Login to your account

Username *
Password *
2000-tųjų pradžioje, internetui Lietuvoje tampant vis labiau pasiekiamu, žaibiškai išpopuliarėjo soc. tinklai, tokie kaip „One.lt“, „Draugas.lt“, „Klasė.lt“ ar „Videogaga.lt“. Kas lėmė šių, šiandien nostalgiją keliančių, soc. tinklų sėkmę? O kurie iš jų veikia ir dabar?

„Dauguma praeitame šimtmetyje gimusių žmonių savo pažintį su soc. tinklais pradėjo būtent nuo „One.lt“, „Draugas.lt“, „Klasė.lt“ ar „Videogaga.lt“. Nors atsiradus „Facebook“ jų populiarumas reikšmingai krito, stebina tai, kad kai kurie iš šių puslapių, vis dar aktyvūs ir yra naudojami iki šiol“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė.  

„One.lt“ – populiariausias soc. tinklas Lietuvoje

Soc. tinklo „One.lt“, dar internatų vadinto „Oniuku“, populiarumo pikas fiksuotas 2008 m., kai puslapis per mėnesį pasipildydavo net 900 tūkst. naujų vartotojų. Tai buvo populiariausia interneto pažinčių, pokalbių svetainė Lietuvoje, kuri teikė ir el. pašto paslaugas.  

„Kol vieni „one.lt“ naudojo vien dėl el. pašto, kiti jame ieškojo pažinčių, diskutavo forumuose, pirko dovanas draugams ir vertino jų įkeltas nuotraukas. Soc. tinkle taip pat buvo privataus susirašinėjimo funkcija, galimybė susimokėjus personalizuoti savo anketą, pakeisti jos dizainą. Gausybė naudotojų ir įtraukiančios funkcijos ir lėmė soc. tinklo populiarumą“, – sako A. Adomaitytė.

Ji priduria, kad: „Šiandien sunku įsivaizduoti, kad išvydus draugo viešai paskelbtą įrašą „forumiukas liūdi“ skubėtume rašyti atsiminimų, juokelių, komentarų jo profilyje esančiame „forume“. Arba gimimo dienos proga draugui nupirktume virtualų lipduką, kuris laikinai bus matomas ant jo nuotraukos.“

Anot „Bitės Profės“, „One.lt“ vis dar yra pasiekiamas, tačiau atsiradus ir išpopuliarėjus pasauliniams soc. tinklams, tokiems kaip „Facebook“, tapo vis rečiau naudojamas. 2019 m. „One.lt“ išjungė el. pašto paslaugą – tai buvo viena seniausių nemokamų el. pašto paslaugos teikėjų Lietuvoje.  

„Draugas.lt“ – lietuviškasis „Tinder“

Soc. tinklas „Draugas.lt“ įkurtas 1999 m., tačiau yra vis dar naudojamas ir dabar. Šis puslapis leidžia užmegzti naujas pažintis, susirasti antrą pusę.  

„Draugas.lt“ galima pavadinti populiariausios pažinčių programėlės „Tinder“ lietuviška versija. Šios svetainės išskirtinumas – joje galima ne tik ieškoti meilės, bet ir žaisti lietuviškus žaidimus, pavyzdžiui, „Mafijos karai“ ar „Superpanelė“. Kiekvienam žaidimui sukurtas „forumas“, leidžiantis su bendraminčiais aptarinėti žaidimo subtilybes, dalintis įspūdžiais“, – pasakoja išmaniųjų įrenginių ekspertė.

Dar 2018 m. „draugas.lt“ pateko į populiariausių portalų Lietuvoje dvidešimtuką, rodo „Gemius“ monitoringo duomenys. M. Vrubliauskas atkreipia dėmesį, kad šiandien soc. tinkle naršyti galima atsisiuntus ir mobiliąją programėlę „Android“ ar „iOS“ operacinę sistemą palaikančiuose telefonuose.

„Klasė.lt“ – virtualus klasiokų susitikimas

Soc. tinklas „Klasė.lt“, labiausiai išpopuliarėjęs 2000-ųjų pradžioje, skirtas suburti senus pažįstamus, klasiokus, studijų draugus.  

„Užsiregistravus ir suvedus lankytą mokyklą ar universitetą, mokslų baigimo metus, puslapyje galima rasti žmones, baigusius tą pačią ugdymo įstaigą tuo pačiu metu. Ilgainiui soc. tinkle atsirado ir erdvė burtis į „klubus“ ir diskutuoti įvairiomis temomis – nuo automobilių iki IT“, – aiškina „Bitės Profė“.

Ji priduria, kad: „Šiandien soc. tinklas nebeaktyvus, tačiau vis dar veikia – jame yra galimybė ne tik ieškoti senų pažįstamų, bet ir žaisti įvairius žaidimus, dalintis anekdotais“.  

„Videogaga.lt“ – „Youtube“ pirmtakas Lietuvoje

Tikriausiai visi vaizdo įrašų mėgėjai prisimena lietuviškąjį „Youtube“ – „Videogaga.lt“. 2007 m. sukurtoje platformoje lietuviai publikavo savo pačių sukurtus vaizdo įrašus. Pirmieji soc. tinklo gyvavimo metai buvo itin sėkmingi – buvo įkelta daugiau nei 250 tūkst. vaizdo filmukų.  

„Platforma atsirado pačiu laiku – kaip tik tada pradėjo populiarėti mobilieji telefonai su galimybe filmuoti. Nors „Videogaga.lt“ pasirodė keliais metais vėliau nei „Youtube“, Lietuvoje kurį laiką buvo itin populiari platforma. Platforma buvo skirta išskirtinai lietuviškam turiniui“, – pasakoja „Bitės Profė“.

Visgi sparčiai populiarėjant vaizdo įrašų milžinei „Youtube“, lietuviškąją alternatyvą teko išjungti.

Šiandien daugelis vaikų internete atsiranda dar gerokai iki pieninių dantų išdygimo ar net gimimo. Pradedant užsimezgusios gyvybės ultragarso nuotrauka ir baigiant pirmaisiais ištartais žodžiais – tėvystės džiaugsmai tapo savotiška socialinių tinklų turinio klasika. Tačiau tėvams su visu pasauliu noriai dalinantis savo atžalų atvaizdais, „Telia“ kibernetinio saugumo specialistai perspėja – jūsų vaikų nuotraukas gali panaudoti ne tik vagys, bet ir vaikų išnaudotojai.

„Prieš keletą metų atliktame tyrime Australijos mokslininkai nustatė, kad beveik pusė pedofilijos puslapiuose esančių vaizdų buvo paimti iš viešai prieinamų platformų, o JAV duomenys rodo, kad socialiniuose tinkluose prasideda net 82 proc. visų vaikų išnaudojimo nusikaltimų. Ir tai toli gražu nėra visi pavojai. Viešai publikuotos mažylio nuotraukos vėlesniame amžiuje gali pakenkti jo psichosocialinei raidai ir netgi lemti nesutarimus su tėvais. Tad dalinantis vaiko atvaizdu socialinėje erdvėje pirma reikėtų gerai pagalvoti ir bent jau susidėti tam tikrus saugiklius“, – pataria „Telia“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.

Reakcijos – leidžia pajusti ryšį

Vilniaus universiteto psichologijos instituto lektorės, vaiko raidos ekspertės dr. Laurynos Rakickienės teigimu, tėvai savo vaikų nuotraukomis dalinosi nuo pat socialinių tinklų atsiradimo, tačiau tik pastaruoju metu pradėta daugiau kalbėti apie šią problemą, atliekant mokslinius tyrimus apie tokio elgesio motyvus ir pasekmes.

„Jau yra ir vartojamas terminas sharenting, žodžių „tėvystė“ ir „dalinimasis“ lydinys. Paprastai socialiniuose tinkluose savo vaikų nuotraukomis daugiausia dalinasi tie tėvai, kurie jau ir iki susilaukiant vaikų buvo aktyvūs socialinių tinklų naudotojai. Gimus vaikams, visas gyvenimas ima suktis aplink juos, ir natūralu, kad kelionių, pramogų ar kitas nuotraukas, kuriomis dalintasi prieš tai, pakeičia nuotraukos, kuriose užfiksuota kasdienybė su vaikais. Visą dieną dviese su mažu vaiku praleidžiančios mamos ar tėčio socialinės izoliacijos jausmas gali dar labiau sustiprinti šią tendenciją“, – pasakoja dr. L. Rakickienė.

Vaikų raidos ekspertė taip pat priduria, kad virtualioje realybėje sulaukiamos reakcijos, komentarai ir patiktukai po vaikų nuotraukomis leidžia jausti ryšį su kitais, taip pat gauti socialinį patvirtinimą, įvertinimą, kad esi geras tėtis ar mama. Šį poreikį didina šiais laikais tėvų patiriamas socialinis spaudimas ir jį lydintis neužtikrintumo jausmas.

Palengvina dalią nusikaltėliams

„Didžiausia problema yra ne tiek pačio atvaizdo publikavimas, kiek tai, kad dėl socialinių tinklų veikimo specifikos ne visada pavyksta sukontroliuoti, kokių tiksliai vartotojų akis pasieks įkeltas kadras. Vienas ar keli mūsų pažįstamų žmonių paspaudimai „Patinka“ užfiksuotą akimirką gali „nusiųsti“ dešimtims ar net šimtams gyvenime nematytų asmenų tiesiai į jų asmeninę naujienų juostą. Tai daliai jų atriša rankas planuoti seksualinius ar kito pobūdžio nusikaltimus“, – apie problemą kalba I. Bimbirytė-Yun.

Šiems nusikaltėliams net viena  nuotrauka ar vaizdo įrašas gali suteikti daugiau informacijos, negu galvojame. Iš jų turinio dažnai galima nustatyti, kur vaikas gyvena, kokią mokyklą lanko, kaip jį vadina aplinkiniai, ir pagal tai vykdyti tapatybės vagystę ar net pagrobimą. Pastaraisiais metais taip pat ypač populiarėja vadinamasis „skaitmeninis pagrobimas“, kai vaiko atvaizdas nelegaliai panaudojamas įvairių produktų reklamose, netikruose profiliuose ar pornografinio turinio filmuose.

Gali atsisukti prieš patį vaiką

Dr. L. Rakickienė pasakoja, kad Floridos ir Blumingtono universitetų tyrėjai 2022 m. apklausę socialiniais tinklais aktyviai besinaudojančius tėvus nustatė, kad tėvai dalinimosi savo vaikų nuotraukomis nesureikšmina ir neskiria nuo dalinimosi kitomis nuotraukomis. Taigi tam tikra prasme jie yra linkę vaikų atvaizdus savintis, suvokti labiau kaip savo, o ne savo vaikų, virtualiosios tapatybės dalį.

„Vis dėlto reikia suprasti, kad tie atvaizdai yra vaikų, ir paaugęs vaikas gali turėti savo nuomonę apie vienos ar kitos nuotraukos su jo atvaizdu viešinimą. Iš tiesų jau užaugo karta vaikų, kurių kūdikystės ir vaikystės nuotraukomis tėvai aktyviai dalinosi socialiniuose tinkluose, ir kai kurie jau susiduria su iššūkiais. Paaugliai ypač neigiamai vertina situacijas, kai tėvai dalinasi atvaizdais, kurie prieštarauja paauglių kuriamam įvaizdžiui, įskaitant nuotraukas, kurioje vaikas užfiksuotas komiškoje ar nemalonioje, gėdingoje situacijoje, atrodo emociškai pažeidžiamas“, – teigia vaiko raidos ekspertė.

Nenuostabu, kad matydami per prievartą kai kurių įtakos formuotojų keliamą turinį apie vaikus ir jų pavyzdžiu sekančius kitus tėvus į šią problemą dėmesį atkreipė ir politikai. Prancūzijos parlamento žemųjų rūmų deputatas Bruno Studeris ką tik pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekiama „garantuoti pagarbą vaikų įvaizdžio teisėms“, manydamas, kad tai yra „jų saugumo, gerovės ir vystymosi sąlyga“.

Jo manymu, jei negalime uždrausti tėvams skelbti savo vaikų nuotraukų internete, galime bent jau informuoti juos apie teises į atvaizdą ir būtiną teisę į savo palikuonių privatumą.

Kaip saugiai dalintis vaikų nuotraukomis socialiniuose tinkluose?

„Telia“ tvarumo projektų vadovė primena jau daugelį metų kartojamą tiesą, kad visiškai pašalinti į socialinius tinklus įkeltos nuotraukos praktiškai neįmanoma, o jos pėdsakus internete galima aptikti net ir praėjus keletui metų. Dėl šios priežasties kiekvienas pasidalinimas kūdikio ar vaiko atvaizdu turėtų būti ypač apgalvotas ir lydimas įvairių skaitmeninių saugiklių aktyvavimo.

Visų pirma, reikėtų įsitikinti, kad jūsų įrašus socialiniame tinkle gali matyti tik draugai, o tarp jų nėra nepažįstamų asmenų. Taip pat vertėtų dar kartą atidžiai peržvelgti nuotrauką, ar joje nėra gyvenamosios gatvės, lankomos mokyklos ar apnuoginto kūno apraiškų.

Prieš paspaudžiant nuotraukos įkėlimo mygtuką, naudinga ištrinti ir nuotraukos metaduomenis, kuriuose automatiškai išsaugoma kadro fiksavimo lokacija, laikas ir netgi tam tikra nuotraukos autoriaus identifikacija. Akivaizdu, kad nuotraukos failą atsisiuntę nusikaltėliai iš metaduomenų gali išpešti daug pakenkti galinčios informacijos. „Android“ platformoje metaduomenis pašalinti padės „Photo Exif Editor“, o „iOS“ – „ViewExif“ programėlė.

Dr. L. Rakickienė ragina prieš viešinant bet kurią vaiko nuotrauką būtinai pagalvoti ne tik apie kibernetinio saugumo grėsmes, bet ir apie tai kaip vaikas jaustųsi, jei jam paaugus draugai ir pažįstami ją pamatytų.  

„Jei vaikas jau suvokia, kaip veikia socialiniai tinklai, tai derėtų jo ir atsiklausti, ar jis duoda leidimą nuotrauka dalintis. Šiuo atveju svarbu užtikrinti vaiko ar paauglio veto teisę, tačiau vaiko pritarimas dar nereiškia, kad dalintis saugu, vis dėlto tėvai yra suaugusieji ir gali geriau įvertinti situaciją. Taip pat svarbu turėti omenyje, kad tėvai savo elgesiu virtualioje erdvėje rodo pavyzdį vaikams, tad jei norime, kad mūsų vaikai galvotų, kuo, su kuo ir kokiu tikslu dalinasi, turime pirmiausia tai daryti patys “, – apibendrina ekspertė.

Socialinis tinklas „Twitter“ ir toliau patiria nesėkmių bei sutrikimų laviną, tad vis daugiau vartotojų pereina prie šio tinklo alternatyvos – „Mastodon“. Skaičiuojama, kad per pastaruosius mėnesius šioje platformoje registruotų vartotojų skaičius pakilo nuo 2,5 mln. iki 8 mln. Sparčiai augantis ir populiarėjantis socialinis tinklas veikia kitaip nei jo konkurentas, tad ir vartotojai čia susiduria su kiek kitokiais saugumo klausimais.

„Daugelis populiariausių socialinių tinklų veikia panašiu principu ir taisyklėmis, tačiau „Mastodon“ platformos pagrindiniai mechanizmai veikia kiek kitaip. Šie skirtumai turi įtakos ne tik tam, kaip programos naudojamos, bet ir lemia skirtingus saugumo aspektus“, – teigia „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, Arnoldas Lukošius.

Atskiros bendruomenės

Anot jo, skirtingai nuo tradicinių socialinių tinklų, „Mastodon“ yra decentralizuotas serverių (arba instancijų) tinklas, kurį valdo savanoriai. Eksperto teigimu, kiekvienas serveris veikia lyg atskira bendruomenė, kurią galima pasirinkti pagal pomėgius ar dominančias temas. Kiekvienas serveris turi savo turinio publikavimo normas bei moderatorių – jeigu norite parašyti konkrečiam asmeniui žinutę, jis turi turėti paskyrą tame pačiame „Mastodon“ serveryje.

„Didžiausias šios platformos išskirtinumas – kitaip nei tradiciniai socialiniai tinklai, kurie orientuoti į pelną, „Mastodon“ neturi reklamų ar algoritmo – įrašus matote pagal chronologiją. Čia esančio paieškos langelio paskirtis – surasti asmenis kad galėtumėte juos sekti. Platformoje galite skelbti turinį, sekti kitus žmones ir organizacijas, pamėgti kitų žmonių turinį bei juo dalintis“, – pasakoja jis.

Didžiulis susidomėjimas kelia iššūkių

Pasak A. Lukošiaus, „Mastodon“ decentralizuota platformos sistema ir netikėtai užklupęs vartotojų susidomėjimas gali kelti įvairių iššūkių. Eksperto teigimu, atskiri platformos serveriai nėra pritaikyti milijonams vartotojų – apkrova paskirstyta per kelias dešimtis tūkstančių jų.

Anot jo, populiariausiuose iš jų galbūt jau nebegausite vietos, o pasirinkus mažesnį serverį, visas tinklas išlieka stabilesnis, tačiau tai gali reikšti, kad nebus užtikrinamas toks didelis saugumas serverio viduje.

„Čia esančios tiesioginės žinutės (DM) kiek skiriasi nuo mums įprastų – tai pranešimai, kurie matomi tik paminėtiems žmonėms, tačiau juos gali stebėti ir serverių administratoriai. Jeigu jums tai trukdo, galite patys susikurti savo atskirą serverį ir kontroliuoti ten esančius pranešimus.

Tradiciniai centralizuoti socialiniai tinklai paprastai būna pažeidžiami nuo administratoriaus ar valdytojo atakų, tačiau „Mastodon“ sukurta taip, kad būtų atspari joms – jei siekiama pakenkti, valdančiojo serveris „atskiriamas“ nuo bendro tinklo, taip apribojant žalą, kurią jis gali padaryti“, – aiškina jis.

Rizikas sumažinti įmanoma

A. Lukošiaus teigimu, geriausia, ką galite padaryti, kad apsaugotumėte savo duomenis – įjungti 2 veiksnių autentifikavimą (2FA) arba kelių veiksnių autentifikavimą (MFA). Programoje „Mastodon“ šią funkciją rasite skyriuje „Account“ (liet. „Paskyra“) > „Two-factor Auth“ (liet. „Dviejų veiksnių autentifikavimas“).

Anot jo, platformoje kiekvienas vartotojas turi galimybę dalyvauti tinklo tobulinime ir apsaugoje – šiuo metu vyksta aktyvios techninės diskusijos apie tai, kaip supaprastinti sekimą tarp serverių.

„Sumažinti rizikas gali padėti čia esantys saugumo specialistai. Nemaža saugumo bendruomenės dalis iš „Twitter“ prisijungė prie „Infosec.Exchange“ arba „Defcon.social Mastodon“ serverių, kur dalinasi naujienomis ir naudinga informacija. Kiekvieną tinklo serverį valdo administratorius, kuris kontroliuoja jo veiklą ir gali stebėti jame esantį turinį, tad reikėtų itin atsakingai juos rinktis“, – tikina A. Lukošius.

Per 2022 m. stebėjome daug dėmesio vertų socialinių tinklų naujovių ir įvykių: nuo naujų funkcijų pristatymo iki „BeReal“ populiarumo aukštumų ar staigaus „Twitter“ platformos subyrėjimo. Ekspertas tikina, kad daugelis pokyčių greičiausiai nėra tik trumpalaikės tendencijos – tokios platformų transformacijos gali tęstis ir toliau bei pakeisti tai, kaip naudosimės socialiniais tinklais.

Anot „Tele2 Inovacijų biuro“ eksperto Arnoldo Lukošiaus, nors socialinių tinklų prigimtis – nuolat keistis, praėję metai buvo neeiliniai – didžiųjų socialinių tinklų populiarumas mažėjo, o jų vietą pamažu užėmė naujosios platformos.

Didelis dėmesys metaverslui. 2021 m. „Facebook“ savo įmonės pavadinimą pakeitė į „Meta“, o 2022-aisiais platforma intensyviai dirbo ties metaverslo plėtra. Siekiama, kad virtualioje realybėje kiekvienas vartotojas galėtų bendrauti, dirbti, susikurti namus ar net rengti koncertus. „Meta“, besirengdama žengti į „metavisatą“, pristatė „Quest Pro“ – virtualios realybės šalmą ir papildytos realybės akinius bei kompiuterį viename. Kol kas metaverslas neatnešė jokių rezultatų, tik reikalavo milžiniškų investicijų – 2022 m. „Meta“ atleido daugiau nei 11 tūkst. darbuotojų, susidūrė su daugybe neigiamų atsiliepimų ir tapo viena didžiausių technologijų bendrovių, kurios patyrė daugiausiai nuostolių.

„Twitter“ subyrėjimas. Elonui Muskui spalį nusipirkus „Twitter“ už 44 mlrd. dolerių, kilo tikras chaosas – naujasis savininkas ne tik restruktūrizavo bendrovę, bet ir pakeitė bendruomenės gaires bei politiką. Tai lėmė, kad dalis reklamuotojų nutraukė bendradarbiavimą, kai kurie vartotojai visai nustojo naudotis platforma, o visame Silicio slėnyje buvo atleisti dešimtys tūkstančių darbuotojų. Vartotojams ruošiantis blogiausiam, potencialios „Twitter“ platformos alternatyvos, kaip „Mastodon“, tampa vis populiaresnės.

Kopijavimo era. Šiemet „Instagram“ pasikeitė iš nuotraukų dalijimosi programėlės į beveik visų socialinių tinklų platformą. Pagrindinis dėmesys 2022 metais buvo sutelktas į „Reels“ skiltį ir paramą šį turinį kuriantiems kūrėjams, rodant jų įrašus didesniam skaičiui žmonių pagrindiniame lange. „Reels“ laikomas „Instagram“ atsaku į populiarėjantį „TikTok“ modelį. Tai nebuvo vienintelis dalykas, kurį platforma „pasiskolino“ iš konkurentų – „Instagram“ taip pat išbandė „Candid Stories“ funkciją, kuri veikia tokiu pačiu principu, kaip didelio populiarumo sulaukęs „BeReal“ socialinis tinklas.

Populiarėja tikrumas. Kalbant apie sėkmingiausius rinkos žaidėjus, „BeReal“ aplikacija praėjusiais metais atsisiųsta daugiau nei 10 mln. kartų. Ši programėlė patvirtino, kad vartotojai nori daugiau autentiško turinio ir mažiau patobulintų vaizdų ar reklamų, kuriomis garsėja kitos platformos. „BeReal“ naudotojai, atsitiktiniu laiku gavę pranešimą, turi 2 minutes paskelbti nuotrauką – joje parodydami kaip atrodo ir ką veikia. Tai reiškia, kad žmonės negali planuoti, koreguoti ar kitaip patobulinti savo įvaizdžio socialinėje erdvėje. Aplikacijos veikimo principą bando kopijuoti ir didieji žaidėjai, kaip „TikTok“ bei „Instagram“. Tikimasi, kad ši platforma ir jos idėja turės didelį poveikį turiniui, kurį matome socialiniuose tinkluose.

Naujos funkcijos. 2022 m. „WhatsApp“ pagerino net keletą savo funkcijų ir taip užtikrino dar patogesnį valdymą – nuo šiol programėlė leidžia į vaizdo skambutį įtraukti iki 32 žmonių, sukurti bendruomenę ar apklausą bei tyliai palikti grupę. Aplikacijoje atsirado ir dar nematytų įrankių, kaip „Message Yourself“, kuri leidžia „WhatsApp“ naudoti kaip užrašų knygelę ir siųsti pranešimus sau. Praėjusiais metais vartotojus pradžiugino ir ilgai lauktas atnaujinimas – galimybė jaustukais reaguoti į žinutes. Visai neseniai aplikacija pradėjo naudoti ir vartotojams jau gerai žinomus avatarus (jie kurį laiką naudojami „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ aplikacijose). Skaitmenines naudotojų versijas galima naudoti kaip profilio nuotrauką ar siųsti kaip pasirinktus lipdukus.

Nesibaigiantys atnaujinimai. „Snapchat“ praėjusiais metais atnaujino savo funkciją „Snap Map“, kurioje daugelis naudotojų dalinasi savo buvimo vieta su draugais. Dabar ši funkcija panašesnė į „Google Maps“ ar „Apple Maps“ bei atpažįsta restoranus ir kitas įmones, ypač vietas, kuriose dažnai lankosi vartotojų draugai. Aplikacija rodo tokią informaciją, kaip darbo valandos, įvertinimai, adresas ar net telefono numeris. Nors kol kas „Snap“ nerodo kaip nuvykti į vietą, tačiau tik laiko klausimas, kada visos GPS galimybės bus įdiegtos.

Nepaisant vienas po kito atsirandančių naujų socialinių tinklų, Lietuvoje populiariausiu vis dar išlieka „Facebook“, turintis daugiau nei 2 milijonus aktyvių vartotojų. Nors pastaruoju metu „Facebook“ itin dažnai sulaukia skaitmeninės rinkodaros specialistų kritikos dėl nesiliaujančių techninių problemų, panašu, kad vartotojai nuo šios platformos nusisukti neketina.

Ne paslaptis, kad būtent čia renkasi daugiausia visiems prekių ženklams reikalingos tikslinės auditorijos – šiuo socialiniu tinklu naudojasi 25 metų ir vyresni vartotojai, kurie turi didžiausią perkamąją galią. Verslams „Facebook“ palankus ir dėl to, kad čia veikia aktyvios nuorodos, dėl kurių vartotoją galima lengvai nuvesti į elektroninę parduotuvę. „Facebook“ 2023-iųjų metų tendencijas ir naujienas apžvelgia kūrybinės agentūros „Love Media“ projektų vadovė Gerda Drevininkaitytė.

Vaizdo turinys – karalius. „Facebooke“ vaizdo įrašai generuoja 135 % didesnį organinį pasiekiamumą nei įrašai su nuotraukomis, todėl nenuostabu, kad būtent tokio pobūdžio turinys ir kitais metais išliks populiariausias. Jau 2022-aisiais „Facebooke“ atsirado Reels vaizdo įrašai, tad panašu, kad ateinančiais metais jie bus tik dar aktualesni. Šiemet jau galėjome stebėti atvejus, kai vartotojams pavykdavo sugeneruoti šimtatūkstantines peržiūras vien tik organišku būdu, be jokios reklamos. Kad būtų galima pasiekti tokių rezultatų, kiekvienas prekių ženklas turėtų eksperimentuoti su kuriamu turiniu, jog atrastų vartotojams labiausiai patinkantį. Svarbu prisiminti, kad tai, kas veikia vienam, nebūtinai tiks kitam. Pirmiausia reikėtų pažinti savo auditoriją, suprasti, kokios problemos ją vargina ir tuomet, pasitelkiant vaizdo ir tekstinį turinį, padėti tas problemas išspręsti.

Dirbtinis intelektas parinks, ką matysime. Dirbtinis intelektas rekomenduos vartotojams vis daugiau nesekamo, tačiau jiems aktualaus turinio. Prognozuojama, kad net 40 % pagrindinio „Facebook“ sklaidos kanalo turinio vartotojui bus rodoma iš šaltinių, kurių jis neseka. Dirbtinio intelekto parinkto turinio tendencija atkeliauja iš „TikTok“, kurio tikslas rodyti vartotojams geriausią turinį iš visos platformos, atsižvelgiant į jų įpročius programoje. „Facebook“ vartotojai neapsiriboja tik trumpo formato vaizdo turiniu, jie pateikiami kartu su tekstiniais įrašais, nuorodomis ir naujienomis, todėl manoma, kad tai suteiks šiam socialiniam tinklui tvirtą pranašumą.

Naujienų srautas ir stories. Kitais metais matysime dar daugiau organinio turinio iš tų šaltinių, su kuriais bendraujame, įskaitant draugus ir prekių ženklus. Naujienų srautas teiks prioritetą ir rodys tuos įrašus, kurie generuos didelį įsitraukimą. Jei jums įdomesnis vaizdo turinys, savo naujienų sraute matysite daugiau tokio pobūdžio turinio. Jeigu esate labiau linkę įsitraukti į įrašus su nuotraukomis – matysite daugiau tokių įrašų. Be viso to, „Facebook“ vartotojams turi ir dar vieną naujieną – nuo šiol galima komentuoti ir pačius story, o jose paliktus komentarus matys ir visi kiti žmonės. Markas Zuckerbergas sako, kad būtent stories artimiausiu metu žais pagrindinę rolę socialiniuose tinkluose.

Tiesioginis apsipirkimas. Vartotojai nuolat skuba, jiems darosi vis svarbiau kuo greičiau apsipirkti, atliekant kiek įmanoma mažiau veiksmų. Tokią galimybę siūlo ir „Facebook“, kur apsipirkti galima trimis būdais. Pirmasis – prekių ženklo parduotuvėje, sukurtoje „Facebook“, kurią rekomenduojama turėti visiems verslams. Vartotojai čia gali įsigyti produktą, susisiekę tiesiogiai su pardavėju arba būti nukreipti į partnerio ar asmeninę internetinę parduotuvę. Antrasis būdas – „Facebook market place“, kuris veikia tarsi skelbimų portalas, kuriame žmonės, pamatę jiems patinkantį produktą, gali parašyti pardavėjui ir jį įsigyti. „Facebook“ turi didžiausią auditoriją Lietuvoje, vartotojai labai organiškai randa jiems aktualius skelbimus, tad per šį socialinį tinklą galima parduoti net greičiau ir lengviau nei per, pavyzdžiui, skelbimų portalą skelbiu.lt. Šiuo metu „Facebook market place“ aktyviai naudojasi vartotojai, parduodantys jiems nereikalingus daiktus. Na, ir trečiasis variantas – pardavinėti produktus grupėse, kai pasiūlymą mato tik tos konkrečios bendruomenės nariai. Toks būdas gali būti itin aktualus tuomet, kai produktas yra nišinis ir skirtas specifinei auditorijai.

Grupės. Dauguma „Facebook“ vartotojų yra mažiausiai 15 aktyvių grupių nariai. Šiame socialiniame tinkle grupę gali sukurti tiek pavieniai vartotojai, tiek ir prekių ženklo puslapiai. Jau visai greitai bus galima naudotis specialiai grupės bendruomenei skirtais susirašinėjimais, kur vartotojai realiuoju laiku turės galimybę kalbėtis su kitais nariais apie jiems aktualius dalykus. Šiai funkcijai kuriama ir speciali funkcija „Open to Messaging“, kuria grupės nariai galės pasinaudoti, norėdami bendrauti su kitais vartotojais. O norintieji išsamiau prisistatyti grupės profilyje, jau netrukus galės pridėti dar daugiau asmeninės informacijos skiltyje „Apie mane“. „Facebook“ įdiegė ir dar vieną naujovę – nuo šiol grupėse galima dalytis Reels vaizdo įrašais, o prieš keliant juos į grupę suteikiama galimybė įrašus dar ir patogiai redaguoti.

Influencerių turinys. Nuomonės formuotojų turinys taps aktualus ne tik „Instagrame“, bet ir „Facebooke“. 2022 metais buvo populiarios vienkartinės kampanijos ir reklaminės integracijos, kai visu turiniu influenceriai dalijosi tik savo paskyroje, pažymint prekių ženklą. Kadangi mega nuomonės formuotojų reklamos įkainiai kyla ir tampa ne visiems prieinami, 2023 metais augs nano- ir mikroinfluencerių populiarumas. Tačiau vietoj vienkartinių reklamų, kitais metais rekomenduojama su nuomonės formuotojais bendradarbiauti ambasadorystės principu, kuriant nuolatinį turinį. Taip prekių ženklai galėtų juo dalytis savo paskyrose ir jį reklamuoti, o vartotojus pasiektų kokybiškesnis turinys.

Avataro integracija. META siekia, kad vartotojai vis labiau įsitrauktų ir dalyvautų metaversijos kūrime. Skatindama avatarų naudojimą kaip skaitmeninės tapatybės formą, META tikisi didesnio žmonių aktyvumo į savo kasdienybę įtraukiant avatarus, kurie yra pagrindinis metaversijos įsitraukimo elementas. Todėl prekių ženklai jau dabar turėtų apgalvoti, kaip integruos savo produktus į šią kuriamą metaversiją.