Login to your account

Username *
Password *

Net 7 iš 10 tėvų mano, kad internetas nėra saugus vaikams, tačiau tik kiek daugiau nei penktadalis savo atžalų įrenginiuose yra įdiegę apsaugines programas, rodo „Tele2“ užsakymu atliktas tyrimas apie vaikų saugumą internete. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ketvirtadalis atsakiusiųjų išvis neriboja vaikų praleidžiamo laiko internete ir jų naudojamo turinio. 

„Internetas suteikia daug galimybių mokytis ar pramogauti. Tačiau vaikai ten gali susidurti su jų amžiui netinkamu turiniu, pakliūti į sukčių pinkles, o paspaudę netinkamą nuorodą užkrėsti įrenginį ar nutekinti asmeninę informaciją. Rinkoje yra įvairių sprendimų, kurie gali padidinti vaikų saugumą internete, tačiau specialias programėles naudoja vos penktadalis tėvų“, – sako Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas. 

Tėvai rizikas supranta, tačiau vaikus saugo ne visi

Net 7 iš 10 tėvų, (68 proc.) mano, kad internetas nėra saugi erdvė vaikams. Nors didžioji dauguma apklaustųjų grėsmes sako įžvelgiantys, tačiau net ketvirtadalis (25 proc.) tėvų nesiima jokių aktyvių veiksmų tam, kad apsaugotų savo atžalą virtualioje erdvėje ir neriboja nei laiko, nei čia sutinkamo turinio. 

67 proc. visų respondentų teigė, kad kaip vieną iš vaikų apsaugos internete priemonių taiko laiko naršymui ribojimą. Visgi, tyrimo rezultatai atskleidė tendenciją, kad net ir tie tėvai, kurie yra linkę riboti naršymo laiką, tai daro ne pasitelkę išmanius įrankius, o kliaujasi vidiniu jausmu. 

Vos kas trečias (33 proc.) naršymo laiką savo atžalai ribojantis tėvas naudojasi specialiomis tam skirtomis programėlėmis, o didžioji dalis tėvų (69 proc.) tiesiog patys pajaučia, kad vaikui jau laikas nustoti naudotis internetu. 

Eksperto teigimu, toks pajautimu matuojamas ribojimas nėra iki galo efektyvus – tėvams būnant darbovietėse jie nežino, kiek laiko iš tiesų vaikas praleidžia prie ekrano, tad dažnai atžalos naršo ilgiau, nei sutarta. 

Reikliausi tėvai, ribojantys vaikų naršymą internete yra 26–40 metų amžiaus. Interneto prieigos ribojimus dažniausiai tėvai taiko jaunesniems, 7–8 metų vaikams. Tuo metu vyresniems vaikams tėvai suteikia daugiau savarankiškumo ir jų veiksmus kontroliuoja rečiau. 

Svarbu ne tik kalbėtis, tačiau ir imtis veiksmų 

Ketvirtadalis (26 proc.) apklausoje dalyvavusių tėvų spontaniškai įvardijo, kad kaip vieną iš internete tykančių grėsmių jie laiko tai, kad vaikai virtualioje erdvėje gali susidurti su turiniu ne pagal amžių. Antrojoje vietoje atsidūrusi grėsmė (23 proc.) – smurtas, prievarta, agresija. 15 proc. apklaustųjų tėvų taip pat įvardijo, kad baiminasi, kad internete vaikai susidurs su seksualiniu turiniu ir sukčiais. 

Nors patys tėvai grėsmes supranta, tačiau net penktadalis (21 proc.) iš jų apie tinkamą elgesį virtualioje erdvėje ir čia esančius pavojus su vaikais nėra kalbėję. 

Ekspertas sako, kad nors nuolatiniai pokalbiai su atžalomis yra būtini, tačiau tai – tik viena iš pagalbinių priemonių. Siekiant užtikrinti visapusišką apsaugą, reikėtų ne tik kliautis vaiko gebėjimais pačiam laiku identifikuoti rizikas, tačiau pasirūpinti ir išmaniais įrankiais, kurie padėtų apsaugoti vaiką nuo įvairių virtualioje erdvėje slypinčių pavojų. Visgi, net 77 proc. visų respondentų sakė nenaudojantys jokių programėlių.

Apsisaugoti galima ir tinklo lygmeniu

Pasak D. Drakicko, tai, kad trečiųjų šalių programėlėmis, padedančiomis apsaugoti vaikus internete naudojasi tik kiek daugiau nei penktadalis tėvų, šių dienų kontekste yra itin mažas skaičius. Priežastys, dėl kurių tėvai nesiryžta imtis papildomos apsaugos – įvairios. Vieni nežino apie tokių įrankių egzistavimą, kiti – nemoka jomis naudotis.

Specialisto teigimu, trečiųjų šalių programėlės nėra vienintelis būdas apsaugoti atžalas – apsaugą galima įsidiegti ir tinklo lygmeniu. Tokiu principu turinį filtruoja ir laiko prieigą internete riboja mobiliojo ryšio operatoriaus interneto apsaugos sistema. „Tele2“ tinkle saugumo produktas apsaugo nuo kenkėjiškų programų, o aptikęs užkrėstą puslapį, perspėja apie grėsmę. Anot eksperto, ši apsauga identifikuoja nesaugius puslapius pagal nuolat atnaujinamą duomenų bazę.

Be to, naudojant šią apsaugą galima suteikti arba apriboti prieigą prie tam tikrų svetainių – tam naudojami specialūs filtrai, kuriais galite riboti tiek interneto turinį, tiek internete praleidžiamą laiką vaikams. Pasirinkus tinkamas kategorijas galite būti ramūs, kad jūsų vaikas internete naršys tik po saugius puslapius, pamokų metu nesinaudos socialiniais tinklais, nežais žaidimų ir nežiūrės vaizdo įrašų „Youtube“ ar „Twitch“ aplikacijose. 

Tyrimą „Vaikų saugumas internete“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“ 2023 m. vasario 14–28 d. laikotarpyje. Tyrimas reprezentuoja 20–65 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurių namų ūkyje gyvena vaikų iki 18 metų amžiaus, nuomonę. Tyrimo metu apklausta 400 respondentų.

Didžiausių pasaulyje įmonių darbuotojai naudoja itin silpnus slaptažodžius, atskleidžia naujausias „NordPass“ tyrimas. Tarp populiariausių – ne tik interneto naudotojų pamėgti „123456“ ir „password“ (liet. slaptažodis), bet net ir įmonių pavadinimai, jų santrumpos ar el. pašto domenai. Kibernetinio saugumo ekspertų tikinimu, tai dar kartą įrodo, kad verslams sunku tinkamai pasirūpinti turimų paskyrų saugumu.

Dirbdami kartu su nepriklausomais kibernetinio saugumo incidentų tyrėjais, „NordPass“ pristatė populiariausius didžiausių įmonių slaptažodžius ir suskirstė juos pagal industrijas. Visuose 20-imt analizuotų sektorių į populiariausiųjų sąrašus pateko „prastų slaptažodžių“ sinonimais ilgainiui tapę „password“ ir „123456“. Verslo paskyroms apsaugoti taip pat plačiai naudojami žodyne randami žodžiai, vardai, nešvankūs terminai, itin paprastos raidžių, skaičių ir simbolių kombinacijos.

Tiesa, vienos industrijos yra išradingesnės už kitas. Slaptažodis „dummies“ yra itin pamėgtas vartojimo prekių sektoriaus darbuotojų – sąraše rikiuojasi 6-as. Nekilnojamojo turto industrijos 16-as populiariausias slaptažodis yra „sexy4sho“, o energetikos industrijos atstovai prijaučia žodžiui „snowman“, kuris atsidūrė 11-oje šio sektoriaus sąrašo vietoje. Finansų srities darbuotojams, panašu, labiau nei kitiems norisi atostogų: „ready2go“, „vacation“ ir „summer“ yra vieni populiariausių šios industrijos slaptažodžių.

Turtingiausių pasaulyje įmonių darbuotojai dažnai renkasi ir su įmone susijusius slaptažodžius. Net 32 proc. slaptažodžių sudaro tokie, kuriuose minimas konkretus įmonės pavadinimas, jo dalis ar santrumpa, el. pašto domenas, įmonės kuriamo produkto ar dukterinės įmonės pavadinimas.

Visą tyrimą rasite čia.

„Viena vertus, paradoksalu, kad didžiausios pasaulyje įmonės, turinčios finansinių resursų investuoti į kibernetinį saugumą, ne visada naudoja stiprius slaptažodžius. Kita vertus, interneto vartotojų slaptažodžių kūrimo įpročiai yra pernelyg įsisenėję ir, deja, ne taip lengva juos pakeisti. Naujausias mūsų tyrimas tik dar kartą parodo, kodėl palaipsniui slaptažodžių reikės vis mažiau ir pereisime prie naujų asmens autentifikacijos internete būdų“, – sako „NordPass” vadovas Jonas Karklys.

Progresyvios bendrovės, tokios kaip „Google“, „Microsoft“, „Apple“, „PayPal“, „KAYAK“ ar „eBay“, savo vartotojams jau leidžia prisijungti prie paskyrų, naudojantis ne slaptažodžiais, o slaptarakčiais (angl. passkeys). Manoma, kad kitos įmonės taip pat netrukus pereis prie šios technologijos. „NordPass“ taip pat prieš kelias savaites savo klientams pristatė galimybę programėlėje saugoti slaptarakčius ir jais dalintis. Tai pirmoji lietuvių įmonė, pritaikiusi šią technologiją.

Turtingiausių pasaulyje įmonių tyrimas atliktas, „NordPass“ bendradarbiaujant su nepriklausomais kibernetinio saugumo incidentų tyrėjais. ​​Tyrėjai analizavo duomenis, susijusius su 500 didžiausių įmonių pasaulyje pagal rinkos kapitalizaciją. Šie duomenys buvo suskirstyti į 20 skirtingų industrijų, kiekvienai jų tyrėjai išskyrė po 20 populiariausių slaptažodžių. Daugiausia analizuotų įmonių yra iš JAV (46,2 proc.), Kinijos (9,6 proc.), Japonijos (5,8 proc.), Indijos (4,2 proc.) Jungtinės Karalystės (4 proc.) ir Kanados (3,6 proc.).

Technologijų ir konsultacijų įmonės „Gartner“ duomenimis, debesijos paslaugomis kiekvienais metais naudojasi apie 94 proc. technologijų naudotojų ir šis skaičius toliau auga. Nors ši technologinė galimybė mums yra tapusi neatsiejama kasdienybės dalimi, Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas, primena dažniausiai pasitaikančias vartotojų klaidas, kurias padarius duomenų saugumui iškyla grėsmė.

„Žmonėms perkeliant vis daugiau svarbios ir jautrios informacijos į debesijos saugyklas, didėja duomenų pažeidimų ir jų nutekėjimo rizika. Skaičiuojama, kad net 99 proc. debesijos saugumo nesėkmių ištinka dėl to, kad naudotojai nemoka tinkamai apsaugoti šios platformos“, – sako M. Užupis. 

Debesijas patogu naudoti

Terminas „debesija“ technologijų sektoriuje nėra naujas. Paprastai tariant, „debesija“ yra interneto serveris, kuriame galima saugoti įvairius asmeninius duomenis. Jei internetą įsivaizduotumėte kaip virtualią erdvę, kuri jungia naudotojus iš viso pasaulio, ši erdvė būtų panaši į virtualų debesį, kuriame vartotojai kasdien dalijasi įvairia informacija. 

Konfidencialius ar jautrius duomenis debesijoje saugoti patogu dėl to, kad visi duomenys kaupiami vienoje vietoje, jie automatiškai išsaugomi ir lengvai pasiekiami. Priklausomai nuo to, ar saugote asmeninius failus, ar debesija naudojatės darbo reikalais, ten saugomus duomenis galite pasiekti iš bet kurio savo įrenginio, pavyzdžiui, kompiuterio arba telefono.

Debesijos serverius prižiūri įvairios kompiuterines paslaugas teikiančios įmonės. Populiariausi debesijos saugyklų tiekėjai yra didieji technologijų rinkos žaidėjai „Amazon“, „Apple“, „Google“ bei „Microsoft“, kurie siūlo išbandyti jų sukurtas debesijos platformas. Populiariausios iš jų yra „Amazon Drive“, „Apple iCloud“, „Google Drive“ bei „Microsoft OneDrive“.

Atsiranda naujos saugumo spragos

Kaip teigia M. Užupis, viskas, kas tampa populiaru skaitmeniniame pasaulyje, neišvengiamai tampa kibernetinių įsilaužėlių taikiniu. Taip yra ir su debesijos platformomis. Bandydami pasiekti debesijos duomenis, kibernetiniai įsilaužėliai suplanuoja įsilaužimus. Tai reiškia, kad kibernetiniai įsilaužėliai bando pasiekti duomenis naudodami kenkėjiškas programas. Taip pat jie leidžia apgaulingus elektroninius laiškus su kenkėjiškomis nuorodomis, kurias paspaudus vėliau nesunkiai nutekinami visi jūsų duomenys. 

Dažnai kibernetiniai nusikaltėliai pasitelkia DDoS debesijos duomenų nutekinimo būdą. Ši kenkėjiška sistema užtvindo jūsų kompiuterį dideliu duomenų kiekiu, tuomet sulėtina kompiuterio darbą ir pažeidžia debesijos saugumą.

Dažnai kibernetiniai nusikaltėliai kėsinasi ir į įmonėse saugomus konfidencialius duomenis. Vadinasi, bando pasiekti klientų pokalbius, darbo sutartis, išrašytas sąskaitas, darbuotojų asmeninius duomenis. Jeigu šiuos duomenis pasiekti pavyksta, jie nukeliauja į tamsųjį žiniatinklį, kuriame yra parduodami. 

Tinkama apsauga padės išvengti duomenų nutekinimo

Pirmiausia, užtikrinkite, kad debesijos duomenys būtų kopijuojami. Tokiu būdu veikia duomenų  šifravimas. Tai reiškia, kad turėtumėte pasirinkti tokią debesiją, kuri šifruoja duomenis, kitaip tariant, prireikus juos paslepia. Dažniausiai tai vyksta automatiškai. Žinoma, debesijos serverį pravartu apsaugoti stipriu, ilgu slaptažodžiu, o jei yra galimybė – ir dviguba atpažinimo konfigūracija. 

Be to, M. Užupis rekomenduoja išbandyti programas, apsaugančias debesijos duomenis. Tam egzistuoja netgi specialios antivirusinės programos būtent debesijoje saugomiems duomenims. Naujausios iš jų yra „Kaspersky Endpoint Security Cloud 4.0“, „Avira Antivirus for Endpoint“ arba „SecureAPlus“.

Kibernetinio saugumo ir skaitmeninės rizikos apsaugos sprendimų įmonės „ID Agent“ atliktas tyrimas rodo, kad daugiau nei 80 proc. kibernetinių įsilaužimų įvyksta dėl to, kad programišiai lengvai atspėja slaptažodžius. Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas, dalijasi, ką reikėtų daryti, jeigu jūsų slaptažodis nutekinamas kibernetinio įsilaužimo metu. 

„Įsilaužėliai pirmiausia visuomet bandys atspėti slaptažodį pagal bet kokią jūsų asmeninę informaciją – jūsų vardą, pavardę, gimimo metus. Taip pat vertėtų kiekvienai paskyrai naudoti skirtingus slaptažodžius. Jeigu jie pasikartoja, tai labai palengvina programišių darbą, o jūs galite netekti duomenų, saugomų net keliose aplikacijose“, – sako M. Užupis.

Kas nutinka, kai jūsų slaptažodį atspėja? 

Kai jūsų išmaniojo ar kompiuterio asmeninius duomenis pasiekia įsilaužėlis, jis gali matyti jūsų susirašinėjimų istoriją, nuotraukas, darbo failus ar netgi gauti prieigą prie banko sąskaitos. Jeigu šie duomenys bei slaptažodis nutekinami, dažniausiai apie tai informuoja įmonė, kurios sukurtoje aplikacijoje registravotės ir kuri tvarko jūsų asmeninius duomenis. Pavyzdžiui, „Facebook“ apie tai informuoja elektroniniu laišku.  

Profesionalūs kibernetiniai nusikaltėliai jūsų asmeninius duomenis bei slaptažodžius neretai nutekina į tamsųjį žiniatinklį. Tamsusis žiniatinklis yra interneto vieta, kurios neįmanoma identifikuoti ar pasiekti tradicinėmis paieškos sistemomis. 

Ten duomenys parduodami kitiems kibernetiniams nusikaltėliams. Kibernetiniai įsilaužėliai tamsiajame žiniatinklyje ne tik parduoda jūsų asmeninius duomenis, bet panaudoja juos kitoms savo atakoms, pavyzdžiui, banko sąskaitos duomenų nutekinimui, klastotėms, išpirkoms.

Jeigu sužinojote, kad jūsų duomenys pakliuvo kibernetiniams vagišiams į rankas, turėtumėte nedelsiant pasikeisti visus savo slaptažodžius naujais. Taip pat galite įsijungti dvigubą apsaugą savo paskyroms – dviejų veiksnių autentifikaciją. Su ja jūsų slaptažodžiai apsaugomi papildomai.

Kaip sukurti stiprų slaptažodį?

Pirmiausia, geras slaptažodis turėtų būti pakankamai ilgas – tokiu būdu mažesnė tikimybė, kad jį atspės įsilaužėlis. Vadinasi, slaptažodyje naudokite ne tik raides, bet ir įvairius simbolius. Stiprus slaptažodis iš viso turėtų būti sudarytas iš bent 12 simbolių. Venkite trumpesnių slaptažodžių, pavyzdžiui, sudarytų tik iš kelių skaitmenų arba akivaizdžiai susijusių su jūsų asmenine informacija. 

Vien ilgesnio slaptažodžio jūsų anketos saugumui užtikrinti nepakanka. Slaptažodis saugesni tada, kai jame nėra bendrinių žodžių – tokiu būdu jį sunku intuityviai atspėti. Todėl jūsų slaptažodyje turėtų būti mažųjų raidžių, didžiųjų raidžių, skaičių ir atsitiktinių simbolių (pavyzdžiui, tinka tokie simboliai kaip klaustukas arba grotelės).

Slaptažodžio nebūtina kurti patiems

Kiekvienai savo paskyrai naudokite skirtingą slaptažodį. M. Užupio teigimu, nors ilgas ir iš atsitiktinų simbolių sukurtas slaptažodis yra stiprus, tačiau jeigu kibernetiniam įsilaužėliui pavyks jį atspėti, jis šiuo slaptažodžiu bandys atrakinti visas jūsų paskyras. Reikėtų ir reguliariai keisti slaptažodį – tai labai svarbu norint apsaugoti bankininkystės prisijungimo duomenis, elektroninio pašto paskyrą ir kitą svarbią informaciją.

Specialisto teigimu, dabar nebūtina ilgo slaptažodžio galvoti patiems, nes galite pasinaudoti automatinėmis slaptažodžių kūrimo programomis. Viena iš tokių programų, kuri internete pasiekiama visiems, yra „1Password“. Ši programėlė gali sugeneruoti tokius stiprius slaptažodžius, kuriuos naudoja tik bankai ar valstybinės institucijos. Kita slaptažodžių tvarkyklė, kurią, M. Užupio teigimu, verta išbandyti yra „Dashlane“. Šioje aplikacijoje slaptažodžiai generuojami ir saugomi specialioje saugykloje. Jei į saugyklą bando patekti įsilaužėlis, jis turi pereiti net 3 saugos autentifikacijas.

Ukrainoje jau daugiau nei metus tęsiantis Rusijos invazijai, karas paraleliai vyksta ir virtualioje erdvėje. Apie šį, kibernetinį, karą girdime mažiau nei apie karinius veiksmus ant žemės. Natūralu, vienetų ir nulių erdvėje nėra žuvusių kareivių, sunaikintos karinės technikos, prarastų ar atkovotų žemių. Čia patiriami kitokie nuostoliai ir, kitaip nei fiziniame pasaulyje, nėra sienų, ribų, o kariai – tapatybes užslapstę programišiai.  

Teisybės dėlei yra svarbu pažymėti, kad pernai prasidėjo būtent Rusijos invazija į Ukrainą, tačiau faktiškai karas – tiek ant žemės, tiek virtualioje erdvėje – vyksta dar nuo 2014-ųjų. Tai liudija reguliarios Rusijos valstybės remiamų kibernetinių nusikaltėlių atakos, kurių taikiklyje – ne tik Ukraina, bet ir kitos Europos šalys, demokratiškos valstybės bei jų valstybinės institucijos, įmonės ar net kritinė infrastruktūra.  

Atakų suintensyvėjimas yra ypač pastebimas po „aštresnių“ politinių komentarų, įvykių ar veiksmų, pavyzdžiui, priėmus Rusijai nepalankius teisės aktus, naujus sankcijų paketus ir panašiai. Lietuva savo kailiu tai geriausiai pajuto pernai vasarą, kuomet su Rusija siejama programišių grupuotė „Killnet“ surengė virtinę atakų prieš mūsų šalies institucijas ir įmones, taip esą keršydama už draudimą per Lietuvos teritoriją gabenti sankcijomis suvaržytą krovinį į Kaliningradą. Nors atakos nebuvo labai sudėtingos ar įmantrios, panikai sukelti ir organizacijų veiklai sutrikdyti to užteko. 

Nesnaudė ir kita pusė: dar prasidėjus plataus masto kariniams veiksmams ne viena garsi kibernetinių nusikaltėlių grupuotė paskelbė aktyvius veiksmus prieš Rusijos valstybę, reikalaudama atsitraukti. Vienos atakos pavyko ir turėjo didelį poveikį, pavyzdžiui, sutrikdytas el. ryšys, televizijų transliacijos, nepasiekiamos Rusijos interneto svetainės ar valstybinės informacinės sistemos, pavogti duomenys. Bet būta ir blefų, pavyzdžiui, taip ir neišpildytų grasinimų paviešinti slaptą informaciją. 

Programišių prigimtis nesikeičia 

Bendrai kibernetinių atakų, kurios turėjo reikšmingą įtaką ir Lietuvos gyventojams, pastaraisiais metais buvo daugybė: nuo įsilaužimo į „BankingLab“ ir jos klientų naudojamas sistemas, iki atakų prieš „LastPass“, „Revolut“, „Uber“, „WhatsApp“. Ir jos nebūtinai susijusios su karu Ukrainoje.  

Pirma, nėra žinoma, kiek programišių Rusijos valdžia remia bei kokie yra jų pajėgumai. Kibernetiniai nusikaltėliai kruopščiai slepia bet kokius savo duomenis, stengiasi išlikti nesusekami, taigi jie gali būti bet kokios šalies piliečiai. 

Antra, vykstant karui Rusijos remiamų programišių pagrindinis tikslas yra remti karius ir trikdyti ukrainiečių veiklą, ekonominį ir socialinį gyvenimą. Nuo invazijos pradžios skelbta apie ne vieną kibernetinę ataką, kai, pasinaudojant kenksmingu kodu ar pažeidžiamumu, buvo bandoma paveikti energetinę infrastruktūrą, pavogti valstybės paslaptį ar sutrikdyti valstybės veiklą. Kad veiksmai karo zonoje ir virtualioje erdvėje yra koordinuojami, bene geriausiai patvirtina pernai lapkritį, kartu su masinėmis oro atakomis prieš energetinę infrastruktūrą, vykdytos kibernetinės atakos prieš kritinę informacinę infrastruktūrą, siekiant padaryti maksimalų neigiamą poveikį paprastiems Ukrainos gyventojams.  

Trečia ir svarbiausia, nors idėjinių programišių yra, absoliučios daugumos kriminalinių veikėjų internete pagrindinis tikslas nesikeičia – jie siekia užsidirbti. Tad ir kibernetinės atakos kaip buvo vykdomos, taip ir vyksta, nuo socialinės inžinerijos atakų, iki bandymų įsilaužti į įvairių įmonių ar valstybės institucijų informacines sistemas, vidinius tinklus, atkirtimo atakas (DDoS) prieš internetu pasiekiamus įmonių puslapius ir sistemas.  

Kibernetinis saugumas – ne veiksmas, o procesas 

Vertinant bendrai atakos pastaraisiais metais netapo nei ypatingai galingesnės, išmanesnės ar nukreiptos tik prieš vieną ar kitą taikinį. Kibernetiniai nusikaltėliai toliau atakuoja didžiąsias įmones, korporacijas, ypatingos svarbos infrastruktūrą, finansinį sektorių – taikinius, kurių veiklos sutrikdymas ar duomenų vagystė turėtų didelę įtaką, o nusikaltėliams leistų „uždirbti“ didesnę pinigų sumą. 

Be to, programišiai net nebūtinai renkasi specifinį taikinį. Didelė dalis atakų yra nukreiptos į lengvai pažeidžiamas įmones ir įstaigas, kurios skiria nepakankamą dėmesį saugumo stiprinimui. Atsitiktinai aptikus pažeidžiamumą, pirmiausia įvykdoma ataka, o jau tuomet vertinama, kokie duomenys buvo pavogti ar kokios įmonės veiklą pavyko sutrikdyti ir pagal tai sprendžiama, kokios išpirkos prašyti ar kaip kitaip būtų finansiškai naudingiausia realizuoti „grobį“. 

Kibernetinės atakos vyksta visada, o virtualių nusikaltėlių taikiniu gali tapti bet kas. Tad reikėtų tikėtis geriausio, ruoštis blogiausiam, kadangi apleidus virtualios saugos sritį nusikaltėliai tuo gali kaip mat pasinaudoti. Todėl svarbu suprasti, kad kibernetinis saugumas nėra vienkartinis veiksmas, tai – procesas, kurį apima nuolatinis saugumo situacijos ir rizikų vertinimas, priežiūra bei potencialių pažeidžiamumų taisymas, įskaitant visų darbuotojų sąmoningumo ugdymą.  

Komentaro autorius Tomas Stamulis, „Baltic Amadeus“ Informacijos saugumo architektas 

„Baltic Amadeus“ – unikalius IT sprendimus kurianti ir skaitmenizacijos klausimais konsultuojanti bendrovė siekia užtikrinti geriausią patirtį savo klientams, naudotojams bei darbuotojams. Daugiau nei 250 kvalifikuotų profesionalų kuria naujausiomis technologijomis paremtus daugiakanalės prekybos, mobiliosios bankininkystės, duomenų bei verslo analitikos sprendimus, teikia individualios programinės įrangos kūrimo, IT konsultavimo, informacijos saugumo ir debesijos paslaugas. Per 34 veiklos metus „Baltic Amadeus“ bendrovė yra įgyvendinusi jau daugiau nei 2000 IT sprendimų Šiaurės Europos finansų, energetikos, telekomunikacijų, logistikos ir kitų sektorių įmonėms.