Skaitmeninių technologijų plėtra atneša didelių pokyčių daugelyje sektorių, įskaitant darbo rinką. Nors visuomenė nerimauja dėl nykstančių tradicinių amatų, o verslui pradeda stigti būtent šių specialistų, technologijų sektorius išgyvena aukso amžių. Technologijų bendrovės „Huawei“ ekspertai pasakoja, kaip neatsilikti nuo skaitmeninio pasaulio plėtros tempo ir prisitaikyti prie užimtumo sektoriaus pokyčių.

Svarbu mažinti skaitmeninę atskirtį

Pandemija paspartino skaitmeninimo tempą ir aiškiai parodė, kad turime tobulinti nepalankioje padėtyje esančių visuomenės grupių skaitmeninius įgūdžius ir užtikrinti, kad visi žmonės turėtų lygias galimybes. Tęsiant apie skaitmeninę atskirtį, tik ketvirtadalis vyresnio amžiaus žmonių Europoje turi pagrindinius skaitmeninius įgūdžius – kyla pavojus, kad tiems, kuriems šių įgūdžių trūksta, gali būti sunku ir darbo aplinkoje, ir įsigyjant būtinas prekes ir paslaugas, pavyzdžiui, maisto produktus ir vaistus internetu.

Tačiau pastebima teigiama tendencija – šiuolaikiniai žmonės aukštąjį išsilavinimą suvokia kaip mokymosi visą gyvenimą procesą su begale galimybių, todėl vis populiaresni tampa keleto mėnesių internetiniai kursai. Taip žmonės gali greitai persikvalifikuoti, ypač skaitmeninio raštingumo srityse. Taip pat vis dažniau atsiranda įmonių ir akademinių bendruomenių, padedančių įvairaus amžiaus žmonėms įgyti skaitmeniniame amžiuje reikalingą profesinį išsilavinimą. Nors skaitmeniniai įgūdžiai dar nėra privalomi visose darbo vietose, jie suteikia daug pranašumų darbo rinkoje. Todėl svarbu sukurti galimybes visoms visuomenės grupėms įgyti reikiamų pagrindinių žinių.

Pavyzdžiui, bendrovė „Huawei“ siūlo įvairias technologijų mokymo programas visame pasaulyje. Viena iš jų – 2008 metais pradėta programa „Seeds for The Future“, kuri įgyvendinama ir Lietuvoje bei kaimyninėse Baltijos šalyse. Ji suteikia galimybę aukštųjų mokyklų studentams gauti kokybišką ir aktualiausią informaciją apie naujausias technologijas, IRT sektorių, taip pat apskritai skatina naujų specialistų skaičiaus augimą visame pasaulyje. „Norint žengti koja kojon su šiuolaikiniu pasauliu, reikia naudoti skaitmenines technologijas, derinant geriausius pasaulio protus su geriausiais aukštojo išsilavinimo ištekliais, taip skatinant užimtumo sektoriaus plėtrą, kompetentingų darbuotojų parengimą, kartu užtikrinant visiems vienodas galimybes“, – aiškina „Huawei“ atstovybės pavaduotojas Lietuvoje Danas Masiliūnas.

Aktyvesnis moterų dalyvavimas technologijų sektoriuje

Vienas iš bendrovės „Huawei“ prioritetų skaitmeninei atskirčiai mažinti – tikslingas darbas, siekiant įtraukti moteris į technologijų sektorių. Šiuo tikslu buvo sukurta daugybė mokymo programų, įskaitant „Skaitmeninio amžiaus moterų lyderystės mokyklą“ ir „Huawei Women Developers“, rengiami seminarai ir konferencijos.

Tradiciškai technologijos buvo siejamos su vyriškumu, o visuomenėje yra įsišakniję lyčių stereotipai, dėl kurių moterims sunkiau siekti karjeros šioje srityje. Kad tai pasikeistų, turi pasikeisti ir švietimo sistema, ir visuomenės nuomonė. „Skaitmeniniame amžiuje turime sukurti daugiau galimybių ir remti moteris, kad užtikrintume prieinamą išsilavinimą ir mokymus, kurie svarbūs skaitmeninės ekonomikos konkurencingumui skatinti. Įrodyta, kad užtikrinus moterims šiuos įgūdžius, skatinama socialinė integracija bei kuriama integracinė ir įvairiapusė visuomenė“, – aiškina „Huawei“ atstovybės vadovo pavaduotojas Lietuvoje Danas Masiliūnas.

Skaitmeninimas keičia darbo rinką ir aplinką

Nors skaitmeninimas mažina tam tikrų su fiziniu darbu susijusių profesijų darbo jėgos paklausą, auga inžinierių ir operatorių paklausa įvairiuose techniniuose ir visuomenei svarbiuose sektoriuose, pavyzdžiui, gamybos ir aukštųjų technologijų.

Dėl skaitmeninimo atsiradusios darbo vietos kompensuoja tuos darbus, kurie įprastai yra varginantys, pavojingi ir monotoniški. „Mūsų gyvenimas ir darbo aplinka nuolat keičiasi ir tobulėja. Palyginę darbo rinką Lietuvoje prieš penkerius metus ir dabar, matome teigiamų pokyčių. Neabejotinai mums įtakos daro įvairūs išoriniai veiksniai, taip pat mūsų pačių norai, ambicijos, tikslai, kuriuos norime pasiekti, ir idėja, kokioje darbo aplinkoje norime dirbti. Istoriškai per pastaruosius 10 metų išnyko daugybė profesijų, ši tendencija išliks ir ateityje. Tai galima paaiškinti tiek technologijų įėjimu į mūsų gyvenimą, tiek žmonių poreikių ir įpročių pasikeitimu“, – komentuoja „Huawei“ atstovybės vadovo pavaduotojas Lietuvoje Danas Masiliūnas. Jis pabrėžia, kad skaitmeninimas mums gerokai palengvino darbą ir atnešė naujų galimybių, nes dabar daug greičiau galime gauti informacijos ir priimti teisingus sprendimus.

Be to, jau minėta pandemija ir įsibėgėjantis skaitmeninimas paveikė ne tik darbo rinką, bet ir darbo aplinką. Vertinant tai personalo valdymo požiūriu, yra ir trūkumų. Kai kalbame apie bendravimą, komandinį darbą ir emocinį ryšį su kolegomis, tiesioginis bendravimas duoda daug geresnių rezultatų. Užimtumo sektoriuje tikrai rekomenduočiau laikytis hibridinio darbo modelio, nes jame galima derinti ir suderinti nuotolinį darbą su darbu biure.

Svarbu mokėti prisitaikyti prie užimtumo sektoriaus tendencijų. Skaitmeninimas ir technologijos savaime nekelia grėsmės žmonių pragyvenimo šaltiniams, tačiau reikalauja naujų įgūdžių ir apdairaus pramonės, kurioje vystytis, pasirinkimo.

Iki koronaviruso dauguma tėvų buvo įpratę savo vaikams nustatyti taisykles, kaip ir kiek laiko jie turėtų naudotis išmaniaisiais įrenginiais, bet dėl nuotolinio mokymo tai kontroliuoti tapo daug sunkiau. Vis dažniau prabylant apie grįžimą prie pamokų internetinėje erdvėje, auga tikimybė, kad išmaniaisiais įrenginiais vaikai vėl naudosis aktyviau. „Samsung“ inicijuotos programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ vadovė Eglė Tamelytė dalinasi 5 patarimais, kaip tinkamai elgtis mokantis nuotoliniu būdu.

Dėl COVID-19 pandemijos didžioji dalis moksleivių ir studentų Europoje pavasarį užvėrė mokyklų bei universitetų duris bei persikėlė mokytis į namus. Prasidėjus mokymuisi nuotoliniu būdu kilo karštos diskusijos apie nepakankamus mokinių ir mokytojų skaitmeninius įgūdžius. Šiemet paskelbti „Eurostat“ duomenys atskleidė, kad 80 proc. 16-24 metų jaunuolių Europos Sąjungoje (ES) turi bazinius ar aukštesnio lygio skaitmeninius įgūdžius.

Lietuvoje 84 proc. moksleivių mokyklose naudojasi internetu mokymo tikslais, o per pamokas dažniausiai ieško informacijos ir naudoja tekstų rengimo programą, rodo naujausias Europos Komisijos iniciatyva atliktas skaitmeninių technologijų naudojimo švietimo sistemoje tyrimas. Tačiau į pabaigą einant mokslo metams, kuriuos šiemet pakoregavo nuotolinis mokymasis, vis daugiau mokytojų užsimena apie tai, kad ne visi moksleiviai gali pasigirti visapusiškais skaitmeniniais įgūdžiais.

Pasak Kėdainių Atžalyno gimnazijos informatikos mokytojos Violetos Stanevičienės, nuotolinis mokymasis parodė, kuriose srityse moksleiviai yra skaitmeniniai virtuozai, o kuriose jų žinios yra silpnos. „Moksleiviai turi tikrai puikius informacijos ieškojimo ir bendravimo virtualiame pasaulyje įgūdžius, jie be vargo internete randa ir parsisiunčia programėles, aplikacijas. Tačiau kalbat apie tokias programas, kaip „Word“, „Excel“ ar „PowerPoint“, čia jaunoji karta susiduria su žinių ir įgūdžių trūkumu“, – sako mokytoja.

Europos Komisijos tyrimas parodė, kad moksleiviams taip pat trūksta programavimo ir sudėtingesnių skaitmeninių įgūdžių. 63 proc. Lietuvos moksleivių atsakė niekada ar beveik niekada nedalyvavę kodavimo ar programavimo veiklose mokykloje. Tiesa, Europos šalių vidurkis buvo didesnis ir siekė 76 proc.

„Informatikos pradmenų vaikai pradeda mokytis jau pradinėse klasėse, kol kas tai bandomasis projektas. Progimnazijose skaitmeninės technologijos integruojamos mokant visų dalykų. Informatika, kaip atskiras dalykas, taip pat išlieka ir šiose pamokose didžiausias dėmesys skiriamas praktiniam informacinių technologijų taikymui. Šiuo metu atnaujinant ugdymo turinį – bendrąsias ugdymo programas, siekiama daugiau orientuotis į skaitmeninio mąstymo ugdymą mokant programavimo, algoritmavimo pagrindų“, – sako Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja Irena Raudienė.

Sunkumų sukelia pristatymų rengimas

V. Stanevičienė sako ir pati pastebėjusi, ir iš kolegų girdėjusi nusiskundimų, kad moksleiviams sunkiai sekasi rengti kokybiškus pristatymus. „Informacijos paieška sunkumų nekelia, jaunoji karta išgooglins bet ką. Bet tos informacijos susisteminti, analizuoti ir tvarkingai pateikti skaidrėse daugelis nelabai moka. Būna atvejų, kad nukopijuoja „paklodę“ teksto ir įkelia į skaidres net neparedagavę“, – dalijasi pavyzdžiais mokytoja.

Jai antrina ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius, Elektrėnų Ąžuolyno progimnazijoje dėstantis istoriją. Jis teigia, kad pasitaiko ir kuriozinių situacijų. „Pavyzdžiui, mokiniams užduodami namų darbai, kuriuos jie atlieka į sąsiuvinius, fotografuoja ir atsiunčia. Paprašius naudotis „Word“ programa, tą padaro, bet fotografuoja ekraną ir atsiunčia nuotrauką. Paaiškinimas būna, kad nemoka tekstinio dokumento išsaugoti ar prisegti prie laiško“, – pasakoja mokytojas.

Jo teigimu, moksleiviai galėtų geriau išmanyti ir interneto etiketą (angl. netiquette). „Laiškai dažnai siunčiami be antraštės, iš neaiškių el. pašto adresų, be jokio kreipinio ir turinio. O juk internetinė erdvė yra kaip gyvenimas ir jei sveikiniesi su mokytoju koridoriuje, tai reikia daryti ir rašant el. laišką“, – sako A. Jurgelevičius.

V. Stanevičienė įsitikinusi, kad nemažą įtaką skaitmeninio raštingumo spragoms daro tai, kad ne visi moksleiviai namuose naudojasi stacionariais ar nešiojamais kompiuteriais. Mokyklose kompiuterių užtenka, tačiau namuose nemažai moksleivių pamokas atlieka naudodamiesi planšetiniais kompiuteriais arba mobiliaisiais telefonais. Europos Komisijos tyrimo rezultatai rodo, kad mobiliuosius telefonus turi beveik 99 proc. Lietuvos aštuntokų ir tai yra pirmoji vieta Europoje.

„Skaitymui, nuotolinėms pamokoms, elektroninėms pratyboms šie įrenginiai tinka, bet pamėginkite išmaniajame telefone išmokti sukurti, pavyzdžiui, lentelę programoje „Excel“. Moksleiviams gali neužtekti kantrybės to išmokti“, – dėsto mokytoja.

Banali, bet veiksminga priemonė – kartojimas

Pasak V. Stanevičienės, nors mokyklose moksleiviai supažindinami su programomis informatikos pamokose, bet gautas žinias jie greitai pamiršta, nes jų nenaudoja kasdien. „Čia ne važiavimas dviračiu ar plaukimas, kai kartą išmokęs tai daryti nepamiršti visą gyvenimą. Su kompiuterinėmis programomis reikia dirbti nuolat. Būna, kad devintokams duodu ankstesnių metų kartojimo užduotį, o jie žiūri į ją kaip į visiškai naują dalyką. Todėl kartais pamokų metu tenka aiškinti ir, pavyzdžiui, pristatymų rengimo pagrindus, kartu su mokiniais ieškome informacijos, ją analizuojame, sisteminame, dėliojame į skaidres“, – pasakoja ponia Violeta.

Ji sako nuolat ieškanti papildomos mokomosios informacijos internete, kuri galėtų praversti mokiniams gilinant skaitmeninio raštingumo žinias. Prasidėjus nuotoliniam mokymui specialistė ėmė naudoti projekto „Prisijungusi Lietuva“ parengtą savarankiškam mokymuisi skirtą medžiagą. Gimnazistams ji vedė pamokas apie pristatymų rengimą, saugų elgesį internete bei socialiniuose tinkluose, viešąsias elektronines paslaugas, kuriose moksleiviai turėjo atlikti šioje medžiagoje pateikiamas užduotis.

„Daugeliui moksleivių ši papildoma mokymosi priemonė pravertė atliekant atsiskaitomuosius testus. Pastebėjau, kad stropiau atlikinėję užduotis pamokose testą atliko geriau, nes informacija pateikiama koncentruotai, o pamokai rengtą pristatymą jie galėjo peržiūrėti prieš testą ir prisiminti bei atšviežinti žinias“, – tvirtina V. Stanevičienė.

„Prisijungusi Lietuva“ veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė-Garunkštienė teigia, kad nors projekto organizuojami nemokami skaitmeninio raštingumo mokymai bibliotekose bei nuotoliniu būdu daugiau populiarūs tarp vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių, tačiau naudodamiesi savarankiško mokymosi programomis adresu www.prisijungusi.lt gilinti žinias gali ir moksleiviai. Kaip parodė karantinas, projekto siūlomų programų, išteklių turinys yra puikia tinkamas ir mokytojams.

„Iš tiesų mūsų pateikiama informacija gali būti naudinga kiekvienam, nesvarbu kiek jums metų – 18-iolika ar 80-dešimt, siekiantiems sustiprinti savo skaitmeninius įgūdžius ir labiausiai tuos, kurie reikalingi kasdien. Todėl ir savarankiško mokymosi temos, vaizdo įrašai, praktinės užduotys yra konkrečios ir praktiškos: asmens duomenų apsauga ir saugus asmeninės informacijos dalijimasis internete, pristatymų rengimas, informacijos dėstymas skaidrėse, skaitmeninių nuotraukų tvarkymas, elektroninė registracija pas medikus, el. paslaugos ir kitos. Iš viso paruošta per 50 savarankiško mokymosi temų, tad pasirinkti yra iš ko“, – sako J. Vasilavičiūtė-Garunkštienė.

„Prisijungusi Lietuva“ mokymai nuo birželio 1 d. grįžta į bibliotekas. Taip pat toliau tęsiami nuotoliniai mokymai pažengusiems internetu, virtualiose klasėse, kuriose jau žinių įgijo daugiau kaip 3000 gyventojų. Visi, norintys mokytis savarankiškai ar projekto medžiagą panaudoti mokant kitus, tai padaryti gali visiškai nemokamai ir prisidėti prie bendro tikslo – stiprios skaitmeninės bendruomenės kūrimo Lietuvoje.