„Bendrauti skaitmeninėje erdvėje moksleiviams tenka ne tik su klasės draugais, tačiau ir su mokytojais, todėl jie turėtų susirašinėti pagarbiai, neįžeidinėti. Žinoma, nesutikti su kitų nuomone yra visiškai normalu, tačiau svarbu mokėti savo argumentus išreikšti mandagiai. Kone kas trečias jaunuolis yra buvęs įžeistas internete, o tokia statistika tikrai nedžiugina – tai rodo, kad vaikams trūksta žinių apie skaitmeninį etiketą. Daugiau informacijos apie pagrindinius elgesio principus internete vaikai gali sužinoti programos interneto puslapyje. Įgytos žinios pravers ir siekiant išklausyti skirtingas nuomones diskutuojant“, – tikina „Skaitmeninis moksleivio IQ“ vadovė E. Tamelytė.

Atkreipkite dėmesį į žinutės toną

Susirašinėjimas šiais laikais tikrai palengvina kasdienybę, tačiau turi ir savo trūkumų – dėl to, kad nematome pašnekovo, negirdime jo balso, žinutės tonas gali išlikti neaiškus. Jei diskutuojama, būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip formuluojamas žinutės tekstas. Jis turi būti labai aiškus, nedviprasmiškas, ir svarbiausia – pagarbus. Pavyzdžiui, vietoje kategoriškai išsakytos nuomonės vienu ar kitu klausimu, galima pabandyti pasiteirauti klasės draugų, ar jie apsvarstė kitokią galimybę ir pateikti savo problemos sprendimo būdo pasiūlymą.

 Įsitraukite tik tada, kai manote, kad tai reikalinga

Pastebėjus, kad klasės susirašinėjimo platformoje vyksta nemandagi diskusija, prieš įsiveliant į pokalbį reikėtų gerai apsvarstyti, ar verta įsitraukti. Visa tai matys ne tik klasės draugai, tačiau ir mokytojai, todėl prieš išsiunčiant žinutę reikėtų apgalvoti, koks yra įsitraukimo į pokalbį tikslas – jei iškilęs ginčas neliečia jūsų tiesiogiai, o turimi argumentai nėra svarūs, tačiau norima tiesiog išsakyti savo nuomonę, tai į pokalbį gali įnešti nereikalingų neigiamų emocijų. Verta atsiminti ir tai, kad viešai išsakytos mintys formuoja kitų asmenų požiūrį į kalbantįjį, todėl atvėsus emocijoms išsiųstos žinutės gali priversti jus pačius jaustis nepatogiai.

Pagarbiai priimkite kitokią nuomonę

Jei kalbantis su žmonėmis siūloma daugiau klausytis, nei kalbėti, tokia pati taisyklė galioja ir susirašinėjant. Kilus nuomonių nesutarimui, svarbu atkreipti dėmesį į kito žmogaus mintis ir ieškoti kompromiso. Aklas savo nuomonės dėstymas ir neįsiklausymas į kitų pašnekovų nuomonę veda prie ginčo, kuriame abi pusės tiesiog išsakys savo argumentus, tačiau neieškos išeičių. Svarbu nebandyti įrodyti savo viršenybės, ar pasirodyti protingesniam už kitus bandant apginti savo tiesą, nes diskusijos tikslu turėtų tapti ne laimėjimas, bet kompromiso paieška.

Žinokite, kada pasitraukti iš pokalbio

Jei diskusijų metu kilo nevaldomas ginčas, svarbu atkreipti dėmesį į ženklus, kurie parodo, kad reikėtų pasitraukti. Ženklais gali būti laikomi ultimatumai ir grasinimai, pavyzdžiui, nesutikimas prisidėti prie planuojamo projekto. Taip pat aiškus ženklas, kad diskusija krypsta bloga linkme, yra tai, kai ginčo objektu tampa ne užduotys, o patys žmonės – atsiranda įžeidinėjimai, nepagarba nuomonei ir argumentams. Pastebėjus šiuos ženklus patartina atsitraukti, o jei sprendimą priimti visgi būtina, verta apsvarstyti ir apie galimybę klasės draugams pasiūlyti nusiraminti ir į problemą pažvelgti kitu kampu – galbūt iki bendro kompromiso trūksta tik tiek?

Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi septyniais būdais, kurie padės sėkmingai mokytis ir laikyti egzaminus nuotoliniu būdu.

1. Planuokite savo laiką. Užduočių, rašto darbų ir egzaminų gausybėje jums gali padėti elektroniniai planuokliai. Rekomenduojame išbandyti nemokamą „Google Keep“ įrankį. Tai skaitmeninė užrašų knygutė, kuri leidžia greitai sukurti užrašus ir vėliau pasiekti juos „Google“ debesyje iš bet kurio kito įrenginio. Darbų sąrašams čia galima sukurti priminimus, o patį tekstą įmanoma padiktuoti balsu – programa atpažins žodžius ir juos užrašys.

Naudingas bus ir nemokamas „My Study Life“ sprendimas. Šis išmanus kalendorius padės susidėlioti paskaitų, užduočių, atsiskaitymų ir egzaminų tvarkaraštį. Įrankiu naudotis paprasta – tiesiog sukelkite savo projektus, nustatykite priminimus ar sukurkite darbų sąrašą. Taip visus savo studijų planus galėsite organizuoti ir peržiūrėti vienoje vietoje.

2. Mokykitės produktyviai. Nusprendus kelias valandas pasimokyti ar padirbėti prie tam tikrų užduočių, svarbu nesiblaškyti ir dirbti nepertraukiamai. Petraukėles reikėtų daryti tik tam skirtu laiku. Tiksliai nustatydami kiek laiko skirsite užduočiai, ir kiek poilsiui, išvengsite darbų atidėliojimo ir dirbsite ar mokysitės daug efektyviau.

Populiariai „Pomodoro“ produktyvumo technikai yra skirta daug įvairių programėlių ir platformų. „Android“ naudotojams rekomenduojame išbandyti ypač funkcionalią „Brain Focus Productivity Timer“ aplikaciją, o „iPhone“ naudotojams – Lietuvoje sukurtą „Pomodone“ programą. Tokį įrankį taip pat galite patogiai įsijungti naršyklėje, pavyzdžiui, pomodor.app/timer arba marinaratimer.com.

3. Susikaupkite. Kartais susikaupti ruošiant namų darbus ar rengiantis egzaminui yra tikras iššūkis. Sprendimas – izoliuoti išorės trukdžius natūraliais gamtos garsais, kurie padeda susikoncentruoti. „White Noise Generator“ („Android“ naudotojams) arba „White Noise“ („iPhone“ naudotojams) sprendimai būtent tai ir atlieka – generuoja baltąjį triukšmą. Tai yra gerai žinomas akustinis fenomenas, kai skirtingų dažnių garsai susilieja į harmoningą visumą ir yra girdimi tuo pačiu intensyvumu.

Lapų šlamesys, upės vandens čiurlenimas, į stiklą beldžiantis lietus ar susilieję foniniai garsai jaukioje kavinėje yra puikūs baltojo triukšmo pavyzdžiai. Moksliškai įrodyta, kad klausantis baltojo triukšmo yra stimuliuojamos tos smegenų dalys, kurios atsakingos už dėmesį ir koncentraciją. Tokio tipo grojaraščių galite rasti ir „Youtube“ ar „Spotify“ muzikos platformose.

4. Pasinaudokite „Google Mokslinčiaus“ įrankiu. Kiekvienam studentui rengiančiam mokslo darbą pravers specializuota „Google Mokslinčiaus“ (angl. Google Scholar) sistema mokslinės informacijos paieškai. Joje galima lengvai rasti recenzuotus mokslo darbus, disertacijas, knygas, santraukas ir kitą mokslinę literatūrą įvairiose mokslinių tyrimų srityse. Pirmame paieškos sistemos puslapyje bus rodomi daugiausiai cituojami dokumentai.

Tam, kad mokslinių dokumentų paieška visuomet būtų po ranka, į savo „Google Chrome“ naršyklę galite įsidiegti „Google“ mokslinčiaus mygtuką. Šis plėtinys bus naudingas kaskart prireikus svarių mokslinių šaltinių savo rašto ir studijų darbams.

5. Efektyviai bendradarbiaukite su kitais studentais. Net ir tęsiant studijas iš namų labai svarbus išlieka komandinis darbas ir bendravimas su savo studijų draugais. Grupines užduotis pradėkite nuo platformos bendradarbiavimui pasirinkimo. Svarbu, kad ji turėtų bendrai prieinamą „debesį“, kuriame galėtumėte kurti ir redaguoti dokumentus kartu su kitais grupės nariais.

Tokį nemokamą paslaugų paketą siūlo „Google Workspace“. „Google Drive“ debesyje susikurkite darbo aplanką, kuriame visi grupės nariai galės kurti ir redaguoti bendrus „Google Docs“, „Google Slides“ ar kitus dokumentus. Dizaino darbams pravartu išbandyti įrankį „Canva“ – čia taip pat vienu metu visi komandos nariai gali redaguoti bendrus dokumentus.

Prieš pradėdami grupinį mokslo darbą, susidarykite aiškų veiksmų planą ir pasiskirstykite atsakomybėmis. Komandinis darbas atliekamas greičiau ir efektyviau, kai kiekvienas narys turi jam priskirtas tikslias užduotis. Taip pat rekomeduojama reguliariai organizuoti bendras vaizdo konferencijas ir aptarti atliktus darbus „Zoom“, „Google Hangouts“, „Skype“ ar kitais pasirinktais vaizdo transliavimo sprendimais.

6. Nepamirškite matematikos. Jei studijose jums prireikia matematikos žinių ar norite prisiminti svarbiausias matematines formules, padėti gali puikiai vertinamas „Mathway“ įrankis. Jis įveiks viską – nuo paprastosios algebros ir aritmetikos iki trigonometrijos, integralinių ir diferencialinių skaičiavimų. Jums tereikia įrašyti turimus užduoties duomenis arba juos nufotografuoti, o aplikacija pateiks atsakymą. Užsisakę mokamą programėlės versiją, kartu su atsakymais gausite ir išsamius paaiškinimus, kurie padės geriau išanalizuoti ir suprasti užduotį.

Taip pat galite išbandyti šiek tiek paprastesnę, bet ne mažiau naudingą „Photomath“ programėlę. Čia galėsite pasirinkti norimą sprendimo būdą, sprendinius peržiūrėti žingsnis po žingsnio principu ir spręsti net ir kompleksinius matematinius uždavinius. Aplikacija yra visiškai nemokama. Be to, veikia net ir be interneto ryšio.

7. Mokytis turi būti įdomu. Įsigilinti į paskaitų medžiagą ir pasiruošti testui galite ir žaidimo forma. Nemokamas studijų įrankis „Quizlet“ siūlo mokytis specialių mokymosi kortelių principu. Toks metodas padeda gerai įsiminti reikalingą informaciją ir yra smagus būdas pasitikrinti savo žinias.

Šiuo sprendimu jau naudojasi daugiau nei 50 mln. studentų visame pasaulyje. Čia galima pasinaudoti jau sukurtomis studijų kortelėmis įvairiomis temomis arba sukurti savo korteles. Taip pat galėsite lavinti savo atmintį, atlikti bandomuosius testus ar pasidalinti kortelėmis su studijų draugais.

Lietuva jau antrą kartą gyvena karantino sąlygomis – šimtai tūkstančių žmonių dirbami iš namų susiduria su technologiniais, psichologiniais ir darbo efektyvumo iššūkiais. Kai įprastą darbo erdvę ir tvarką pakeičia privačiam gyvenimui pritaikyta aplinka, svarbu iš naujo rasti būdus neutralizuoti blaškančius ar darbo procesams trukdančius dalykus.

„Nuo pavasario išbandėme kelis nuotolinio darbo modelius. Siekdami padėti darbuotojams sklandžiau ir efektyviau atlikti užduotis, per pastaruosius mėnesius taikėme įvairias darbo organizavimo metodikas, kurių veiksmingumą patvirtina patys darbuotojai. Efektyvus darbas per atstumą įmanomas, tačiau būtina laikytis tam tikrų taisyklių.“, – sako Darius Dužinskas, įmonės „Baltic Amadeus“ personalo ir marketingo departamento direktorius. Personalo specialistas dalinasi  bendrovės sukaupta patirtimi ir praktiniais  patarimais, kaip užtikrinti efektyvumą dirbant iš namų.

 1. Darbus planuokite kaip generolas

Per atstumą dirbantys žmonės gali pasimesti užduočių gausoje, ypač, jei neturi galimybės su vadovais ar kolegomis pasitarti dėl užduočių svarbos. Tačiau prioritetus galite nusistatyti patys, taikydami Eisenhauerio dėžės (angliškai – Eisenhower box) metodą. Ši užduočių organizavimo priemonė pavadinta žymaus JAV generolo D. Eisenhauerio vardu ir atspindi jo taikytą metodą darbus suskirstyti pagal svarbą. Svarbios ir skubios užduotys turi būti atliktos nedelsiant, tuo tarpu svarbias, tačiau neskubias užduotis siūloma atidėti, nustatant laiką joms atlikti vėliau. Trečiojoje kategorijoje yra užduotys, kurios yra skubios, bet ne tokios svarbios, todėl jas rekomenduojama deleguoti kitiems. Būtent delegavimas yra dažniausiai pamirštama priemonė dirbant per atstumą, tačiau delegavę užduotis ne tik atlaisvinsite savo darbotvarkę, bet ir įgalinsite kitus imtis atsakomybės. Tarp Jūsų užduočių ir darbų tikrai yra tų, kurios yra nei svarbios, nei skubios, o jų atlikimas neneša pridėtinės vertės – tokias užduotis ir darbus pagal Eisenhauerio dėžės metodą reikia eliminuoti.

 2. Valgykite „varles“ rytais

Jei Jūsų darbas būtų per dieną suvalgyti dvi varles, tikriausiai pradėtumėte nuo didesnės – tuomet likusi varlytė atrodytų ne tokia ir baisi. Panaši metodika taikoma ir sudėtingoms ar nemalonioms užduotims, kurios vadinamos „varlėmis“. Pagal Eisenhauerio dėžės metodą tai yra skubios ir svarbios užduotys, kurios dėl kažkokių priežasčių Jums nėra malonios ar paprastai įgyvendinamos. Jei Jūsų darbotvarkėje kabo tokia užduotis, nepalikite jos vakarui. Efektyviausia taktika yra su šia užduotimi susidoroti jau pirmoje dienos pusėje, taigi suvalgyti „varlę“ pusryčiams. Tokiu būdu sunkus ar daug dėmesio reikalaujantis darbas bus atliktas, o Jums liks pakankamai laiko spręsti kitas užduotis. Ši taktika taip pat veiksminga ir psichologiniu požiūriu – įveikę tai, ko bijote ar nenorite, įgysite daugiau pasitikėjimo savimi.

 3. Rečiau tikrinkite elektroninį paštą

Statistika rodo, kad elektroninį paštą pasitikriname vidutiniškai 15 kartų per dieną, o tai sudaro 28 proc., arba 2,6 val. visos darbo dienos. Įrodyta, kad susikaupimas darbui, pertrauktas iššokusio pranešimo apie naują elektroninį laišką, atsistato per kelias minutes, tačiau per dieną gauname iki 120 laiškų, todėl mūsų dėmesys nuolatos blaškomas.  Pakeitus keletą įpročių galima sutaupyti laiko ir padidinti koncentraciją tiesioginiams darbams. Pirma – atsisakykite automatinių pranešimų apie naujai atėjusį el. laišką, ir vietoje to kas valandą skirkite iki 8 minučių sąmoningai tikrinti, skaityti ir atsakinėti į elektroninius laiškus. Antra – taikykite tuščios pašto dėžutės principą ir nepalikite neperskaitytų ir neatsakytų laiškų vėlesniam laikui. Trečia – pasistenkite netikrinti pašto dėžutės iki pietų, pirmąją dienos pusę skirdami jau minėtų svarbių, skubių užduočių sprendimui ir „varlių“ valgymui.

 4. Dirbkite pomodoro principu

Dirbant iš namų susikaupti ilgoms, dėmesio ir koncentracijos reikalaujančioms užduotims gali būti gerokai sunkiau nei biure, todėl čia verta prisiminti „pomodoro techniką“, pagal kurią užduočiai atlikti skirtą laiką rekomenduojama suskirstyti į mažesnius 25 min. ilgio intervalus, tarp kurių daromos 5 minučių pertraukos. Po keturių tokių intervalų daroma ilgesnė 20 min. pertrauka. Pastebėta, kad žmonės daug geriau susikoncentruoja  žinodami, kad dirbs sąlyginai trumpą laiką, o po intensyvaus darbo jų laukia atlygis – trumpa, bet pelnyta poilsio akimirka. Šis metodas sukurtas aštuntajame dešimtmetyje ir pavadintas „pomodoro technika“, nes jos kūrėjas F. Cirillo darbo procesams organizuoti naudojo paprastą virtuvinį pomidoro formos laikmatį. 

 5. Ir namuose turėkite kavos gėrimo ritualus su kolegomis

Įprastinę darbo dieną paprastai sudaro kelionė į darbo vietą, įvairios tarpusavio bendravimui skirtos pertraukėlės, aiškiai reglamentuotas pietų metas ir kelionė iš darbo dienos pabaigoje. Dirbant privačioje namų erdvėje svarbu susikurti naujus ritualus, kurie atliktų tas pačias funkcijas. Patarimas – laikykitės darbo ir poilsio grafiko, išnaudokite ryto valandas kurdami naują „kelionės į darbą“ ritualą, o pietų laiką skirkite kokybiškai ir ne trumpesnei nei pusvalandis pertraukai. Jei kurdami naują darbo pradžios ritualą nusprendžiate gerti rytinę kavą, pakvieskite prisijungti ir kolegas. Nors ir dirbate per atstumą, ryšys su bendradarbiais neturi tapti formaliu ir tolimu. Kurkite naujus bendravimo ritualus ir paverskite technologijas savo sąjungininkais – virtualus bendravimas yra geriau nei jokio bendravimo.

Darius Dužinskas pastebi, kad efektyvus darbo organizavimas priklauso nuo individualių savybių, tačiau ugdyti naujus įgūdžius niekada ne vėlu, nes nuotolinis darbas net ir pasitraukus pandemijai išliks mūsų kasdieninio gyvenimo dalis: „Ilgalaikėje perspektyvoje prognozuojamas pasikeitęs darbo biure ir namuose santykis – darbas per atstumą nebus tik karantino priemonė, bet plačiai taikoma praktika.“. Pasak eksperto, efektyvaus darbo nuotoliniu būdu technikos yra įrodytos moksliniais tyrimais ir ne vieną dešimtmetį sėkmingai taikomos personalo vadyboje: „Dabar kiekvienas nuotoliniu būdu dirbantis darbuotojas savo namuose tampa ir personalo specialistu, todėl tikiu, kad šios priemonės gali padėti sėkmingai spręsti kylančius iššūkius“. 

IT sprendimus kurianti bendrovė „Baltic Amadeus“ nuosekliai investuoja į pagalbą darbuotojams ir ieško priemonių padėti kolektyvui prisitaikyti prie nuotolinio darbo iššūkių. Nuo spalio 23 dienos visi įmonės darbuotojai dirba per atstumą. Nuo lapkričio bendrovės iniciatyva pradėjo veikti karštoji emocinės pagalbos linija, skirta darbuotojams su personalo ekspertais ir psichologais aptarti ne tik darbo, bet ir asmeninio gyvenimo iššūkius.

„Baltic Amadeus“ – unikalius IT sprendimus kurianti ir skaitmenizacijos klausimais konsultuojanti bendrovė, kurioje dirba daugiau nei 200 kvalifikuotų profesionalų. Šiaurės Europos finansų, energetikos, telekomunikacijų, logistikos, laivininkystės ir kitų rinkų įmonėms „Baltic Amadeus“ kuria naujausiomis debesijos („Cloud“), dirbtinio intelekto (AI) ir daiktų interneto (IoT) platformų tendencijomis pagrįstus skaitmenizavimo sprendimus, siekdama užtikrinti geriausią patirtį savo klientams, naudotojams ir darbuotojams.   

Nuotolinio bendravimo įrankiai nepraranda aktualumo

Iki šiol vartotojų beveik nenaudota bet dėl intensyvaus nuotolinio darbo išpopuliarėjusi vaizdo konferencijų programėlė „Zoom“ populiarumą išlaiko ir karantinui pasibaigus, rodo anoniminiai agreguoti „Bitės“ tinklo duomenys, lyginant laikotarpį prieš karantiną, karantino viduryje (balandžio 2 ir 3 savaites) su laikotarpiu po karantino.

„Balandžio viduryje, lyginant su laikotarpiu prieš karantiną, tinkle fiksavome įspūdingą, beveik 30 kartų išaugusį, platformos „Zoom“ duomenų srautą. Karantinui pasibaigus, programoje suvartojamų duomenų kiekis yra beveik 3 kartus mažesnis nei piko metu, tačiau lyginant su laikotarpiu prieš karantiną, programa vis tiek maždaug 10 kartų populiaresnė. Šie duomenys rodo dvi tendencijas – žmonės neskuba grįžti į biurus ir, greičiausiai, toliau darbuojasi iš namų, o į biurus grįžę darbuotojai įprastus susitikimus keičia nuotoliniais“, – pasakoja Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas.

Karantino metu duomenų srauto ūgtelėjimą patyrusios nuotolinio bendravimo platformos „Skype“ situacija panaši – balandžio viduryje dvigubai išaugęs jos populiarumas dabar susitraukė, tačiau vis tiek išlieka apie 70 procentų didesnis nei prieš karantiną. Duomenų srautai atskleidžia, kad per karantiną vartotojai programoje rinkosi tiek vaizdo, tiek įprastus garso skambučius. 

„Stebėdami duomenų pokyčius, matome, jog nesustoja augęs bendravimo platformos „Slack“ populiarumas. Balandžio viduryje jai skirtų duomenų suvartojimas „Bitės“ tinkle augo net 40 proc., o dabar yra beveik 50 proc. didesnis. Panašu, kad karantino metu žmonės šią platformą atrado, prisijaukino ir toliau ja sėkmingai naudojasi“, – sako G. Butėnas.

Dirbama mažiau?

Nuotolinio bendravimo programas vartotojai visuotinio užsidarymo metu naudojo tiek darbo reikmėms, tiek mokymui, tiek laisvalaikiui, o tai reikšmingai prisideda prie šių paslaugų populiarumo. Vis tik dažniausiai tik darbui naudojami įrankiai po karantino generuoja kur kas mažesnį duomenų srautą.

„Įdomu, kad, pavyzdžiui, el. pašto programa „Microsoft Outlook 365“ ir darbui skirtų programų paketas „Microsoft Office 365“ po karantino naudojami mažiau. Tokia tendencija stebina, nes šie įrankiai darbe reikalingi nepriklausomai nuo to, kokiu būdu – nuotoliniu ar tiesioginiu – dirbama. Panašu, kad tai gali būti susiję su prasidėjusiu atostogų sezonu, pasibaigusiais mokslo metais, galimai ir dėl šiuo metu padidėjusiu nedarbu šalyje“, – sako G. Butėnas.

Kiek neįprasta, kad nuotoliniu būdu darbinėms užduotims planuoti ir deleguoti skirtas įrankis „Trello“ balandžio 2 ir 3 savaitėmis naudotas net 30 proc. mažiau nei prieš karantiną. O dabar, karantinui pasibaigus, po truputį grįžta į įprastas populiarumo vėžes. Spėjama, kad tam įtakos galėjo turėti sumažėjęs didelių projektų kiekis bendrovėse – jiems valdyti dažniausiai ir naudojama ši platforma. Per karantiną pasikeitė ir užduočių pobūdis – dažnai darbus reikėdavo atlikti greitai, per daug neplanuojant, „čia ir dabar“, tad projektų valdymui labiau praversdavo kiti įrankiai. 

Netikėta: „YouTube“ – mažiau populiarus nei prieš karantiną

Karantino pradžioje lietuviams dar svarbesnis nei įprastai tapo vaizdo turinys – ypač augo vaizdo įrašų ir jų nuomos platformų, taip pat kompiuterinių žaidimų populiarumas. Pavyzdžiui, „YouTube“ duomenys sudarė 60 proc. bendro „Google“ serverių duomenų prieaugio. Šis srautas išaugo įvedus karantiną, tačiau jam pasibaigus neįtikėtinai nukrito – yra net gi 15 proc. žemesnis nei prieš karantiną.

„Viena vertus, kilusi „YouTube“ populiarumo banga suprantama – namuose daugiau laiko leisti pradėję žmonės atsisuko į internete prieinamas ir įtraukiančias pramogas. Be to, ši paslauga – nemokama, tas dar labiau didina jos patrauklumą. Kita vertus, šioje platformoje sunaudojamų duomenų srauto nuosmukis neįtikėtinas – platforma netgi mažiau populiari nei iki karantino. Matyt, vartotojai kiek pavargo nuo nuolatinio buvimo namuose ir imasi kitokių laisvalaikio praleidimo būdų. Sumažėjusiam srautui įtakos turi ir puikūs vasaros orai“, – aiškina G. Butėnas.

JAV vaizdo įrašų nuomos platformos „Netflix“ duomenų srautas šiuo metu yra kiek didesnis nei prieš karantiną, tačiau lyginant su karantino laikotarpiu – susidomėjimas platforma kiek krito.

„Išmaniosios televizijos „Go3 | Bitė“ „Bitės“ tinkle suvartojamų duomenų kiekis šiuo metu didesnis 2,5 karto, lyginant su laikotarpiu karantino pradžioje, kovo mėnesio viduryje. Būtent tuo metu ir pristatėme šią paslaugą, o vartotojai turinį galėjo pasiekti karantino metu nemokamai“, – sako G. Butėnas.

„Facebook“ naudojamasi mažiau, „TikTok“ populiarumas – neblėsta 

Nors „LinkedIn“ ir nėra populiariausias socialinis tinklas Lietuvoje, jo augimas karantino metu  – pats didžiausias. Kovą lyginant su vasariu, naršymui šiame socialiniame tinkle išnaudota net 680 proc. daugiau duomenų. Vis tik nors po karantino šis skaičius ir susitraukė, dabar čia suvartojama apie 33 procentų daugiau duomenų.

Panaši tendencija matoma stebint ir socialinio tinklo „Facebook“ suvartojamų duomenų srautą – karantino metu feisbukas sulaukė didesnio vartotojų srauto, bet dabar platforma „Bitės“ tinkle naudojamasi netgi mažiau nei prieš karantiną.

„Kaip ir vaizdo įrašų platformų atveju, taip ir socialiniuose tinkluose žmonės dabar mažiau aktyvūs nei buvo per karantiną. Toks pokytis natūralus, nes daugiau laiko leidžiame gryname ore ar draugų kompanijoje, o ne prie išmanių įrenginių ekranų. Nepaisant to, prognozuojame, jog metų pabaigoje vartotojai mūsų tinkle bus sunaudoję maždaug 35 proc. daugiau mobiliųjų duomenų nei pernai, jų augimas – nuolatinis procesas. Vasarą jis taip pat stabiliai auga – nors po karantino vartotojai ir naršo mažiau, gerokai daugiau keliauja po Lietuvą, rečiau laiką leidžia namuose prie bevielių „WiFi“ tinklų, tad ir mobiliųjų duomenų suvartojama gerokai daugiau“, – pasakoja G. Butėnas. 

Per karantiną į viršų šoktelėjęs socialinio tinklo „Instagram“ vaizdo įrašų vartojimas ir socialinio tinklo „TikTok“ populiarumas neblėsta. Abi platformos skaičiuoja iki 30 proc. didesnį duomenų suvartojimą nei balandžio viduryje.

„Tendencijos rodo, kad toks vaizdo turinys, kokį siūlo „Instagram“ ar „TikTok“ – trumpi, smagūs, „namų gamybos“ vaizdo įrašai – šiuo metu yra itin populiarus. „TikTok“ apskritai muša visus populiarumo rekordus – jau perkopė 2 milijardų atsisiuntimų ribą, o praėjusį mėnesį buvo labiausiai parsisiunčiama programėlė pasaulyje“, – pasakoja G. Butėnas.