LBChain projekto vadovas Andrius Adamonis.

LBChain projektas įgyvendinamas trimis etapais, dabar vyksta atranka į antrąjį. Kurios FinTech įmonės dalyvaus šiame projekto etape, paaiškės iki kovo vidurio. Kartu su pirmame etape atrinktais paslaugų teikėjais jos prisidės prie pačios LBChain platformos kūrimo ir kurs savo produkto prototipą.

Sukurtą platformą ir savo produktus FinTech įmonės vėliau išbandys su Lietuvos banko pasiūlyta testuotojų komanda.   

Įmonės, neatrinktos dalyvauti antrame etape, galės prisijungti prie LBChain testuotojų bendruomenės, kuri bandys kuriamą platformą. Jos taip pat galės registruotis į trečią etapą, kuris prasidės rugsėjo mėn. Šio etapo metu LBChain platformoje įmonės galės kurti ir testuoti savo produktus.  LBChain yra blokų grandinės technologija pagrįsta bandomoji technologinė platforma, sujungianti reguliacines ir technologijų konsultacijas.

Ji kuriama siekiant padėti Lietuvos ir tarptautinėms finansų bei FinTech įmonėms ir startuoliams įgyti naujų žinių, atlikti tyrimus, išbandyti ir pritaikyti blokų grandinės technologija pagrįstas paslaugas, siūlyti pažangias inovacijas vartotojams. LBChain ypatinga tuo, kad yra pirmoji tokio tipo platforma, kuriama finansų rinkos reguliuotojo (Lietuvos banko). 

Šiai idėjai įgyvendinti Lietuvos bankas pasitelkė paslaugų teikėjus, kuriuos pasirinko paskelbęs inovatyvų ikiprekybinio pirkimo konkursą. Pirmo etapo metu jie rengė platformos koncepciją bei techninius sprendimus, kuriuos įvertinus į antrą etapą buvo atrinkti 3 paslaugų teikėjai UAB „Deloitte verslo konsultacijos“, IBM Polska Sp. z.o.o. ir UAB „Tieto Lietuva“.