Penktadienį Lietuvoje pasibaigė vieną pirmųjų 5G plėtros etapų žymintis aukcionas, kuriame mobiliojo ryšio operatoriai pasiskirstė tankiausiai apgyvendintoms vietovėms skirtą 3400-3700 MHz dažnių juostą. Nors artėjantį 5G paleidimą visoje šalies teritorijoje iki šiol gaubia nemažai mitų, „Telia“ užsakymu KOG instituto atliktas tyrimas nustatė, jog nuo 2020 m. situacija Lietuvoje pastebimai pasikeitė – gyventojai neigiamu 5G poveikiu sveikatai yra susirūpinę kur kas mažiau.

Vartotojų nuomonės tyrimu buvo siekiama įvertinti 5G ryšio technologijos žinomumo ir požiūrio į ją skirtumus 2020 ir 2022 m.

„Nuo 66 iki 56 proc. sumažėjusi 5G keliamu pavojumi sveikatai susirūpinusiųjų dalis demonstruoja, jog visuomenę vis geriau pasiekia objektyvi ir pagrįsta informacija apie penktos kartos tinklą. Tai didina žmonių atsparumą melagienoms bei padeda paneigti populiarius mitus. Deja, kai kurie jų vis dar pakankamai gajūs. Pavyzdžiui, panašiai, kaip ir 2020 m., didžioji respondentų dalis nėra tikra, ar 5G spinduliuotė nekenkia sveikatai ir bitėms“, – tyrimo rezultatus komentuoja bendrovės rinkodaros įžvalgų vadovė Justina Vaikutytė-Paškauskė. 

5G su COVID-19 siejamas kur kas mažiau 

Pasak J. Vaikutytės-Paškauskės, iš tyrime nagrinėtų 5G mitų statistiškai ryškiausiai vartotojų nuomonė pasikeitė apie 5G ir COVID-19 ryšį. Tvirtai tikinčiųjų, jog tai yra mitas, per dvejus metus padaugėjo beveik dešimtadaliu, o abejojančiųjų sumažėjo 7 proc. Tikėtina, jog 2020 m. 5G sieti su infekcijos plitimu žmones paskatinti galėjo baimė ir nežinomybė dėl neseniai prasidėjusios pandemijos bei tuo pasinaudoti bandę melagienų kūrėjai. 

„2020 m. pavasarį uždarose „Facebook“ grupėse, „Instagram“, „WhatsApp“ ir „YouTube“ pradėjo plisti konspiracijos teorija apie tai, kad 5G bangos skatina viruso plitimą, į kurios pinkles papuolė net ir kai kurios garsenybės. Jungtinėje Karalystėje panika peraugo ir į destruktyvius veiksmus – per trumpą laiką šalyje buvo užfiksuota beveik 80 nusikaltimų, įskaitant 5G bazinių stočių deginimus ir išpuolius prieš juos įrenginėjančius technikus. Nenuostabu, jog šios melagienos atgarsiai buvo stebimi ir Lietuvoje“, – prisimena pašnekovė.

Jai antrina psichologė Ugnė Juodytė, pastebinti, kad mitai yra linkę plisti ypač sparčiai, o tikėjimą jais gali lemti net asmeninės žmogaus savybės. 

„Tokios savybės kaip įtarumas, nepasitikėjimas, atvirumo patirčiai stoka ar narcisizmas gali lemti tai, kad žmogus mitais ar sąmokslo teorijomis tikės labiau nei aplinkiniai. Į tam tikrą „tiesą“ įtikėję žmonės tai daro labai energingai, o paveikumą kitiems dar labiau didinti gali turimas autoritetas, žinomumas. Jei mitas patvirtina jau anksčiau turėtus įsitikinimus, juo patikima net nekeliant klausimų arba atmetant informaciją, įrodančią, jog turima nuomonė yra neteisinga“, – sako U. Juodytė. 

Vis dėlto 5G įtakos koronaviruso sklaidai teorija buvo labai greitai paneigta. Mokslininkai pabrėžia, jog virusas plinta mažais vandens lašeliais, o ne bangomis, todėl fiziškai neįmanoma, kad penktos kartos mobilusis ryšys kaip nors galėtų paveikti užsikrėtimų statistiką. Be to, dideli COVID-19 atvejų skaičiai buvo fiksuoti net ir tose šalyse, kuriose 5G dar net nepradėtas diegti, pavyzdžiui, Irane.

Abejones kelia nežinojimas

Nors 5G su koronavirusu sieja tik nedidelė dalis respondentų, abejonių dėl kitų visuomenėje vyraujančių mitų – išlieka. Pastebima, kad reikšminga dalis tyrimo dalyvių nėra tikri, ar populiarūs mitai apie penktos kartos mobilųjį ryšį yra tiesa, ar mitai. Pavyzdžiui, nepaisant geresnio visuomenės informuotumo apie 5G, per dvejus metus respondentų, kurie nėra tikri, ar 5G spinduliuotė nedaro žalos bitėms, sumažėjo tik 4 proc. ir vis dar yra daugiausia  – 60 proc. 

Psichologė U. Juodytė pastebi, kad galima išskirti keletą priežasčių, kodėl žmonės dažniau renkasi nepateikti konkretaus atsakymo, o viena pagrindinių – informacijos trūkumas.

„Konkrečiai atsakyti į klausimą gali ne visada būti taip paprasta, kaip atrodo. Žmogus jį turi suvokti, apgalvoti, pasirinkti poziciją. Atsakymą „nežinau“ ar „nesu tikras“ gali lemti nepakankamas turimos informacijos kiekis, nenorėjimas į ją gilintis, skirti laiko kažkurios pusės pasirinkimui ar įsipareigojimui. Galbūt klausimą žmogus jau yra aptaręs artimoje aplinkoje ir joje virė nepatogios diskusijos, tad gali būti tiesiog vengiama galvoti šia tema“, – teigia U. Juodytė.

Ji taip pat pastebi, kad neutralų atsakymą gali nulemti situacija, kai atsakymo pasirinkimas „kainuoja“ daugiau pastangų ir laiko nei žmogus tikėjosi, tad tokiu būdu siekiama išvengti užduoties. 

„Nors tikinčių mitais apie 5G technologiją ar nesusidariusių konkrečios nuomonės išlieka, laiko perspektyvoje matome, kad lengvai prieinama ir aiški informacija, atviros diskusijos, edukacija gali padėti laužyti mitus apie 5G ir įgalinti visuomenę naudotis šios technologijos suteikiamais privalumais“, – reziumuoja „Telia“ rinkodaros įžvalgų vadovė J. Vaikutytė-Paškauskė. 

Lietuvoje tik vykstant 5G ryšio komerciniams aukcionams, naujausia ryšio technologija pradeda užkariauti pasaulį. Naujausi „Ericsson Mobility Report“ tyrimo duomenys rodo, kad 5G plėtra vyksta daug greičiau, nei tikėtasi, o 2027 metais 5G bus pasiekiamas trims ketvirtadaliams planetos gyventojų. 

„Kalbėdami apie 5G, jį iki šiol įsivaizduojame kaip labai pažangią, bet dar kol kas tolimą ir labai ribotai prieinamą technologiją. Visgi naujausia statistika rodo visai ką kita – 5G jau pasiekiamas ketvirtadalyje pasaulio, o 2027 m. juo naudotis galės didžioji populiacijos dalis. Deja, pasauliniame 5G plėtros kontekste Rytų Europos regionas šiek tiek atsilieka, todėl 5G pikas Lietuvoje prognozuojamas tik po poros metų“, – tyrimą komentuoja „Telia“ Technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius. 

Įspūdingi plėtros tempai

Anot „Ericsson“ tyrėjų, šiuo metu pasaulyje veikia 210 komercinių 5G tinklų, kurių aprėptis jau 2021 m. pabaigoje atvėrė galimybę 25 proc. pasaulio populiacijos pasinaudoti šio ryšio galimybėmis. Palyginimui, tokį patį rezultatą 4G nuo savo starto pasiekė 18 mėnesių vėliau, todėl 5G pelnytai galima vadinti sparčiausiai diegiama mobiliojo ryšio technologija istorijoje. Skaičiuojama, jog 2027 m. ji bus išplėtota tiek, kad 5G bus pasiekiamas 3 iš 4 planetos gyventojų.

„Tokie 5G populiarėjimo tempai yra ganėtinai stebinantys turint galvoje, jog penktos kartos tinklo plėtrai reikalingos kur kas didesnės investicijos, nei 4G. Brangesnė ne tik pati įranga, tačiau dėl našesnių, bet prasčiau kliūtis įveikiančių dažnių, reikalinga įrengti ir reikšmingai daugiau antenų. Kita vertus, 5G vystymuisi pagreičio neabejotinai suteikė per pandemiją išaugusi kokybiško ryšio paklausa bei tai, kad žmonės mobiliaisiais įrenginiais naudojasi kur kas daugiau, nei prieš dešimtmetį“, – aiškina A. Šemeškevičius.

Pastaruosius faktus patvirtina ir „Ericsson“ patiekiama statistika. Nuo pirmojo 2020 m. ketvirčio iki to paties šių metų laikotarpio mobiliųjų įrenginių sugeneruotas duomenų srautas pasauliniame tinkle spėjo padvigubėti. Tuo metu šiųmečius skaičius lyginant su 2015 m., skirtumas dar įspūdingesnis ir siekia net 20 kartų. Taip pat pastebėta, jog pasaulyje smarkiai auga vartotojų sunaudojamas mobiliųjų duomenų kiekis. Skaičiuojama, kad 2022 m. pabaigoje jis vidutiniškai viršys 15 GB per mėnesį.

5G senesnes ryšio kartas stumia į išnykimą

Vakarų Europoje ir kituose regionuose, kur 5G plėtra vyksta itin sparčiai ir šiuo tinklu naudojasi reikšminga gyventojų dalis, mokslininkai pastebėjo ir kitą tendenciją – siekį išjungti senesnių ryšio kartų įrangą. Kadangi 4G vis dar veikia didesnėje teritorijoje ir yra antras pagal modernumą, apie jo panaikinimą dar kol kas nekalbama, tačiau ne vieną dešimtmetį skaičiuojančių 2G ir 3G ateitis darosi vis labiau miglota.

Didžiausias Šveicarijos mobiliojo ryšio tiekėjas pernai buvo vienas pirmųjų pasaulyje 2G oficialiai palydėjęs užtarnauto poilsio, o 2025 m. to paties likimo šioje šalyje turėtų sulaukti ir 3G. Šiomis pėdomis, tik priešinga tvarka, jau pasekė ar ketina pasekti ir dauguma kitų šalių, įskaitant Vokietiją, Čekiją ir Norvegiją.

„Telia“ taip pat neatsilieka nuo šių tendencijų ir pirmoji Lietuvoje 3G technologiją išjungs dar iki šių metų pabaigos. Tai leis padidinti 4G ir 5G tenkantį ryšio spektrą bei taip smarkiai pagerinti jų spartą ir veikimo kokybę. 2G ryšio išjungti dar kol kas neplanuojame, kadangi jį vis dar naudoja daug paprastesnių elektronikos įrenginių, tokių kaip namų ir automobilių apsaugos sistemos, įvairūs jutikliai ar automatiniai vartai. Be to, jo išjungimas nepadėtų reikšmingai pagerinti 5G veikimo“, – atskleidžia ekspertas.

 5G plėtra Lietuvoje vėluoja

Kaip pastebi tyrimo autoriai, Rytų Europoje naujų technologijų įsitvirtinimas bei jų vartotojų skaičiaus augimas vyksta lėčiau, nei Vakaruose, todėl Lietuvoje ir kitose šio regiono šalyse 4G turėtų išlikti dominuojančia ryšio karta bent jau iki 2024 m., kada prognozuojamas didžiausias 5G augimas.

Viena priežasčių, kodėl 5G kontekste atsiliekame nuo kitų šalių, pasak „Ericsson“, yra vartotojų vengimas rinktis brangesnius paslaugų planus, tačiau už ją neabejotinai svarbesnė – užsitęsę dažnių diapazono dalybų procesai. Kadangi Lietuvos kaimynystėje esanti Rusija vieną iš 5G dažnių juostų naudoja karinėms reikmėms, ilgą laiką dėl jos vykusios derybos 5G plėtrą reikšmingai pavėlino.

„2018 m. pradėję testuoti 5G ryšį buvome ne tik pirmieji Lietuvoje, bet ir vieni pirmųjų Europoje, tačiau dėl užsitęsusių biurokratinių procedūrų komerciniais dažniais 5G Vilniuje pradėjome tiekti tik šių metų pradžioje. Tačiau gegužės pabaigoje Lietuvoje prasidėjęs 5G aukcionas, ​​kuriame varžomasi dėl trijų 700 MHz radijo dažnių blokų, kartu su liepą prasidėjusiu 3,5 GHz juostos dažnių aukcionu leidžia daryti prielaidą, kad jau netrukus ši technologija veiks ir didžiojoje Lietuvos dalyje“, – viliasi „Telia“ Technologijų vadovas A. Šemeškevičius. 

Nauji atradimai ir technologijos dažnai susilaukia neigiamos visuomenės reakcijos dėl nežinomos jų įtakos mums ir mūsų kasdienybei. Tačiau bėgant laikui, gerėjantis žmonių informuotumas padeda abejones išsklaidyti. Tokią tendenciją patvirtino „Telia“ užsakymu KOG instituto atliktas tyrimas, kuriame nustatyta, jog nuo 2020 m., neigiamai 5G vertinančių Lietuvos gyventojų dalis sumažėjo daugiau nei perpus, bet apie tam tikrus šio ryšio aspektus visuomenė vis dar nėra informuota pakankamai.

Vartotojų nuomonės tyrimu buvo siekiama įvertinti 5G ryšio technologijos žinomumo ir požiūrio į ją skirtumus 2020 ir 2022 m.

„Nuo 12 iki vos 5 proc. sumažėjusi neigiamai 5G vertinančių vartotojų dalis rodo, jog per pastaruosius dvejus metus rinkos dalyviams pavyko visuomenei atskleisti šios ryšio technologijos suteikiamus privalumus ir bent jau dalinai išsklaidyti nežinomybę tokiais opiais klausimais, kaip neigiama 5G įtaka sveikatai. Pastebime, kad kuo daugiau žmonės žino apie 5G technologiją, tuo yra linkę ją vertinti labiau teigiamai. Lietuvos gyventojai vis dar taip pat, kaip ir prieš dvejus metus, neturi tvirtos nuomonės apie 5G galimybes užtikrinti privatumą“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Telia“ rinkodaros įžvalgų vadovė vadovė Justina Vaikutytė-Paškauskė.

Išaugusios žmonių žinios apie 5G

Pasak J. Vaikutytės-Paškauskės, tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje, lyginant su 2020 m., išaugo labai gerai žinančiųjų, kas yra 5G ryšys, bei smarkiai sumažėjo tų, kurie yra girdėję tik pavadinimą arba apie šią technologiją nėra girdėję visai. Gyventojai taip pat geriau informuoti apie tai, kad 5G jau įjungtas mūsų šalies teritorijoje – manančiųjų, jog šis ryšys jau veikia visoje šalyje arba tam tikruose miestuose padaugėjo atitinkamai 11 ir 16 proc.

„Teigiamus poslinkius vainikavo tai, jog 2022 m. 7 iš 10 Lietuvos gyventojų 5G ryšį įvertino teigiamai. Labiausiai prie to prisidėjo įvairūs informacijos apie 5G šaltiniai, iš kurių labiausiai augo ryšio operatorių bei jų skelbiamų naujienų reikšmė. Apie 5G ryšį iš šio kanalo sužinoję teigia apie ketvirtadalis respondentų. Tiesa, gyventojai vis dar labiausiai pasitiki specializuotų interneto puslapių apie technologijas suteikiamomis žiniomis“, – atskleidžia „Telia“ rinkodaros įžvalgų vadovė.

Trūksta informacijos apie privatumo galimybes

Kita vertus, nepaisant gerėjančio lietuvių informuotumo apie 5G ryšį, tam tikrais klausimais mūsų šalies gyventojų nuomonė per dvejus metus beveik nepasikeitė. Lygiai kaip ir 2020 m., šiemet vykdytoje apklausoje 68 proc. respondentų pasisakė neturintys nuomonės apie tai ar 5G užtikrina privatumą. Tačiau J. Vaikutytė-Paškauskė teigia, jog tai yra dėl to, kad žmonėms trūksta kompetentingos ir aiškios informacijos apie privatumo galimybes.

„Viešojoje erdvėje didžiausiais 5G suteikiamais privalumais įvardijami didesnė tinklo sparta bei mažesnis vėlinimas, o kur kas rečiau kalbama apie tai, kad šis ryšys yra ir kur kas saugesnis. 5G galime įsivaizduoti kaip silpnų vietų neturinčią tvirtovę – priešingai nei 4G atveju, cirkuliuojantys duomenys šifruojami visose tinklo dalyse, o tai apsaugo tokią jautrią vartotojų informaciją, kaip tapatybė ir buvimo vieta“, – aiškina pašnekovė.

Taip pat pažymėtina, jog 5G tinkle naudojamas kur kas pažangesnis 256 bitų šifravimas, kuris yra didelis žingsnis į priekį, lyginant su 4G naudojama 128 bitų technologija. Kalbant paprasčiau, norint iššifruoti 5G tinkle esančius duomenis kvantiniam kompiuteriui prireiktų milijonų metų.

„Tai reiškia, jog 5G sudaro dar mažiau galimybių suinteresuotoms šalims sekti ir šnipinėti vartotojus, o šiuo ryšiu jungdamiesi prie banko programėlių, naršydami ar bendraudami su draugais galime jaustis dar saugesni dėl savo privatumo“, – apibendrina „Telia“ rinkodaros įžvalgų vadovė vadovė Justina Vaikutytė-Paškauskė.

Šiandien „Bitė“ Švedijoje pasirašo 5G įrangos tiekimo sutartį su „Ericsson“. Tai didžiausia investicija į ryšių tinklus per visą telekomunikacijų grupės istoriją. Kartu su švedų bendrove vystomas „Bitės“ 5G klientus Lietuvoje pasieks jau šiemet.

„5G yra viso šio dešimtmečio technologija. 5G sulauks daugiausiai investicijų iš visų iki šiol pristatytų ryšio kartų. Ji taps pilnaverte alternatyva fiksuotos televizijos bei namų, taip pat ir biuro interneto paslaugoms. 5G internetas taps tvirta alternatyva visoms interneto technologijoms, teikiamoms kabeliais, taip pat ir šviesolaidiniam internetui. Naujos kartos internetas taip pat taps pagrindu proveržiui ir daiktų interneto (angl. IoT) paslaugoms bei sprendimams“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja Pranas Kuisys, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.

„Ericsson“ Šiaurės ir Vidurio Europos padalinio vadovė Jenny Lindqvist pasakoja, kad: „Kartu su „Bite“ siūlysime didelės spartos ir mažos delsos 5G ryšį Lietuvos ir Latvijos gyventojams bei įmonėms. Tikėtina, kad 5G ryšys čia, kaip ir kitose šalyse, bus diegiamas greičiau nei bet kuri ankstesnė mobiliojo ryšio technologijų karta. 5G atveria naują inovatyvių galimybių pasaulį, kuris sklandžiai integruosis į pramonės šakas ir suteiks galimybę teikti visiškai atnaujintas paslaugas bei suteikti vartotojams naujų patirčių.“

5G paspartins ir išmaniųjų miestų sprendimų plėtrą. „Bitė“ jau šiandien yra daiktų interneto sprendimų verslui pionierė ir lyderė ne tik Lietuvoje, bet ir regione. „Bitė“, kartu su partneriais, jau sėkmingai kuria pirmąjį išmanų vandentiekį Baltijos šalyse ir visame regione, taip pat vykdo didžiausią regione išmaniųjų elektros skaitiklių projektą. 

1. Kuisys akcentuoja 5G svarbą ir IT paslaugų verslui sričiai: „5G leis „Bitės“ klientams pasiūlyti dar daugiau IT paslaugų – nuo biuro interneto iki debesijos (angl. cloud) ir duomenų centrų sprendimų. Šiam verslo segmentui skiriame reikšmingai daug dėmesio.“

Nauja paslaugų namams era

„Naujos kartos ryšio technologijos startas atveria „Bitei“ galimybes pasiūlyti dar greitesnį ir patikimesnį namų internetą bei dar pažangesnes namų televizijos paslaugas. Klientams siūlysime dar platesnį paslaugų spektrą didelį dėmesį skiriant ir sparčiausiai rinkoje augančiai naujos kartos „Go3 | BITĖ“ televizijai. Ši paslauga bus maksimaliai pritaikyta žiūrėti namuose daugybėje įrenginių, didžiausiuose ekranuose“, – sako Pranas Kuisys.

Vadovas priduria, kad: „5G taip pat leis dar lengviau ir patogiau naudotis išmaniaisiais įrenginiais: žaisti žaidimus internete, žiūrėti tiesiogines koncertų ir sporto transliacijas, atsisiųsti didelius dokumentus.“

„Bitės“ ir „Ericsson“ bendradarbiavimas bus naudingas ir dabartiniams Lietuvos bendrovės klientams: naujos kartos technologija užtikrins dar aukštesnę jau teikiamų paslaugų kokybę.

Istorinės investicijos į „Bitės“ tinklus gerins kokybę

„Bitė“ ne tik investuoja į visiškai naujo 5G tinklo statybą Lietuvoje, bet modernizuoja ir jau turimus tinklus, pasitelkusi naujausius „Ericsson“ sprendimus.

„Bitė“ siekia, kad jos turima įranga visais naudojamais dažniais būtų visiškai paruošta naujos kartos technologijos diegimui: norint pereiti prie 5G, tereikėtų aktyvuoti licenciją.

„Siekdama užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę, „Bitė“ per ateinančius penkerius metus esamą bazinių ryšio stočių tinklą tankins dar 35 proc. Visoje Lietuvos teritorijoje bus pastatyta šimtai naujų bazinių stočių, bokštų, o tai klientams užtikrins dar didesnį interneto greitį, ryšio stabilumą ir veikimą dar platesnėje teritorijoje“, – sako Gintas Butėnas, „Bitės“ technologijų direktorius.

1. Butėnas paaiškina, kad: „5G yra pažangiausia ir svarbiausia mobiliojo ryšio technologija. Pasirinkę pirmaujantį 5G ryšio įrangos tiekėją pasaulyje – „Ericsson“ – galėsime sklandžiai pradėti masinį technologijos diegimą ir pritaikymą Lietuvoje. Naujoji technologija leis „Bitei“ prisidėti prie skirtinguose sektoriuose veikiančių įmonių efektyvumo didinimo. Tai su laiku turės ir teigiamą makroekonominį efektą, nes augs šalies ekonomikos našumas.“

„Dažnai neįvertinama, tačiau 5G svarbus ir aplinkosaugos aspektu. Jau nuo kitų metų būtent 5G leis sumažinti „Bitės“ daromą poveikį aplinkai, taupyti išteklius“, – teigia G. Butėnas.

Pasaulinės telekomunikacijų ir informacinės visuomenės dienos proga pristatome svarbiausius faktus apie Lietuvos gyventojus netrukus pasieksiantį 5G ryšį. Pasak ekspertų, penktosios kartos ryšių tinklas bus galingesnis ir spartesnis nei 4G, o tai naudotojams užtikrins greitesnes bei sklandesnes patirtis. Ši inovatyvi technologija suteiks didesnę duomenų perdavimo spartą ir patikimumą, trumpesnį vėlavimo laiką bei didžiulę tinklo talpą.

„5G ryšio patirtis bus dar sklandesnė ir patikimesnė nei dabartinių mobiliojo ryšio tinklų. 5G tinklas yra pagrindas papildytosios realybės paslaugoms kurti ir funkcionuoti – visa tai tik pradžia, bet esame tikri, kad šios technologijos potencialas ir galimybės dar labiau išsiplės 5G ryšiui tapus prieinamu kasdienybėje. Vis dėlto šios technologijos įvedimas pradiniame etape nebus revoliucija, o labiau evoliucija“, – teigė Valerij Kovzan, „Tele2“ technikos direktorius Baltijos šalims.

Kokia 5G ryšio nauda vartotojams?

5G ryšys bus vidutiniškai 2 ar net 3 kartus spartesnis nei 4G, o didesnė atsisiuntimo sparta bus aiškiai pastebima – kasdienėje veikloje tai reiškia greitesnį filmų, vaizdo įrašų ir dainų atsisiuntimą. Dėl trumpesnio vėlavimo laiko vartotojai galės geriau naudotis įvairiomis paslaugomis: internetiniais žaidimais, savaeigėmis transporto priemonėmis ar dronais. 5G suteiks privalumų ir dideliuose renginiuose, kuriuose bus užtikrinamas geresnis bei stabilesnis ryšys. Galiausiai, 5G tinklas yra gerokai saugesnis ir greitesnis, palyginti su viešaisiais „Wi-Fi“ tinklais. Jis užtikrina ir geresnės kokybės vaizdo pokalbius bei HD vaizdus keliaujant.

Ar naudojant 5G reikės keisti įrangą?

Norint naudotis 5G tinklu, reikės turėti 5G tinklą palaikantį įrenginį. Informaciją apie tai, ar galite naudotis 5G savo įrenginyje, rasite operatoriaus arba įrenginio gamintojo svetainėje, jeigu jos nėra, reikės susisiekti su operatoriumi. Senesni įrenginiai ir toliau sėkmingai veiks ankstesnės kartos tinkluose, o naujasis 5G tinklas jiems įtakos neturės. Nauji įrenginiai galės veikti ne tik 5G tinkle, bet ir ankstesnių kartų tinkluose. Be to, 5G įrenginiai galės pasiekti dar didesnę atsisiuntimo spartą, jeigu kartu bus naudojamas ir 4G ryšys. 5G ryšiui užtikrinti nereikės keisti SIM kortelės, nes ji sėkmingai veiks ir 5G tinkle.

Kada 5G paslaugos bus prieinamos Lietuvoje?

V. Kovzan teigimu, jeigu dažnių aukcionai įvyks sklandžiai, tuomet didžiųjų miestų gyventojai 5G ryšiu galės pradėti naudotis jau iki šių metų pabaigos. Vėliau, atsižvelgiant į 5G įrangos poreikį ir galimybes, paslaugos bus plečiamos visoje šalyje.

3500 MHz licencijos įsigijimas nėra būtinas 5G ryšiui, tačiau šis dažnis yra svarbus, nes dėl plačios dažnių juostos, juo galima itin greitai perduoti didelį duomenų kiekį. Tai nėra vienintelė juosta, kuri gali būti naudojama 5G ryšiui – operatoriai turi skirtingas dažnių juostas, kuriose veikia šiandieninės technologijos (2G, 3G, 4G). Ateityje jos gali būti sėkmingai naudojamos 5G ryšiui, būtent šis lankstumas ir efektyvumas bus vienas didžiausių 5G privalumų. „Tele2“ yra išbandę ir parengę 5G technologiją, todėl vos tik gavę reikiamus dažnius, galės diegti ir teikti paslaugą vartotojams.

Kaip pasirūpinti saugumu?

Nesvarbu, ar naudojatės 4G, ar 5G tinklu, kibernetinio saugumo taisyklės lieka tos pačios. Turėtumėte naudoti patikimus slaptažodžius, dviejų veiksnių autentifikavimą ir antivirusinę programą. Jeigu jungiatės prie „Wi-Fi“ tinklo, įsitikinkite, kad jis yra saugus. Viešoje vietoje naudotis 4G/5G tinklu yra saugiau nei viešuoju „Wi-Fi“ tinklu, o ryšys yra greitesnis ir stabilesnis.