Turbūt būtų sunku rasti žmogų, kuris nėra bent kartą girdėjęs britų grupės „Wham!“ kūrinio „Last Christmas“, tapusio savotišku žiemos himnu. Vis dėlto, kai kurie socialinių tinklų naudotojai užsibrėžė tokį tikslą įgyvendinti. Pasak Justinos Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovės, tokiose platformose kaip „TikTok“ gruodį plito iššūkis „Whamageddon“, kurio pagrindinis tikslas – šventiniu laikotarpiu nei karto neišgirsti šios dainos. 

Tęsia tradiciją

Nuo išleidimo 1984 metais iki dabar kultinės grupės „Wham!“ daina „Last Christmas“ karaliauja kalėdinių dainų topų viršūnėse ir yra vienas žinomiausių šventinių kūrinių pasaulyje. Nors kai kuriems daina asocijuojasi su pakilia šventine nuotaika, kitiems pradėjo įgristi. 

Nors atsirado dar anksčiau, mintis kalėdiniu laikotarpiu vengti „Last Christmas“ pradėta populiarinti dar 2010 m. viename internetiniame forume. Tuomet idėjos autoriai sugalvojo iššūkį nei karto neišgirsti šios dainos iki pat gruodžio 31 dienos.

„Prasidėjęs kaip pokštas viename forume, iššūkis netruko susilaukti dėmesio visame pasaulyje – jį kasmet žaidžia tūkstančiai žmonių ir net yra sukurtas oficialus žaidimo tinklalapis. Dažniausiai jis trunka iki Kalėdų, tačiau dalis žmonių jį tęsia iki pat Naujųjų Metų. Šiemet žaidimą dar labiau išpopuliarino „TikTok“ platforma, kurioje visą gruodį plinta grotažymė „Whamageddon“ – ja žymimi vaizdo įrašai, kuriuose žmonės pasiskelbia apie pralaimėjimą ir kur išgirdo taip vengtą dainą“, – sako J. Antropik.

Pasak jos, žaidimą kiek palengvina tai, kad pralaimėti galima tik išgirdus dainos originalią versiją, o perdainuoti kūriniai nesiskaito. „Visai galimas daiktas, kad net to patys nežinodami šį iššūkį šiemet jau pralaimėjote. Bet visuomet galite pasiruošti kitiems metams – nepanašu, kad ši daina kada nors pasitrauks iš klausomiausių topų“, – pastebi J. Antropik.

Pokštas sukėlė pyktį

Gruodžio pradžioje Didžiojoje Britanijoje nutiko įvykis, papiktinęs daugybę „Whamageddon“ dalyvių. Į Northamptono mieste vykusias futbolo varžybas susirinko daugiau nei 7 tūkst. sirgalių, kuriems linksminti per pertrauką buvo pasamdytas DJ.

„Norėdamas papokštauti, jis sugrojo originaliąją „Last Christmas“ versiją, taip priversdamas visus iššūkio dalyvius, buvusius stadione, pralaimėti. Tiesa, už šį akibrokštą jam vėliau teko viešai atsiprašyti – jis sulaukė daugybės pasipiktinusių žmonių žinučių, kuriems šis įvykis visai nepasirodė juokingas“, – sako J. Antropik.

Lapkričio 16-tąją visame pasaulyje minima tarptautinė tolerancijos diena. Mykolas Kriščiūnas, „Jaunimo linijos“ psichologas ir Kauno padalinio vadovas, sako, kad netolerantišką elgesį lemia vidinis nesaugumas, bet toleranciją galima ir ugdyti. Pagarbaus elgesio su aplinkiniais vaikus turėtų pirmiausia skatinti šeimos ir mokyklos aplinka. Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, priduria, kad su netolerancija susiduriama ir skaitmeninėje erdvėje, tačiau joje yra būdų filtruoti žalingą turinį, galintį turėti neigiamų pasekmių emocinei sveikatai.

Netoleranciją iššaukia kelios priežastys

Anot psichologo, netoleranciją kitų atžvilgiu gali iššaukti kelios priežastys. „Viena jų – patirtis. Moksliniai tyrimai sako, kad vienas iš esminių tolerancijos formavimosi būdų – susidūrimas su žmonių skirtingumu įvairiose kultūrose ar socialinėse situacijose. Žmonėms, mažiau susidūrusiems su skirtingumu, tolerancija kaip savybė gali būti svetimesnė“, – sako M. Kriščiūnas.

Tolerancijos trūkumas taip pat gali būti siejamas su vidiniu nesaugumu, priduria ekspertas: „Galvojimas, kad skirtingi žmonės pakenks man ar mano artimiesiems, gali kelti nerimą, kas skatina ir specifinio požiūrio formavimąsi. Galiausiai tai gali būti kultūrinės priežastys. Augant ir gyvenant kultūroje, kurioje yra skatinamas vienodumas ir vienalytiškumas, skatinama diskriminacija, natūralu, kad tolerancija gali būti sunkiau pasiekiama.“

Sutinkama ir skaitmeninėje erdvėje

Netolerancijos apraiškas kitų atžvilgiu itin dažnai galima pastebėti skaitmeninėje erdvėje, o ypač – socialiniuose tinkluose. M. Kriščiūnas sako, kad labiausiai atpažįstama netolerancija pasireiškia per kalbą: įžeidinėjimus, skaudinančius epitetus, grasinimus, smurto skatinimus, bet gali būti ir paslėpta. 

„Kartais nebesusimąstome, kad gyvename tam tikruose socialiniuose burbuluose, ypač socialiniuose tinkluose. Toks gyvenimas dažnai yra patogus, ir kartu sukeliantis sunkumų tuomet, kai susiduriame su žmonėmis ar požiūriais, kurie yra ypač nutolę nuo mūsiškių. Internete žmonės neretai pasislepia už anonimiškumo ir gali drąsiai ir viešai negerbti kitokių žmonių, gyvenimo būdų, požiūrių. Pagalvoti apie šias rizikas yra vertinga“, – pataria psichologas.

Anot jo, gyvo bendravimo metu galima gyvai matyti kito žmogaus reakcijas į ištartus žodžius ir poelgius, kas taip pat leidžia koreguoti savo elgesį dabar ir čia, žinant, kad kitą žeidžiame ar kitaip paveikiame.

Toleranciją galima ugdyti

M. Kriščiūno teigimu, tolerancijos gyvenime labiau išmokstama nei įgyjama: „Vaikai, susiduriantys su skirtingomis aplinkomis ir gyvenimo bei žmonių skirtingumu, turi didesnę tikimybę ugdytis toleranciją, priimti skirtingus požiūrius, elgesius tiek realybėje, tiek skaitmeninėje erdvėje. Kalbant apie vaikus, ypač svarbi yra šeimos bei mokyklos aplinka, tačiau visuomeninis ir kultūrinis kontekstas paveikia kiekvieną iš mūsų, tad turime suprasti, kad pavyzdžiais tiek vaikams, tiek vieni kitiems esame kasdien.“

Psichologui antrina ir Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, kuris priduria, kad apie pagarbų ir tolerantišką elgesį internete su vaikais turėtų pasikalbėti tėvai. Šių metų pradžioje „Tele2“ Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad net 7 iš 10 tėvų mano, jog internetas nėra saugi aplinka vaikui.

„Dažniausiai internete vaikai su netolerancija gali susidurti socialiniuose tinkluose, todėl tėvams patartina sekti vaiko veiklą programėlėse – periodiškai patikrinti, su kuo vaikas bendrauja, pakalbėti apie tai, kaip atpažinti patyčias bei pačiam nebūti jų iniciatoriumi“, – pataria D. Drakickas.

Jis priduria, kad tėvai turi galimybę vaikus nuo įvairių grėsmių internete apsaugoti papildomai. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta apsauga suteikia tėvams galimybę blokuoti netinkamą turinį, pavyzdžiui, nustatyti, kad neveiktų tam tikri socialiniai tinklai, būtų užblokuota prieiga prie pornografinio turinio ir kitų žalingų svetainių. Be to, paslauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Neseniai interneto apsaugos paslaugą „Tele2“ nemokamai padovanojo visoms Lietuvos mokykloms, besinaudojančioms operatoriaus interneto paslaugomis. 

Gali turėti pasekmių

Pasak M. Kriščiūno, tiek realiame gyvenime, tiek skaitmeninėje erdvėje, kai kuriais atvejais netolerancija gali peraugti į įžeidinėjimą, engimą, smurtą. Tai žmogui turi rimtas pasekmes – skatina užsidaryti, žmonės neretai izoliuojasi nuo savo aplinkos ir net artimųjų, didėja nuolat jaučiamas nesaugumas ir nerimas. „Kalbant iš platesnės perspektyvos, netolerancija visuomenėje gali skatinti susiskaldymą, kas vėliau perauga į sunkiau išsprendžiamas sociologines ir psichologines problemas, taip pat ir konfliktavimą, smurtą“, – teigia M. Kirščiūnas.

Psichologas pabrėžia, kad įžeidinėjamas ar kitaip žeidžiamas žmogus neturėtų kentėti. Patartina įvertinti, ar su netolerantišku žmogumi yra būdų susitarti – kartais žmonės elgiasi žeidžiančiai ir nemaloniai nesuprasdami, kad taip elgiasi. 

„Jeigu toks kalbėjimasis nepadeda, gali tekti nuo situacijos ar paties žmogaus atsitraukti trumpesniam ar ilgesniam laikui. Svarbu sekti savo emocijas – net jeigu žmogus sakosi nieko blogo neturintis omenyje, jei mes jaučiamės įskaudinti, vadinasi, tas skausmas yra tikras. Tokiose situacijose yra labai reikšminga kitų žmonių parama, palaikymas – ar tai būtų priimantys artimieji, ar daugybę skirtingų patirčių girdėję ir priimti pasiruošę „Jaunimo linijos“ savanoriai. Saugi ir rami aplinka gali tapti priešnuodžiu tai aplinkai, kuri mums kenkia“, – sako M. Kriščiūnas.

Pasak jo, suderinti skirtingus požiūrius ir palaikyti pagarbų dialogą, skatinant toleranciją, pirmiausiai padeda atvirumas ir sąžiningumas. Suprasdami, kad visi turi skirtingus požiūrius ir skirtingas gyvenimo patirtis, žmonės gali atviriau bendrauti su kitais.

Renkantis galimą antrąją pusę pažinčių programėlėse daugelis jų naudotojų mėgsta pasitarti su artimaisiais. Iki šiol tai tekdavo daryti draugui stebint per petį ar siunčiant ekrano kopijas, tačiau milijonus vartotojų turinti „Tinder“ sugalvojo naują išeitį. Anot Justinos Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovės, naujoji programėlės funkcija leis šeimos nariams ar draugams patiems prisijungti prie paieškų ir rekomenduoti potencialius partnerius.

Į pagalbą – visa šeima

Daugiau nei 75 mln. vartotojų visame pasaulyje turinčios pažinčių programėlės „Tinder“ kūrėjai spalio pabaigoje pristatė naujovę – funkciją „Matchmaker“. Naujoji parinktis leis pakviesti savo artimuosius peržiūrėti ir rekomenduoti potencialius partnerius.

„Jei esate iš tų žmonių, kurie prašo draugų, o gal net ir šeimos narių pagalbos sprendžiant meilės reikalus, šis atnaujinimas – kaip tik jums. Jeigu iki šiol siųsdavote, pavyzdžiui, ekrano nuotraukas draugams ir klausdavote jų nuomonės, nuo šiol „Tinder“ leidžia jūsų patvirtintiems žmonėms tiesiogiai programėlėje siūlyti jums potencialius partnerius. Pakviesti savo artimuosius galima nepriklausomai nuo to, ar jie turi  asmeninį „Tinder“ profilį“, – sako J. Antropik.

Programėlės naudotojai, norintys išbandyti naująją funkciją, turės sukurti specialią „Matchmaker“ sesiją tiesiogiai iš savo profilio arba programėlės nustatymuose. Vartotojui reikia sukurti nuorodą, kuria galima pasidalyti su 15 draugų ar šeimos narių. Dalyvaujantys artimieji per 24 valandas gali peržiūrėti ir rekomenduoti jiems patikusius profilius, o laikui praėjus sesija baigsis. 

„Artimieji čia labiau veiks kaip neutralūs „piršliai“, nes negali siųsti žinučių potencialiems pasimatymams juos pakvietusio naudotojo vardu. Pasibaigus sesijai, „Tinder“ profilio savininkas gali peržiūrėti, kuriuos potencialius kandidatus į pasimatymus pasiūlė jo artimieji“, – teigia J. Antropik.

Anot jos, artimųjų pamėgti profiliai programėlėje bus pažymėti kaip „rekomendacija“, tačiau galutinį sprendimą, ar braukti matomą profilį „į dešinę“, turės priimti pats „Tinder“ naudotojas. Programėlės kūrėjai teigia, kad profiliai, kuriuos artimieji pažymėjo kaip nepatikusius, nebus ženklinami.

Netrukus veiks visame pasaulyje

Tiesa, tiems lietuviams, kurie nekantrauja išbandyti šią funkciją, dar reikės šiek tiek palaukti. „Tinder Matchmaker“ kol kas veikia 15 šalių, įskaitant JAV, JK, Australiją, Kanadą, Prancūziją ir Vokietiją. Vis dėlto, žadama, kad  artimiausiais mėnesiais ji bus pradėta naudoti visame pasaulyje. 

Remiantis „Tinder“ atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei 75 proc. jaunų antrosios pusės neturinčių žmonių savo pasimatymų įpročius kelis kartus per mėnesį aptarinėja su draugais. Tikimasi, kad naujoji funkcija leis į meilės paieškas padedant artimiesiems leistis efektyviau ir padidins šansus surasti ilgalaikius partnerius.

Mylimą žmogų išlydėjus anapilin, tenka ne tik susitaikyti su netektimi, bet ir pasirūpinti daugybe dalykų. Nors likusios velionio socialinių tinklų paskyros gali pasirodyti nereikšmingos, visgi, skaitmeninio palikimo reikėtų neužmiršti ir juo pasirūpinti tinkamai. Ekspertas pasakoja, kokiais būdais tai galima padaryti. 

„Vieno teisingo sprendimo, kaip pasirūpinti soc. tinklų paskyromis po artimojo mirties, nėra, tačiau platformos siūlo kelias galimybes. Daugelyje soc. tinklų artimiesiems rekomenduojami trys variantai – paskyrą ištrinti, palikti tokią, kokia buvo, arba nustatyti jos paskirtį kaip atminimo“, – pranešime žiniasklaidai sako Andrius Archangelskis, „Bitės Profas“.

Veliono paskyros likimas – artimųjų sprendimas

Visiškas paskyros ištrynimas reiškia, kad jos negalima rasti internete, todėl senų pranešimų, nuotraukų bei įrašų negalės patikrinti kiti žmonės.

„Vieniems kasdien matyti artimojo nuotraukas bei įrašus internete – itin skaudu, kitiems tai tarsi galimybė susisiekti su mirusiuoju bent mintimis. Reikėtų žinoti, kad sprendimo, ką daryti su mirusiojo paskyra, tolimai ateičiai nukelti nereikėtų, mat kai kurie soc. tinklai, pavyzdžiui „X“, automatiškai ištrina neaktyvias paskyras. Todėl uždelsus, visi prisiminimai gali būti prarasti“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ ekspertas.

Kitas būdas – paskyrą palikti atvirą. Taip išsaugant visas įkeltas nuotraukas, įrašus bei kitą veiklą.

„Verta atkreipti dėmesį, kad paliktoje atviroje mirusiojo paskyroje visa informacija išlieka tokia pati. Tai gali klaidingi senus žmogaus draugus ir pažįstamus, kurie apie mirtį negirdėjo, todėl velionis gali būti laikomas gyvu ir taip sukurti pagrindą nemaloniems nesusipratimams“, – aiškina ekspertas. 

Norintiems išsaugoti nuotraukas bei įrašus, pasidalintus soc. tinkluose, siūloma nustatyti atminimo paskyrą. Tokiu atveju, pavyzdžiui „Facebook“ ir „Instagram“ platformose, šalia velionio paskyros atsiranda specialus prierašas, nurodantis, kad žmogus iškeliavo anapilin. 

„Taip tampa aišku, kad žmogus yra miręs, o visas turinys išlieka puslapyje, tačiau pašalinami gimtadienio priminimai ir paskyra nebegali būti randama paieškose. Ji tampa tarsi atminimo knyga, kurioje žmonės gali skelbti žinutes, o kartu ir veiksmingu būdu pranešti apie mylimo žmogaus mirtį“, – tvirtina A. Archangelskis.

Išmaniųjų įrenginių ekspertas priduria, kad kai kurie soc. tinklai, pavyzdžiui, „TikTok“, nesuteikia galimybės sukurti atminimo puslapio, todėl paskyrą gali tekti ištrinti arba palikti atvirą.

Kaip valdyti mirusiojo paskyrą? 

Natūralu, kad dažniausiai nežinome artimojo asmeninių duomenų, su kuriais jis jungdavosi prie savo paskyrų – el. pašto bei slaptažodžio. Deja, soc. tinklų kompanijos negali atskleisti šios informacijos net ir po mirties, tačiau jos suteikia galimybę paskyras ribotai valdyti.

„Norint gauti prieigą prie mirusiojo „Instagram“ ir „Facebook“ paskyrų, reikia užpildyti specialias formas, kuriose prašoma nurodyti anapilin išėjusiojo paskyros nuorodas, vardą, pavardę, pridėti mirties liudijimą ir pasirinkti, kokį veiksmą norite atlikti – paskyrą ištrinti, palikti atvirą ar sukurti atminimo puslapį“, – teigia ekspertas.

Specialias formas galima rasti paspaudus šias „Facebook“ ir „Instagram“ nuorodas.

„Norint ištrinti arba išaktyvinti mirusiojo „TikTok“ paskyrą, reikėtų susisiekti su kompanija ir taip pat užpildyti specialią formą. Vėliau, kaip ir „Meta“ platformose, gali tekti nurodyti asmens paskyros nuorodą, mirtį liudijančius dokumentus bei giminystės ryšį su velioniu. Analogiškai prašymą ištrinti paskyrą galima ir „X“ platformoje“, – aiškina išmaniųjų .... ekspertas A. Archangelskis.

Jei jus pakvietė į skubų vaizdo skambutį su svarbiais klientais ar turite sudalyvauti netikėtame nuotoliniame darbo pokalbyje, bet nespėjate prieš tai įsitikinti, kad atrodote nepriekaištingai, išeitis jau yra. „Google Meet“ pagaliau pristatė ilgai lauktą funkciją – gražinančius veido filtrus, kurie išlygina odą ar net padaro šypseną baltesnę. Tiesa, Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, sako, kad ši funkcija bus prieinama ne visiems.

Leis pasigražinti vos per sekundę

Iki šiol vaizdo skambučių platformos daugiausiai leisdavo užtušuoti savo aplinką, pasirinkti kokį paveikslėlį norime matyti sau už nugaros ar net tapti žaismingu personažu. Tačiau dabar jose galima pasinaudoti ir kitais privalumais. „Google“ savo vaizdo konferencijų platformos mobiliojoje versijoje diegia naujus portreto režimus, kurie suteiks galimybę skambučių metu šiek tiek patobulinti išvaizdą taip, kaip tai daro, pavyzdžiui „Instagram“ filtrai. Iki 2023 m. pabaigos planuojama išleisti ir interneto naršyklėje veikiančią šios funkcijos versiją.

„Bendrovės teigimu, „Google Meet“ naudotojai parinkties, kuri leistų darant vaizdo skambučius pasinaudoti tam tikrais grožio filtrais, prašė jau seniai. Neseniai paskelbtame „Google Workspace“ atnaujinime atskleista, kad toks portretų režimas šiuo metu jau diegiamas „Google Meet“ mobiliojoje platformoje, o nuo spalio 28 d. buvo planuojama pradėti jį diegti ir likusioms paskyroms“, – sako J. Antropik.

Pasak jos, nuo šiol išmaniajame telefone „Google Meet“ besinaudojantys žmonės gali išmėginti du portreto režimus, kuriais bus galima pasirinkti skirtingus „pagražinimo“ lygius. Naujasis filtras išlygins odą, sumažins juodus ratilus po akimis, taip pat išbalins dantis. 

„Nepriklausomai nuo to, kokį režimą pasirinksite, „Google“ teigia, kad šie filtrai leis naudotojams „lengvai pakoreguoti savo išvaizdą“, todėl kardinalių pokyčių ekrane nereikėtų tikėtis. Vis dėlto, tai gali tapti tikrai patogiu įrankiu tiems, kurie į vaizdo skambutį privalo prisijungti, pavyzdžiui, ką tik pakilę iš lovos ar prastai besijausdami, tačiau privalo atrodyti reprezentatyviai“, – svarsto J. Antropik.

Prieinama ne visiems

Naujasis filtras nebus vaizdo skambutyje uždedamas automatiškai, jį įsijungti galima „Google Meet“ nustatymuose. Nors tikimasi, kad šia funkcija netrukus pasinaudoti galės visi naudotojai, kol kas ji prieinama ne visiems.

„Ši funkcija prieinama tik vartotojams, turintiems aukštesnio lygio mokamas „Google“ paskyras, įskaitant „Business Standard“, „Business Plus“, „Enterprise Essentials“, „Education Plus“, „Google One“ ir „Google Workspace Individual“ paskyras. Portreto režimas neprieinamas naudotojams, turintiems asmeninę standartinę „Google“ paskyrą“, – pastebi ekspertė.

Anot jos, „Google Meet“ nėra vienintelė konferencijų platforma, kurioje galima efektų pagalba šiek tiek pakoreguoti savo išvaizdą. Konkuruojančiose vaizdo konferencijų programėlėse „Microsoft Teams“ ir „Zoom“, jau siūlomos panašios „gražinimo“ funkcijos, kuriomis galima sulieti odos atspalvį ar net taikyti virtualaus makiažo efektus.