Login to your account

Username *
Password *

Šiandien „Bitė“ Švedijoje pasirašo 5G įrangos tiekimo sutartį su „Ericsson“. Tai didžiausia investicija į ryšių tinklus per visą telekomunikacijų grupės istoriją. Kartu su švedų bendrove vystomas „Bitės“ 5G klientus Lietuvoje pasieks jau šiemet.

„5G yra viso šio dešimtmečio technologija. 5G sulauks daugiausiai investicijų iš visų iki šiol pristatytų ryšio kartų. Ji taps pilnaverte alternatyva fiksuotos televizijos bei namų, taip pat ir biuro interneto paslaugoms. 5G internetas taps tvirta alternatyva visoms interneto technologijoms, teikiamoms kabeliais, taip pat ir šviesolaidiniam internetui. Naujos kartos internetas taip pat taps pagrindu proveržiui ir daiktų interneto (angl. IoT) paslaugoms bei sprendimams“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja Pranas Kuisys, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.

„Ericsson“ Šiaurės ir Vidurio Europos padalinio vadovė Jenny Lindqvist pasakoja, kad: „Kartu su „Bite“ siūlysime didelės spartos ir mažos delsos 5G ryšį Lietuvos ir Latvijos gyventojams bei įmonėms. Tikėtina, kad 5G ryšys čia, kaip ir kitose šalyse, bus diegiamas greičiau nei bet kuri ankstesnė mobiliojo ryšio technologijų karta. 5G atveria naują inovatyvių galimybių pasaulį, kuris sklandžiai integruosis į pramonės šakas ir suteiks galimybę teikti visiškai atnaujintas paslaugas bei suteikti vartotojams naujų patirčių.“

5G paspartins ir išmaniųjų miestų sprendimų plėtrą. „Bitė“ jau šiandien yra daiktų interneto sprendimų verslui pionierė ir lyderė ne tik Lietuvoje, bet ir regione. „Bitė“, kartu su partneriais, jau sėkmingai kuria pirmąjį išmanų vandentiekį Baltijos šalyse ir visame regione, taip pat vykdo didžiausią regione išmaniųjų elektros skaitiklių projektą. 

  1. Kuisys akcentuoja 5G svarbą ir IT paslaugų verslui sričiai: „5G leis „Bitės“ klientams pasiūlyti dar daugiau IT paslaugų – nuo biuro interneto iki debesijos (angl. cloud) ir duomenų centrų sprendimų. Šiam verslo segmentui skiriame reikšmingai daug dėmesio.“

Nauja paslaugų namams era

„Naujos kartos ryšio technologijos startas atveria „Bitei“ galimybes pasiūlyti dar greitesnį ir patikimesnį namų internetą bei dar pažangesnes namų televizijos paslaugas. Klientams siūlysime dar platesnį paslaugų spektrą didelį dėmesį skiriant ir sparčiausiai rinkoje augančiai naujos kartos „Go3 | BITĖ“ televizijai. Ši paslauga bus maksimaliai pritaikyta žiūrėti namuose daugybėje įrenginių, didžiausiuose ekranuose“, – sako Pranas Kuisys.

Vadovas priduria, kad: „5G taip pat leis dar lengviau ir patogiau naudotis išmaniaisiais įrenginiais: žaisti žaidimus internete, žiūrėti tiesiogines koncertų ir sporto transliacijas, atsisiųsti didelius dokumentus.“

„Bitės“ ir „Ericsson“ bendradarbiavimas bus naudingas ir dabartiniams Lietuvos bendrovės klientams: naujos kartos technologija užtikrins dar aukštesnę jau teikiamų paslaugų kokybę.

Istorinės investicijos į „Bitės“ tinklus gerins kokybę

„Bitė“ ne tik investuoja į visiškai naujo 5G tinklo statybą Lietuvoje, bet modernizuoja ir jau turimus tinklus, pasitelkusi naujausius „Ericsson“ sprendimus.

„Bitė“ siekia, kad jos turima įranga visais naudojamais dažniais būtų visiškai paruošta naujos kartos technologijos diegimui: norint pereiti prie 5G, tereikėtų aktyvuoti licenciją.

„Siekdama užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę, „Bitė“ per ateinančius penkerius metus esamą bazinių ryšio stočių tinklą tankins dar 35 proc. Visoje Lietuvos teritorijoje bus pastatyta šimtai naujų bazinių stočių, bokštų, o tai klientams užtikrins dar didesnį interneto greitį, ryšio stabilumą ir veikimą dar platesnėje teritorijoje“, – sako Gintas Butėnas, „Bitės“ technologijų direktorius.

  1. Butėnas paaiškina, kad: „5G yra pažangiausia ir svarbiausia mobiliojo ryšio technologija. Pasirinkę pirmaujantį 5G ryšio įrangos tiekėją pasaulyje – „Ericsson“ – galėsime sklandžiai pradėti masinį technologijos diegimą ir pritaikymą Lietuvoje. Naujoji technologija leis „Bitei“ prisidėti prie skirtinguose sektoriuose veikiančių įmonių efektyvumo didinimo. Tai su laiku turės ir teigiamą makroekonominį efektą, nes augs šalies ekonomikos našumas.“

„Dažnai neįvertinama, tačiau 5G svarbus ir aplinkosaugos aspektu. Jau nuo kitų metų būtent 5G leis sumažinti „Bitės“ daromą poveikį aplinkai, taupyti išteklius“, – teigia G. Butėnas.

Pasaulinės telekomunikacijų ir informacinės visuomenės dienos proga pristatome svarbiausius faktus apie Lietuvos gyventojus netrukus pasieksiantį 5G ryšį. Pasak ekspertų, penktosios kartos ryšių tinklas bus galingesnis ir spartesnis nei 4G, o tai naudotojams užtikrins greitesnes bei sklandesnes patirtis. Ši inovatyvi technologija suteiks didesnę duomenų perdavimo spartą ir patikimumą, trumpesnį vėlavimo laiką bei didžiulę tinklo talpą.

5G ryšio patirtis bus dar sklandesnė ir patikimesnė nei dabartinių mobiliojo ryšio tinklų. 5G tinklas yra pagrindas papildytosios realybės paslaugoms kurti ir funkcionuoti – visa tai tik pradžia, bet esame tikri, kad šios technologijos potencialas ir galimybės dar labiau išsiplės 5G ryšiui tapus prieinamu kasdienybėje. Vis dėlto šios technologijos įvedimas pradiniame etape nebus revoliucija, o labiau evoliucija“, – teigė Valerij Kovzan, „Tele2“ technikos direktorius Baltijos šalims.

Kokia 5G ryšio nauda vartotojams?

5G ryšys bus vidutiniškai 2 ar net 3 kartus spartesnis nei 4G, o didesnė atsisiuntimo sparta bus aiškiai pastebima – kasdienėje veikloje tai reiškia greitesnį filmų, vaizdo įrašų ir dainų atsisiuntimą. Dėl trumpesnio vėlavimo laiko vartotojai galės geriau naudotis įvairiomis paslaugomis: internetiniais žaidimais, savaeigėmis transporto priemonėmis ar dronais. 5G suteiks privalumų ir dideliuose renginiuose, kuriuose bus užtikrinamas geresnis bei stabilesnis ryšys. Galiausiai, 5G tinklas yra gerokai saugesnis ir greitesnis, palyginti su viešaisiais „Wi-Fi“ tinklais. Jis užtikrina ir geresnės kokybės vaizdo pokalbius bei HD vaizdus keliaujant.

Ar naudojant 5G reikės keisti įrangą?

Norint naudotis 5G tinklu, reikės turėti 5G tinklą palaikantį įrenginį. Informaciją apie tai, ar galite naudotis 5G savo įrenginyje, rasite operatoriaus arba įrenginio gamintojo svetainėje, jeigu jos nėra, reikės susisiekti su operatoriumi. Senesni įrenginiai ir toliau sėkmingai veiks ankstesnės kartos tinkluose, o naujasis 5G tinklas jiems įtakos neturės. Nauji įrenginiai galės veikti ne tik 5G tinkle, bet ir ankstesnių kartų tinkluose. Be to, 5G įrenginiai galės pasiekti dar didesnę atsisiuntimo spartą, jeigu kartu bus naudojamas ir 4G ryšys. 5G ryšiui užtikrinti nereikės keisti SIM kortelės, nes ji sėkmingai veiks ir 5G tinkle.

Kada 5G paslaugos bus prieinamos Lietuvoje?

V. Kovzan teigimu, jeigu dažnių aukcionai įvyks sklandžiai, tuomet didžiųjų miestų gyventojai 5G ryšiu galės pradėti naudotis jau iki šių metų pabaigos. Vėliau, atsižvelgiant į 5G įrangos poreikį ir galimybes, paslaugos bus plečiamos visoje šalyje.

3500 MHz licencijos įsigijimas nėra būtinas 5G ryšiui, tačiau šis dažnis yra svarbus, nes dėl plačios dažnių juostos, juo galima itin greitai perduoti didelį duomenų kiekį. Tai nėra vienintelė juosta, kuri gali būti naudojama 5G ryšiui – operatoriai turi skirtingas dažnių juostas, kuriose veikia šiandieninės technologijos (2G, 3G, 4G). Ateityje jos gali būti sėkmingai naudojamos 5G ryšiui, būtent šis lankstumas ir efektyvumas bus vienas didžiausių 5G privalumų. „Tele2“ yra išbandę ir parengę 5G technologiją, todėl vos tik gavę reikiamus dažnius, galės diegti ir teikti paslaugą vartotojams.

Kaip pasirūpinti saugumu?

Nesvarbu, ar naudojatės 4G, ar 5G tinklu, kibernetinio saugumo taisyklės lieka tos pačios. Turėtumėte naudoti patikimus slaptažodžius, dviejų veiksnių autentifikavimą ir antivirusinę programą. Jeigu jungiatės prie „Wi-Fi“ tinklo, įsitikinkite, kad jis yra saugus. Viešoje vietoje naudotis 4G/5G tinklu yra saugiau nei viešuoju „Wi-Fi“ tinklu, o ryšys yra greitesnis ir stabilesnis.

Visame pasaulyje plinta įvairiausi mitai apie 5G: neva dėl jo mobilieji duomenys taps brangesni, spinduliuotė žalinga sveikatai, aplinkai ir net bitėms. Tyrimai rodo, kad tiek Europoje, tiek Lietuvoje apstu tuo tikinčių žmonių. Anot specialistų, tai lemia žinių stoka – žmonės linkę nepasitikėti ar net bijoti to, ko gerai nesupranta.

Trimis mitais tiki kas penktas

Visais laikais buvo žmonių, kurie bijojo ar net priešinosi naujovėms. Taip yra ir dabar – akivaizdu, kad su 5G artėja milžiniški pokyčiai, kurie palies daugelį, ir dalį žmonių tai baugina. Europos telekomunikacijų tinklo operatorių asociacija (ETNO) nusprendė išsiaiškinti, kiek tokių žmonių yra Europoje, o „Telia“ analogišką reprezentatyvią apklausą atliko Lietuvoje.

Daugiausiai, net po 19 procentų, lietuvių tiki trimis mitais: kad 5G yra žalingas aplinkai (gamtai), kad 5G spinduliuotė kenkia sveikatai ir kad 5G neužtikrins privatumo. Panašios tendencijos ir visoje Europoje.

Kaip paaiškina „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius, 5G ryšiui naudojamos tos pačios radijo bangos, kaip ir kitų, dešimtmečius naudojamų, technologijų – 2G, 3G ir 4G. Jos patenka į nejonizuojančių kategoriją – tokio tipo radijo bangos neturi pakankamai energijos, kad galėtų pažeisti ląsteles.

„Visoms mobiliojo ryšio technologijoms taikomi tokie pat griežti saugumo reikalavimai ir normos, kurių „Telia“ atsakingai laikosi. Kalbant apie aplinką, 5G kaip tik yra gerokai taupesnė ir efektyvesnė nei ankstesnių kartų technologijos. Be to, tiek mūsų 5G, tiek ankstesnių kartų mobilieji tinklai naudoja 100 proc. atsinaujinančią energiją“, – sako A. Šemeškevičius.

Jis priduria, kad technologine prasme 5G yra saugesnis ir protingesnis tinklas, taigi 5G ryšiu siunčiami duomenys kaip tik yra labiau apsaugoti.

5G kaltina net dėl COVID-19

Dar 17 proc. lietuvių tiki, esą įdiegus 5G technologiją pabrangs mobilieji duomenys. Pasak „Telia“ eksperto, mobilieji duomenys pastarąjį dešimtmetį tik pigo, tačiau dėl augančio vartojimo dažnas to neįvertino. Tokia pati tendencija tęsis ir išplitus 5G ryšiui.

„Anksčiau vaizdo įrašų raiška ir kokybė buvo keliskart prastesnė, be to, dabar savo telefone galime žiūrėti ne tik „YouTube“ klipus, bet ir išmaniąją televiziją, patys rengti tiesiogines transliacijas, skambinti su vaizdu. Taigi jei prieš dešimtmetį retas mobiliuoju telefonu išnaršydavo daugiau nei 1 GB duomenų, šiandien jau visų „Telia“ klientų vidurkis siekia 20 GB per mėnesį“, – pastebi A. Šemeškevičius. Vidutiniai „Telia“ klientų per mėnesį sunaudojamų mobiliųjų duomenų kiekiai skelbiami paskutinėje Ryšių reguliavimo tarnybos ataskaitoje.

Beje, yra ir egzotiškesnių mitų. Antai kas dešimtas (12 proc.) lietuvis tiki, kad 5G spinduliuotė kenkia bitėms, o visoje Europoje tokių yra net 16 procentų.

Dar 13 procentų lietuvių mano, kad 5G yra susijęs su COVID-19, tuo tarpu Europoje šiuo mitu tiki perpus mažiau (6 proc.) apklaustųjų. Beje, Europos Sąjungos kovos su dezinformacija ekspertai šį mitą išskyrė kaip vieną dažniausiai kartojamų melagienų.

Kita vertus, 65 proc. lietuvių ir net 75 proc. europiečių supranta, kad 5G ir COVID-19 sąsajos yra laužtos iš piršto. Palyginimui, visais kitais mitais netikinčiųjų dalis svyruoja tarp 10–30 procentų, o daugiau nei pusė respondentų tiesiog neturi nuomonės.

Baugina nežinojimas

Mitų ir sąmokslo teorijų apie 5G paplitimui įtakos gali turėti žmogaus psichologija, sako „Asmens sveikatos klinikos“ gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Edgaras Čiūras. Anot jo, populiacijoje visada yra tam tikra nedidelė dalis žmonių, kurie tiki moksliškai nepagrįstais dalykais.

„Tam įtakos gali turėti keletas veiksnių, tokių kaip temperamentas, patirtys vaikystėje ir panašūs. Kai kurie jaučiasi nesaugūs ir daug kur gali įžvelgti pavojus, jiems sunku pasitikėti kitais, tokie žmonės lengviau patikės bauginančiomis žinutėmis, net netikrindami jų šaltinio ir patikimumo. Taigi kai būna nutikimų, kuriuos sunku paaiškinti mokslu, tada žmogus nori daugiau aiškumo, apibrėžtumo, ieško greitų atsakymų ir išauga tikimybė patikėti klaidingomis naujienomis, kurias sukurti užtrunka mažiau laiko, nei atlikti mokslinius tyrimus. Kitais atvejais tai lemia mąstymo būdas, kai žmogus tam tikrus dalykus išfiltruoja, pasirenka kuo tikėti ir nemato pilno vaizdo. Arba susieja sutapimus, išveda tarp jų ryšį, kuriuo įtiki ir išjungia kritinį mąstymą, racionalų požiūrį – šiuo atveju tai būtų COVID-19 ir 5G sąsajos“, – sako E. Čiūras.

Dar yra žmonių, kurie jaučia bendrystę su kitais – pavyzdžiui, kai kuriais atvejais vieniši žmonės per įvairias sąmokslo teorijas, mitus randa siejančius dalykus, dingstį bendrauti.

Pasak E. Čiūro, natūralu, kad nauji, nepažįstami ir gerai nesuprantami dalykai žmonėms kelia nerimą, todėl jie vertinami atsargiai. „Baimės jausmas nėra blogas, jis skirtas žmogui apsisaugoti. Klausimas, kada to yra per daug. Kai žmonės pradeda naudoti folijos kepurėles ar vaikščioti aplink ligonines ir jas filmuoti – čia jau kraštutiniai dalykai, neracionalūs. Dažniausiai tokias žmonių reakcijas sukelia baimė, nesaugumo jausmas, noras kontroliuoti situaciją“, – sako psichiatras.

Pagrindinis kovos su melagienomis ir mitais įrankis – visuomenės švietimas. Kuo daugiau patikimos, specialistų parengtos, patikrintos, faktais įrodytos informacijos yra prieinama ir kuo platesnė jos sklaida, tuo greičiau mitai ir sąmokslo teorijos žūsta. Kita vertus, ir patys žmonės turi domėtis, kritiškai vertinti informacijos šaltinius, jų patikimumą bei neskubėti dalintis abejotina informacija socialiniuose tinkluose.

Nors apie 5G pastaruoju metu ir kalbama nemažai, sklando ir nemažai nepagrįstų sąmokslo teorijų, kurias skuba paneigti net valstybių vadovai, vis tik praktinio naujos technologijos diegimo dar reikės palaukti.  

„Gal jau ir turime automobilį, bet kelio vis dar nėra – technologijos nors ir pasiekiamos, bet praktiškai 5G – neįmanomas, nes jam reikalingi dažniai naudojami aplinkinių valstybių karinių objektų“, – teigia Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas.

Didesnio technologinio proveržio tikimasi nebent kitąmet, nors greičiau už eilinį vartotoją 5G galimybes išnaudoti gali verslas.

Europa bando sekti JAV ir Pietų Korėjos pavyzdžiu 

Kad 5G efekto daugelio Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, gyventojai iki šiol nepastebėjo nėra keista, nes visoje Europoje skaičiuojama vos keli tūkstančiai bazinių 5G ryšio stočių, kai, pavyzdžiui, vien Pietų Korėjoje, kuri šioje srityje yra pasaulinė lyderė, jų stovi apie 100 tūkstančių.

Europoje ryšio plėtrą stabdo faktas, jog operatoriams tenka derinti 5G pritaikymą skirtingose valstybėse ir derintis prie kiekvienoje jų taikomos tvarkos. Lietuvoje papildomą iššūkį kelia ir tai, kad naujai technologijai reikalingas radijo dažnių juostas iki šiol naudoja Rusija ir Baltarusija. 5G tinklams diegti reikalingi radijo dažniai (3,5 GHz) Lietuvoje aukcionu bus parduodami tik šių metų pabaigoje.

„Lietuva kalbant apie tinklus visuomet buvo viena pasaulinių lyderių ir tikėtina, jog šią poziciją vertinant 5G integraciją išlaikysime. Vis tik gana mažas gyventojų tankis bei sąlyginai mažas sunkiosios pramonės įmonių skaičius leidžia spėti, kad tam prireiks dar bent keleto metų. Egzistuojančią dažnio problemą tikimasi aukciono dėka išspręsti 2020-ųjų pabaigoje ir 2021-aisiais jau suteikti pirmiesiems vartotojams galimybes prisijungti prie 5G tinklo. Nepaisant to, dėl reikalingų prietaisų stygiaus prireiks laiko, kol juo ims naudotis daugiau nei keli procentai žmonių“, – teigia G. Butėnas.

Europa kol kas atsilieka ir nuo JAV, mat su panašiomis dažnių problemomis susiduria daugelio Europos šalių operatoriai. JAV egzistuoja viena institucija, reguliuojanti reikalingus dažnius per visas valstijas – Europoje tokios nėra, nors Europos Sąjunga deda vis didesnes pastangas padėti šalims rasti sprendimus, nes technologiškai mūsų žemyną gerokai lenkia Azijos šalys ir JAV.

Šiandien koją kiša dažnis, rytoj – prietaisų stygius

Ekspertas aiškina, kad kol kas šalyse, kuriose 5G pritaikytas komerciniam naudojimui, didžiausią pokytį jis atneša kasdieniams vartotojams, kuriems svarbi aukštesnė ryšio sparta ir greitesnis prietaisų kontaktas su ryšio stotimis. Tuo tarpu techninių revoliucijų, žadėtų su 5G ryšio atsiradimu, kol kas dar tenka palaukti.

„5G pritaikomumas priklauso nuo to, kiek vartotojų iš tiesų turi įrenginius juo naudotis. Techninės galimybės 5G veikimui jau egzistuoja, bet net jei paslauga taptų prieinama šiandien, ja galėtų pasinaudoti nedaugelis. 2010-aisiais į Lietuvą atėjo 4G ryšys, tačiau po trejų metų jį naudoti vis dar galėjo mažiau kaip 10 proc. visų telefonų ir tik šiam ryšiui sukūrus galimybę atlikti garsinį skambutį vartotojai ėmė norėti 4G. Visgi net ir šiandien tik apie 65 proc. telefonų jį palaiko. Todėl kai 5G bus imtas taikyti Lietuvoje, standartinis vartotojas pernakt jo paslaugomis naudotis nepradės, nes gali paprasčiausiai neturėti tam reikiamo įrenginio“, – sako „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas.

Tiesa, rinka vietoje nestovi – savo 5G modelius jau anonsavo tokie gamintojai kaip „Samsung“, „Huawei“, „OnePlus“, taip pat manoma, kad šią technologiją palaikys ir šių metų rugsėjį išleidžiamas „iPhone“. Kita vertus, vartotojų noras ir galimybės įsigyti šiuos modelius vis dar gana ribotos.

Dažniausiai apie 5G ryšį naujienos pasirodo kalbant apie fantastiškus išradimus, kuriuos jis padės paversti kasdienybe, pavyzdžiui, save vairuojančius automobilius. „Bitė Lietuva“ ekspertas perspėja, kad šiuo atveju, kaip ir dažniausiai, fantazija gerokai prasilenkia su praktiniais sprendimais.

„Norint pamatyti tikrą technologinio proveržio mąstą, turime išvysti jį pilnai pritaikytą. Lietuvoje paruošus tinklus 5G ryšiui vis vien prireiks bent keleto metų aktyvaus gyventojų skatinimo ir aiškios komunikacijos, ką jiems duos 5G ryšį palaikantis telefonas, kol dauguma gyventojų ims šia galimybe naudotis. Kita vertus, tik 2022-2023 m. turėtų būti išleista nauja 5G ryšio programinė versija – jai išėjus galima tikėtis platformų ir įrenginių, kurie 5G panaudos kažkam revoliucingo. Tad kritinės klientų masės ir esminių pokyčių reiktų tikėtis tik 2024-2025 metais“, – sako G. Butėnas. 

Galimybės: nuo mažesnių spūsčių iki sveikatos

Viena sričių, kur tikimasi, jog 5G technologijos Lietuvoje gali sukelti lūžį – žemės ūkis. Šioje svarbioje ūkio šakoje vis dažniau pasitelkiami dronai, kurie gali atlikti tiek stebėjimo, tiek, pavyzdžiui, įvairių chemikalų, trąšų purškimo funkcijas. Greitesnis ryšys leistų Lietuvoje pritaikyti dronų sistemas, kurios beveik be jokio žmogaus įsikišimo stebėtų laukus ir iškart perduotų informaciją į debesyje esantį procesorių, kuriame informacija apdorojama ir pateikiama dronui atgal. Taip įmanoma tiksliau nustatyti kuriai laukų daliai kokios priežiūros reikia ir taip sutaupyti žemdirbių laiko bei pinigų, o gyventojams suteikti sveikesnį produktą. Šiandien cheminėmis medžiagomis purškiami ir tie augalai, kuriems tas visai nėra būtina.

„Akivaizdu, jog vartotojai vis labiau įpranta prie debesijos sprendimų ir vis noriau patiki savo duomenis debesyje esančioms duomenų bazėms. 5G ryšys bene labiausiai pasijaus su tuo susijusiose srityse: mažesnis užvėlinimo laikas signalui keliaujant iš įrenginio iki ryšio stoties ir atgal leis vis daugiau procesoriaus atsakomybės perkelti nuo įrenginio prie debesies. Taip turimas telefonas ar planšetė naudingi bus vien tik kaip ekranai ir, pavyzdžiui, žaidimus mėgstantiems vartotojams svarbesniu taps geras ryšys, o ne galingas kompiuteris. Šiandien tas pats vyksta su televizija – ją gali žiūrėti savo telefone tiesiog turėdamas interneto ryšį“, – teigia G. Butėnas.

Kita sričių, kurioje 5G integracijos tikimasi greičiau – sveikatos apsauga.

„5G geba greitai perduoti itin didelius duomenų kiekius, todėl leis tikrinti ir stebėti žmogaus biometrinę informaciją. Tuomet debesyje įvairūs savijautos parametrai nuo fizinio aktyvumo iki širdies ritmo išanalizuojami ir pastebėjus sutrikimą žmogus bet kurioje pasaulio vietoje perspėjamas, kad, pavyzdžiui, turėtų apsilankyti pas gydytoją“, – pasakoja G. Butėnas.

Nors su save vairuojančiais automobiliais 5G ryšys nėra neatskiriamai susijęs, judėjimą eisme jis gali pakeisti gana radikaliai, nes leis automobilių sistemoms greičiau reaguoti į aplinkoje esančius automobilius, žmones ir įvairias kliūtis. Kritinei masei automobilių mieste turint prisijungimą prie greito ryšio galima realiu laiku netgi nuspėti dar tik susidarančias spūstis, o atsidūrus pavojingose situacijose padėti vairuotojui jų išvengti.

„Kaip ir su telefonais, taip ir su automobiliais rimti pokyčiai įvyks tik tuomet, kai patys žmonės ims plačiau naudoti 5G technologiją palaikančius prietaisus. Todėl ir tikėtina, jog greičiau technologiją Lietuvoje ir pasaulyje pirmiausia įsisavins verslas ar žemės ūkio pramonė, kurie noriau investuoja į šiuolaikines technologijas“, – sako „Bitė Lietuva“ atstovas.

5G ryšys daugelio ekspertų įvardijamas viena svarbiausių pastarojo dešimtmečio technologijų, kurios svarba ir galimybėmis jau spėta įsitikinti pandemijos metu. Penktos kartos tinklo garantuojamas spartus ir patikimas internetas padėjo išlaikyti nenutrūkstamą prekių ir paslaugų tiekimą, o šiuo metu, ekonomikai stojantis ant kojų, 5G vaidmuo tampa dar svarbesnis.

Didelė žala ekonomikai

Visgi, sėkmingą 5G plėtrą daugelyje valstybių stabdo vienam pagrindinių naujojo tinklo įrangos tiekėjų „Huawei“ pritaikytos Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijos. Kadangi dirbtinai ribojama konkurencija 5G sferoje gali sukelti rinkos monopoliją, galimą jos žalą Europos šalių ekonomikai naujausiame savo tyrime apskaičiavo „Oxford Analytics“ specialistai.

Pilną ataskaitą rasite čia: https://bit.ly/2Zo1BnS

„Oksfordo analitikų skaičiavimais, apribojus „Huawei“, vieno pagrindinių 5G įrangos gamintojų, prieigą prie Europos rinkos, lems tai, kad 2023 metais 5G ryšiu visoje Europoje galės naudotis 56 milijonais mažiau žmonių. Žvelgdami į Lietuvai skirtą prognozę, matome ne ką mažiau įspūdingus skaičius – „Huawei“ negalint lygiavertiškai konkuruoti su kitais tiekėjais, mūsų šalyje 2023 metais prieigą prie 5G tinklo turėtų 200 tūkstančių mažiau asmenų – maždaug tiek, kiek gyventojų turi Klaipėdos miestas“, – „Huawei Technologies“ vadovo Baltijos šalyse Ricky Chen.

Net ir susitaikius su vėluojančiais 5G tempais, sumažėjusi konkurencija taip pat turėtų neigiamų finansinių padarinių – „Oxford Analytics“ nustatė, jog tokiu atveju ateinantį dešimtmetį penktos kartos tinklo infrastruktūros diegimas taptų kur kas brangesnis. Lietuvos ryšio paslaugų tiekėjams 5G įrangos plėtra per metus kainuotų 8 milijonais eurų daugiau, o didesnėms valstybėms, tokioms kaip Vokietija, „Huawei“ pašalinimas iš rinkos per metus atsieitų daugiau nei pusę milijardo eurų. Greičiausiai naivu tikėtis, kad išaugusias išlaidas infrastruktūrai operatoriai sutiktų subsidijuoti iš savo kišenės, todėl labai tikėtina, kad tai virstų didesnėmis mobiliojo ryšio kainomis galutiniams vartotojams.

Dar didesnę žalą patirtų Europos valstybių ekonomikos ir 5G tinklo saugumas. Specialistai prognozuoja, jog 27 Europos Sąjungos narės, Islandija, Norvegija, Jungtinė Karalystė ir Šveicarija dėl „Huawei“ eliminavimo iš 5G įrangos tiekėjų sąrašo kartu iki 2035 metų praras 40 milijardų eurų Bendrojo vidaus produkto, o konkrečiai mūsų šaliai gresia 60 milijonų eurų nuostolis. Taip atsitiks, kadangi įvairios pramonės ir paslaugų bendrovės vėluos įvykdyti skaitmeninę transformaciją ir, padedamos 5G, sumažinti veiklos ir administravimo išlaidų. Taip pat dėl vėluojančios tinklo plėtros visose Europos Sąjungos narėse sumažės vienaip ar kitaip su investicijomis į 5G susijusių gerai apmokamų darbo vietų.

Didesnė konkurencija 5G rinkoje kiekvienai šaliai pasitarnautų ir dar vienu būdu – tai ženkliai padidintų tinklo atsparumą. Eliminavus „Huawei“ iš Lietuvos rinkos, joje įsivyrautų vienos telekomunikacijų įmonės įrangos dominavimas. Tai lemtų, jog netikėto gedimo ar kibernetinės atakos atveju, galėtų būti paralyžiuota visa šalies 5G infrastruktūra, kas sukeltų eilę grėsmių ir nepatogumų. Jei sąžininga rinkos dalis tektų „Huawei“, egzistuoja tikimybė, jog tokios nelaimės atveju šios kompanijos ryšio įranga išliktų funkcionali ir galėtų veikti, kol sutrikimai būtų pašalinti. Na, o jei problemų būtų „Huawei“ pusėje, kitų rinkos žaidėjų įrengimai galėtų ir toliau tiekti ryšį.

Kodėl 5G ryšio plėtra yra tokia svarbi?

Nors 5G tinklas tėra tik jau dešimtmetį mus supančio 4G evoliucija, jis turi daugybę pranašumų prieš savo pirmtaką. Pagrindiniais jų įvardijami kur kas didesnė interneto sparta, mažesnis vėlavimas ir didesnė tinklo talpa, leidžianti jam perduoti kur kas didesnius informacijos kiekius vienu metu. Šiuos privalumus vartotojai gali pajusti atlikdami tokias kasdienes užduotis kaip muzikos ar filmų siuntimą, dalyvavimą telekonferencijose ar vaizdo skambučiuose ar tiesiog naršydami internete. Vis dėlto 5G panaudojimo scenarijai yra kur kas įvairesni.

Skaitmenizaciją įvykdžiusios ir įvairius 5G sprendimus įdiegusios gamyklos galės visiškai automatizuoti gamybos linijas ir jas kontroliuoti nuotoliniu būdu. Penktos kartos tinklo galimybes išnaudos ir paslaugų sektoriui priskiriamos įmonės. Pavyzdžiui, bankininkams 5G padės kur kas geriau palaikyti ryšį su mažmeninės prekybos ir verslo klientais bei dėl šios priežasties geriau patenkinti jų reikmes, o sukūrus 5G paremtas sistemas, bankų filialuose daugumą kasdienių užduočių, tokių kaip paskolos suteikimas, galės perimti dirbtinis intelektas.

Be to, kad, „Oxford Analytics“ duomenimis, 5G Lietuvoje sukurs 28 tūkstančius darbo vietų, o visoje Europos Sąjungoje – daugiau nei 2 milijonus, naujos kartos tinklas pasitarnaus ir viešajam sektoriui. 5G ryšys leis skaitmenizuoti gatvių apšvietimą, šiukšlių surinkimą, nusikalstamumo prevenciją ir aplinkosaugą, kas padidins efektyvumą kiekvienoje iš šių sričių ir prisidės prie didesnės visuomenės gerovės ateityje. Dėl šių priežasčių 5G diegimas privalo vykti sąžiningoje ir visiems žaidėjams lygias teises suteikiančioje konkurencinėje aplinkoje, skatinančioje greitesnę ir mažiau išlaidų reikalaujančią plėtrą.