Login to your account

Username *
Password *

Web3, decentralizuotų finansų, kripto ir metavisatos srityse veikiantį verslą vienijanti organizacija „Crypto Economy Organisation“ (CEO) išsirinko naują valdybą ir apsibrėžė naujus tikslus sparčiai kintančioje kripto ekonomikos plėtros ir reguliavimo aplinkoje.

Konstatuodama, kad Lietuva  išlieka patraukli šio verslo steigimuisi šalis, organizacija ketina siekti tvaraus kripto ekonomikos rinkos augimo ir bendradarbiauti su priežiūros institucijomis, kuriant racionalią ir progresą skatinančią teisinę bazę.   

Registrų centro duomenimis, šių metų kovo 1 dieną Lietuvoje veikė 272 naujausius Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nustatytus minimalaus 125 000 EUR įstatinio kapitalo reikalavimus atitinkantys virtualaus turto paslaugų teikėjai. 

„Tai įspūdingas skaičius, rodantis, kad Lietuva yra ne tik fintech, bet ir Web3 šalis, turinti pažangią platformą tarptautinio verslo startui ir augimui. Daugeliu atvejų fintech ir kripto yra gretimos arba susiliejančios industrijos, šiuo metu išgyvenančios tą pačią pasirinkimo problemą: o kur toliau? Norėtųsi, kad Lietuva išliktų viena iš pirmaujančių Europos šalių, turinčių aiškų ir prognozuojamą reguliavimą bei suprantančių industrijos ypatumus ir išskirtinumą.  CEO telkia ir kviečia prie asociacijos jungtis naujus industrijos dalyvius dialogui ir bendradarbiavimui, kuriant palankią ir skaidrią verslo aplinką“, - pažymėjo CEO prezidentas Vytautas Kašėta. 

Pasak jo, jau šį pavasarį ES turėtų būti priimtas kripto turto rinkų reglamentas MiCA (Markets in Crypto Assets Regulation), kuris šalyse-narėse realiai pradėtų veikti 2024-2025 metais.  

„Tai labai svarbus taisyklių paketas, kurio diegimas ir veikimas  nebūtų įmanomas be civilizuoto dialogo su rinkos dalyviais. Toks dialogas itin aktualus Lietuvoje, kuri nuveikė daugiau nei daugelis kitų Europos Sąjungos šalių, pritraukdama kripto ir Web3 ekonomikos verslą. Nesinorėtų, kad sukauptas potencialas būtų iššvaistytas. Gera žinia, kad diskusija jau vyksta – praėjusių metų pabaigoje surengtame „Web3: Impact The Future Summit“ mums pavyko prie apskritojo stalo suburti daugelį suinteresuotų institucijų ir rinkos dalyvių pokalbiui apie bendradarbiavimo formas, turinį bei sektoriaus plėtros perspektyvas“, - pridūrė V. Kašėta.

„Kai kuriose pasaulio valstybėse kyla įvairių iniciatyvų riboti kriptoturto paslaugų teikėjų veiklą, atriboti nuo bankinio sektoriaus ar net apskritai uždrausti tokią veiklą. Lietuva išsiskiria kaip pažangi ir teisės aktų reikalavimų besilaikantiems virtualaus turto paslaugų teikėjams palanki šalis, kuri šį sektorių vertina kaip fintech sektoriaus tąsą. Tai priežastys, skatinančios pasaulinio lygio verslus kurtis mūsų šalyje. Kartu tai yra paskata Lietuvai išlikti nuosekliai tobulinant reguliavimą ir jo įgyvendinimo praktiką. Juolab kad ES išsikėlė ambiciją tapti pirmaujančiu žemynu skaitmeniniam verslui ir inovacijoms, o rizikas, būdingas virtualaus turto sektoriui, valdyti ne draudimais, o aiškiu, prognozuojamu ir visose valstybėse narėse suvienodintu reguliavimu. ES požiūris skiriasi nuo JAV požiūrio, kuri pasirinko draudimų ir ribojimų kelią. Dėl to pastaruoju metu pastebimas su Web3 industrija susijusio milijardais skaičiuojamo kapitalo bėgimas iš šios šalies. Priėmus teisingus sprendimus, dalis šių investicijų galėtų įsilieti į ES ir Lietuvos ekonomikas. Manau, kad šioje srityje CEO asociacija gali atlikti reikšmingą vaidmenį būdama tarpininke tarp Lietuvoje veikiančių Web3 sektoriaus dalyvių ir viešojo sektoriaus atstovų“, - pažymėjo CEO viceprezidentas Gediminas Laucius.

Naujai išrinktos CEO valdybos pirmininku ir prezidentu perrinktas inovacijų įmonės „SUPER HOW?“  vienas iš įkūrėjų Vytautas Kašėta. Viceprezidentu išrinktas integruotų profesinių paslaugų grupės „Lewben“ partneris Gediminas Laucius, viceprezidente taip pat išrinkta Ieva Trinkūnaitė, atstovaujanti įmonę „Foxpay“. Naujais valdybos nariais tapo advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris Mindaugas Civilka ir Mindaugas Navickas, atstovaujantis „iSun Lithuania“. Į valdybą perrinkti Linas Būtėnas iš Vilniaus universiteto, CEO viceprezidentas Andrius Bartminas, atstovaujantis įmonei „SUPER HOW?“,  Evaldas Bružė iš Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centro bei Dmitrij Radin, atstovaujantis bendrovei „BlockBank“.

Trečią kartą įvykusiuose finansinių technologijų sektoriaus apdovanojimuose „Lithuanian Fintech Awards“ įvertinimo susilaukė septynios bendrovės ir asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė Vaiva Amulė. Vieninteliuose šio sektoriaus apdovanojimuose šalyje – gerai pažįstami pavadinimai ir ambicingi naujokai.

Finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ rengiamuose rinkimuose įmonės bei žmonės varžėsi septyniose kategorijose. Šešiose kategorijose laimėtojus rinko 15 narių komisija, kurioje buvo Lietuvos banko, Finansų ministerijos, šalies ir užsienio bankų, rizikos kapitalo fondų, teisės konsultantų, asociacijų ir bendrovių atstovai. Dar viena nominacija atspindėjo publikos simpatijas.

Nominacijoms iš viso buvo pateikta 90 paraiškų – ženkliai daugiau nei praėjusiais metais, kai buvo sulaukta 70 paraiškų.

Didžiausią įtaką „fintech“ sektoriuje padariusia įmone buvo pripažinta mokėjimo paslaugas teikianti bendrovė „TransferGo“ už operatyvią reakciją į karą Ukrainoje. Bendrovė sudarė galimybes šalį paliekantiems žmonėms sklandžiai naudotis finansinėmis paslaugomis, o pačioje šalyje palaikė savanorystės, lėšų rinkimo ir skubios pagalbos iniciatyvas.

„TransferGo“ regiono plėtros vadovė Anastasia Fomenko kalbėjo, kad praėjusiais metais bendrovės su Ukraina susijusiomis paslaugomis pasinaudojo 400 tūkstančių žmonių, kurie atliko 4 mln. pavedimų. „Pavedimus darė ne tik ukrainiečiai, bet ir prie pagalbos iniciatyvos prisidedantys lietuviai, lenkai bei kiti. Mes ir toliau sieksime, kad pinigų perlaidos nekeltų jokių rūpesčių migrantams bet kurioje pasaulio šalyje“, – sakė A. Fomenko.

Metų „fintech“ lydere buvo pripažinta asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė Vaiva Amulė. Pasak jos, asociacijos tikslai yra kurti ir plėtoti „fintech“ bendruomenės dialogą su reguliatoriumi, valdžios institucijomis, kurti vieningą sektoriaus kryptį ir siekti „fintech“ paslaugų eksporto į Europą lyderystės.

„Lietuvos kaip „fintech“ šalies pripažinimas tarptautinėje erdvėje rodo, kad einame teisinga kryptimi. Todėl man įteiktą apdovanojimą skiriu visai „fintech“ bendruomenei, nes tai yra mūsų visų sunkaus darbo įvertinimas. Šis apdovanojimas yra puiki paskata „fintech“ bendrovėms ir toliau sėkmingai augti, teikti inovatyvias paslaugas, kurti naujus produktus, partnerystes, kurios bus naudingos ne tik žmonėms Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje“, – sako V. Amulė.

Geriausios metų bendrovės laurus išsinešė pirmasis skaitmeninis lietuviško kapitalo bankas verslui „SME Finance“. Metų įgalintojais šįkart buvo įvardinti du nominantai: reputacijos, atitikties, finansinių nusikaltimų ir pinigų plovimo prevencijos sprendimus teikiantys „Amlyze“ bei platforma „iDenfy“.

Metų inovatore pripažinta bendrovė „Finci“, „fintech“ sektoriuje taikanti dirbtinio intelekto, blokų grandinių, daiktų interneto, biometrikos ir robotikos technologijas.

Bendrovė „Paystraxt“ tapo laimėtoja metų plėtros istorijos nominacijoje – buvo įvertintas jos nuoseklus darbas, ekspertiškumas ir kūrybiškumas, lėmęs greitą, tačiau tvarų klientų bei pajamų augimą.

Daugiausia publikos balsų surinko e. komercijos sprendimus teikianti ir per 5000 klientų turinti bendrovė „Montonio“.

„Lithuanian Fintech Awards“ yra metų pasiekimus fiksuojančio ir „The Fintech Landscape in Lithuania“ apžvalgą pristatančio renginio dalis. 2022 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 263 „fintech“ bendrovės, įskaitant licencijuotas ir nelicencijuotas finansinių technologijų įstaigas. Sektoriuje dirbo 7 000 žmonių, arba 18,6 proc. daugiau nei 2021-aisiais.

 Jungtinės Karalystės tyrimų bendrovės „Findexable“ sudarytame pasauliniame „fintech“ reitinge dešimt iš pirmųjų 20-ies vietų užima Europos šalys, tarp jų – ir Lietuva. Tačiau ar galime didžiuotis šiuo rezultatu? Apie priežastis, trukdančias Europos šalyse sukurti pasaulį užkariaujančius „fintech“ sprendimus, kalbėta Vilniuje įvykusioje tarptautinėje konferencijoje „Fintech Day“.

Pasak asociacijos „FinTech Belgium“ vadovės Alessandros Gambrill, Europos Sąjunga yra monstras su tiek galvų, kiek yra šalių narių, todėl apie ją kalbėti kaip apie vieną rinką labai sunku.

„Taip, įstatymų suvienodinimas yra labai smarkiai pažengęs Europos Sąjungoje. Tam, kad tai būtų įgyvendinta, „fintech“ asociacijos glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija ir Parlamentu. Tikrai stengiamasi suvienodinti įstatymus, šioje srityje yra nemažai progreso, tačiau susiduriame su kiekvienos šalies reguliuotojų nuomonėmis“, – sakė A. Gambrill.

Anot jos, reguliuotojų nustatomos taisyklės tikrai kenkia inovacijų plėtra. Pavyzdžiui, vien Belgijoje tam, kad nauja, „fintech“ įmonės išvystyta technologija būtų imta naudoti banke, prireikia dvejų metų procedūrų.

Vis dėlto, „Shift4 Payments Lithuania“ vykdomasis direktorius Tadas Vizgirda atkreipė dėmesį, kad griežtas centrinių bankų reguliavimas turi ir teigiamų aspektų.

„Dauguma rinkos dalyvių žodį „reguliavimas“ priskiria keiksmažodžiui. Tikra tiesa, kad atitikties sutvarkymas atima daug laiko. Tačiau galiausiai reguliavimas labiausiai rūpinasi saugumu ir tai padeda inovuoti. Pavyzdžiui, JAV iki šiol yra daug nusikaltimų, susijusių su kredito kortelių duomenų vagystėmis. Europoje ši problema praktiškai išspręsta ir prie to smarkiai prisidėjo reguliuotojai“, – mano T. Vizgirda.

Į konferenciją iš Danijos atvykęs leidinio „Nordic Fintech Magazine“ bendraįkūrėjas Chris Crespo kalbėjo apie tai, kad Europoje daugelį metų klausiama, kodėl čia vis dar nėra išvystytų super-programėlių (angl. super-apps). Tokios programėlės turi bent kelias skirtingas funkcijas, tarp jų – ir mokėjimo už paslaugas. Šių programėlių pavyzdžiai yra „Grab“ (670 mln. vartotojų) Pietryčių Azijoje ir „Rappi“ Pietų Amerikoje, kuriomis galima užsisakyti maisto ar vaistų pristatymą, išsinuomoti bet kokią transporto priemonę ir gauti visas finansines paslaugas.

„Kodėl Europa negali turėti tokios programėlės, nors vartotojams būtent to ir reikia? Juk priežastis ne ta, kad mes nedarome inovacijų. Priežastis – Europos šalių skirtumai, tarp jų ir iki šiol neišspręsti reguliavimo skirtumai. Tai reiškia, kad skirtingų šalių „tech“ paslaugų vystytojai turi suvienyti jėgas“, – sakė Chris Crespo.

Jo manymu, Europos superprogamėlės kūrėjais greičiausiai nebus „fintech“ technologijų vystytojai. „Šie inovatyvūs produktai dažniausiai atsiranda iš mažmeninės prekybos, pristatymo ar transporto paslaugų sferos. Europoje mes turime to užuomazgų, pavyzdžiui, daug į plėtrą investavę „Wolt“ ir „Bolt“, taip pat „Deliveroo“ iš Jungtinės Karalystės. Krizė gali priversti tokias bendroves galvoti apie paslaugų spektro išplėtimą, tarp jų – ir finansines paslaugas“, – teigia „fintech“ ekspertas.

Jį papildė „Revolut“ direktoriaus pavaduotojas ir valdybos narys Andrius Bičeika, kuris teigė, kad kad 2023-ieji Europoje netaps superprogramėlių proveržio metais, nes tam reikia milijonų klientų, kuriuos pritraukti reikia daug pinigų, o rizikos kapitalo investicijos šiemet bus mažesnės.

Chris Crespo siūlė dar vieną galimybę Lietuvos „fintech“ sektoriui – intensyviau bendradarbiauti su Šiaurės šalimis.

„Baltijos ir Šiaurės šalyse daromos „tech“ inovacijos yra pasaulinio lygio. Užtenka nuvykti į kitus pasaulio regionus, ir ten rasime vyraujantį grynųjų pinigų naudojimą ar itin senus mokėjimo metodus. Aš tikiu, kad apjungę visa, ką esame sukūrę, tikrai galėsime tai panaudoti Centrinėje ar Pietų Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose – nes tose šalyse nebereikės išrasti rato, o tik pritaikyti mūsų produktus. Eksportuokime mūsų talentus, protus ir inovacijas – tai naudinga visoms pusėms“, – kvietė Chris Crespo.

„Lietuvai pasiekus proveržį „Fintech“ sektoriuje svarbu ir toliau išlaikyti stiprias pozicijas tarptautiniame žemėlapyje, užtikrinant kokybinę sektoriaus plėtrą ir stiprinant atvirą bendradarbiavimą tarp rinkos dalyvių, priežiūros institucijų bei visuomenės“,  pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė šiandien vykstančioje finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ bei asociacijos „Fintech Hub LT“ organizuojamoje konferencijoje „Fintech Day“.

„Fintech sektoriaus plėtra remiasi pasitikėjimu. Todėl svarbu priimti tai, kad esame neišvengiamai priklausomi vieni nuo kitų – finansų sektorius nuo sparčiai besivystančių technologijų, o pastarosios nuo talentų bei mokslo ir inovacijų pažangos. Žvelgiant plačiau – priežiūros institucijos siekia užtikrinti palankią, aiškią ir prognozuojamą „Fintech“ aplinką, kuri nestabdo inovacijų plėtros, bet kaip tik jas įgalina. Būtent nuo visų „Fintech“ ekosistemos dalyvių priklauso tolimesnė šio sektoriaus sėkmė“, – sakė G. Skaistė.

Todėl, anot ministrės, siekiant stiprinti pasitikėjimą „Fintech“ ekosistemoje, būtina telkti „Fintech“ bendruomenę, vystyti atvirą dialogą ir diskusijas tiek sektoriaus viduje, tiek ir išorėje. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu finalizuojamos ateinančių penkerių metų „Fintech“ plėtros gairės, o į jų rengimo procesą įtraukti suinteresuoti rinkos dalyviai ir institucijos.

„Suvienijome jėgas ir kartu su rinka bei atsakingomis institucijomis baigiame rengti „Fintech“ plėtros gaires. Nuo pat proceso pradžios kvietėme suinteresuotus rinkos dalyvius ir institucijas teikti pasiūlymus bei pastabas, skatinome diskusijas. sudarytoje darbo grupėje, kuri atliko išsamią sektoriaus analizę ir pateikė rekomendacijas“, – kalbėjo finansų ministrė.

Jos teigimu, Lietuva sieks įsitvirtinti kaip aukštos pridėtinės vertės „Fintech“ centras Europoje, o pagrindinės gairių kryptys apims kokybinę „Fintech“ sektoriaus plėtrą, inovatyvius sprendimus kuriančių įmonių pritraukimą į Lietuvą, dėmesį kompetencijų stiprinimui ir talentų pasiūlai, šalies saugumo ir patikimumo stiprinimą bei Lietuvos atpažįstamumo didinimą tarptautinėje arenoje.  

Planuojama, jog parengtos gairės visuomenei bus pristatytos 2023 m. II ketvirtį.

Ketvirtadienį Vilniuje įvyks antroji finansinių technologijų sektoriaus konferencija „Fintech Day“, kurioje susirinks vietos ir tarptautiniai šios srities ekspertai. Jos metu bus aptartos karščiausi temos – „fintech“ sektoriaus aktualijos lėtėjančios ekonomikos akivaizdoje, įmonių optimizavimas, finansinė įtrauktis, pinigų plovimo prevencija, klimato „fintech“ perspektyvos ir daugelis kitų.

Konferenciją organizuoja finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras „Rockit“ bei asociacija „Fintech Hub LT“. Diskusijose apie ekosistemos iššūkius ir perspektyvas dalyvaus institucijų ir verslo atstovai iš LR Finansų ministerijos, Lietuvos banko, JK ambasados, „Invest Lithuania“, „Ondato“, „Amlyze“, „Sorainen“, „Accenture“, kitų startuolių, finansų ir teisės patarėjų bei rizikos kapitalo fondų. Konferencijos dalyvius pasveikins finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak „Rockit“ vadovės Linos Žemaitytės-Kirkman, konferencijos programa yra itin stipri, nes pavyko pritraukti žinomų pranešėjų ir diskusijų dalyvių iš Lietuvos bei užsienio.

„Finansinių technologijų ekosistemos nariai Lietuvoje yra ypač aktyvūs. Šiemet bendraorganizatorių gretas papildė „Fintech Hub LT“ asociacija, įmonės „Ondato“ ir neseniai ženklią investiciją pritraukęs vokiečių startuolis „Hawk AI“. Tokie rinkos žaidėjai ne tik noriai patys dalinasi žiniomis, bet ir padeda užmegzti naudingus ryšius su tarptautiniais ekspertais. Nors gana nedidelė, Lietuvos „fintech“ bendruomenė tapo tokia brandžia, kad rodo pavyzdį kitoms ekosistemoms“, – sako L. Žemaitytė-Kirkman.

Šiaurės šalių požiūris: Lietuvos pasiekimai – įspūdingi

Šių metų konferencija pasižymės svečių iš kitų šalių gausa. Pirmą kartą į konferenciją atvykstantis „Nordic Fintech Magazine“ bendraįkūrėjas, buvęs „Nordea Group Digital“ vyresnysis futuristas Chrisas Crespo sako, kad bus labai įdomu susipažinti su Lietuvos finansinių technologijų ekosistema.

„Lietuva išsiskiria finansinių technologijų įmonėms išduotų licencijų skaičiumi. Tai rodo, kad rinką reguliuojanti institucija yra progresyvi ir stengiasi kurti palankią aplinką. Be abejo, visur yra iššūkių, bet tai yra rodiklis, rodantis norą priimti naujoves. Be to, Lietuvoje yra labai stipri verslumo mąstysena. Įspūdinga, kad nedaug gyventojų turinčioje šalyje per trumpą laiką atsirado tiek daug „fintech“ įmonių.

Kaip stebintis tai iš šalies, galiu pasakyti, kad ne kartą galvojau apie Lietuvos pasiekimus. Kaip ši šalis tapo tokia produktyvia „fintech“ inovatore, kaip buvo suformuotas šis galingas įgūdžių, verslo aplinkos ir vizijos derinys?“, – dalinasi Chrisas Crespo.

Lygindamas Šiaurės šalių ir Lietuvos „fintech“ sektorių, jis mato daug bendrų dalykų.

„Lietuvos ir jos Šiaurės šalių kaimynių skaitmeninio išmanymo lygis yra labai panašus. Mums būdingas pažangus technologijų pritaikymo lygis ir platus nacionalinio e-ID naudojimas, dėl kurio tokios naujovės kaip atvira bankininkystė buvo lengvai įsisavintos. Mus taip pat sieja atvirumas naujovėms bei žemas korupcijos lygis, itin svarbus kuriant tarptautinių „fintech“ įmonių pasitikėjimą“, – pasakoja „Nordic Fintech Magazine“ redaktorius.

Jo požiūriu, Šiaurės šalys ir Lietuva turi daug galimybių bendradarbiauti: „Šiauriečiai fenomenaliai išmano paprastumą. Labai dažnai toks paprastumo įgyvendinimas reikalauja milžiniško techninio išprusimo. Manau, Lietuvos kompetencijos leistų greitai įgyvendinti šias šiauriečių vizijas. Jei Šiaurės ir Baltijos šalys bendrai plėtotų „fintech“ specializacijos sritis, šis regionas 21 amžiuje galėtų diktuoti, kaip visas pasaulis tvarkosi su savo finansais“. 

Chris Crespo „Fintech Day“ metu dalyvaus diskusijoje, kurioje bus aptartos aktualiausios sektoriaus temos. Anot jo, tikrai bus daug kalbama trimis klausimais: apie naujus ES reglamentus, kurie padidins „fintech“ įmonių namų darbus; mažėjančias galimybes gauti finansavimą, kuris paveiks stiprios vertės ir pelningų verslo modelių nesukūrusias įmones; klientų suradimo bei išlaikymo procesus. Eksperto manymu, šiemet išsilaikyti rinkoje bus itin nelengva vieną produktą ar paslaugą kuriančioms finansinių technologijų bendrovėms.

Konferencija vyks vasario 9 dieną gyvai „Rockit“ centre (Gynėjų g. 14), iš kurio bus tiesiogiai transliuojama „Youtube“ platformoje „ROCKIT Vilnius“ paskyroje čia.