Cpu.lt naujienas galima perpublikuoti tik gavus raštišką administracijos sutikimą. Nebijokit, paprašykit, mes draugiški :) Jei vis dėl to nuspręsite "biški pavogti", būsim priversti imtis teisinių priemonių.
+(370) 684-97070
info(eta)cpu.lt
Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ klientai, naudojantys naujesnės kartos „Apple“ ir „Samsung“ telefonus, jau gali aktyvuoti 5G ryšį savo įrenginiuose. Klientai, turintys „iPhone 12“ ar naujesnių serijų modelius, o taip pat „Samsung S22“ serijos įrenginius, įsigiję pasirinktą 5G ryšio planą, turės galimybę naudotis naujos kartos technologija.
„Siekiame, kad mūsų klientai gautų ne tik geriausią paslaugų kokybę, bet ir galėtų naudotis pačiomis naujausiomis technologijomis. 5G ryšio palaikymas „iPhone“ ir „Samsung“ telefonuose dar plačiau atvers naujos kartos ryšio privalumus mūsų privatiems ir verslo klientams“, – teigia Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.
Įsidiegę naujausią operacinės sistemos versiją, 5G ryšio funkciją galės aktyvuoti šių „iPhone“ ir „Samsung“ modelių turėtojai: „iPhone 12 Mini“, „iPhone 12“, „iPhone 12 Pro“, „iPhone 12 Pro Max“, „iPhone 13 Mini“, „iPhone 13“, „iPhone 13 Pro“, „iPhone 13 Pro Max“, „iPhone SE (3rd generation)“, „iPhone 14“, „iPhone 14 Pro“, „iPhone 14 Pro Max“, „iPhone 14 Plus“, „Samsung S22“, „Samsung S22+“ ir „Samsung S22 Ultra“.
Minėtus įrenginių modelius turintys klientai, atsisiuntę operacinės sistemos atnaujinimą ir įsigiję 5G ryšio planą, turės galimybę naudotis paslauga ten, kur yra šios technologijos padengimas. Informacija apie 5G ryšio padengimo teritoriją teikiama „Tele2“ salonuose arba telefonu „Tele2“ klientų aptarnavimo centre. Įsigyti planą galima bet kuriame operatoriaus salone arba kliento savitarnoje. Operatorius siūlo tris balso planų variantus, palaikančius 5G: su 25 GB, 50 GB arba neribotais mobiliaisiais duomenimis.
5G ryšio aktyvavimui „iPhone“ telefone reikės įsidiegti naujausią operacinės sistemos versiją (nuo „iOS 16.2“). Tai padaryti rekomenduojama prisijungus prie „Wi-Fi“ ryšio ir su pakankamai energijos įrenginio baterijoje. Atsidarykite nustatymus spustelėję „Settings“, čia paspauskite „General“ ir atsivėrusiame lange pasirinkite „Software Update“. Jūsų įrenginys automatiškai susijungs su „Apple“ serveriais, o jums liks tik vykdyti tolesnes instrukcijas. Įrašius atnaujinimus, telefonas automatiškai persikraus su jau įrašyta naujausia operacine sistema.
„Samsung“ telefonuose galite atnaujinti operacinę sistemą spustelėję „Settings“ (liet. „Nustatymai“) > „Software update“ (liet. „Programinės įrangos atnaujinimas“). Čia bakstelėkite „Download and install (liet. „Atsisiųsti ir įdiegti“) – jei nauja programinė įranga pasiekiama, galėsite pasirinkti „Install now“ (liet. „Įdiegti dabar“), „Schedule install“ (liet. „Planuoti diegimą“) arba „Later“ (liet. „Vėliau“).
Patikrinti, ar 5G ryšys aktyvuotas, galite įrenginyje įsijungę mobiliųjų duomenų nustatymus – „Settings“ > „Mobile Data“ > „Mobile Data Options“, spustelėkite „Voice & Data“ ir įsitikinkite, kad 5G ryšio pasirinkimas įjungtas. Čia turėsite galimybę rinktis „5G Auto“ režimą, kuris automatiškai persijungia į „LTE“, kai 5G greitis nesuteikia pastebimai geresnės patirties ir taip taupoma akumuliatoriaus energija. Galite aktyvuoti ir „5G On“ pasirinkimą, kuris visada naudoja 5G tinklą, kai jis yra prieinamas, tačiau tai gali sutrumpinti akumuliatoriaus veikimo laiką.
Prieš porą mėnesių Lietuvoje įvykus plataus masto 5G įjungimui, gyventojų išmaniuosiuose įrenginiuose atsivėrusios mobiliojo interneto galimybės dalį privertė suabejoti šviesolaidinio interneto reikalingumu. Nors 5G suteikiama sparta jau pasivijo prieš keletą metų siūlyto fiksuoto interneto lygį, ekspertai pabrėžia, kad penktos kartos mobilusis internetas šviesolaidžio tikrai „nenužudys“, kadangi jam vis dar nusileidžia keletu svarbių aspektų.
„Telia“ 5G ryšys šiandien jau pasiekiamas 80 proc. Lietuvos gyventojų, todėl praktiški pasvarstymai apie šviesolaidinio interneto ateitį iš pirmo žvilgsnio atrodo pakankamai logiški. Vis dėlto kalbėdami apie šias dvi technologijas turėtume suprasti, jog tai ne konkurentai, o labiau dvi viena kitą papildančios alternatyvos. Šviesolaidis vis dar suteikia stabilesnę greitaveiką ir mažesnę delsą, lygiai kaip ir 5G, yra nuolat tobulinamas, o juo paremtą ilgaamžę infrastruktūrą naudos netgi tolimoje ateityje pasirodyti turintys kvantiniai tinklai“, – teigia „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.
Garantuotas stabilumas
Pasak A. Strolios, nepaisant to, kad vienais didžiausių 5G pranašumų prieš 4G įvardijami kur kas didesnė tinklo talpa ir geresnis gebėjimas geriau susitvarkyti su išaugusiomis apkrovomis, jis vis dar išlieka mobiliuoju internetu. Tai reiškia, jog 5G veikimą gali neigiamai paveikti aplinkinėje vietovėje prie šio ryšio prisijungęs ypač didelis vartotojų skaičius.
„Priešingai, nei 5G, šviesolaidinio interneto veikimas yra ypač stabilus ir atsparus. Kitaip tariant, sutartyje nurodyta greitaveika bus „rezervuota“ jums, ja niekada nereikės dalintis su kitais vartotojais, o vieninteliai galimi trukdžiai yra infrastruktūros gedimai, kurie dėl dažnų įrangos techninių patikrinimų pasitaiko ypač retai. Toks didelis stabilumas labai praverčia sklandžiam nuotoliniam darbui, dalyvaujant vaizdo konferencijose, virtualiai laikant testus ir egzaminus ar prireikus staiga atsisiųsti keletą didelių failų“, – aiškina specialistas.
Mažiausia delsa ir didžiausia sparta
Nepaisant to, kad 5G laikomas nauju auksiniu mobiliojo ryšio standartu ir teoriškai leidžia pasiekti tokią spartą ir delsą, kurią dar neseniai galėjo suteikti tik fiksuotas internetas, šviesolaidis vis dar išlieka pranašesnis šioje srityje.
„Nors duomenys iki bazinės 5G stoties keliauja kur kas trumpesnėmis bangomis, jos savo sparta vis dar negali lygintis su saugiai ir izoliuotai šviesolaidžiu sklindančiu optiniu signalu. 5G greitaveiką taip pat gali smarkiai sumažinti įvairios tarp bazinės stoties bei įrenginio antenos atsirandančios fizinės kliūtys, tokios kaip medžiai ar pastatų sienos, ir netgi nepalankios oro sąlygos – lietus ir sniegas. Be to, 5G bazinių stočių infrastruktūroje dalyvauja daugiau komponentų, jos dažniausiai iki centrinių duomenų centrų taip pat keliauja šviesolaidžio tinklais, todėl vartotojas susiduria su didesne delsa, kuri gali nulemti pralaimėjimą greitos reakcijos reikalaujančiuose žaidimuose ar internetiniuose aukcionuose. Dėl šių priežasčių šviesolaidis visada galės pasiūlyti didesnę greitaveiką ir mažesnį vėlinimą, nei mobilusis internetas“, – atskleidžia „Telia“ atstovas.
Šviesolaidžio technologijos taip pat tobulėja
A. Strolia pastebi, kad jei apie naujas mobiliojo ryšio kartas arba pasiekimus visuomenė informuojama pakankamai aktyviai, šviesolaidžio technologijų naujienos neperžengia siauro inžinierių ir specialistų rato ribų. Kita vertus, tai nereiškia, jog šviesolaidinis internetas nė kiek nepažengė nuo jo diegimo pradžios Lietuvoje 2007 m. ar netgi paskutinių metų kontekste.
„Anksčiau, prieš 10–15 m., 10 Gb/s sparta buvo sutinkama tik sujungimuose tarp stambių internetinių duomenų perdavimo mazgų operatoriaus infrastruktūroje. Šiais laikais PON (angl. passive optical network) technologija leidžia ir paprastam klientui pasiekti 10 Gb/s greitį, tiesiog sėdint namuose ant sofos ir naršant išmaniuoju telefonu. Pavyzdžiui, „Telia“ jau dabar siūlo 2Gb/s šviesolaidinio interneto paslaugą, kurio greitaveiką esant poreikiui bus galima padidinti ir iki dešimties. Be to, tai toli gražu nėra šviesolaidžio riba – tikėtina, kad ateityje ši technologija mums namuose leis mėgaus keliasdešimties ar net šimtų gigabitų per sekundę spartos internetu“, – komentuoja A. Strolia.
Brangi, bet ilgaamžė infrastruktūra
Pašnekovas taip pat prideda, jog šviesolaidžio technologijos dar ilgai nebus atsisakoma ir dėl to, kad jos infrastruktūra labai brangi tiesti, bet tai kompensuoja savo ilgaamžiškumu. Ekspertų teigimu, ji be jokio veikimo kokybės suprastėjimo gali tarnauti beveik 30 m., o norint padidinti jos spartą operatoriui tereikia atnaujinti aktyvinę įrangą, esančią duomenų perdavimo mazguose.
„Be to, kadangi šiuo metu rinkoje nėra pažangesnio ir spartesnio duomenų perdavimo būdo, prognozuojama, kad šviesolaidis bus naudojamas netgi šiuo metu mokslininkų laboratorijose kuriamuose ir po keliolikos ar keliasdešimties metų realybe turinčiuose virsti kvantiniuose tinkluose. Jie nuo dabartinių skirsis tuo, kad šviesolaidžiu keliaus ne įprasti bitai, koduojantys 1 arba 0, daugybė nedidelių „kubitais“ vadinamų dalelių, nešančių bet kokį nulių ir vienetų derinį. Tai padės smarkiai padidinti interneto saugumą, kadangi kvantinis signalas negalės būti perimtas pusiaukelėje, jo nesutrikdžius, tad tokia jautri informacija, kaip medicininiai įrašai, pažinčių programėlių profiliai ar netgi darbinis elektroninis paštas negalės taip paprastai patekti į sukčių rankas“, – aiškina „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.
Lietuva buvo viena paskutinių šalių Europoje surengusi komercinius 5G dažnių aukcionus, tačiau pagal naujos kartos mobiliojo ryšio plėtrą šalyje jau lipame ant kulnų šios technologijos lyderiams Šiaurės šalyse. Visgi tam, kad 5G ryšys padengtų visą Lietuvos teritoriją, reikia įrengti tūkstančius bazinių stočių.
Tai yra ne tik milžiniškos investicijos, bet ir ilgas procesas. Ko reikia ir kiek kainuoja pastatyti 5G bazinę stotį Lietuvoje pasakoja „Telia“ tinklo ekspertas.
Ar 5G veiks Labanore, Betygaloje ir 70 jūrmylių atstumu nuo Klaipėdos uosto vartų? O gal 5G bus ant kiekvieno Vilniaus apšvietimo stulpo? „Ant kiekvienos pušies antenos nepastatysime, – sako „Telia“ radijo prieigos tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas. – Bazinės stoties įrengimas yra ne tik brangus, bet labai lėtas bei atsakingas procesas.
Tam būtini ne tik įvairių tarnybų leidimai, koją neretai kiša ir niekuo nepagrįstais išsigalvojimais paremtas žmonių požiūris į antenos 5G ryšį.“
Pasak „Telia“ radijo tinklo vadovo, sprendimas statyti naują mobiliojo ryšio stotį priimamas, jei yra jaučiamas kokybės trūkumas konkrečioje vietovėje arba neužtenka talpos tankiai apgyvendintose teritorijose. Pasitaiko ir pačių klientų siūlymų bazinę stotį statyti jų žemėje, ant jų valdomo pastato.
„Esame suinteresuoti, kad naujos stoties naudą pajaustų kuo daugiau žmonių, todėl atskiro dėmesio sulaukia ir populiarios poilsiavietės, rekreacinės teritorijos, kiti traukos centrai“, – pasakoja R. Mikalauskas.
Stoties iškilimas gali užtrukti ir 20 metų
Pasak „Telia“ radijo prieigos tinklo vadovo, bazinės stotys gali būti dviejų rūšių – statomos ant jau esamų pastatų arba vadinamosios „plyno lauko investicijos“, kai yra statomas paprastas bokštas, jo aukštis siekia nuo 30 iki 80 metrų. Bazinė stotis ant pastatų gali kainuoti apie 50 tūkst., o stoties bokštas ant žemės, priklausomai nuo aukščio, gali pareikalauti nuo 130 iki 250 tūkst. eurų investicijų.
R Mikalausko teigimu, aptikus ir išanalizavus naujos stoties poreikį, darbo imasi derybininkai, ieškantys konkrečios vietos, kurioje stotis iškils.
„Atradus tinkamą vietą, pasirašome nuomos sutartis ir prasideda stoties projektavimas. Kai į didelį aukštį sukeliamos antenos, siųstuvai, visa konstrukcija turi būti pakankamai stipri ir pajėgi atlaikyti dideles apkrovas, todėl yra atliekami specialūs atsparumo testai. Daug laiko užtrunka ir darbas su skirtingomis institucijomis, kurios atsakingos už griežtų higienos normų ir saugumo reikalavimų priežiūrą.
Paruošus projektą ir suderinus jį su savininkais, pradedamas įrangos užsakymas, montavimas, paleidimas į eterį“, – apie bazinės stoties iškilimo etapus pasakoja „Telia“ atstovas.
Apie pusę metų – tiek, R. Mikalausko teigimu, užtrunka pastatyti bazinę stotį. Tiesa, tai idealus atvejis, kai proceso metu neiškyla jokių kliūčių. Pasitaiko atvejų, kai nerandant tinkamos vietos ar nepasiekiant susitarimo stotis gali būti statoma ir 10 ar net 20 metų.
„Susitarimas dėl stoties iškilimo yra vienas sudėtingiausių visame procese. Išsirinkus tinklo atžvilgiu geriausią vietą, nebūtinai pavyks ją čia ir pastatyti. Miestuose koją kiša pastatų trūkumas, sunkumai pasiekti susitarimą su pastato savininku. Nėra optimalu bazinę stotį statyti ant žemo pastato, jei aplink stovi aukšti namai“, – apie iššūkius pasakoja ekspertas.
R. Mikalauskas pastebi, kad gyventojai vis dar baiminasi didelio stočių dydžio ir galimo poveikio jų sveikatai. Pasak jo, nerimauti nereikėtų, nes visi gamintojai savo 5G ryšio įrangą išbando laikydamiesi tarptautinių standartų ir pateikia informaciją, kaip ją įdiegti, kad ji atitiktų visus saugos reikalavimus.
Savo ruožtu „Telia“ montuodama ryšio antenas užtikrina, kad elektromagnetinių laukų poveikis neviršytų Lietuvos ir tarptautinių institucijų nustatytų ribinių verčių ir nuolat vadovaujasi valdžios institucijų nustatytomis gairėmis.
„5G startui Lietuvoje ruošėmės ne vienerius metus ir į viso tinklo atnaujinimą investavome daugiau nei 100 mln. eurų. Šiuo metu Lietuvoje veikia 1200 bazinių 5G stočių, tačiau šis skaičius tikrai nėra baigtinis. Intensyvi 5G bazinių stočių plėtra planuojama visus 2023 m., o iki ateinančios vasaros vidurio „Telia“ 5G ryšys padengs 99 proc. šalies teritorijos“, – pasakoja „Telia“ radijo prieigos tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas.
Lietuvos gyventojų išmaniuosiuose telefonuose 4G ženkliukui pamažu keičiantis į 5G, vis labiau susimąstoma, ką tiksliai koduoja šie simboliai. Nors dažnai tikima, jog didesnis skaičius paprasčiausiai reiškia didesnę mobiliojo ryšio spartą, ekspertų teigimu, tai tėra tik labai nedidelė dalis to, ką pasauliui pasiūlė kiekvienas „G“.
Vis dėlto trumpa istorija ir žvilgsnis į tai, kaip vystėsi mobiliojo ryšio technologija, gali padėti suprasti, kur esame šiandien ir ko tikėtis iš artėjančio, bet dar labai tolimo 6G paleidimo.
„Raidė „G“, sekanti paskui skaitinį simbolį, sutrumpintai reiškia mobiliojo ryšio standartų kartą. Nepaisant to, kad naujausią standartą žymintis penketas matematine prasme neatrodo itin įspūdingai, už jo slepiasi daugiau negu 40 metų skaičiuojantis technologinis progresas.
Pirmos ryšio kartos paleidimo laikotarpiu mobiliaisiais telefonais netgi nebuvo plačiai prekiaujama, o tarptinklinis ryšys įsitvirtino tik 3G laikais. Tuo metu 5G mobiliojo interneto kokybę priartino prie laidinio bei prie jo prijungs daugybę daiktų, o su 6G einama link bangų panaudojimo, kurios sklinda dar trumpesniu atstumu ir potencialiai suteiks terabitinę spartą“, – teigia „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.
Nuo išrinktųjų iki kultūrinės revoliucijos
Pasak A. Strolios, nors didelės dalies informacinių ir komunikacijų technologijų (IKT) tėvyne laikomos Jungtinės Valstijos, mobiliojo ryšio istorijoje pionierės vaidmenį suvaidino Japonijos kompanija „Nippon Telegraph and Telephone“. 1979 m. Tokijo gyventojams pristatytas 1G ryšys po penkerių metų padengė visą Japoniją, o JAV pasiekė tik 1983 m.
„Nepaisant to, kad Japonijoje pirmos kartos mobilusis ryšys išplito palyginus greitai, juo naudotis galėjo tik labai nedidelė visuomenės dalis. Pirmasis komerciškai parduodamas mobilusis telefonas „Motorola DynaTAC“ parduotuvėse pasirodė tik 1983 m., o jo kaina, įvertinus infliaciją, šiandien atitiktų 10 tūkst. eurų.
Deja, tik išrinktiesiems prieinama pinigų suma negarantavo net patenkinamos paslaugos kokybės. Susikalbėti su pašnekovu dėl statinio triukšmo ir foninio traškėjimo buvo itin sudėtinga užduotis, o analoginė ryšio prigimtis reiškė, jog pokalbių galėjo pasiklausyti bet kas, turintis radijo skenerį“, – aiškina pašnekovas.
Kita vertus, viskas aukštyn kojomis apsivertė 1991 m., kai Suomijoje pradėjo veikti pirmasis 2G tinklas. Jis ne tik naudojo skaitmeninį GSM standartą bei buvo šifruotas, bet ir įgalino tai, ką šiandien laikome visiškai įprastu dalyku – SMS ir MMS pranešimus. Šie nauji komunikacijos formatai ir gerėjanti ryšio kokybė smarkiai pakeitė bendravimo suvokimą, todėl iš turtingųjų privilegijos mobilusis ryšys pamažu virto būtinu šiuolaikinio gyvenimo atributu.
„Visgi didžiausiu 2G nuopelnu laikoma tai, kad jis davė pradžią tam, be ko šiandien neįsivaizduojame savo kasdienybės – mobiliajam internetui. Nors tuometinė jo sparta tesiekė maždaug 40 kilobitų per sekundę, to pakako į mobilųjį telefoną atsisiųsti naujiems skambėjimo tonams ar nuotraukoms.
Šių galimybių potencialą vartotojai netruko pastebėti, todėl 2G technologijos buvo pradėtos tobulinti labai greitai, kol pasiekė pakankamai neblogą 500 kbit/s spartą. Tiesa, 2G kamavo kita problema – ribotas tarptinklinis ryšys.
Nors antroji mobiliojo ryšio karta teoriškai ir siūlė tokią funkciją, dėl įvairiose šalyse naudojamų skirtingų ryšio dažnių ir ribotų tuometinių telefonų galimybių nuvykus į užsienį savo mobiliuoju pasinaudoti dažniausiai nepavykdavo“, – prisimena „Telia“ atstovas.
Vaizdo pokalbiai ir aukštos raiškos transliacijos
Pasauliui besirengiant žengti jau trečią mobiliojo ryšio žingsnį, į priekį vėl išsiveržė Japonija, kurioje 3G pradėjo veikti dar 2001 m. Tačiau su šia karta mobilusis ryšys peržengė vietinį kontekstą ir tapo tarptautiniu – vartotojai duomenis galėjo pasiekti iš bet kurios pasaulio vietos, o rinkoje pagaliau atsirado keletą ryšio dažnių palaikančių mobiliųjų.
„3G buvo kuriamas turint ambicingą viziją, kad žmonės pradės bendrauti vaizdo skambučiais, o tuo laikotarpiu netgi debiutavo nemažai telefonų, turinčių tam skirtą priekinio vaizdo kamerą. Vis dėlto tuo metu ši komunikavimo forma taip ir neprigijo, bet užtat 3G atliko kitą reikšmingą darbą – leido visavertiškai, nedaug prasčiau nei kompiuteriu, naršyti internete ir kelis kartus greičiau už 2G siųsti turinį.
Nenuostabu, kad tada šokoladinio batonėlio ar plytelės formos mobiliuosius į paraštes nustūmė visavertę klaviatūrą turintys „BlackBerry“, o vėliau – ir dideliu ekranu pasižymintys pirmieji „iPhone“, – pasakoja specialistas.
Deja, A. Strolia pastebi, jog kitaip, nei 2G atveju, kuris vis dar naudojamas įvairiose saugos, telemetrinėse, automatinių vartų ir kitose sistemose, 3G dienos Lietuvoje bei daugelyje kitų šalių jau yra suskaičiuotos. 2006 m. „Telia“ pirmoji mūsų šalyje įjungusi 3G ryšį, pirmoji įsipareigojo ir jį išjungti – tai bus atlikta dar iki šių metų pabaigos. Tai leis padidinti naujesnėms ryšio kartoms tenkantį ryšio spektrą bei taip smarkiai pagerinti jų spartą ir veikimo kokybę.
„Po 3G 2009 m. sekęs 4G, dar sinonimiškai vadinamas LTE, iš esmės pratęsė savo pirmtako pradėtus darbus. Mobiliojo interneto sparta padidėjo maždaug 10 kartų, todėl tapo įmanoma savo išmaniajame telefone mėgautis aukštos raiškos vaizdo transliacijomis, internetiniais žaidimais bei sklandžiai dalyvauti nuotolinėse konferencijose.
Be to, 2017 m. Lietuvoje įjungėme 4G galimybes dar labiau išplečiančią VoLTE technologiją, kuri skambučių kokybę pakėlė iki HD garso standarto, tris kartus paspartino sujungimą ir įgalino skambučio metu naršyti telefone“, – ketvirtos kartos tinklo privalumus vardina „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.
Daiktų interneto ir 6G aušra
Strolios teigimu, nepaisant per eilę metų pasiektos 4G pažangos, ši mobiliojo ryšio karta nėra tinkama tam, kas pamažu skverbiasi į įvairias mūsų gyvenimo sritis – daiktų internetui (IoT). Didžiausios ketvirtos kartos tinklo problemos yra maždaug 50 milisekundžių dydžio delsa ir ypač dideliam internetinių prietaisų kiekiui nepakankama talpa.
„2019 m. P. Korėjoje pirmąkart plačiai pradėtas teikti ir nuo 2020 m. „Telia“ Lietuvoje įjungtas 5G ryšys žymi dar vienos pramonės revoliucijos pradžią. Vos 10 ms siekianti ir, tikėtina, ateityje iki 1 ms sumažėsianti delsa leis prie šio ryšio prijungti savavaldžius automobilius, žmones operuojančias robotines rankas ir logistikos sandėliuose zujančius robotus, jau nekalbant apie išmanius šviesoforus ir virtualios realybės sistemas.
Nors interneto spartos šuolis leis vos per minutę ar net mažiau atsiųsti visą „Netflix“ serialo sezoną, kur kas labiau juntamas patobulinimas yra apie 250 kartų padidėjusi talpa. Tai reiškia, jog mobilusis internetas beveik nesulėtės net ir tūkstančius žmonių suburiančiuose renginiuose bei nestrigs prijungus visą galybę aukščiau paminėtų įrenginių“, – dėsto ekspertas.
Nors 5G pasaulyje dar tik žengia pirmuosius žingsnius, o naujos mobiliojo ryšio kartos teks palaukti bent iki 2030 m., „Telia“ tinklo vadovas pasidalino prognozėmis, kokių naujovių ji galėtų suteikti. Jo teigimu, 6G daugiausia dėmesio skirs mobiliojo interneto pasiekiamumui kiekviename pasaulio kampelyje ir netgi už jo ribų bei susikoncentruos į įrangos energetinį efektyvumą.
„6G eroje greičiausiai jau nebeskaičiuosime, per kiek laiko galime atsiųsti tam tikrus failus, o pats mobilusis internetas taps tokiu pačiu savaime suprantamu dalyku, kaip oras, kuriuo kvėpuojame. Prognozuojama, kad, galbūt, su 6G galėsime valdyti savo avatarą, gal turėsime lustus po oda, kuris naudosis ryšiu, o gal sensoriai tiesiog bus kiekviename daikte, prie kurio liečiamės“, – prognozuoja „Telia“ atstovas.
Prieš pat oficialią išankstinę naujųjų „iPhone 14” serijos telefonų prekybos pradžią Lietuvoje, didžiausia pasaulio technologijų bendrovė „Apple“ atskleidė, kurie jos gaminami telefonai veiks su „Telia“ 5G ryšiu. Su naujausia operacine sistema iOS165G veiks automatiškai visuose modeliuose nuo „iPhone 12“ serijos.
Šis ruduo Lietuvoje atneš išties didelių technologinių naujovių. Po įvykusių 5G dažnių aukcionų ir juose sumokėtų milijonų eurų, šalies telekomunikacijų operatoriai iš Ryšių reguliavimo tarnybos nekantriai laukia oficialaus leidimo pradėti teikti 5G paslaugas visoje Lietuvoje.
Tačiau tai nereiškia, kad naujausios kartos ryšį automatiškai palaikys visų gamintojų įrenginiai. Kiekvienas operatorius savo tinklo paslaugų veikimą derina atskirai su kiekvienu iš įrangos gamintojų. Vilniuje nuo sausio veikiančiame komerciniame „Telia“ 5G tinkle dalis „iPhone“ modelių šią technologiją jau palaikė nuo rugpjūčio.
„Telia" džiaugiasi galėdama pasidalinti „Apple“ naujiena, kad mūsų 5G ryšį palaikys naujieji galingieji „iPhone 14“, „iPhone 13“, „iPhone SE (2022)“ ir „iPhone 12“ serijų telefonai“, – naujiena dalinasi „Telia“ telefonų pardavimo vadovė Rimantė Marcišauskienė.
Norint paruošti savo telefoną 5G ryšio naudojimui reikia atlikti kelis nesudėtingus žingsnius. Svarbiausia – savo įrenginyje įdiegti naujausius iOS16. Tai galite padaryti išmaniajame telefone pasirinkę „Settings“ > „General“ > „Software Update“ ir telefono nustatymus „Settings“ > „General“ > „About“ bei pasitikrinę operatoriaus nustatymus. Nuo tada 5G “iPhone” įrenginiuose bus visada įjungtas.
Lietuvoje 5G ryšys veiks 3,5 GHz ir 700 MHz dažniais. 3,5GHz dažnių aprėpties teritorijoje esantys įrenginiai galės pasiekti net iki 2 gigabitų per sekundę (2 Gb/s) spartą. Ten, kur 3,5GHz nepasieks, įrenginiai automatiškai naudos plataus padengimo 5G ryšį 700Mhz dažnių juostoje. Jo sparta bus panaši kaip greito 4G, tačiau jis bus daug talpesnis ir su gerokai mažesniu vėlinimu.
Nuo 2018 metų 5G technologiją pirmoji Lietuvoje testuojanti „Telia“ nuo šių metų sausio 5G paslaugas teikė jau turimoje 2100 MHz dažnių ruožo atkarpoje. Vilniuje su komerciniais dažniais veikia 20 bazinių stočių.