Didžiausia ir seniausia vaizdo žaidių studija Lietuvoje „Nordcurrent“ bendradarbiaudama su ukrainiečių žaidimų studija "Black Tower Basement", įsikūrusia Charkive, išleis žaidimą „Greedventory“, skirtą asmeniniams kompiuteriams.  

Pasaulis atkreipia dėmesį

„Greedventory“ žaidimas buvo pristatytas virtualioje „Guerrilla Collective“ parodoje. Skaitmeninių žaidimų paroda yra viena didžiausių pastarųjų metų renginių, skirtų pasaulinėms žaidimų leidėjų bei kūrėjų naujienoms pranešti. Tradiciškai, prieš išleidimą, žaidimai yra pristatomi įvairiuose apžvalgų portaluose bei vaizdo transliacijų platformose. Tai bus ketvirtasis „Nordcurrent Labs“, leidybos padalinio asmeniniams kompiuteriams, leidžiamas žaidimas.

„Nepaisant karo, kolegos Ukrainoje tokioje situacijoje sugeba ir toliau efektyviai dirbti. Su „Black Tower Basement“ studija dirbame pirmą kartą. Apie 3 metus kurtam žaidimui kolegos Ukrainoje iki šiol atlieka tobulinimus sudėtingomis sąlygomis. Dauguma jų, prasidėjus karui, praleisdavo slėptuvėse ar savanoriaudami. Nuolat palaikėme ryšį, vėliau, okupacinei kariuomenei atsitraukus nuo miesto, „Black Tower Basement“ galėjo grįžti ir toliau tęsti žaidimo kūrimo darbus.

Pastarasis pasirodymas „Guerilla Collective“ parodoje ir po jos sekęs žaidimų žiniasklaidos dėmesys tikrai džiugina. Mes stengiamės leisti įvairaus žanro žaidimus, eksperimentuojame ir su tematikomis. Šį kartą investavome į produktą, skirtą kiek įgudusiam kompiuterinių žaidimų mėgėjui, kuriam artimi veiksmo nuotykių žaidimai“, – teigia nepriklausomų žaidimų leidėjų "Nordcurrent Labs" komandos vadovas Andrius Mackevičius.

Valdymu išsiskiriantis žaidimas

Vaidmenų žaidimas „Greedventory“ žaidėjus nukelia į fantastinį magijos pasaulį. Čia pagrindinis žaidimo herojus kovoja su blogiukais, kad atstatytų įprastą žaidimo pasaulio tvarką. Asmeniniams kompiuteriams skirto žaidimo išskirtinis bruožas – valdymas. Tradicinį žaidimų valdymą pulteliu ar klaviatūra keičia vieninteliai pelės klavišai. Jais imituojami smūgiavimo ir gynybos veiksmai. Unikalias ir sudėtingas kovas žaidime papildo itin detali pikselių grafika.

Vaizdo žaidimų kūrybos ir leidybos įmonė „Nordcurrent“ yra didžiausia ir seniausia studija Lietuvoje, veiklą pradėjusi dar 2002 metais. Vilniuje, Dniepro, Odesos bei Varšuvos miiestuose dirba daugiau nei 250 darbuotojų. Pasaulinius žaidimus kurianti įmonė iš viso yra sukūrusi bei išleidusi jau daugiau nei 50 žaidimų įvairioms platformoms. Favoritais tapusių „Cooking Fever“, „Murder in the Alps“, „Pocket Styler“, „Happy Clinic“ ir kitų žaidimų atsisiuntimai viršija 500 mln. kartų.

Galimybė naujausius žaidimus žaisti neturint galingo kompiuterio ar konsolės prieš gerą dešimtmetį atrodė kaip naivi fantazija arba mažų mažiausiai technologinė utopija. Visgi technologijoms nesustabdomai tobulėjant, rodos, nė nepajutome, kaip rinkoje viena po kitos ėmė rastis žaidimo debesyse (angl. Cloud gaming) paslaugos, kurios žaisti naujausius kūrinius leidžia praktiškai bet kokiame prie interneto prijungtame įrenginyje.

„Allied Market Research“ analitikų skaičiavimais, žaidimo debesyse paslaugų rinka kasmet augs 57,2 proc. ir 2030 m. bus vertinama beveik 22 milijardais JAV dolerių. Tačiau ekspertai pastebi, kad ši realybe virtusi futuristinė technologija bent jau kol kas toli gražu nepateisina didelių lūkesčių ir netgi kelia abejonių dėl savo išlikimo ateityje.

„Natūralu, kad matydamos didelį potencialą į šią rinką žengti svarsto nemažai kompanijų. Viena jų – neseniai savo vartotojų apklausą apie žaidimą debesyse įvykdžius ir taip savo planus išdavusi „Netflix“. Deja, stebint, kaip sunkiai vartotojų simpatijas sekasi rinkti konkurentams – „Google Stadia“, „Amazon Luna“ ir „PlayStation Now“ – panašu, kad gerai technologijų rinkoje žinomas vardas žaidimo debesyse srityje sėkmės savaime negarantuoja, tad „Netflix“ turės labai pasistengti“, – teigia „Telia“ e. žaidimų ekspertas Žilvinas Pūkas.

Kaip veikia žaidimas debesyse?

Pasak „Telia“ atstovo, žaidimas debesyse kur kas artimesnis vaizdo transliavimo paslaugoms, tokioms kaip „Netflix“ arba „HBO“, nei tradiciniam klavišų maigymui, žaidžiant kompiuteriu ar konsole. Priešingai pastarajam atvejui, visi sudėtingi skaičiavimai atliekami ne vartotojo įrenginyje, o debesijos serveriuose. Į juos siunčiami tik klaviatūros ar pultelio paspaudimų duomenys, o į žaidimams naudojamą prietaisą perduodamas tik realiu laiku sugeneruotas vaizdas bei garsas.

Didžiausias šios technologijos privalumas – žaidėjui nereikia turėti galingo kompiuterio, o konsolės kokybės žaidimus galima žaisti praktiškai bet kokiame įrenginyje – sename nešiojamame kompiuteryje, išmaniajame telefone, planšetėje, tam skirtame televizoriaus priedėlyje ar netgi pačiame išmaniajame televizoriuje. Taip pat kadangi debesijos serverius galima pasiekti iš bet kurios pasaulio vietos, mėgautis aukštos kokybės žaidimais galima ne tik namuose, bet ir kavinėje, prie gydytojo kabineto ar keliaujant.

„Tačiau viena ranka išspręsdamas įrangos pajėgumo problemą, žaidimas debesyse kita ranka pateikia naują iššūkį – ryšio kokybę. Norint be jokių strigimų mėgautis žaismo procesu, o juo labiau varžytis ar žaisti profesionaliai, būtinas itin spartus ar patikimas internetas. Šiuos reikalavimus geriausiai išpildyti gali šviesolaidinis internetas, o keliaujant vienintele jo alternatyva taps į naują etapą Lietuvoje žengiantis 5G ryšys. Tiesa, žaidimui debesyse naudojantieji mobilųjį internetą turėtų atkreipti dėmesį į savo plano limitus – valandai aukštos kokybės žaidimo gali prireikti 5GB ar net daugiau duomenų“, – aiškina Ž. Pūkas.

Potencialo daug, bet yra rimtų trūkumų

Nepaisant to, kad analitikai žaidimui debesyse žada šviesią ateitį, dabartinių rinkos dalyvių situacija nėra labai džiuginanti. 2019 m. pabaigoje debiutavusi ir viena šios srities lyderių laikyta „Google Stadia“ paslauga neseniai patyrė neigiamų permainų – „Google“ nusprendė uždaryti „Stadia“ žaidimų kūrimo studijas ir nutraukti kelių ambicingų žaidimų projektus. Nors pati paslauga vis dar nėra išjungta, nuo šiol visų jai skirtų žaidimų kūrimas priklausys tik nuo trečiųjų šalių kūrėjų.

Kalbėdamas apie žaidimo debesyse problemas, pašnekovas pirmiausia pirštu beda į pačių žaidimų pasirinkimą. Jei turintieji naujesnės kartos konsoles ar galingesnius asmeninius kompiuterius gali rinktis iš tūkstančių skirtingų žaidimų, tai daugumos debesijos paslaugų biblioteka apsiriboja tik šimtu ar keliais šimtais. Be to, labai dažnai tam tikros studijos žaidimus galima rasti tik vienoje platformoje, tad įvairovę mėgstantis žaidėjas priverstas mokėti už kelias skirtingas žaidimo debesyse paslaugas.

Tai veda prie kito svarbaus aspekto – finansų. Nors rinkoje yra įvairių kainodaros modelių, pats populiariausias ir naudojamas „Stadia“ bei „Vortex“ – metinis ar kasmėnesinis mokestis už prieigą prie debesijos platformos ir atskiras žaidimų įsigijimas. Tai atbaido nemažą dalį žaidėjų, kadangi priešingai, nei nusipirkus fizinę žaidimo kopiją ar virtualią versiją iš žinomos parduotuvės, prieiga prie debesijai skirto žaidimo gali dingti debesijos platformai nutraukus veiklą, o žaidėjas tokiu atveju netgi neatgautų sumokėtų pinigų.

Galiausiai specialistas pamini juntamo strigimo problemą. Kartais žaidžiant debesyse, net ir prisijungus prie sparčiausio interneto, galima jausti nedidelę delsą tarp mygtuko paspaudimo ir veiksmo įvykdymo. Taip ir yra todėl, jog debesijos žaidimų paslaugų teikėjų serveriai dažnai yra labai nutolę ar netgi kitame žemyne, nei žaidėjas, tad kol vaizdas perduodamas į ekraną, užtrunka šiek tiek laiko. Nors tai nėra didelė problema tiems, kurie nežaidžia veiksmo žaidimų, kartais tai būna paskutinis lašas, paskatinantis žaidėją grįžti prie tradicinio žaidimo kompiuteriu ar konsole.

„Matant dabartines žaidimo debesyse rinkos tendencijas, sunku tikėtis, kad „Netflix“ pavyks sukelti proveržį. Mano manymu, vienintelis būdas šiai kompanijai išsiveržti prieš konkurentus – pritaikyti tą pačią prenumeratos strategiją, kaip filmų ir serialų transliavimo paslaugai. Jei „Netflix“ sugebėtų už racionalaus dydžio mėnesinį įkainį be jokių papildomų mokesčių pasiūlyti prieigą prie didelio aukštos kokybės žaidimų asortimento, tai galėtų padėti jai išsiveržti į priekį ir netgi tapti paspirtimi visai debesijos žaidimų industrijai“, – reziumuoja „Telia“ atstovas Ž. Pūkas.

Ar šiandien egzistuoja galimybė virtualiai pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį? Kokių paslapčių po savęs paliko Lietuvos kunigaikštis Vytautas Didysis? Kaip atrodo lietuvių kuriami kompiuteriniai žaidimai? Į visus šiuos klausimus atsako šį mėnesį oficialiai išleistas žaidimas „Crowns and Pawns: Kingdom of Deceit“. Tai – pirmasis toks lietuvių kurtas žaidimas apie Lietuvą, jos istorijos paslaptis ir žinomas vietas. Sukurti tokį kompiuterinį žaidimą, kaip teigia jo sumanytojai broliai Žilvinas ir Šarūnas Ledai, užtruko 6 metus.

Iš viso prie kompiuterinio žaidimo „Crowns and Pawns: Kingdom of Deceit“ per visą kūrimo laikotarpį prisidėjo keliolika žmonių, o jo išleidimas žymi svarbią ribą.

„2012 m., lygiai prieš dešimtmetį, kartu su broliu Lietuvoje įkūrėme savo žaidimų kūrimo studiją „Tag of Joy“. O šį mėnesį pasirodė 6 metus kurtas pirmasis tokio masto ir dydžio lietuviškas ir apie Lietuvą žaidimas, todėl mums šie metai – dviguba proga. Žaidimo kūrimas – didesnis ir sunkesnis procesas, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes tam reikia ne tik patirties, bet ir didelių finansinių investicijų. Kita vertus, rezultatas, kai jį pasieki, atsiperka su kaupu: šiandien mūsų kurtą žaidimą išbando žaidėjai iš viso pasaulio, stebisi Vilniaus grožiu ir tikrina, po kiek parduodami lėktuvų bilietai į mūsų šalį“, – teigia vienas žaidimo sumanytojų ir kūrėjų Žilvinas Ledas.

Nuo Vilniaus universiteto iki Aušros vartų

Vienas svarbiausių žaidimo „Crowns and Pawns: Kingdom of Deceit“ išskirtinumų – jo veiksmo vieta bei siužetas. Žaidime valdome JAV gyvenančią lietuvę išeivę Mildą, kurią į Lietuvą atveda senelio palikimas ir užmintos paslaptys. Kaip teigia vienas žaidimo sumanytojų Šarūnas Ledas, užsienio žaidėjams mažai žinoma Lietuvos istorija tapo vienu įdomiausių žaidimo aspektų.

„Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad aplankyti sostinės senamiestį, Vilniaus universiteto biblioteką ar Aušros vartus bus įdomu tik patiems lietuviams, tačiau sulaukėme daug komentarų iš užsienio žaidėjų su komplimentais mūsų šaliai. Kitas mūsų tikslas buvo įkvėpti naujos gyvybės ir Lietuvos istorijai. Žaidime narpliojame šalies paslaptis, susijusias su didžiuoju kunigaikščiu Vytautu, KGB ir mūsų istorija, tačiau joms žaidimo rašytojas Ignas Veršinskas suteikė dar nematytų spalvų. Todėl „Crowns and Pawns“ vienu metu skirtas tiek užsienio, tiek Lietuvos žaidėjams“, – išskiria Šarūnas Ledas.

Amžiaus cenzas labai platus

Lietuvių sukurtas žaidimas yra nuotykių ir galvosūkių žanro, todėl jį gali žaisti tiek patys mažiausi žaidėjai, tiek ir laikantys save kompiuterinių žaidimų veteranais. Pasak žaidimą kūrusio Ž. Ledo, „Crowns and Pawns“ subalansuotas bet kokio amžiaus žaidėjams.

„Mūsų kurtame žaidime nėra smurtinių ar kitokių amžiaus cenzą ribojančių scenų. Netgi priešingai – norėjome įrodyti, kad gerą, įtraukiantį ir įsimintiną žaidimą galima sukurti be to. Todėl jis gali tapti puikiu atskaitos tašku tiems, kas dar tik pradeda savo pažintį su kompiuteriniais žaidimais. Kita vertus, kurdami savo žaidimą mes patys su broliu sėmėmės įkvėpimo iš vaikystėje žaistų bei įsiminusių kompiuterinių žaidimų – „Broken Sword“, „Monkey Island“ serija ir kitų. Todėl tie žaidėjai, kurie vis dar pamena ar ilgisi pastarųjų žaidimų, „Crowns and Pawns“ pamėgs iš karto“, – apibendrina Ž. Ledas.

Žaidimas „Crowns and Pawns: Kingdom of Deceit“ pasirodė šių metų gegužės mėnesį ir yra prieinamas didžiausioje kompiuterinių žaidimų platformoje „Steam“, taip pat parduotuvėse GOG ir „Epic“.

2012 m. įsikūrusi „Tag of Joy“ yra nepriklausoma kūrėjų studija, kuri daugiausiai dėmesio skiria technologinėms, vizualinėms ir žaidimų naujovėms. 2014 m. studija išleido žaidimą „Monster Buster“ – pirmąjį tokio pobūdžio AR, vietos nustatymo, lobių medžioklės ir monstrų rinkimo žaidimą mobiliesiems telefonams. Šiuo metu komanda siekia įnešti naujų idėjų į pasakojamuosius žaidimus. Per daugelį metų studija yra pelniusi daugybę apdovanojimų, o 2013 ir 2015 m. buvo „Unity“ apdovanojimų finalininkė. Daugiau informacijos galima rasti oficialioje studijos svetainėje www.tagofjoy.lt.

„CGI Lithuania“ kartu su „Telia Lietuva“ pristato lietuviškai įgarsintą, nemokamą žaidimą, kuris padeda vaikams mokytis, kaip saugiai naudotis internetu. Kibernetinio saugumo žaidimas „Spoofy“ skirtas 6-10 metų vaikams, jų tėvams ir mokytojams.

Žaidimo metu vaikai įgyja bazines kibernetinio saugumo žinias, kurios yra ypatingai svarbios šiandieniniame pasaulyje. O tėvai ir mokytojai gali rast papildomos edukacinės informacijos ir patarimų, kaip apie saugų elgesį internete kalbėtis su vaikais.

„Spoofy Lietuva“ žaidimą jau galima atsisiųsti į savo išmanųjį mobilųjį telefoną ir planšetinį kompiuterį iš „App Store” ar „Google Play” arba žaisti interneto svetainėje www.spoofy.lt

„Kiekvieną dieną kibernetinis saugumas tampa vis svarbesnis – su juo susiduriame namie, darbe ar būdami su draugais. Vaikai su išmaniaisiais įrenginiais susiduria nuo ankstyvo amžiaus, todėl tikime, jog kibernetinio saugumo įgūdžius reikia pradėti lavinti kuo anksčiau.

Pristatydami šį žaidimą tikimės įtraukti pradinių klasių moksleivius ne tik gerai praleisti laiką, bet ir mokytis, kaip saugiai naudotis internetu ir išmaniaisiais įrenginiais. Svarbiausia, jog platforma nėra skirta tik vaikams – tiek tėvai, tiek mokytojai ras svarbios informacijos apie kibernetinį saugumą ir kaip apie jį kalbėti su vaikais,“ – pasakoja CGI Lithuania generalinis direktorius Karolis Baltrušaitis.

Nuo pat pirmų akimirkų „Spoofy“ žaidimas įtrauks jūsų vaikus į kibernetinio pasaulio kelionę. Žaidimas prasideda kosminiame erdvėlaivyje, iš jo kiberherojus gali keliaujanti į 4 skirtingus pasaulius: mokyklą, parką, pas senelę ir į gimtadienį.

Keliaudamas žaidėjas padeda savo draugams ir šeimos nariams spręsti vis kitokias kibernetinio pasaulio problemas: kaip saugiai bendrauti internetu; kaip saugiai apsipirkti internetu; kaip išvengti apgavysčių ir virusų; ir kt. todėl žaidimo metu vaikai ne tik žais, bet ir mokysis.

Už pagalbą artimiesiems kiberherojus gali gauti kibernetinių augintinių. Žaidimas yra nemokamas, o svetainėje www.spoofy.lt tėvai ir mokytojai gali rast papildomos edukacinės informacijos apie kibernetinį saugumą, kaip integruoti žaidimo pateiktas temas į vaikų ugdymą mokyklose ir kitos svarbios informacijos.

Darbuotojo idėja, tapusi realybe

„Spoofy“ žaidimo idėją sugalvojo CGI darbuotoja iš Suomijos, kai įmonės organizuotame „Ateities mokyklos“ seminare, kolegė Paulina Nikko-Takala iškėlė klausimą – ką galime padaryti, kad pagerintume vaikų kibernetinio saugumo įgūdžius?“ – pasakoja Karolis Baltrušaitis, – pati augindama pradinių klasių amžiaus dukrą Paulina dažnai keldavo šį klausimą sau”.

Visoje įmonėje, tarptautiniu lygmeniu CGI organizuoja „Dream Connectors“ konkursą ir suteikia darbuotojams galimybę teikti projektų idėjas, kurios, daugumai nubalsavus, būna įgyvendintos realybėje. „Spoofy“ buvo išrinktas CGI Šiaurės Europos projekto nugalėtoju. Šiuo metu žaidimas jau yra sukurtas ir išverstas į 6 kalbas, tarp jų ir lietuvių. Ateityje žaidimas bus išverstas ir į kitas kalbas.

Siekiant sukurti kuo patrauklesni ir labiau įtraukiantį žaidimą, vaikai buvo pakviesti prisidėti prie kūrimo proceso. Testuojant įvairias žaidimo versijas, virš 80 vaikų iš skirtingų Suomijos mokyklų buvo pakviesti į 4 dirbtuves, kurių metu galėjo išbandyti žaidimą ir išsakyti savo nuomonę. Dauguma vaikų buvo sužavėti žaidimo idėjos ir nekantriai laukė, kol galės pereiti visą žaidimą. Testavimo etape dalyvavo ir vaikų tėveliai bei mokytojai.

„Kibernetinio saugumo žaidimas buvo išbandytas ir Lietuvos mokyklose vykdant projekto „Skaitmeninė švietimo transformacija (EdTech)“ sukurtą pilotinę platformą inovatyviems edukaciniams sprendimams testuoti. Tikimės, kad ši galimybė kūrėjams suteikė daugiau žinių apie kasdienį mokymąsi ir leido patobulinti kuriamą produktą, tinkamai pritaikyti jį besimokančiųjų poreikiams.

Džiaugiamės, kad taip prisidedame prie edukacinių technologijų plėtros“, - sako projekto „Skaitmeninė švietimo transformacija („EdTech“)“ vadovė Indrė Šuolienė.

Pritaikyti Lietuvos rinkai padėjo „Telia”

Pagrindiniais žaidimo partneriais Lietuvoje tapo „Telia Lietuva“. Telekomunikacijų bendrovę prisidėjo prie žaidimo testavimo ir įgarsinimo. „Telia Lietuva“ jau kurį laiką kryptingai prisideda prie vaikų ir jaunimo edukacijos bei jų saugaus elgesio internete sklaidos.

Skaitmeninė įtrauktis – viena iš kertinių „Telia“ tvarumo veiklos krypčių, nes būdami pažangiausių technologijų ir bene greičiausio ryšio tiekėjai, suprantame savo pareigą kalbėti apie grėsmes bei rizikas, kurios gali kilti naudojantis išmaniosiomis technologijomis.

Itin svarbu šią svarbią informaciją pateikti sužaidybintu, vaikams patraukliu ir lengvai įsisavinamu būdu, tad matėme vertę prisidėti prie šio kibernetinio saugumo žaidimo adaptacijos bei pristatymo Lietuvoje“, – sako Indrė Bimbirytė-Yun, „Telia Lietuva“ tvarumo projektų vadovė, – „Šis nemokamas žaidimas unikalus tuo, kad ne tik išvertėme jį į lietuvių kalbą, bet ir įgarsinome veikėjus – tai žaidimą paverčia tinkama edukacine priemone net skaityti nemokantiems vaikams. Labai svarbu, kad vaikai, žengiantys savo pirmuosius žingsnius į virtualų pasaulį, turėtų stiprius pagrindus ir žinias apie jo taisykles“. 

Globali IT sprendimų ir konsultacijų bendrovė CGI, įkurta 1976 metais, visame pasaulyje turi apie 84 tūkst. darbuotojų 400-uose lokacijų. Jie dirba su skaitmenizacijos, sistemų kūrimo bei priežiūros ir kitais projektais valstybiniame ir verslo sektoriuose įvairiose srityse – nuo sveikatos apsaugos iki energetikos, telekomunikacijų, mažmeninės prekybos ir kosmoso tyrinėjimų.

Per 2021-uosius finansinius metus CGI pajamos siekė 12,13 mlrd. Kanados dolerių (8,49 mlrd. eurų).

Statistikos portalas „Statista“ prognozuoja, kad iki šių metų pabaigos vaizdo žaidimų segmento pajamos pasieks net 175,10 mlrd. dolerių. Sparčiai tobulėjant technologijoms, siūloma vis daugiau profesionalios žaidimų įrangos, todėl ją renkantis svarbu atkreipti dėmesį į kelias įrenginių savybes, užtikrinančias geriausią žaidimų patirtį.

Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas teigia, kad įranga yra labai svarbi norint siekti aukštų rezultatų, todėl verta rinktis kokybiškus ir žaidimams pritaikytus įrenginius. Ekspertas atkreipia dėmesį į parametrus ir savybes, kurias naudinga žinoti tokius įrenginius renkantis.

Kaip išsirinkti kompiuterį?

Operatyvioji atmintis (RAM) yra lyg užrašų knygutė, kurioje procesorius gali greitai peržiūrėti svarbią informaciją. 8 GB RAM atminties kompiuteris yra pakankamai galingas, tačiau tinkamas tik vidutinės klasės žaidimams. Naujiesiems ir daugiau išteklių reikalaujantiems žaidimams prireiks 16 ar net 32 GB RAM atminties.

Vaizdo plokštė (GPU). Yra bene svarbiausias techninės įrangos elementas aukštos kokybės žaidimams – kuo galingesnė plokštė, tuo didesnis žaidimų našumas ir geresnė grafika. Jeigu planuojate žaisti naujausius žaidimus didžiausia raiška, rekomenduojama vaizdo plokštės talpa – 4 GB.

Procesorius (CPU). Planuojantiems žaisti žaidimus su aukščiausiais nustatymais, rekomenduojama rinktis i7 tipo procesorių. Žiūrėdami į procesoriaus modelio numerį, atkreipkite dėmesį į gale esančias raides, nes ne visi i7 procesoriai yra vienodi. HQ žymėjimas nurodo itin našų procesorių, kurį ir patariama rinktis.

Saugykla. Šis parametras rodo, kiek duomenų kompiuteris gali saugoti neribotą laiką. SSD diskai yra daug greitesni, todėl jie puikiai tinka diegti žaidimams, tačiau jie paprastai būna mažesnės talpos. HDD diskai būna daug didesni, todėl juose tikrai pakaks vietos, tačiau jie veikia daug lėčiau. Geriausiai žaidimų patirčiai rekomenduojama rinktis didžiausios talpos SSD diską, kuris užtikrins gerą talpos ir greičio santykį.

Kas svarbiausia renkantis ekraną?

Įstrižainė. Dauguma monitorių yra nuo 13 iki 18 colių, tačiau populiariausia nešiojamiems kompiuteriams laikoma 15,6 colių įstrižainė. Kuo didesnė ekrano įstrižainė, tuo daugiau grafinių elementų galima pastebėti ir taip pagerinti žaidimo patirtį.

Skiriamoji geba. Naujesniuose nešiojamuosiuose kompiuteriuose rasite platų raiškų pasirinkimą: HD, HD+, Full HD, Ultra HD ir Quad HD. Kuo didesnė skiriamoji geba, tuo daugiau pikselių atsiranda ekrane, o tai reiškia aiškesnį vaizdą. Norintiems išskirtinės žaidimų patirties, vertėtų rinktis Ultra HD arba Quad HD monitorius.

Atnaujinimo dažnis. Jis rodo, kiek kartų per sekundę yra atnaujinami vaizdai – didesnio atnaujinimo dažnio ekranas gali užtikrinti sklandesnį veiksmo atvaizdavimą. Rekomenduojama rinktis bent 60 Hz atnaujinimo dažnį, kuris reiškia, kad ekranas bus atnaujinamas 60 kartų per sekundę.

Reakcijos laikas (ms). Šis parametras yra matuojamas milisekundėmis – tai laikas, reikalingas vienam pikseliui įsižiebti ir užgesti. Jis svarbus, kai ekrane rodomi greitai judantys daiktai ar veikėjai. Kuo reakcijos laikas trumpesnis, tuo aiškiau matomi objektai – žaidimams rekomenduojama rinktis monitorių su 2 ms reakcijos laiku.

Kaip išsirinkti ausines?

Jungtis. Vienas svarbiausių dalykų renkantis ausines žaidimams – belaidės ar ne. Belaidis ryšys pašalina grįžtamojo ryšio, statinio krūvio ir spragsėjimo, kurie būdingi 3,5 mm jungtims, galimybę. Taip pat joms nereikia laidų, kurie erzina ir riboja žaidžiant. Tačiau laidinėmis ausinėmis lengviau išgauti sodresnį garsą, jų nereikia krauti ir jos kainuoja šiek tiek mažiau.

Garso kokybė. Šis parametras nulemia tikrąją ausinių vertę, tad renkantis būtina atkreipti į tai dėmesį. Ausinės, galinčios užtikrinti gerą garsą, paprastai kainuoja brangiau – jos siūlo aktyvaus aplinkos triukšmo slopinimo galimybę, tačiau tai tikrai padeda pagerinti jūsų žaidimų patirtį ir išgirsti net menkiausią krebždėjimą.

Komfortas. Jeigu žaidžiate ilgesnį laiką, ausinių patogumas taps vienu iš esminių kriterijų. Renkantis ausines užsidėkite jas ir palaikykite šiek tiek ilgiau, pasukite galvą, nuleiskite arba ištieskite mikrofoną.

Mikrofonas. Itin svarbus elementas bendraujant su kitais žaidėjais, tad renkantis ausines reikėtų patikrinti, ar mikrofonas yra integruotas į ausines ir skamba gerai.

Kaip išsirinkti pelę?

Jutiklių tipai. Tiek optinis, tiek ir lazerinis tipas suteikia puikią žaidimų patirtį, tačiau optinių pelių tikslumas šiek tiek geresnis, o lazerinės pelės veikia ant daugiau paviršiaus tipų. Išrankesniems žaidėjams rekomenduojama rinktis optinę pelę.

Ryšys. Belaidės pelės tampa itin populiariu pasirinkimu, tačiau turi keletą trūkumų: ribotas baterijos veikimo laikas ir galimas vėlavimas, kuris yra itin aktualus žaidimų patirčiai. Jei renkatės belaidę pelę, ieškokite tokios, kurios akumuliatorius veiktų 30 valandų ar ilgiau, taip pat pasirinkite tarp „Bluetooth“ ryšio ar 2,4 gHz dažnio ryšio. „Bluetooth“ ryšiu patogu naudotis keliais įrenginiais iš karto, tačiau dėl to atsiranda didesnis vėlavimas. 2,4 GHz ryšys yra greitesnis, tačiau jam reikalinga USB jungtis ir raktas, kurį lengva pamesti.

DPI ir CPI. DPI rodo, kiek pikselių ekrano žymeklis perkelia per vieną pelės judesio colį. Nuo ekrano dydžio priklauso, koks bus tinkamas DPI. CPI lemia, kaip dažnai pelės jutiklis praneša kompiuteriui apie savo padėtį. Didesnis CPI turėtų lemti mažesnį vėlavimą, o didesnis DPI leidžia naudotojams daug greičiau perkelti žymeklį iš vienos ekrano pusės į kitą.